7bdc104e-1cd7-489a-9d7b-54ee8b314d8f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                      Civilinė byla Nr. 2A-911-755-2016Rima Å imbelytė                                                   Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00924-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos:                                                    3.3.1.21, 3.3.1.22. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1825-649/2016 pagal ieÅ¡kovės UAB „Automera“ ieÅ¡kinį atsakovei R. K., tretieji asmenys A. N., A. K. dėl prievolės sumokėti už automobilio priverstinį nuvežimÄ bei saugojimÄ nevykdymo, n u s t a t ė :                                           I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Automera“ pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1116,29 Eur susidariusios skolos už laikotarpį nuo 2015-06-22 iki 2015-11-13, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove, 33,49 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas reikalavimus palaikė, nurodė, kad 2015-06-22 UAB „Automera“ iÅ¡ Panevėžio apskrities VPK gavo praneÅ¡imÄ , jog yra sulaikytas automobilis, kurį bÅ«tina priverstinai nuvežti. IeÅ¡kovas pasiuntė į įvykio vietÄ vilkikÄ , kurio vairuotojas priverstinai nuvežė į UAB „Automera“ saugojimo aikÅ¡telę automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotÄ A. N.,tačiau nuosavybės teise priklausantį atsakovei R.

K.. Automobilio (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos už 145 paras sudaro 1116,29 Eur. Kadangi R. K. yra automobilio savininkė, todėl turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės bei interesai.Atsakovės automobiliu padarytas teisės pažeidimas.2015-11-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad 2015-06-22 (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų stabdomas nestojo, vėliau vairuotojas metė automobilį ir pabėgo, todėl automobilis buvo nuvežtas saugojimui.

Atsakovės automobiliu buvo padarytas vieÅ¡osios teisės pažeidimas,o atsakovė, nesirÅ«pindama automobiliu, padarė kitiems asmenims iÅ¡laidų, susijusių su jo saugojimu. IeÅ¡kovė automobilį atsakovės interesais iÅ¡saugojo, todėl Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos. Kitoks teisės normų aiÅ¡kinimas paneigtų automobilio savininko pareigÄ laikytis Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo keliais įstatymo reikalavimų.3. Atsakovė R. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko.

Nurodė, kad 2015 m. birželio 21 d. ji kaip automobilio savininkė A. N. naudotis jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neleido ir tam sÄ lygų nesudarė. Pastarasis automobiliu pasinaudojo be jos sutikimo, todėl jos nuomone, ji kaip automobilio savininkė neatsakinga, jog jai priklausantis turtas buvo panaudotas pažeidimo metu. Teismo posėdyje nurodė, kad policijoje jai paaiÅ¡kino,kad automobilis gali bÅ«ti konfiskuotas, todėl jis bus saugomas ieÅ¡kovei priklausančioje aikÅ¡telėje, 2015-07-23 leido iÅ¡ automobilio paimti tik asmeninius daiktus.

4. Tretysis asmuo A. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2015-06-22 jis, papraÅ¡ytas iÅ¡ matymo pažįstamo A. N., leido Å¡iam savo reikalais kažkur nuvažiuoti jo motinai R. K. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) o nesulaukęs grįžtančio A. N., nuėjo į namus. Ryte iÅ¡ A. N. sužinojo, kad automobilis sulaikytas, tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko pas ieÅ¡kovę jo atsiimti, tačiau jam automobilio neatidavė, pareikalavo pateikti leidimÄ iÅ¡ policijos. Jo nuomone, saugojimo iÅ¡laidas turėtų atlyginti automobilio valdytojas A. N..

5. Tretysis asmuo A. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.6. Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities VPK atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu sutinka. Nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.              II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.              8. Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas nustatant kam tenka pareiga atlyginti iÅ¡laidas už priverstinį automobilio nutempimÄ ir saugojimÄ .             9. Nurodė, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, kuris valdo ir naudoja transporto priemonę nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu, Å¡iuo atveju tai A.

