7bdbd6bb-69a0-4a46-8acf-8e4d89e32676 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-371/2010

                               Â

                                                    Procesinio sprendimo

kategorijos: 1.2.3.2.2;

                                                                                     1.1.8.1;

2.4.6.3.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2

 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

                     N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

gynėjui advokatui Kęstučiui Petkevičiui, nuteistajam

E. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios D. J. ir nuteistojo

E. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ laisvės atėmimu 14 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

IÅ¡ E. M. priteista: D. J. 5 721 Lt turtinei žalai ir 22 565,35 neturtinei žalai atlyginti; K. T. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 746,16 Lt už nukentėjusiajai D. J. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nukentėjusiosios

D. J. bei nuteistojo E. M. apeliacinius skundus,

n u s t a t ė:

E. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio13 d., apie

18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone,

G. Č. sodyboje, Å¡alia lauko virtuvės, asmeninio konflikto metu sudavė kumščiu E. P. ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas jai muÅ¡tines žaizdas kairio smilkinio srityje, virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, poodines kraujosruvas su nubrozdinimais kaktos deÅ¡inėje, akių vokuose, nosies pamato srityje, poodines kraujosruvas kairiajame žaste, kairio rieÅ¡o srityje, kairėje plaÅ¡takoje, kraujosruvas veido minkÅ¡tuosiuose audiniuose kairės akiduobės srityje, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės projekcijoje, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės skilties srityje, po to E. P. dėl patirtų sužalojimų ir iÅ¡gerto alkoholio (jos kraujyje rasta 2,72 promilės etilo alkoholio) esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, paėmė nukentėjusiÄ jÄ už pažastų, nuvilko iki vandens telkinio ir pastatęs nukentėjusiÄ jÄ ant kojų, įstÅ«mė į vandenį bei užmetė ant jos metalines akėčias ir lovos čiužinio metalinį tinklÄ , nuo ko, patekus vandeniui į kvėpavimo takus, nukentėjusioji (užduso) mirė, taip jis tyčia nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės E. P..

Nukentėjusioji D. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo               nuosprendį pakeisti: padidinti iš nuteistojo E. M. priteistus neturtinės ir turtinės žalos dydžius ir jai priteisti 7 131,35 Lt turtinei bei

50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantės manymu, apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra netinkamai išspręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai.

Apeliantė mano, kad teismas, priteisdamas jai neturtinę žalÄ , nesivadovavo sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas neįvertino, kad nuteistasis E. M. yra jauno amžiaus, darbingas, iki suėmimo dirbo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ji globoja nužudytosios vaikÄ , rÅ«pinais jo sveikata, dažnai veža jį pas gydytojus, į vaiko raidos centrÄ , dėl ko lieka mažiau laiko Å¡eimai. Be to, ji pati patyrė skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ . Todėl jos reikalavimas priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taip pat apeliantės manymu, teismas nepagrįstai nepriteisė jai turtinės žalos - 635 Lt, kuriÄ ji patyrė dėl mirties metinių paminėjimo, bei be pagrindo iÅ¡ turtinės žalos iÅ¡skaitė 775,35 Lt vaiko globos paÅ¡alpÄ .

Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jo bylÄ ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliantas mano, kad yra nuteistas per griežta laisvės atėmimo bausme. Jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, padėjo atskleisti nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. Nukentėjusiosios artimieji jam atleido. Iki nusikaltimo padarymo jis dirbo, buvo pavyzdingas. Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis gyvena su motina, kuri liko viena ir neturi jokių artimųjų, bei į tai, kad jis serga nepagydoma liga.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis E. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti

nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ , o nukentėjusiosios D. J. apeliacinio skundo patenkinimo klausimÄ paliko spręsti

teismui. Prokurorė prašė nukentėjusiosios D. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ â€“ atmesti.

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiosios D. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentų

           Apeliantas nuteistasis E. M. savo kaltės dėl E. P. nužudymo ir Å¡ios nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir praÅ¡o jÄ Å¡velninti.

           Šis apelianto prašymas atmestinas.

