7bd9c32d-eb66-4164-8a60-9eb77b8231e2 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-245/2019 Proceso Nr. 1-06-0-00155-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistajam A.

Č., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nuteistojo J. V. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. V. (toliau – J. V.) ir A. Č. (toliau – A. Č.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ias nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės: - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 14 (keturiolika) dienų ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 14 (keturiolikos) dienų terminuotas laisvės atėmimas.

J. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės: - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai ir 26 (dvidešimt devynios) dienos ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 26 (dvidešimt devynių) dienų terminuotas laisvės atėmimas.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir T. A., tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. A. (toliau – T. A.), J. V. ir A. Č. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 27 d. apie 09.30 val., 6-o nuteistųjų lokalinio sektoriaus 8-o bÅ«rio 83 brigados gyvenamojoje patalpoje, veikdami kartu, t. y. nuteistieji T. A., J. V. ir A. Č., t. y. T. A., kuris spyrė vienÄ kartÄ iÅ¡ kojos nukentėjusiajam R. B. (toliau – R. B.) į kairę Å¡launį, A. Č., kuris delnu vienÄ kartÄ trenkė nukentėjusiajam R. B. į veidÄ , kumščiu sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį bei kairia koja spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nosį, J. V. du kartus užmynė nukentėjusiajam R. B. ant rankos, taip sukeldami jam fizinį skausmÄ .

2. Be to, J. V. ir A. Č., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , veikdami bendrai, t. y. A. Č. nurodė J. V. prispausti nukentėjusiojo R. B. rankÄ prie stalo ir grasino nupjauti nukentėjusiojo R. B. deÅ¡inės rankos pirÅ¡tÄ , taip smurtaudamas A. Č. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ bei grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, o J. V., laikydamas rankoje peilį ir klausydamas A. Č. nurodymų, prispaudęs nukentėjusiojo R. B. rankÄ prie stalo, grasino nupjauti deÅ¡inės rankos pirÅ¡tÄ , taip smurtaudamas jis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. 3.1. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis R. B. ir liudytojas R. J. yra artimi draugai, praleidžia daug laiko kartu, todėl, pasak J. V., teismas negalėjo remtis Å¡ių dviejų asmenų parodymais. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiojo R. B. dėl sužalojimo pateiktos versijos yra skirtingos ir pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino. J. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ remtis pirminiais jo parodymais. Nuteistasis nurodo, kad liudytojo R. J. parodymai yra melagingi – duodamas parodymus jis apibÅ«dino nežinomÄ asmenį, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡iÄ aplinkybę dėmesio neatkreipė.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. praÅ¡o iÅ¡teisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį dalyje, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 4.1. Nuteistasis nurodo, kad neneigia savo kaltės dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau nesutinka dėl jam inkriminuoto BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. A. Č. teigimu, teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas palaikė A. Č. apeliacinį skundÄ , nuteistojo J. V. gynėja prašė patenkinti nuteistojo J. V. apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti.

6. Nuteistųjų A. Č. ir J. V. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Nuteistasis J. V. savo apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, kadangi jo teigimu, nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarymo. Nuteistasis A. Č. nesutinka dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo ir dėl Å¡ios veikos praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl minėtas procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. 7.1.

Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y.

įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

8. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, remdamasis tik nukentėjusiojo R. B. bei liudytojo R. J. (toliau – R. J.) parodymais, dėl ko nepagrįstai pripažino J. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, o A. Č. – BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo 9. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurios padarymÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, dėl ko žmogui yra sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vienÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo žmogų, Å¡iam sukeldamas fizinį skausmÄ ar padarydamas nežymų sužalojimÄ ar trumpam susargdindamas. 9.1. Nuteistasis A. Č. neneigia savo kaltės dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, todėl apygardos teismas, skundžiamÄ nuosprendį dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo vertina tik dalyje dėl nuteistojo J.

V. apeliacinio skundo, kuriuo nuteistasis teigia, kad minėtos nusikalstamos veikos jis nepadarė. 9.2. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių pagrįstai pripažino J. V. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo R.

B. parodymai, kuris parodė, jog patalpoje, kurioje buvo įvykdyta nusikalstama veika, be nuteistojo A. Č. dar buvo nuteistieji T. A. ir J. V.. Nukentėjusiojo teigimu, kuomet jis gulėjo ant žemės, nuteistasis J. V. trypė ant jo kairės rankos Trypė 4 – 5 kartus delnÄ ir pirÅ¡tų galus. Nuo to atsirado kraujosruvos po nagais. Liudytojo R. J. parodymai, kuris nurodė, kad nors ir nematė, kaip J. V. trypia R. B. rankÄ , tačiau girdėjo, kaip nuteistasis A. Č. įsakė nuteistajam J. V. sulaužyti nukentėjusiajam rankÄ .