N. (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 d.).              10. Pripažino, kad policijos perdavimas saugoti atsakovės automobilį ieÅ¡kovui ir automobilio saugojimas atitiko CK 6.229 str. nustatytÄ prievolės atsiradimo pagrindÄ â€“ kito asmens reikalų tvarkymÄ . Kadangi automobilis buvo iÅ¡saugotas, tai tokie ieÅ¡kovo veiksmai atitiko atsakovės interesus. Taigi, ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, kurias Å¡i patyrė veikdama atsakovės interesais, turi bÅ«ti atlygintos (CK 6.233 str.).             11.

Nustatė, kad Å¡ioje byloje abiejų atsakovų civilinė atsakomybė yra solidari pagal įstatymÄ . Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Å iuo atveju kreditorius (ieÅ¡kovė) pasirinko, kad prievolę įvykdytų tik automobilio savininkė ir jai pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti automobilio saugojimo iÅ¡laidas.                  12.

Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovės deliktinei atsakomybei kilti nėra bÅ«tinų sÄ lygų, jos veiksmuose nėra kaltės. Nurodė, kad Å¡iuo atveju yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė (be kaltės), t.y. įstatymu numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.263 str. 3 d.).             13. IÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad atsakovė apie jai priklausančio automobilio nuvežimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ t.y. 2016-06-22.

Aktyviai dalyvavo nagrinėjant administracinio pažeidimo bylas. 2015-08-04 R. K. apeliacine tvarka apskundė 2015-07-17 Panevėžio miesto apylinkės nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad tikėtina, kad atsakovė žinojo, kad bylos nagrinėjimas užsitęs, tačiau, kaip pati teismo posėdžio metu nurodė, nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ , kad jai priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iki byla bus iÅ¡nagrinėta teisme, bÅ«tų jai perduotas .

Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad tuo metu ATPK normos to nenumatė.   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Apeliantė nurodo, kad, padarius pažeidimÄ , už kurį gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grÄ Å¾inama tik po to, kai iÅ¡nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.

16. Nurodo, kad A. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, jis apeliantės automobiliu pasinaudojo be jos, kaip savininkės, sutikimo, todėl ji neatsakinga , kad jos automobilis buvo panaudotas pažeidimo padarymo metu. Pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu nutarimu konstatuota, kad A. N. apeliantei priklausančiu automobiliu pasinaudojo be jos kaip savininkės sutikimo (t.y. prieÅ¡ jos valiÄ ), ji neatsakinga už tai, kad A. N. jai priklausančiÄ transporto priemonę panaudojo padarant pažeidimÄ .

17. Kadangi ji su ieÅ¡kove nėra sudariusi automobilio pervežimo ir saugojimo sutarties ,teisės pažeidimo nepadarė, nesudarė sÄ lygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai, todėl neatsakinga už ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas, už kurias, teigia, yra atsakingas A. N..

18. Nurodo, kad neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog A. N. jai priklausančiÄ transporto priemonę valdė teisėtai.

19. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, kuria rėmėsi teismas, nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovo, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio – savininko, pareigų tinkamo atlikimo, be to, teigia, kad teismų praktika yra pasikeitusi (pvz. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010) lyginant su teismo minimoje nutartyje, kas laikytinas automobilio savininku pažeidimo padarymo metu.20. Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ įsiteisėjusio nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, kad yra CK 6.270 str. 3 d. numatytos ir eliminuojančios atsakomybę aplinkybės-automobilį ji prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.21. Apibendrindama teigia, kad byloje nenustatyta solidariosios civilinės atsakomybės sÄ lygų – ji elgėsi atsakingai ir pareigingai, asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonės, automobilio nepatikėjo. A. N., o ne jos veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu.

22. BÅ«tent dėl to, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-17 priimtas nutarimas buvo aukÅ¡tesnės instancijos teismo panaikintas, automobilis buvo sulaikytas ir saugomas nepagrįstai ilgai (145 paras), taip padidinant saugojimo iÅ¡laidas, todėl nei ji, nei A. N. negali bÅ«ti atsakingi už automobilio saugojimÄ nuo 2015-07-17 iki 2015-11-13.

23. Teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.263 str. 3 d., nurodydamas, kad ji nesikreipė į teismÄ , kad automobilis jai bÅ«tų grÄ Å¾intas dar nesibaigus procesui. Pažymi, kad ATPK 269 str. 7 d., galiojusioje pažeidimo padarymo metu, nurodyta, kad padarius pažeidimÄ , už kurį gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grÄ Å¾inama (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama), tik po to, kai iÅ¡nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. BPK 93 str., 108 str. iÅ¡imčių, sprendžiant dėl daikto perdavimo savininko saugojimui iki bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, nenumatė.

24. Teigia, kad po to, kai sužinojo, kad jai priklausantis automobilis yra sulaikytas, ji kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti automobilį, tačiau jai paaiÅ¡kino, kad dėl automobilio grÄ Å¾inimo spręs teismas.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-21 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovės naudai 120 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas atsiliepimui į apeliacinį skundÄ parengti.

26. Nurodo, kad nuveždama ir saugodama atsakovės automobilį vykdė Panevėžio apskrities VPK policijos pareigÅ«nų nurodymus. IeÅ¡kovė neatsakinga už administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmę. Ji transporto priemonę saugojo iki leidimo jÄ atsiimti iÅ¡davimo. Be to, ji turėjo teisę negrÄ Å¾inti automobilio be saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo.

27. Mano, kad atsakovės kaltės klausimas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo neaktualus, nes ji žalos nepadarė, o ieÅ¡kinys jai pareikÅ¡tas dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės pakrovimÄ , nuvežimÄ bei saugojimÄ apmokėjimo.

28. Atsakovė transporto priemonių nevairuoja, ji nesielgė atidžiai bei rÅ«pestingai, neužtikrino, kad jai priklausančia transporto priemone nesinaudotų teisės vairuoti neturintis asmuo.              Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 29. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas nekeičiamas ir nenaikinamas.30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str., 320 str.).

31. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ , neįskaitant iÅ¡imties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiÅ«rėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).

32. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, įvertinus bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iÅ¡ esmės pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

32. Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundÄ , pasisako tik dėl esminių jo motyvų.33. Dėl kai kurių nepagrįstų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo iÅ¡vadų žemiau bus pasisakyta, bet iÅ¡ esmės proceso baigtis pagrįsta ir keisti sprendimo pagrindo nerasta.34. Skundo argumentai rodo, jog apeliantė apibendrintai tvirtina, kad ji neatsakinga už automobilio saugojimÄ , nes : 1.ji nebuvo su ieÅ¡kove sudariusi turto nuvežimo, saugojimo sutarties; 2.automobiliu neteisėtai naudotasi be jos valios;

3. teismas rėmėsi netinkama teismų praktika; 4.automobilio saugojimo trukmė buvo sÄ lygota ne jos veiksmų;5.nepagrįsta teigti, jog ji nesiėmė aktyvių veiksmų turto susigrÄ Å¾inimui, nes ji neturėjo tokios pareigos ir tam sÄ lygų, tad pasisakoma dėl Å¡ių esminių motyvų.35. Teismas pastebi, jog atsakovės teisinė pareiga atlyginti jos turto saugojimo iÅ¡laidas pirmos instancijos teismo yra kildinama ne iÅ¡ sutartinių ieÅ¡kovės ir jos teisinių santykių( VI knygos IV dalis), o iÅ¡ kitais pagrindais kilusios atsakovės prievolės –kito asmens reikalų tvarkymo ( tos pačios knygos III dalies XIX skyrius), todėl apeliantės nuorodos į sutartinius santykius reglamentuojančias normas, nustatytas CK 6.813,840,850 straipsniuose, nepagrįstos, teisinės reikÅ¡mės civilinės atsakomybės pagrindui neturi.36.

CK 6.233 nustato, jog asmeniui, kuris kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir pastarojo interesais, tai iÅ¡ to atsiradusios visos prievolės tampa privalomomis asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. IeÅ¡kovė saugojo atsakovės turtÄ , nereiÅ¡kiama pretenzijų , kad tas iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės buvo atlikta netinkamai, nekokybiÅ¡kai ar pan., todėl turto tvarkymo ( saugojimo) iÅ¡laidos reikalų tvarkytojui (saugotojui) turi bÅ«ti atlygintos. Atsakovės teiginiai ir keliamos aplinkybės, jog ji neatsakinga dėl saugojimo priežasties- teisės pažeidimo jau priklausančiu automobiliu padarymo ir to sÄ lygoto jo priverstinio nugabenimo, saugojimo trukmės ginčui nesvarbÅ«s, nes Å¡ios aplinkybės nėra susiję su ieÅ¡kovės veiksmais.

Pastaroji niekaip neįtakojo, kad jai atsirastų prievolė tvarkyti( saugoti) svetimÄ - ieÅ¡kovės turtÄ , o Å¡iÄ savo prievolę ji įvykdė tinkamai, todėl įstatymo pagrindu turi teisę gauti iÅ¡ savininko reikalų tvarkymo patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .Turto savininkė savo ruožtu gali reikÅ¡ti pretenzijas asmenims , kurie jos vertinimu atsakingi dėl to, kad jos turtÄ reikėjo tvarkyti be jos valios.37. Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius ( CK 6.2 str.).

Å io ginčo atveju atsakovės prievolė sumokėti už jos turto iÅ¡saugojimÄ kilo įstatymo pagrindu.38. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. pagrindu policijos pareigÅ«nai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantavo jo iÅ¡saugojimo. Policijos pareigÅ«nų perdavimas saugoti atsakovės automobilį ieÅ¡kovei ir jos atliktas minėto automobilio saugojimas atitiko CK 6.229 str. nustatytÄ prievolės atsiradimo pagrindÄ â€“ kito asmens reikalų tvarkymÄ .

Kadangi automobilis buvo išsaugotas, tai tokie ieškovo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Taigi ieškovės išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.39.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-10-23 nutartyje, kuri priimta esant iÅ¡ esmės tokioms pat faktinėms aplinkybėms, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 konstatavo, kad kitoks įstatyminio reglamentavimo aiÅ¡kinimas paneigtų automobilio savininko pareigÄ laikytis Kelių eismo taisyklių bei nepažeisti ATPK atitinkamų straipsnių reikalavimų ir reikÅ¡tų, kad vieÅ¡osios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių iÅ¡laidų forma, Å¡alinimÄ .

Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui.

40. Saugojimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iÅ¡ priemonės stovėjimo aikÅ¡telės. Taigi, turto savininko ir jos valdytojo civilinė atsakomybė yra solidari pagal įstatymÄ . Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Å uo atveju ieÅ¡kovė pasinaudojo teise pasirinkti konkretų atsakovÄ .42.

Pastebima, jog saugojimo iÅ¡laidų prisiteisimas( iÅ¡ieÅ¡kojimas) iÅ¡ vieno iÅ¡ bendraskolių niekaip nepaneigia žalÄ atlyginusio asmens teisės reikalauti iÅ¡ kito bendraskolio atsiskaitymų regreso tvarka ( CK 6.9 str.).43. Byloje nekeliant abejonių dėl saugojimo iÅ¡laidų įkainių pagrįstumo jų dydis teismo pagrįstai nesvarstytas. Skunde pasisakoma dėl saugojimo iÅ¡laidų dydžio, kuris sÄ lygotas saugojimo trukme. Atsakovės prievolinei pareigai atsiskaityti su ieÅ¡kove už jos turto saugojimÄ per visÄ jo saugojimo laikotarpį neturi teisinės reikÅ¡mės tai dėl kokių priežasčių sprendimas perduoti turtÄ savininkei buvo priimtas po 145 saugojimo dienų.

Kaip aukščiau minėta atsakovei manant, jog tai buvo sÄ lygota iÅ¡imtinai kitų asmenų veiksmais, ji turi procesines prielaidas regreso pagrindu teikti savarankiÅ¡kus reikalavimus Å¡iems asmenims.

44. Be pagrindo apeliantė nurodo į CK 6.270 str.3 d. kaip teisinį pagrindÄ atleisti jÄ nuo civilinės atsakomybės, nes turtÄ ji prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.             44.1 Nors Å¡iuo atveju buvo saugotas atsakovės automobilis,kuris pagal savo prigimtį yra padidinto pavojaus Å¡altiniu, bet tiesiogiai juo nebuvo padaryta žala , reikalaujama jo saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo kas niekaip nesusiję su daikto kaip padidinti pavojaus Å¡altinio fizinėmis savybėmis;             44.2 Byloje( ir administracinėje taip pat) nėra konstatuota, jog R.

K. automobilio valdymÄ prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. A. N. pripažintas kaltu dėl vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo, nesant reikiamo draudimo ir nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.             44.3 Jos veiksmai neleistų daryti iÅ¡vados, kad ji padarė viskÄ ko galima reikalauti iÅ¡ apdairaus ir įžvalgaus asmens, kad automobilis nepatektų į jį negalinčio vairuoti asmens valdymÄ . R. K. pripažįsta leisdavusi sÅ«nui naudotis automobiliu.

Ji pati juo nesinaudoja , vairuotojo pažymėjimo neturi. Iš A. K. paaiškinimų administracinės bylos procese matosi, jog jis tvirtino motinos mašina važinėjantis.Jis neteigė, jog automobilį paėmė be motinos leidimo ar jai prieštaraujant, kad tai buvo vienkartinis atvejis. Apeliantei negalėjo būti nežinoma, jog automobilis neapdraustas valdytojo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu,tad automobilis negali dalyvauti eisme. Pastebima, kad automobilio užvedimo rakteliai buvo laikomi laisvai prieinamojoje vietoje, tad ji turėjo įvertinti, jog juo gali pasinaudoti jos sūnus ar net kiti asmenys.

Taigi, ji elgėsi nepakankamai rūpestingai ir savo elgesiu nepašalino neatsakingo pasinaudojimo jos turtu galimybių. Toks jos nerūpestingumas yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis 45.Nepagrįstas tvirtinimas teismui netinkamai rėmusis nebeaktualia kasacinio teismo praktika. Apeliantės nuoroda į kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-309/2010 netinkama ,nes minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl automobilio savininko nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų ir to formos, bet nesprendė savininko ir ( ar) valdytojo atsakomybės pagrindų.46.

TeisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu teismas vertina skundo teiginį, jog į procesÄ trečiuoju asmeniu turėjo bÅ«ti įtraukta Lietuvos valstybė. Apeliantė nesuformulavo kokiÄ reikÅ¡mę bylos baigčiai galėjo turėti Lietuvos valstybės dalyvavimas Å¡iame procese ir nenurodė ar dėl to ir kaip ydingas teismo sprendimas. Pastebima, jog teismo sprendimu niekaip nenustatytos teisės ar pareigos Lietuvos valstybei, todėl nepažeistas draudimas nuspręsti dėl neįtrauktų į procesÄ asmenų.47.Sutinkama su apeliantės argumentu, jog teismui nebuvo pagrindo daryti, kad ir tikėtinos iÅ¡vados, jog ji nepasinaudojo( naudojosi nepakankamai aktyviai) teisminės gynybos galimybėmis, siekiant susigrÄ Å¾inti automobilį.

Apeliantė negalėjo tiesiogiai įtakoti nei į automobilio nuvežimÄ saugojimui, nei į saugojimo,  teismo procedÅ«rų trukmę, teismo sprendinių rezultatus, įstatymais nenustatyta turto savininko ( dalyvaujančio byloje asmens) pareiga veikti aktyviai. Kadangi tokia pareiga nenustatyta, aktyvių veiksmų neatlikimas negali sukelti asmeniui neigiamų pasekmių, bÅ«ti vertinamas kaip netinkamas elgesys.48. Aukščiau aptartas pirmos instancijos teismo argumentas kaip nepagrįstas iÅ¡ sprendimo motyvacinės dalies Å¡alintinas, bet, kaip minėta, bylos procesinei baigčiai tiesioginės reikÅ¡mės jis neturi, nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį.49.

Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo ( CPK 93,98 str.).IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.50. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė patyrė 120 € iÅ¡laidų. Jų faktas bei dydis patvirtinami pateiktais dokumentais. Kadangi skundas atmetamas, Å¡ios iÅ¡laidas iÅ¡ apeliantės priteistinos ieÅ¡kovės naudai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a :

R. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1825-649/2016 atmesti.Priteisti iÅ¡ R. K., a.k(duomenys neskelbtini) UAB“Automera“ naudai 120 € bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjas                                                                              Eigirdas Činka