7bdb1174-2ee8-4d89-8a4f-4f6416461b61 · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-40-233\2014Teisminio proceso Nr.2-37-3-01211-2013-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.1; 30.2;51;116.1 (N) ROKIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 10 d.RokiÅ¡kis RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. P., R. P., ieÅ¡kovų atstovui adv. Algiui Molevičiui, atsakovui H. P., jo atstovui adv. Irmantui Ruželei, trečiajam asmeniui R. I. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl 188800 Lt nekilnojamo turto pagerinimo iÅ¡laidų  priteisimo pagal ieÅ¡kovų A.

P., R. P. ir L. P. ieÅ¡kinį, atsakovas H. P., tretysis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje R. I. ir  n u s t a t ė: Pateiktuose ieÅ¡kiniuose ieÅ¡kovai nurodė (T1, b.l.1-5; 89-92; T3, b.l.53-57), kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 01 31 civilinėje byloje Nr. 2-173-620/2013 priėmė sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t.y. kad H. P. priėmė L. P., mirusios 1988-10-31 d., palikimÄ . Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas buvo teismo nustatytas H.

P. paveldėjimo teisės liudijimui gauti bei paveldėti L. P. priklausantį nekilnojamÄ turtÄ , gyvenamÄ namÄ ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).Nurodoma, jog L. P., dėl kurios turto paveldėjimo civilinėje byloje Nr. 2-173-620/2013 teismo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, buvo ieÅ¡kovės A. P. mirusio vyro P. L. A. pamotė, t.y. jo tėvo L. P. antroji žmona. IÅ¡ antros santuokos su L. P. L. P. turėjo du vaikus: H. ir O. P. 1983 m. mirus L. P. visÄ jam priklausantį turtÄ paveldėjo jo antroji žmona -L.

P. 1988 m. mirus L. P., pagal bendrÄ susitarimÄ su broliais iÅ¡ antros tėvo santuokos H. P. ir O. P., L. A. P. perėmė tėvų kolÅ«kiečių kiemÄ (gyvenamÄ jį namÄ su pagalbinio Å«kio pastatais), esantį (duomenys neskelbtini). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais, P. L. (A., L.) 1990-12-18 d. RokiÅ¡kio rajono valdybos potvarkiu Nr. 132V gavo 21,77 hektaro žemės Å«kiui steigti, pertvarkė kolÅ«kiečių kiemo Å«kį į Å«kininko Å«kį ir pradėjo Å«kininkauti. L. P. A. Å«kininko Å«kiui steigti pasirinko žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuriame stovėjo jo tėvui L.

P. priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, klėtis, klojimas, tvartas, kiemo rÅ«sys ir Å¡ulinys, (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas prie Valstybinės žemės nuosavybės akto Nr.31). Nuo 1990 metų L. P. A. su savo Å¡eimos nariais pradėjo Å¡iuos pastatus eksploatuoti bei jais rÅ«pintis kaip savo nuosavybe, nes pagal susitarimÄ su broliais iÅ¡ jo tėvo antros santuokos, niekas nepretendavo į tėvų Å«kį bei grÄ Å¾intinÄ Å¾emę, kÄ patvirtinantis 1993-03-31 d. susitarimas, 1990-09-03 d.

L. P. pareiÅ¡kimas-įsipareigojimas Elektros tinklams.Po ieÅ¡kovės A. P. vyro L. A. P. mirties 1995 metais, A. P. kaip Å«kininkė-paveldėtoja perėmė vyro Å«kį pagal įstatymÄ bei kartu su sÅ«numi R. P. ir jo žmona L. P. Å¡iame Å«kyje toliau Å«kininkavo. 2005 03 17 žemės sklypo dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovė A. P. minėtÄ Å«kį perdavė savo sÅ«nui R. P., kuris Å¡iame Å«kyje Å«kininkauja iki Å¡iol.IeÅ¡kovai nurodė, kad nuo L. P. mirties 1988 m. bei turto perėmimo, A. P. vyras P. L.

A. iki savo mirties 1995 m., o po to A. P. kartu su sÅ«numi R. P. ir jo žmona L. P., valdė ir rÅ«pinosi Å«kiu, tame tarpe ir Å«kio pastatais kaip savo asmeniniu turtu, iÅ¡laikant jo gerÄ bÅ«klę, taip pat pagerino jo funkcionalumÄ , atliekant turto esminę rekonstrukcijÄ . Minėti pastatai buvo įraÅ¡yti į jų valdomo Å«kio apskaitÄ , tačiau pagal RokiÅ¡kio rajono valdybos 2000-03-01 d. sprendimÄ Nr.37 minėti pastatai buvo apskaityti nekilnojamo turto registre mirusios L. P. vardu, kadangi tinkamai nebuvo įformintas jos turto paveldėjimo klausimas, kÄ patvirtinanti 2008-02-13 d.

RokiÅ¡kio rajono 3 -jo notaro biuro pažyma Nr. S-40. Å is klausimas buvo įspręstas tik RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismui 2013 01 31 civilinėje byloje Nr. 2-173-620/2013 priėmus sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t.y. kad H. P. po motinos L. P., mirties 1988-10-31 d., palikimÄ priėmė. Tokiu bÅ«du, atsakovas H. P. tapęs pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėtoju ir jų savininku. Nurodo, jog atsakovas H. P. kaip bÅ«simas ar esamas L. P. turto paveldėtojas ir turto perėmėjas, nuo 1988 m. iki pastatų perdavimo 2013-07-01, paveldimo turto neprižiÅ«rėjo, juo nesirÅ«pino bei į jo iÅ¡laikymÄ neinvestavo.

Taip pat Å¡iuo turtu nesirÅ«pino ir jo brolis O. P.L. A. P. ir jo žmona A. P., R. P. ir jo žmona L. P. rÅ«pinosi mirusios L. P. turtu savarankiÅ¡kai, manydami, kad pagal susitarimÄ su paveldėtojais Å¡is turtas turėjo atitekti L. A. P. Nei H. P., nei jo brolis O. P., nereiÅ¡kė pretenzijų į aukščiau paminėtÄ turtÄ . Tokiu bÅ«du nuo 1989 metų iki 2008 metų buvo pakankamas pagrindas tikėti, kad H. P. ir O. P. nepretenduos į minėtÄ turtÄ bei iÅ¡ savo pusės geranoriÅ¡kai padės iÅ¡spręsti klausimÄ dėl nuosavybės į pastatus perraÅ¡ymo A.

P. ar R. P. vardu. Po 2008 metų, t.y. praėjus daugiau kaip 20 metų, t.y. visiems ieÅ¡kininės senaties terminams, tapę aiÅ¡ku, kad L. P. paveldėjimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas jos vaikų ar kitų paveldėtojų palikimo priėmimo tvarka, o likęs turtas gali bÅ«ti įteisintas tik jo teisėto valdytojo R. P., jo nuosavybės teisei atsiradus turtÄ valdant daugiau kaip 10 metų, įgyjamosios senaties, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste- CK) 4.68 str., pagrindu. Dėl to, L.

P. vardu registruotas turtas buvo įtrauktas į Å«kininkų P. Å«kį bei naudojamas P. Å¡eimos Å«kio veikloje, iÅ¡laikomas tinkamos bÅ«klės. Laikotarpiu nuo 2009m.birželio mėn. iki 2011m. kovo mėn., atliekant Å«kininko R. P. Å«kio modernizavimÄ , gyvenamas namas su kitais pastatais buvo rekonstruotas jo bÅ«klė ir funkcionalumas/naudingumas buvo gerinamas. IeÅ¡kovai pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje (T3, b. l. 53-57) nurodė, jų atstovas teismo posėdyje 2014 09 22 paaiÅ¡kino, kad gyvenamo namo rekonstravimo iÅ¡laidos buvo daromos 3 etapais: 1) 1988- 2004 metais, t.y. laikotarpiu po L.

P. mirties, gyvenant ieÅ¡kovei A. P. ir jos vyrui L. P., o po L. A. P. mirties 1995m.-A. P., buvo palaikoma namo bÅ«klė bei dalinai gerinamas jo funkcionalumas; 2) 2005-2008m.Å«kininko Å«kį perėmus R. P., iÅ¡ jo ir jo sutuoktinės L. P. bendrų lėšų (50000Lt), A. P. asmeninių lėšų(17000Lt) atlikta pirminė namo rekonstrukcija su kai kurių elementų funkcionalumo pagerinimu(67000Lt sumai); 3) 2009-2011m. iÅ¡ Å«kininko R. P. Å«kio lėšų atlikta esminė gyvenamo namo rekonstrukcija (121800Lt sumai).Kaip nurodė teismo posėdyje ieÅ¡kovų atstovas, atliktų ieÅ¡kovų gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų apimtį patvirtina ne tik ieÅ¡kovų pateikta, jų pačių sudaryta atliktų darbų sÄ mata (kadangi darbai buvo atliekami Å«kio bÅ«du), bet ir pateikti nekilnojamo turto kadastro duomenys, atlikti po ieÅ¡kovų atlikto namo rekonstrukcijos, nurodant ir turto rinkos vertes, taip pat trečiojo asmens R.

I. teismui perduoti buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys R. P., kaip Å«kininko, įgijimÄ namo rekonstrukcijai reikalingų medžiagų.Nurodo, jog atsakovas H. P., kaip turto paveldėtojas po jo motinos mirties, įstatymo nustatytu laiku (per 6 mėnesius po paveldėjimo atsiradimo dienos) ir nustatyta tvarka (gavus paveldėjimo liudijimÄ ) turėjo įregistruoti savo nuosavybės teises vieÅ¡ame nekilnojamo turto registre, užtikrinant jo apsaugÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Tai, kad atsakovas H. P. nerealizavo savo teisės į paveldimÄ turtÄ daugiau kaip 25 metus nuo paveldėjimo atsiradimo dienos, suklaidino ieÅ¡kovų P. Å¡eimÄ , jie negalėję identifikuoti galimo turto savininko.

Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl H. P., kaip paveldėtojo, kaltės, suklydimo įtakoje ieÅ¡kovų P. Å¡eima nuo 1989 iki 2013m. laikytini neteisėtais, bet sÄ Å¾iningais svetimo turto valdytojais. Nurodo, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi ieÅ¡kovų nurodomu turto valdymo laikotarpiu, atsakovas H. P. nebuvo identifikuotas vieÅ¡ame registre kaip Å¡io turto savininkas.Nurodo, jog 1990 - 2013 m. pastatuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) P. Å¡eimos nariai-A.

P., R. P. ir L. P. atliko remonto ir rekonstrukcijos darbus Å«kio bÅ«du, t.y. įsigijo statybines medžiagas ir savo jėgomis atliko statybos darbus, bendrai 263 380 Lt sumai. Pagal VÄ® Registrų centro 2000m. užfiksuotus duomenis, gyvenamo namo vidutinė rinkos kaina sudarė 2887Lt, klėties- 953Lt, klojimo-822 Lt, tvarto-2569 Lt, kiemo rÅ«sio -1965Lt Å¡ulinio- 112Lt. Bendra minėtų statinių turto vertė buvo 9308Lt. Nurodo, kad ieÅ¡kovai jų nurodytÄ turtÄ pagerinę 254072 Lt, iÅ¡ kurių reikalaujama priteisti 188800Lt suma tenka gyvenamo namo rekonstrukcijai, o dėl kitų pastatų pagerinimo teiks atskirÄ ieÅ¡kinį.Teismo posėdyje 2014 02 07 ieÅ¡kovė A.

P. paaiÅ¡kino, kad mirus jos vyro L. A. P. pamotei L. P., namai (duomenys neskelbtini) kaime liko be priežiÅ«ros. L. P. vaikai O. ir H. tame name jau irgi nebegyveno. Jos vyras L. A. ir ji važinėjo į tuos namus, vyras kalbino brolius namÄ remontuoti, tačiau vyras sakęs, jog jiems namo nereikia. Kai vyrui buvo iÅ¡skirta žemė ir leista kurti Å«kininko Å«kį, ji su vyru apsigyveno (duomenys neskelbtini) kaime, pradėjo remontuoti esamus pastatus, statyti naujus, atsakovas tam lėšų neskyrė ir darbais neprisidėjo.

Jai gyvenant su vyru buvo paremontuoti langai, sienos. Mirus vyrui L. A. P., ji perimtÄ iÅ¡ vyro Å«kį perleido sÅ«nui. Namo nebuvo galima eksploatuoti(krosnis buvo iÅ¡virtusi), reikėjo remonto, todėl jis ir buvo pradėtas, kad bÅ«tų galima gyventi. Nurodė, kad dar jos vyras buvo įgijęs medienos, kuri ir buvo panaudota vėliau sÅ«naus R., namo remontui. Nurodo, kad 2004-2006 metais gavusi iÅ¡mokas už žemę, jas atidavė sÅ«nui R. P., namo (duomenys neskelbtini) remontui. Apsigyvenus ginčo name sÅ«nui R. buvo pakeista stogo danga nauja, naujai atlikti vidaus darbai, namas apÅ¡iltintas iÅ¡ lauko pusės, apkalta lentelėmis, apÅ¡iltinti pamatai, įvestas vandentiekis, kanalizacija.

Nurodė, kad atsakovas neprieÅ¡taravo, jog ji su vyru gyventų jos vyro tėvui L. P. priklausiusiame name, ji nėra girdėjusi, jog atsakovas bÅ«tų siÅ«lęs namÄ jos vyrui pirkti.Teismo posėdyje 2014 02 07 ieÅ¡kovė L. P. paaiÅ¡kino, kad ginčo name gyveno su vyru R. P., darė kapitalinį namo remontÄ , o kam priklauso namas pagal dokumentus nesidomėjo. 1998 metais jos vyras R. P. pradėjo Å«kininkauti, remontuoti namÄ , ji į namÄ gyventi atsikraustė 2008m. Namas buvo remontuojamas ir iÅ¡ vidaus, ir iÅ¡ lauko pusės, buvo pakeisti langai, pristatyta veranda, atlikti visi reikalingi vidaus apdailos darbai, namas apÅ¡iltintas.

Namo darbai buvo atlikti pagal tipinį rekonstrukcijos projektÄ . Namas buvo remontuojamas eilę metų, turimų Å¡eimos pinigų neužteko, todėl ji skolinosi iÅ¡ savo motinos 3000 Lt, motina paremdavusi ir taip po 500Lt. Nurodė, kad jai nežinoma, ar atsakovas siÅ«lė namÄ jos vyrui pirkti.Teismo posėdyje 2014 09 17 ieÅ¡kovas R. P. paaiÅ¡kino, kad jo tėvui L. A. P. pradėjus Å«kininkauti pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ (duomenys neskelbtini) t. y. žemės sklype, kuriame stovi ir ginčo namas, buvo remontuoti esami pastatai, pastatytas rÅ«sys kieme. 1996m. jau jis pradėjęs renovavimo darbus, pakeisti langai buvo apie 2005-2006m.

Didesne apimtimi darbai buvę atlikti po 2008m. iÅ¡ Å«kio lėšų-pakeistas stogas, įvestas Å¡ildymas, atlikti apdailos darbai, pastato, stogo Å¡iltinimo darbai. Atliekamiems namo rekonstrukcijos darbams kaimo vietovėje leidimas pagal statybos įstatymÄ nebuvo reikalingas. Po namo rekonstrukcijos padidėjo namo plotas, padidintas antro aukÅ¡to plotas. Nurodė, kad jam buvo žinoma, jog po senelio L. P. mirties, namai buvo įregistruoti jo antros žmonos L. P. vardu. Po L. P. mirties jo tėvas L. A. su seserimi D. (S.), broliais O.

P. ir H. P. (iÅ¡ antros jų tėvo santuokos), bandę tartis, kam atiteks namai, tačiau nesusitarė. Pripažįsta, jog apie 2002-ar 2003 metus buvo atvažiavę H. P. ir jo brolis O. su žmonomis, jų sesuo D., atsakovas siÅ«lė atpirkti gyvenamÄ namÄ , tačiau nesutarė dėl sumos. PaaiÅ¡kino, kad pradėjo rekonstrukcijos darbus bÅ«damas įsitikinęs, kad pragyvenus name 20 metų, atsakovui to neginčijant, yra senatis atsakovui reikalavimams pareikÅ¡ti. Atsakovas jo atliekamų namo rekonstrukcijos darbų niekada neginčijo.Kadangi atliktų gyvenamo namo pagerinimo darbų negalima atskirti, nesužalojant pagerinto daikto, t.y. gyvenamo namo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste- CK ) 4.97 str., 4.92 str., kaip iÅ¡laidų atlyginimÄ dėl H.

P. priklausančio gyvenamo namo pagerinimo, ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo H. P. ieÅ¡kovams: A. P. - 17 000 Lt , R. P. ir L. P. bendrai (sutuoktinių bendra jungtinės nuosavybės teise) 171800 Lt bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovų atstovas, adv. A. Molevičius nurodydamas ieÅ¡kinyje nurodytus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio patenkinimo pagrindus, teismo posėdyje pabrėžė, jog atsakovas įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamÄ turtÄ paveldėjimo bÅ«du, iki 2013m. Å¡io fakto neiÅ¡vieÅ¡ino vieÅ¡ame registre, kas rodo, jog atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tuo suklaidino ieÅ¡kovus, todėl vadovaujantis CK 1.137 str. yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, o teismas subjektinę atsakovo teisę gali atsisakyti ginti.

PraÅ¡o pateiktÄ ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovas pateiktuose atsiliepimuose (T1, b.l. 71-73, T3, b.l. 62-65) nurodė, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, jog mirus 1988-10-31 jo motinai L. P. liko palikimas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), klojimas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sys, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Po motinos mirties palikimÄ priėmė iÅ¡ karto, turtÄ valdydamas kaip savo, perėmė kilnojamÄ jį turtÄ , pasirÅ«pino paliktais gyvuliais. Kad namas su Å«kiniais pastatais neliktų be priežiÅ«ros, leido apsigyventi tėvo pirmos santuokos sÅ«nui L. P. su Å¡eima (ieÅ¡kovės vyrui ir ieÅ¡kovo tėvui). Paveldėto nekilnojamojo turto niekada neatsisakė. Pažymi, kad ieÅ¡kovų pridėtas 1993-03-31 susitarimas sudarytas tarp L. P., O. P. ir H. P. yra dėl buvusio savininko, jų senelio A. P. valdytos 13,1105 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o ne atsisakymas tėvo L.

P. Å«kio ir žemės (tame tarpe ir jame esančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)), kaip neteisingai nurodo ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje. L. A. P. nuosavybės teise valdė žemę, tačiau gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais po mamos mirties nuosavybės teise priklausė jam, atsakovui ir ieÅ¡kovai visÄ laikÄ tÄ aplinkybę žinojo. Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas jam buvo iÅ¡duotas 2013-04-02, tačiau tai nekeičia nuosavybės teisės atsiradimo momento, palikėjos turtinės teisės ir pareigos perėjo jam nuo palikėjos mirties momento.

IeÅ¡kovų atžvilgiu nuosavybės teisės iÅ¡vieÅ¡inimas esminės reikÅ¡mės neturėjo, kadangi ieÅ¡kovai gerai žinojo, kad atsakovas yra palikėjos teisių perėmėjas, tÄ teigia ir ieÅ¡kinyje, nurodydami jog žinojo, kad nėra turto savininkai ir tikėjosi, kad atsakovas padės iÅ¡spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisės įregistravimo. Tikėtis, kad ieÅ¡kovas R. P. įgys nuosavybės teisę įgyjamosios senaties bÅ«du (CK 4.68 str.) nebuvo teisinio pagrindo, kadangi įstatyme nurodyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69str. 3d.).

Nekilnojamo turto registre nuosavybės teisė į turtÄ buvo registruota L. P. vardu, todėl nuosavybės teisė į turtÄ galėjo bÅ«ti perduota sandoriu arba paveldėjimu. Atsakovas, įgijo nuosavybės teisę į L. P. turtÄ paveldėjimu nuo 1988-10-31 ir iki Å¡io momento yra teisėtas turto valdytojas.IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ CK 4.97 str. pagrindu, kuris numato atsiskaitymus grÄ Å¾inant daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, kai savininkas, iÅ¡reikalauja daiktÄ pagal Å¡io kodekso 4.95 straipsnį.

Nurodo, jog nėra pareiÅ¡kęs tokio reikalavimo ieÅ¡kovams. PrieÅ¡ingai su ieÅ¡kovu R. P., kuris su Å¡eima jo leidimu gyveno jam, atsakovui, nuosavybės teise priklausančiame name, buvo tartasi, dėl pastatų pirkimo. Nurodo, kad neatsisako galimybės ir dabar sudaryti turto pirkimo - pardavimo sandorį už sutartÄ kainÄ , jeigu ieÅ¡kovai to pageidauja. Kadangi gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, mirus mano motinai L. P. 1988-10-31, jo, kaip teisėto turto savininko, leidimu buvo perduotas gyventi L. P. su Å¡eima (ieÅ¡kovais), todėl Å¡alių santykiai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) teisiniai santykiai, o Å¡io ginčo sprendimui turėtų bÅ«ti taikomos panaudos santykius reglamentuojančios teisės normos, t.y.

CK 6.629 - 6.643 str.. IeÅ¡kovai nederino su juo turto rekonstrukcijos darymo, nėra davęs jiems leidimo Å¡iuos pagerinimus daryti, todėl įstatymas jam nenumato pareigos atlyginti be jo leidimo padarytų jam nuosavybes teise priklausančio turto pagerinimo iÅ¡laidų.IeÅ¡kovai, pareiÅ¡kę reikalavimÄ CK 4.97 str. pagrindu, reikalauja atlyginti 188800 Lt gyvenamo namo pagerinimo iÅ¡laidų. Nurodo, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija kainavo 263380 Lt. Darbų sÄ matoje, sudarytoje pačių ieÅ¡kovų, nurodoma, kad namo rekonstrukcijai buvo iÅ¡leista 135180 Lt.

Statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų ieÅ¡kovai pateikia tik už 2311,14Lt. IeÅ¡kovai nepateikę jokių įrodymų, kad namo renovacijai buvo investuota 17 000 Lt A. P. ir 50 000 Lt R. P. ir L. P. piniginių lėšų laikotarpyje 2005-2008 metais, skirti bÅ«tent namo rekonstrukcijai nurodytu laikotarpiu.Namo rekonstrukcijai daromas iÅ¡laidas 121837,30Lt ieÅ¡kovas R. P. deklaravo kaip Å«kio veiklos iÅ¡laidas, turėtas laikotarpyje nuo 2008.12.08 - 2011.04.22, kÄ patvirtinanti byloje pateikta sÄ skaitų suvestinė.

IÅ¡ R. P. pateiktų pridėtinės vertės deklaracijų matyti, kad iÅ¡ Å¡ios sumos mokėtinas pridėtinės vertės (PVM) mokestis 13203,51 Lt buvo deklaruojamas ir atskaitomas, tokiu bÅ«du mažinant R. P. mokėtinÄ PVM sumÄ valstybei, todėl laiko, kad 13203,51 Lt ieÅ¡kovui R. P. yra jau grÄ Å¾inti. Pagal byloje pateiktÄ 2013-11-15 notaro patvirtintÄ skolos padengimo sutartį tarp R. P. ir L. P. bei R. I. visas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini),, yra perleistas trečiajam asmeniui R. I., kuris yra perėmęs visas R.

P. Å«kio skolas, todėl ieÅ¡kovai neturi reikalavimo teisės į Å«kio veikloje naudotų ir Å«kio lėšomis padarytų gyvenamojo namo pagerinimų atlyginimÄ .Pagal VÄ® „Registrų centro" pažymÄ 2000-01-04 duomenis vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė buvo 2887 Lt, o 2014-01-10 -15100 Lt. Po rekonstrukcijos namo vertė padidėjo 12213Lt. IeÅ¡kovai negali reikalauti namo statybinės vertės atlyginimo, nes net ir sÄ Å¾iningas neteisėtas valdytojas gali reikalauti ne svetimo daikto pagerinimo iÅ¡laidų vertės, o tik tos jų sumos, kuria padidėjo daikto vertė.

Nurodo, jog pagal VÄ® Registrų centro nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis gyvenamasis namas, priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Pagal Statybos įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-583, 2001-11-08, Žin., 2001, Nr. 101-3597 (2001-11-30)) 23 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ statybÄ leidžiantys dokumentai yra ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju - leidimas rekonstruoti statinį. Tokiam leidimui gauti, pateikiamas rekonstrukcijos projektas. IeÅ¡kovai į bylÄ nepateikė minėtų dokumentų, todėl nėra aiÅ¡ku, ar Å¡i rekonstrukcija yra teisėta ir ar bus galima atlikti rekonstruotų pastatų teisinę registracijÄ .

Po rekonstrukcijos pasikeitė gyvenamojo namo, bendras plotas (2000.01.04 - 61,40 kv.m.; 2014-01-10 - 177,84kv.m.); tūris (2000.01.04 -203 kub.m.; 2014-01-10 - 806 kub. m.), užstatytas plotas (2000.01.04 - 75 kv.m.; 2014-01-10 - 179,6 kv.m.); taip pat pakeistos statybos medžiagos, langai, šildymas ir kt. Be to, gyvenamasis namas nebaigtas rekonstruoti, jo baigtumas 98%. Ieškovams nepateikus Statybos įstatyme nurodytų dokumentų, kurių pagrindu buvo atliekama rekonstrukcija, atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti daikto pagerinimo išlaidas, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda .Atsakovas teismo posėdyje 2014 02 07 nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. paaiškino, kad jis ginčo name gyveno su tėvais iki 1984metų, jo motina iš tų namų išsikėlė dėl sveikatos būklės maždaug prieš metus iki mirties.

Nurodė, jog motinai mirus 1988 metais, nei jis, nei jo brolis O. neprieÅ¡taravo, jog pradėjęs Å«kininkauti tėvo sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos L. P. (ieÅ¡kovės A. P. vyras ir R. P. tėvas) su Å¡eima apsigyventų ginčo name. L. P. mirus, pamažu tėvo Å«kį perėmęs jo sÅ«nus R. P., gyveno, tvarkė, remontavo ginčo namÄ , tačiau pradžioje jokie dideli remontai nebuvo atlikti, buvo paremontuotas stogas, langai, krosnis, viduje padarytas tik einamas remontas. R. P. norėjo įsiteisinti pastatus savo vardu, sakė, jog juos pirks, tačiau maždaug prieÅ¡ 8 metus, visiems susitikus (duomenys neskelbtini), R.

P. pasakė, kad jam, atsakovui, niekas nepriklauso, o 1984 02 07 paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo L. P. paveldėjo visÄ turtÄ po savo vyro mirties, yra tik popierėlis, neturintis jokios reikÅ¡mės. Minėto ginčo metu dar nebuvo atlikti jokie ypatingi ginčo pastato rekonstrukcijos darbai. Nurodo, kad po minėto įvykusio ginčo jis name nebuvo apie 8 metus, per tÄ laikÄ ieÅ¡kovai atliko namo rekonstrukcijos darbus, nors nepateikė nei leidimo, nei rekonstrukcijos projektų, tokiems darbams atlikti, o su juo niekas nederino nei numatomų atlikti gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų, nei tų darbų apimčių.

Nurodė, kad dėl to, jog namÄ nupirks, sumokėdamas už namo dalį, buvo kalba ir su R. P., prieÅ¡ tai su jo tėvu L. A. P., todėl jis visÄ laikÄ tikėjosi, kad dėl to su ieÅ¡kovais pavyks susitarti. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas ne kartÄ pabrėžė, kad jis ir Å¡iuo metu neatsisako parduoti ieÅ¡kovams ginčo namo. Nurodė, kad jis nereikalavo, jog ieÅ¡kovai iÅ¡sikeltų iÅ¡ naudojamo namo, apie tai, kad ieÅ¡kovai iÅ¡sikėlė iÅ¡ namo jam raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovė L.

P. PraÅ¡o netenkinti pateikto ieÅ¡kinio, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje R. I., pateiktuose atsiliepime (T2, b.l.36; T3, b.l.66-67) nurodė, jog su ieÅ¡kovu R. P. pagal 2007m. sausio 2d. jungtinės veiklos sutartį kartu vykdė gamybinę veiklÄ , augino žemės Å«kio produkcijÄ . R. P. Å«kis veiklÄ vykdė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas R. P. nekilnojamÄ jį turtÄ esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotÄ ieÅ¡kovo vardu, daržovių sandėlį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), daržovių rÅ«Å¡iavimo cechÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržovių saugyklÄ , unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), transporto angarÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo H.

P. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), klojimÄ unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), naudojo Å«kio veikloje ir deklaravo iÅ¡laidas Å¡io turto statymui, rekonstrukcijai, iÅ¡laikymui. Namo rekonstrukcijai 121837,30 Lt padarytas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas R. P. deklaravo kaip Å«kio veiklos iÅ¡laidas.

Pagal į bylÄ pateiktÄ sÄ skaitų suvestinę matyti, kad laikotarpyje nuo 2008.12.08 - 2011.04.22 namo renovacijai iÅ¡leista 121837,30Lt. IÅ¡ R. P. pateiktų pridėtinės vertės deklaracijų matyti, kad iÅ¡ Å¡ios sumos mokėtinas pridėtinės vertės (PVM) mokestis 13203,51 Lt buvo deklaruojamas ir atskaitomas, tokiu bÅ«du mažinant R. P. mokėtinÄ PVM sumÄ valstybei.Nurodo, jog pagal laidavimo sutartis 2007-03-20 Nr.LS/419; 2007-04-24 Nr.LS/460; 2007-12-20 Nr.LS/720 jis laidavo už R. P. Å«kį bei R.

P. ir įsipareigojo atsakyti AB PAREX bankui visu savo turtu, jeigu Kredito gavėjas (R. P. Å«kis ir R. P.) neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal Kreditavimo sutartis. Kadangi Å«kio veikla buvo nuostolinga, Å«kis iÅ¡laidų ir kreditorinių įsipareigojimų bankams nebeįstengė padengti, todėl su banku ir kreditoriais buvo sudarytos skolos perkėlimo sutartys, kurių pagrindu jis, kaip laiduotojas, perėmė visus R. P. Å«kio ir R. P. kreditorinius įsipareigojimus. Už skolų perėmimÄ ieÅ¡kovai R.

P. ir L. P. jam perleido turtÄ 2013-11-15 sudaryta ir notaro patvirtinta skolos padengimo sutartimi tarp R. P. ir L. P. bei R. I. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai R. P. Ir L. P. perduodami kreditorinius įsipareigojimus, jam perleido visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat ir įsipareigojo iki 2013-06-01 iÅ¡sikelti bei 2013-07-03 iÅ¡sikėlė iÅ¡ atsakovo gyvenamojo namo (2013-07-03 PraneÅ¡imas). Dėl to laiko, kad visas Å«kio turtas, tame tarpe ir atsakovo turtui padaryti pagerinimai Å«kio lėšomis, yra perleisti jam, o ieÅ¡kovai neturi reikalavimo teisės į Å«kio veikloje naudoto ir Å«kio lėšomis padaryto atsakovui priklausančio gyvenamojo namo pagerinimų atlyginimÄ . 2014 09 17 ir 2014 09 22 teismo posėdžiuose tretysis asmuo R.

I. teismÄ prašė atkreipti dėmesį į ieÅ¡kovų nurodytÄ aplinkybę, jog namo rekonstrukcijos darbai buvo atliekami trimis etapais, jų nurodytais laikotarpiais. IeÅ¡kovai atlikdami esminius namo rekonstrukcijos darbus nuo 2009 metų, patys savo iniciatyva sunaikino, sugriovė jų pačių padarytus per pirmus du etapus, jų nurodomus namo pagerinimus (keitė langus, grindis), kuriuos yra įvertinę 67000 Lt, panaudotas prieÅ¡ tai medžiagas sunaikindami, ar panaudodami kitoms savo reikmėms. Todėl laiko esant nepagrįstu reikalavimÄ atlyginti iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovai savo iniciatyva turėjo du kartus dėl tų pačių darbų (nurodo, kad langų keitimas du kartus aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų namo nuotraukų).

Nurodė, kad nors pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos R. P. vardu ir apskaitytos prie jo kaip Å«kininko Å«kio iÅ¡laidų, atitinkamai nuo tų iÅ¡laidų sumos sumažinant valstybei mokėtinÄ PVM, tačiau R. P. dalis turėtų iÅ¡laidų nebuvo apmokėta, prievolę jas apmokėti prisiėmė jis, perimdamas visus R. P. kreditorinius įsipareigojimus, tame tarpe ir buvusius įsiskolinimus Agrokoncernui, kuris buvo perėmęs prieÅ¡ tai ir R. P. turėtus įsiskolinimus Lytagrai, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas R.

P. buvo pirkęs stogo dangÄ už 20000 Lt. Jo perimti kreditoriniai R. P. įsiskolinimai dabar yra jo trečiojo asmens, dengiami pagal teismui pateiktas sutartis, jose nurodytus terminus ir Å¡iuo metu dar nėra padengti, todėl realiai R. P. neturėjo tiek iÅ¡laidų, kiek reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo. Nurodė, kad Å«kininko Å«kiui panaudotos ir apskaitytos kaip Å«kio iÅ¡laidos, lėšos, tame tarpe ir namo, priklausančio atsakovui, rekonstrukcijai, turėjo bÅ«ti atskirtos nuo asmeninio turto, apskaitomos atskirai, nuo jų apskaitytos sumos ieÅ¡kovas R.

P. susigrÄ Å¾ino iÅ¡ valstybės PVM, todėl jos galėtų bÅ«ti priteistos ne R. P., o R. P. Å«kiui. Pateiktas ieÅ¡kinys atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste- CPK ) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ atlieka teismas, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, parinkdamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.   IeÅ¡kovas pateiktÄ ieÅ¡kinį grindžia CK 4.97 str., nurodydami, kad po atsakovo motinos L.

P. mirties 1988 metais, jie yra neteisėti, bet sÄ Å¾iningi, L. P. vardu registruotų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojai, todėl pagal CK 4.97 str. 2 dalį, turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo H. P., nuosavybės teisę paveldėjimo pagrindu, vieÅ¡ame registre įregistravusio tik po RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 01 31 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-173-620-2013, įsiteisėjimo,  atlyginti visas jų padarytas dėl gyvenamo namo bÅ«tinas iÅ¡laidas, o taip pat pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali bÅ«ti atskirtos nesužalojant daikto, reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas iÅ¡laidas, susijusias su daikto vertės padidėjimu.Atsikirsdamas į pateiktus ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovas nurodo, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovų pateiktų reikalavimų pagrįstumas vertintinas laikantis Å¡iuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, t.y.

CK 6.501 str. reikalavimų.  Atsakovas nurodė, kad ieškovams jis nedavė leidimo dėl jam priklausančio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, kuri atlikta, kaip ieškovai nurodė ūkio būdu, nesant Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo, rekonstrukcijos projekto, todėl negali būti pripažinta kaip atlikta teisėtai, o pateiktas ieškovų ieškinys pagrįstu. Nurodė, kad nereikalavo, jog ieškovas R. P. su šeima išsikeltų iš gyvenamo namo, apie tai sužinojo gavęs iš L.

P. praneÅ¡imÄ raÅ¡tu 2013m. liepos mėnesį.Sprendžiant dėl ginčo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) valdymo teisėtumo ir valdytojų sÄ Å¾iningumo po L. P. mirties 1988m., svarbiomis laikytinos teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su buvusių savininkų nuosavybės teisių pasikeitimais, nuosavybės teisių atsiradimu paveldėjimo pagrindu, palikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, tame tarpe ir reikalavimais, susijusiais su nekilnojamo turto įregistravimu, galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teisme, matyti, kad ieÅ¡kovams buvo žinoma aplinkybė, jog po L.

P., A. mirties 1983m. jam priklausantį turtÄ paveldėjo jo žmona iÅ¡ antros santuokos-L. P. Dėl to, nepagrįstais laikytina ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad po L. P. mirties, pagal bendrÄ susitarimÄ su broliais iÅ¡ antros tėvo santuokos H. P. ir O. P., L. A. P. perėmė tėvų kolÅ«kiečių kiemÄ , tačiau aplinkybei dėl tėvų kolÅ«kinio kiemo perėmimo pagrįsti, jokių įrodymų nepateikė. Pasinaudojus teismų informacinės sistemos duomenų bazės duomenimis (CPK 179str.3d.) RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-173-620/2013, kurio nuasmenintÄ sprendimÄ yra pateikę ieÅ¡kovai prie pirminio ieÅ¡kinio, matyti, kad minėtoje byloje ieÅ¡kovė A.

P. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nurodydama ir aplinkybę dėl kolÅ«kiečių kiemo Å«kio (duomenys neskelbtini) perėmimo. Ä®siteisėjusios RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 04 15 nutarties (civilinėje byloje Nr.A2-386-233/2013), kuria nebuvo patenkintas A. P. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, motyvuojamoje dalyje, vertinant surinktus įrodymus, konstatuota, jog L. P. mirties datai 1988 10 31, pareiÅ¡kėjos vyras nebuvo kolÅ«kinio kiemo narys. Minėtoje teismo nutartyje taip pat konstatuota aplinkybė, kad pil .

P. L., A., mirusio 1983 07 13 turtÄ paveldėjo jo žmona P. L., K., o paveldimÄ turtÄ sudaro: medinis gyvenamas namas, tvartas, klojimas, klėtis, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad minėtas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas užregistruotas K. apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete 1984m. vasario 21d., registro Nr.28. Å iÄ aplinkybę patvirtina iÅ¡ nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovų prie ieÅ¡kinio pateiktas RokiÅ¡kio rajono k. seniÅ«nijos 2000 01 26 pažymėjimas Nr.28(T1, b.l.23), kuriame nurodyta, kad L.

P., mirusios vardu registruotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1994m,. gyvena ir Å«kininkauja A. P. gim. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės A. P. nurodytÄ teismo posėdyje aplinkybę, kad norėdama po vyro mirties perleisti Å«kį sÅ«nui, kadangi jai su vyru Å«kininkaujant (duomenys neskelbtini) ir gyvenant ginčo name, buvo pastatyta ir naujų statinių, ji kreipėsi į savivaldybę ir buvo patvirtinta nuosavybės teisė L. P. į gyvenamÄ namÄ su kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) patvirtina ir pateikti byloje raÅ¡ytiniai įrodymai(T1, b. l. 9-21).

Aukščiau nurodytas minėtoje teismo nutartyje konstatuotas paveldėjimo teisės liudijimo išviešinimas, jį įregistruojant K. apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Iki 1965 01 01 Lietuvoje galiojo 1922m. RTFSR civilinis kodeksas, kurio nuo 1949 04 14 pakeistas minėto kodekso 185 straipsnis, nustatė, kad trobesių pirkimo pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir įregistruota atitinkamame komunaliniame skyriuje, kaimo vietovėje sutartis buvo registruojama vietinės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose.

Nuo 1965 01 01 įsigaliojo 1964 m. Lietuvos civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnis reikalavo, kad gyvenamo namo ar jo dalies pirkimo pardavimo(dovanojimo) sutartis bÅ«tų patvirtinta notariÅ¡kai ir įregistruota vietinės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. Kaimo vietovėje Å¡i tvarka galiojo iki 1991 07 25, t.y. iki 1991 07 25 LR Vyriausybės nutarimu Nr.297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo, pagal kuriÄ pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose, kaimo vietovėse esančio gyvenamo namo pirkimo pardavimo (dovanojimo) notariÅ¡kai patvirtinti sandoriai turėjo bÅ«ti įregistruoti DŽDT vykdomajame komitete, t.y. atitinkamo vykdomojo komiteto vedamose Å«kinėse knygose ( 1964m.

CK 255 str.). 1964m. CK 149str. 2d. nuosavybės teisės atsiradimÄ registruojamam daiktui siejo su įregistravimo momentu. Todėl laikytina, kad paveldimas registruotinas turtas turėjo bÅ«ti įregistruotas tuo metu galiojusia tvarka, vykdomojo komiteto vedamose Å«kinėse knygose. Minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 4,10 punktai numatė, kad pastatus, statinius ir butus inventorizavimo biuruose turi registruoti piliečiai ir kiti savininkai, pateikdami inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir vėlesniame Vyriausybės 1996 08 23 nutarime Nr.1011, 1996 09 24 Nekilnojamojo turto registro įstatyme.IeÅ¡kovai, vienu iÅ¡ argumentų, pateiktam ieÅ¡kiniui ir jų nurodomai aplinkybei, jog ieÅ¡kovai jų nurodomais laikotarpiais buvo neteisėti, bet sÄ Å¾iningi ginčo gyvenamo namo valdytojai, patvirtinti nurodo aplinkybę, kad po L. P. mirties 1988m. savo nuosavybės teisę, įgytÄ paveldėjimo pagrindu, atsakovas H. P. įregistravo vieÅ¡ame registre tik RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 01 31 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-173-620/2013, pagrindu, nurodydami jog nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis gali bÅ«ti panaudota tik Å¡iÄ teisę įregistravus vieÅ¡ame registre, VÄ® Registrų centre.Ä®vertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas nesutinka, su nurodytais ieÅ¡kovų argumentais.Palikimo atsiradimo momentu po atsakovo motinos L.

P. mirties 1988 10 31 galiojusio 1964 m. CK 587str. numatė, kad paveldėjimo bÅ«du nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587str.5d.). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ laikytina, kad atsakovas H.

P. po motinos L. P. mirties priėmęs palikimÄ vienu iÅ¡ įstatymu jam suteiktų bÅ«dų, t.y. faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, palikimÄ priėmė, kÄ patvirtina įsiteisėjęs RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 01 31 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-173-620/2013, todėl atsakovui nuosavybės teisė į priimtÄ palikimÄ , tame tarpe ir į ginčo namÄ , atsirado nuo palikimo atsiradimo laiko, t.y. palikėjos L. P. mirties momento (1964 m. CK 569str.). Atsakovas, kaip priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis po motinos mirties, tačiau paveldėto nekilnojamo turto neįregistravęs nekilnojamo turto registre, turėjo teisę paveldėtÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis, tačiau buvo ribojama jo teisė Å¡iuo turtu disponuoti, t.y.

įgyvendinti tuo metu galiojusio CK 96 straipsnyje numatytas savininko teises. Tokius palikimÄ priėmusio įpėdinio, kaip turto savininko teisių ribojimus, konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 04 11 nutartyje, civilinėje byloje Nr.3K-7-316/2000, bylų kategorija 13 (Teismų praktika, Nr.14, psl.93-100).Tačiau, bÅ«damas teisėtu paveldėto turto savininku, atsakovas turėjo teisę susitarti dėl paveldėto nekilnojamo turto neatlygintino perdavimo naudotis L.

A. P., L. Å¡eimai (žmona -ieÅ¡kovė A. P.). Po L. A. P. mirties 1995m., perduotais atsakovo neatlygintinai naudotis pastatais (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi ieÅ¡kovė L. P., o jai 2005 03 17 dovanojimo sutartimi dovanojus žemės sklypÄ , kuriame stovi ir ginčo pastatas priklausantis atsakovui, sÅ«nui R. P., toliau pastatais naudojosi R. P. su žmona L. P. Ä®vertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus ir aukščiau nurodytus įrodymus laikytina, kad tarp Å¡alių nuo 1990 m. buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kai atsakovo sutikimu jo paveldėti pastatai buvo perduoti neatlygintinai naudotis L.

A. P., L. Å¡eimai, o atsakovui neginčijant panaudos gavėjų pasikeitimo, tokie pat santykiai siejo atsakovÄ su palikimÄ po vyro mirties priėmusia A. P., o nuo 2005m.-su R. P., jo žmona L. P. Dėl iÅ¡dėstyto, sutiktina su atsakovo, jo atstovo nurodytais argumentais, kad dėl reikalaujamų priteisti ginčo gyvenamo namo pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, turi bÅ«ti sprendžiama pagal tarp Å¡alių susiklosčiusių panaudos teisinių santykių teisinį reglamentavimÄ . Aplinkybę, kad L. A. P. pradėjo valdyti ginčo pastatus (duomenys neskelbtini) kaime neatlygintinai, atsakovo H.