Be to, nuteistasis J. V. teigia, kad įvykio metu jis negalėjo bÅ«ti patalpoje, nes bÅ«tent tuo metu jis eina žymėtis į KPP Nr. 3, kur atsižymi nuteistieji, nubausti už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimÄ . Pasak J. V., nusikalstamos veikos padarymo metu jis bÅ«tent ir buvo nuėjęs atsižymėti į KPP Nr. 3, todėl nepadarė jokių nusikaltimų nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu. Å iÄ nuteistojo nurodytÄ aplinkybę paneigia byloje esantis Nuteistųjų, linkusių vartoti narkotines ar psichotropinio poveikio medžiagas bei alkoholinius gėrimus ar jų surogatus patikrinimo grafiko iÅ¡raÅ¡as (t. 3, b. l. 72), iÅ¡ kurio matyti, jog 2017 m. spalio 27 d. nuteistasis J.

V. minėtame grafike neatsižymėjo. Å iÄ nuteistojo nurodytÄ aplinkybę paneigia ir nuteistojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių metu jis nurodė, kad po to, kai jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam R. B., į patalpÄ užėjo nuteistieji T. A. ir J. V.. Nukentėjusysis R. B. taip pat nurodė, kad J. V. į patalpÄ atėjo maždaug per konflikto vidurį. Aukščiau nurodyta nuteistojo J. V. versija vertintina kaip gynybinė, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl pagrindo netikėti nukentėjusiojo R.

B. ir R. J. parodymais nėra. Aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis J. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas teisėtai ir pagrįstai, todėl iÅ¡teisinti jį apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu teisinio pagrindo nėra. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo 10. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumÄ reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Kvalifikuojant veikÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori. 10.1. Nuteistieji A. Č. ir J. V. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos pripažino kaltais, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ir A. Č. bei J. V. pripažino kaltais pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis R. B. nurodė, kad po to, kai jam buvo suduoti smÅ«giai, A. Č. paliepė J. V. paimti peilį ir nupjauti R. B. pirÅ¡tÄ . Nukentėjusiojo teigimu, kuomet J. V. paėmė peilį, jis manė, kad yra reali tikimybė, jog grasinimai bus įvykdyti, nes jo ranka buvo padėta ant lentelės, o Å¡alia pirÅ¡tų aÅ¡menimis į apačiÄ buvo atremtas peilis.

Liudytojo R. J. parodymai patvirtina Å¡iÄ aplinkybę. R. J. nurodė, kad matė kaip A. Č. padėjo nukentėjusiojo rankÄ ant stalo ir kaip jam buvo grasinama, jog bus nupjautas jo pirÅ¡tas. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant asmenis pripažinti kaltais pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti ar jų veiksmai (nagrinėjamu atveju – A. Č. ir J. V.) buvo padaryti siekiant palaikyti nukentėjusiojo baimę, norint, kad jis nerimautų, jaustųsi nesaugiai ir suvoktų, kad grasinimas gali tuoj pat bÅ«ti įvykdytas.

Nukentėjusiajam R. B. buvo grasinama už tai, kad neva jo brolis sumušė kažkieno kito brolį, jo ranka buvo laikoma prispausta prie stalo, nuteistasis J. V. rankoje turėjo peilį kurį laikÄ padėjęs prie R. B. rankos, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B. suvokė, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, o nuteistieji A. Č. ir J. V. siekė, kad nuekntėjusysis taip manytų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų A. Č. ir J. V. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuoti pagrįstai.

11. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo nuosprendžio motyvus, atsižvelgia ne tik į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau ir į pataisos namuose nusistovėjusių subkultÅ«rų taisykles. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. B. už cigaretes tvarkydavo kitų nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kitų nuteistųjų atžvilgiu jis laikomas silpnesniu, dėl ko nekyla abejonių dėl to, kad nuteistieji gali demonstruoti savo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Pats nukentėjusysis nurodo, kad bandė aiÅ¡kintis, dėl ko paėmė aliejų, tačiau nebuvo iÅ¡klausytas, prieÅ¡ jį iÅ¡ karto buvo imamasi smurtinių veiksmų, jo atžvilgiu buvo iÅ¡sakyti grasinimai, kurių realiu įvykdymu nuteistasis neturėjo pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimÄ , teisėjų kolegija daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojo R.

J. parodymais, taip pat tinkamai įvertino kitus byloje esančius nuteistųjų parodymus, dėl ko pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų J. V. ir A. Č. apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Kęstutis Dargužis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė