7bddafae-27df-4386-bdee-43c16efe6f50 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2591-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01340-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 5 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. J.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. iki 2016-05-01, antisanitarinėmis sÄ lygomis, nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo stalo, kėdžių, spintelių arba lentynos maisto produktams laikyti, spintelės higienos reikmenims, pakabų rÅ«bams ir rankÅ¡luosčiams kabinti, kameroje nebuvo langų, ventiliacijos, kamerose bÅ«davo didelė drėgmė, nuo kurios pelijo sienos, čiužinys, asmeniniai krepÅ¡iai, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo.

Kameros buvo perpildytos, jose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis kaip 3,6 kv. m. Dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus.PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, posėdyje dalyvauti nepageidavo (51 b. l.).Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai (52 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (41-46 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016-06-14 pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nuo 2015-04-07 iki 2015-09-10 kamerose Nr. 10, 46 ir 96, su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,79 iki 6,11 kv. m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiÅ¡kėju asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo tikrintos. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsakovas nurodo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, kuriose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, jis nuo likusio kameros ploto atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo K. J. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2016-06-14 pažymos Nr. 60/09-21955 (30 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas K.

J. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-04-07 iki 2015-04-09, 2015-08-24 ir nuo 2015-09-01 iki 2015-09-10, viso 14 dienų, kamerose Nr. 10, 46 ir 96, su dar 2-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,78 iki 6,11 kv. m., taigi visas 14 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus. Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo eliminuoti baldais ir sanitariniu mazgu užstatytÄ tardymo izoliatorių kamerų plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .

Tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo langų ir ventiliacijos, kamerose buvo didelė drėgmė, nuo kurios pelijo sienos, čiužiniai, asmeniniai krepÅ¡iai, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas netikrino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl didelės kamerų, kuriose jis buvo laikomas, drėgmės, pelėsio buvimo, kamerų apÅ¡vietimo, iÅ¡ byloje esančio 2015-10-07 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-447 matosi, kad 2015 m. spalio 6 d. Å iaulių TI buvo atlikta periodinė valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė tikslu įvertinti laisvės atėmimo vietos atitiktį Lietuvos higienos normų reikalavimams, gyvenamosios kameros Å¡io patikrinimo metu nebuvo tikrinamos. 2016-06-16 Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-419 (32-33 b. l.) nurodyta tik tai, kad įstaigoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose gali bÅ«ti per mažas oro judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis, Å iaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ , natÅ«raliÄ apÅ¡vietÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas;

Å iaulių TI patalpos Å¡altuoju metų laiku Å¡ildomos centralizuotai, Å¡iluma tiekiama iÅ¡ miesto tinklų, įstaiga tiekiamo Å¡ildymo parametrų nereguliuoja; kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas, kiekvienoje kameroje yra du Å¡viestuvai, kuriose įstatytos 2-4 dienos Å¡viesos lempos ir dirbtinė naktinė apÅ¡vieta, kamerose yra skaidraus stiklo langai. Taigi pats atsakovas patvirtina, kad Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose galėjo bÅ«ti drėgna, per mažas oro judėjimo greitis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų teiginių dėl per didelės drėgmės kamerose, kuriose jis buvo laikomas, bei pelėsio buvimo ir konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 26 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, 56 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsio, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

Tačiau pareiškėjo teiginys, kad kameroje nebuvo langų, nepagrįstas, nes minėtoje Ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, jog gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai, be to pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečiai kameroje nebuvo langų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. birželio 16 d. pažymoje Nr. 62/08-419 nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose (32-33 b. l.).

Taigi atsakovas paneigia pareiškėjo teiginius, kad kamerose nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas, be to, pareiškėjo teiginys nekonkretus, jis nenurodo, kur nebuvo įrengtas sanitarinis mazgas.Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo stalo, kėdžių visiems atsisėsti, spintelių arba lentynos maisto produktams laikyti, spintelės higienos reikmenims, pakabų rūbams ir rankšluosčiams kabinti. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.

Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016-06-16 pažymoje Nr. 62/08-419 (32-33 b. l.) nurodyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, spintelės (1 asmeniui – 1 vnt.), stalas, taburetės (vienam asmeniui vienas vnt.) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kai kuriose kamerose dėl vietos stokos suoliukų arba taburečių gali būti mažiau, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt. patalpai), sieninė drabužių pakaba (1 vnt. patalpai), šiukšlių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vnt. patalpai).

Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad kamerose nebuvo stalo, kėdžių, spintelių, pakabų rÅ«bams.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų kamerų oro temperatÅ«rai, santykinei oro drėgmei sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 500 Eurų. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI direktoriui ar kitoms institucijoms dėl laikymo sÄ lygų nesiskundė (31 b. l.), nepateikė jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nenurodė, kodėl neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1347-662/2016, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2200-822/2016, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1801-624/2016 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. J. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                  Jarūnė Sedalienė