P. ir jo brolio O. P. sutikimu, pripažįsta ir ieÅ¡kovai, Å¡iÄ aplinkybę nurodę pateiktuose ieÅ¡kiniuose ir patvirtinę teismo posėdžiuose.Iki 2001 07 01 CK įsigaliojimo, galiojusiame 1964 m. CK panaudos gavėjo gauto pagal panaudos sutartį turto pagerinimo atlyginimo klausimus reglamentavo 316 str., o CK 307str. numatė nuomininko pareigÄ savo sÄ skaita daryti einamÄ nusinuomoto turto remontÄ , jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis, ir padengti turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Minėtos CK nuostatos buvo taikomos ir taikomas ir panaudos teisiniams santykiams (CK 366str.2d.). AnalogiÅ¡kas reglamentavimas dėl pagal panaudos sutartį turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, numatytas ir nuo 2001 07 01 įsigaliojusio CK 6.501 str., o CK 6.636 straipsnyje, be ankstesniame teisiniame reglamentavime buvusių panaudos gavėjo pareigų, numatyta panaudos gavėjo pareiga daryti ne tik turto einamÄ jį, bet ir kapitalinį remontÄ .

Minėtos CK nuostatos taikomas ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2d.). Vertinant aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; panaudos gavėjas pagerino naudotÄ neatlygintinai daiktÄ ; panaudos gavėjo turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių.Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad susiklostę tarp Å¡alių žodinės panaudos sutarties pagrindu, panaudos teisiniai santykiai buvo ilgalaikiai, Å¡alis sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, atsakovas tarėsi tiek su pirminiu panaudos gavėju L.

A. P., tiek su paskutiniu teisių perėmėju R. P., dėl atsakovo H. P. paveldėto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, sudarant turto pirkimo pardavimo sutartį.Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti atlyginimÄ , - tokių pagerinimų atlikimas, turint panaudos davėjo leidimÄ . Atsakovas nurodė, kad jam lankantis ginčo name maždaug prieÅ¡ 8 metus iki kreipiantis į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo 2013m., jokie esminiai namo pagerinimai iki to laiko nebuvo atlikti (buvo paremontuota krosnis, stogas, langai, atlikti namo vidaus dažymo darbai), o įvykus žodiniam konfliktui su ieÅ¡kovu R.

P., pastarajam pasakius, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) niekas nepriklauso, jis daugiau name nesilankė. Kad paskutinį kartÄ su atsakovu ginčo name bendravo ir buvo tariamasi su atsakovu dėl namo pardavimo, patvirtino ir ieÅ¡kovas R. P. duodamas paaiÅ¡kinimus teisme bei nurodydamas, kad tai buvo apie 2002-2003 metus. IeÅ¡kovas R. P. nurodė, kad didžiausia dalis gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų buvo atlikta po 2009 metų, rekonstrukcijos darbus jis vykdęs bÅ«damas įsitikinęs, jog jau yra suėjusi senatis atsakovui pareikÅ¡ti reikalavimus dėl ieÅ¡kovo valdomo turto.

IeÅ¡kovai leistinomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog buvo gavę panaudos davėjo, atsakovo leidimÄ , pagerinti jiems perduotÄ neatlygintinai naudotis atsakovo turtÄ bei derino su atsakovu  numatomų atlikti gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų, reikalingų tiems darbams atlikti lėšų panaudojimo, apimtis.Prie savo pirminių ieÅ¡kinių ieÅ¡kovai pateikė pačių sudarytÄ darbų sÄ matÄ , nurodydami, jog gyvenamo namo ir kitų pastatų rekonstrukcijos vertė 263380 Lt (T1, b. l. 93-97).

Minėtoje sÄ matoje nurodyta, kad gyvenamas namas rekonstruotas 2004-2009 metais, klojimas 2000-2007 metais, klėtis 2006-2007 metais, tvartas 1990-2002 metais, kiemo rÅ«sys 1990-2002 metais. Aplinkybei, dėl turėtų iÅ¡laidų pagrindimo, ieÅ¡kovai pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (T1, b. l. 52-60), tačiau iÅ¡ juose padarytų prierašų matyti, kad dalis jų nebuvo panaudota gyvenamo namo rekonstrukcijai (T1, b. l. 52, 60). Likusių medžiagų panaudojimas, galėjo bÅ«ti panaudotas ir medžiagų įgijimo laikotarpiais remontuojant gyvenamÄ namÄ , tačiau ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kokie konkretÅ«s darbai medžiagų įgijimo laikotarpiu buvo atlikti bÅ«tent remontuojant gyvenamÄ namÄ (iÅ¡ sÄ matoje nurodytų duomenų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu buvo atliekami ir kitų pastatų remonto darbai), todėl negali spręsti ar įgytos ieÅ¡kovų medžiagos nebuvo panaudotos einamam gyvenamo namo remontui atlikti, t.y. vykdyti savo kaip panaudos gavėjų teisės aktais nustatytÄ pareigÄ , susijusiÄ su perduoto turto naudojimu pagal paskirtį.

IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovų prie pirminės sÄ matos fotonuotraukų matyti, kad 2008 metais buvo pakeista dalis gyvenamo namo langų (T1, b. l. 39), iÅ¡ nuotraukų darytų rekonstruojant gyvenamÄ namÄ (2009m.) ir jau po atliktos gyvenamo namo rekonstrukcijos matyti, kad dalis rekonstruoto gyvenamo langų dar kartÄ buvo pakeisti, nurodant, kad buvo įgyti rudos spalvos plastikiniai langai su stiklo paketu ir uosine palange (12 vnt.). Pagal pateiktus trečiojo asmens buhalterinius dokumentus apie įgytas medžiagas ginčo namo renovacijai bei pateikto namo renovacijai sunaudotų medžiagų pirkimo dokumentų rejestro matyti, kad langai buvo įgyti R.

P. 2009 08 31 -11500Lt sumai ir 2011 02 10 2720 Lt sumai (T2, b. l. 37, nurodyti 27-28 punktai). Kadangi ieÅ¡kovai, pateikę ieÅ¡kinio dalykÄ , t.y. reikalaujamÄ priteisti iÅ¡ atsakovo sumÄ padidino 121837,3 Lt, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu duotus dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sutiktina su trečiojo asmens R. I. nurodytais argumentais, kad ieÅ¡kovai, kaip nurodo, trečiuoju etapu 2009-2011m. atlikdami esminę gyvenamo namo rekonstrukcijÄ (121800 Lt sumai), tokį sprendimÄ priėmę savo iniciatyva, nesant atsakovo sutikimo, sunaikino prieÅ¡ tai atliktų remontų rezultatus ir nepateikė įrodymų, kad prieÅ¡ tai buvę panaudotos atliktų gyvenamo namo remontui medžiagos bÅ«tų buvę panaudotos ir atliekant esminę namo rekonstrukcijÄ 2009-2011 metais. IÅ¡ pateikto byloje Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (T1, b.l.12-19) matyti, kad ieÅ¡kovų nurodomu gyvenamo namo rekonstrukcijos laikotarpiu 2009-2011 metais, kuris buvo atliktas R.

P. Å«kio lėšomis, nes Å¡ios lėšos buvo apskaitytos kaip Å«kininko Å«kio turėtos iÅ¡laidos, nuo jų paskaičiuotas valstybei mokėtinas PVM mokestis, buvo užbaiginėjami ir kitų statomų pastatų statybos darbai: daržovių sandėlio, daržovių rÅ«Å¡iavimo cecho, daržovių saugyklos, transporto angaro. Ä® namo renovacijai sunaudotų medžiagų pirkimo dokumentų rejestrÄ Ä¯trauktos kai kurios medžiagos, galimai susiję ne su namo renovacija, nes pirkimo dokumentuose padaryti prieraÅ¡ai rodo, kad jie galėjo bÅ«ti panaudoti kitų pastatų statybai (remontui) ar asmeninių ieÅ¡kovų poreikių tenkinimui, R.

P. Å«kininko Å«kio veikloje, todėl nelaikytinos iÅ¡laidomis, susijusiomis su ieÅ¡kovų nurodoma gyvenamo namo renovacija: pvz. minėto rejestro 11 ir 24 punktuose nurodytos įgytos medžiagos atitinkamai 213,43Lt ir 3333,6 Lt sumai, pirkimo dokumentuose, T2, b.l.61,79, nurodytos kaip įgytos sandėlio priežiÅ«rai, bulvių sandėliui: rejestro 26 punkte nurodytos įgytos įvairios statybinės medžiagos iÅ¡ AB Lytagra 2541,99 Lt sumai, PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (T2, b.l.81) nurodytos įgytos prekės -tualetinis popierius, riebokÅ¡lis, kardanas, kryžmė, kardanas, guoliai.

IeÅ¡kovai, nurodę, kad jiems atliekant gyvenamo namo rekonstrukcijos darbus nebuvo reikalinga gauti leidimÄ pagal Statybos įstatymo, kitų poįstatyminių aktų reikalavimus, Å¡iai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. IÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, pateiktų įrodymų ir dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovui priklausančio gyvenamo namo rekonstrukcija, buvo atliekama 2009- 2011 metais. Nuo 2006 10 31 iki 2010 10 01 galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnis (Žin., 2006, Nr.116-4402 ir vėlesnės redakcijos iki 2010 10 01) numatė, kad statybos leidimas statinio statybai privaromas, iÅ¡skyrus nesudėtingų statinių statybÄ ir statinio einamÄ jį remontÄ .

Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 6 punktÄ , nesudėtingu statiniu yra laikomas paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukÅ¡tų, rÅ«sio (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp iÅ¡orinių sienų iÅ¡orinių pavirÅ¡ių, suma ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. To paties Statybos įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 10 01 numatė, kad statybos leidimas reikalingas ypatingo ir neypatingo statinio rekonstrukcijai (Žin., 2010, 84-4401, su vėlesnėmis įstatymo redakcijomis, galiojusiomis iki 2012 06 30).

Pagal nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, ginčo gyvenamas namas priskirtas prie neypatingų statinių (bylos 18 l.). Pagal toje pačioje byloje pateiktus duomenis apie atliktų darbų mastÄ matyti, kad padidėjo buvęs iki rekonstrukcijos gyvenamo namo plotas, tÅ«ris, pastogės patalpos įrengtos naujai, pastatyti naujai priestatas, veranda (kadastro duomenų bylos l.18-20). Vertinant aukščiau nurodytus Statybos įstatymo reikalavimus bei tarp Å¡alių buvusius susiklosčiusius panaudos teisinius santykius, ieÅ¡kovai, bÅ«dami panaudos gavėjai, teisėtai valdydami jiems perduotÄ neatlygintinai naudotis atsakovui priklausantį turtÄ , neturėjo ir negalėtų turėti disponavimo turtu teisių, kurios priklauso tik turto savininkui, todėl pagal Statybos įstatymo nuostatas, nelaikytini teisėtais statytojais.

Tai, kad pradėdami jiems nepriklausančio nuosavybės teise gyvenamo namo rekonstrukcijos darbus, ieÅ¡kovai pradėjo esminę gyvenamo namo rekonstrukcijÄ Å«kio bÅ«du, neturėdami atsakovo, t.y. savininko leidimo, rodo, tuo jie prisiėmė ir dėl tokių veiksmų atsiradusiÄ rizikÄ . Aplinkybės, kad ieÅ¡kovai, panaudos teise naudodamiesi atsakovo nekilnojamuoju turtu, buvo įsitikinę dėl nuosavybės teisių įgijimo į tokį daiktÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, nėra pagrįstu ieÅ¡kinį pripažinti pagrįstu ir teisėtu.

Aplinkybė, kad tarp Å¡alių vyko derybos dėl gyvenamo namo pirkimo iÅ¡ atsakovo tiek su pirminiu panaudos gavėju L. A. P., L., tiek su jo sÅ«numi R. P., aiÅ¡kiai rodo ieÅ¡kovus žinojus esant atsakovÄ teisėtu ginčo pastato savininku, tačiau nepaisant Å¡ios aplinkybės, pradėjus namo rekonstrukcijos darbus be savininko sutikimo, jo neinformavus nei apie atliekamų darbų mastÄ nei apie galimai tam panaudotinas lėšas.Ä®vertinus visetÄ teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų laikytina, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog bÅ«dami panaudos gavėjais, nekilnojamÄ jį turtÄ , gyvenamÄ namÄ , priklausantį atsakovui, dėl kurio pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo teikia ieÅ¡kinį, pagerino turėdami atsakovo, t.y. panaudos gavėjo leidimÄ , neįrodinėjo, ar galimas padarytų pagerinimų atskyrimas be žalos daiktui, kokias pagerinimo iÅ¡laidas buvo bÅ«tina atlikti, norint tinkamai pagal paskirtį naudotis perduotu daiktu, neįrodė, kokias realiai turėjo iÅ¡laidas bÅ«tinų remonto iÅ¡laidų atlikimui (dalis iÅ¡laidų kaip nurodė R.

I. ir pateikė tai patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus, dar nėra padengtos ir Å¡iuo atveju dengiamos ne iÅ¡ ieÅ¡kovų lėšų), pateikti duomenys apie turėtas iÅ¡laidas neįrodo, kad nurodytos iÅ¡laidos buvo susiję tik su gyvenamo namo rekonstrukcija, teismui pasiÅ«lius, kad bÅ«tų galima spręsti dėl panaudotų ginčo namo rekonstrukcijai medžiagų kiekių, pasitelkiant specialistų pagalbÄ , ieÅ¡kovai atsisakė savo aplinkybių įrodinėjimui pasinaudoti ekspertizės skyrimu, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais, ieÅ¡kinys netenkintinas (CK 6.501 str. 3 d., 6. 629 str. 2d.).Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės- įraÅ¡as nekilnojamojo turto registre VÄ® „Registrų centre“, draudžiant atsakovui H.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kitiems asmenims bei draudimÄ atsakovui H. P. be teismo leidimo iki teismo sprendimo priėmimo atlikti bet kokiÄ gyvenamo namo rekonstrukcijÄ ar statybos darbus, užtikrinant gyvenamo namo tinkamÄ apsaugÄ nuo bet kokių trečiųjų asmenų veiksmų, taikytos RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 11 06 nutartimi (civilinės bylos Nr.2-1402-233/2013, Å¡iuo metu-Nr.2-40-2014;

T1, b.l.61-62) ieškovų pateikto ieškinio reikalavimų užtikrinimui (CPK 150 str. 2d.).Priteistina iš ieškovų A. P., R. P., L. P. po 550,10 Lt iš kiekvieno atsakovui H. P. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (T1, b.l. 130-135; T3, b.l.76-77) atlyginimui (CPK 93str.1d.) bei po 25,53Lt iš kiekvieno teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str.1d.3p.). Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 263-265, 269 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a:ieškovų A.

P., R. P. ir L. P. ieÅ¡kinio netenkinti.Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones- įraÅ¡Ä nekilnojamojo turto registre VÄ® „Registrų centre“, draudžiant atsakovui H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kitiems asmenims bei draudimÄ atsakovui H. P. be teismo leidimo iki teismo sprendimo priėmimo atlikti bet kokiÄ gyvenamo namo rekonstrukcijÄ ar statybos darbus, užtikrinant gyvenamo namo tinkamÄ apsaugÄ nuo bet kokių trečiųjų asmenų veiksmų, taikytos RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 11 06 nutartimi (civilinės bylos Nr.2-1402-233/2013).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 550,10 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovui H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui bei po 25,53 Lt iÅ¡ kiekvieno teismo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).Ä®siteisėjusio teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centras.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Irena Stulgienė