           Kolegijos nuomone, nuteistajam E. M. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

           Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

           Teismas, skirdamas nuteistajam E. M. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ : padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta tiesiogine tyčia. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta gyvybė jaunai moteriai. Be motinos liko mažametis vaikas. Nuteistojo padarytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimÄ kvalifikuojančiam požymiui – bejėgiÅ¡kai žmogaus bÅ«klei. Taip pat atsižvelgta į byloje nustatytÄ sunkinančiÄ nuteistojo atsakomybę aplinkybę, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. IÅ¡ jos matyti, kad apeliantas iki suėmimo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 198), jo gyvenamosios vietos seniÅ«nija dėl jo elgesio nusiskundimų neturėjo (t.1 ,b. l. 200), ankstesnis apelianto teistumas iÅ¡nykęs, galiojančių administracinių nuobaudų nuteistasis neturi (t. 1, b. l. 190, 195).

           Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotÄ nužudymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.

           Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, apeliantui už jo įvykdytÄ nužudymÄ paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Å i bausmė atitinka įstatymo sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Nuteistasis, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, savo skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis iki sulaikymo gyveno su motina, kuri Å¡iuo metu liko viena ir neturi jokių artimųjų, bei į tai, kad jis serga nepagydoma liga.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis iki sulaikymo gyveno su motina, kuri liko viena ir neturi jokių artimųjų, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nes, kaip jau buvo minėta, apeliantas padarė tyčinį labai sunkų, pavojingÄ visuomenei nusikaltimÄ . Taip pat nėra pagrindo apeliantui Å¡velninti paskirtÄ bausmę ir dėl jo sveikatos bÅ«klės. IÅ¡ apelianto pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ jo ligos istorijos matyti, kad jam diagnozuotas kairės kaklo pusės limfmazgių uždegimas, kairės kaklo pusės cista. Tačiau minėtame iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad Å¡iuo metu gydymas nuteistajam nereikalingas ir prognozė yra palanki (t. 2, b. l. 155). Taigi apelianto pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ jo ligos istorijos nepatvirtina apelianto skunde nurodyto teiginio, kad jis serga nepagydoma liga.

           Apeliantas skunde kitų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nėra

aiÅ¡kiai per griežta, todėl jÄ Å¡velninti nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to, apelianto nuteistojo E. M. apeliacinis

skundas atmetamas.

Dėl nukentėjusiosios  apeliacinio skundo argumentų

Nukentėjusioji D. J., nesutikdama su skundžiamu Kauno apygardos teismo               nuosprendžiu, savo apeliaciniu skundu prašo jį pakeisti dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir iš nuteistojo E. M. priteisti jai 7 131,35 Lt turtinei bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tokie apeliantės prašymai tenkintini iš dalies. Skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai

išspręstų civilinio ieškinio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo E.

M. nukentėjusiajai D. J. priteista 5 721 Lt turtinei žalai ir 22 565,35 neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusiosios

D. J. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas

7 536, 54 Lt sumai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai buvo iÅ¡mokėta 1 040 Lt vienkartinė laidojimo paÅ¡alpa ir po E. P. mirties globėjai D. J. mokama globos paÅ¡alpa 775, 35 Lt, priteistinos turtinės žalos dydį - 7 536, 54 Lt – sumažino iki 5 721 Lt (7 536,54 – 1040 – 775,35 = 5 721) ir Å¡iÄ sumÄ priteisė nukentėjusiajai D. J. kaip turtinės žalos atlyginimÄ .

Apeliantė, nesutikdama su tokiu jai

priteistu turtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jai turtinės žalos, kuriÄ ji patyrė dėl sesers

mirties metinių paminėjimo (635 Lt), bei be pagrindo iÅ¡ turtinės žalos iÅ¡skaitė 775,35 Lt vaiko globos paÅ¡alpÄ . Toks apeliantės skundo teiginys yra pagrįstas iÅ¡ dalies.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Å i žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam atlyginami tie nuostoliai, kurie yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai D.

J. buvo padaryta turtinė žala. Turtinę žalÄ nukentėjusioji patyrė dėl nuteistojo E. M. nusikalstamų veiksmų ir ji pasireiÅ¡kė

nukentėjusiosios turėtomis iÅ¡laidomis, laidojant seserį – nužudytÄ jÄ E. P. Nukentėjusioji D. J. pateikė

įrodymus apie savo turėtas laidojimo išlaidas, kurias sudaro E. P. laidojimo išlaidos, paminklo pastatymo išlaidos ir sesers

mirties metinių paminėjimo išlaidos (t. 1, b. l. 50-52; t. 2, b. l. 117, 118).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino nukentėjusiosios turėtas sesers E. P. laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidas, o išlaidas,

susijusias su gedulingais pietumis E. P. mirties metinių paminėjimui, nepripažino iÅ¡laidomis, susijusiomis su laidojimu ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir laiko jÄ pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Mirties metinių minėjimas nėra mirusiojo laidojimo procesas, todėl patirtos išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos, todėl jos negali būti priteistos iš nuteistojo.

Dėl to, apeliantės prašymas – priteisti iš nuteistojo jos turėtas išlaidas dėl E. P. mirties metinių paminėjimo – atmetamas.

Tačiau pagrįstas yra nukentėjusiosios D.

J. skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jai priteistinos turtinės žalos iÅ¡skaitė 775,35 Lt vaiko globos paÅ¡alpÄ .

Globos (rūpybos) išmoka mokama kiekvienam tėvų globos netekusiam vaikui, globojamam šeimoje, nevyriausybinėje, valstybinėje ar savivaldybės vaikų globos institucijoje (įstaigoje), jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį. Ši socialinė išmoka yra tikslinė, ji skirta globotinio poreikiams tenkinti, todėl negali būti vertinama kaip išmoka padengianti laidojimo išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nukentėjusiajai

D. J. priteistinos turtinės žalos sumos iÅ¡skaitė 775,35 Lt sumÄ (vaiko globos paÅ¡alpÄ ), dėl to Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

           Apeliantė taip pat nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdama, kad jis yra per mažas, ir prašo jį padidinti iki 50 000 Lt.

           Šis apeliantės prašymas tenkintinas.

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista nukentėjusiajai D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo suma – 30 000 Lt – yra aiÅ¡kiai per maža ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų bei susiklosčiusios teisminės praktikos tyčinių nužudymų bylose, todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

           Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Paprastai didžiausia neturtinė žala nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose padaroma asmenims, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nužudytu asmeniu. Tai tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra glaudÅ«s. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Å¡is kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai D. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo E. M. veiksmais, kuriais buvo atimta gyvybė jos seseriai E. P. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors nužudytoji ir nukentėjusioji D. J. gyveno atskirai ir buvo sukÅ«rusios atskiras Å¡eimas, tačiau jos buvo artimos, dažnai bendraudavo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, sužinojusi apie sesers dingimÄ , nukentėjusioji jos

ieÅ¡kojo, dėl jos dingimo kreipėsi į policijÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad E. P. buvo nužudyta 2009-04-13, o jos lavonas buvo rastas

tik 2009-04-22, visÄ tÄ laikÄ nukentėjusioji gyveno nežinioje, ir dėl to neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ . Radus nužudytosios palaikus, nukentėjusioji rÅ«pinosi jos laidotuvėmis, o po sesers mirties globoja ir rÅ«pinasi jos mažamečiu vaiku, jo sveikata. Å ios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji dėl sesers E. P. nužudymo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti.

Todėl įvertinusi paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei atsižvelgdama į susiklosčiusiÄ teisminę praktikÄ tyčinių nužudymų bylose sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-621/2007, 2K-457/2008, 2K-289/2009), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priteistos nukentėjusiajai D. J. neturtinės žalos atlyginimo dydį didina iki   50 000 litų. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti,

kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiosios prašymas

avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , ir jai buvo iÅ¡mokėtas 7 544,65 Lt neturtinės žalos atlyginimas (t. 2, b. l. 113-115). Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei atėmus avansu nukentėjusiajai iÅ¡mokėtÄ 7 544,65 Lt sumÄ iÅ¡ priteistinos 50 000 litų sumos, nukentėjusiajai

D. J. priteistinas         42 455, 35 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti:

IÅ¡ E. M. nukentėjusiajai D. J. priteistÄ 5 721 (penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno) Lt turtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 6 496,35

(Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) Lt 35 ct, o priteistÄ 22

565,35 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt penkių) Lt 36 ct neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 42 455, 35 (keturiasdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt penkių) Lt 35 ct.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                             Elena Vainienė

Â

Teisėjai                                                                                                                    Svajūnas Knizleris

Linas Šiukšta