2026-02-25 Nr. AB-4267-3-65-3-00609-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-191-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00609-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoerduva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoerduva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autoerduva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2023 m. spalio 17 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32844 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovei VDI pareigūnas, atlikęs tyrimą dėl galimų užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų, 2023 m. rugsėjo 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. UĮPPJ 1149-0044 (toliau – ir Protokolas). Ginčijamu Nutarimu Bendrovei skirta 300 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, nes įdarbino trečiosios šalies (duomenys neskelbtini) pilietį U. Z. (toliau – ir darbuotojas, ir užsienietis), kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas darbui pas kitą darbdavį – UAB „Forza“.

3. Pareiškėjas teigė, jog Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame nenurodytos aplinkybės, dėl kurių pažeidimo Bendrovei paskirta bauda, nurodytas neegzistuojantis teisės aktas, iš Nutarimo neaišku, ar buvo įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl pažeidimo, o siunčiant Nutarimą lydraštyje klaidingai nurodyta Nutarimo data.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė prieš įdarbindama darbuotoją atliko darbdaviui būtinus veiksmus, t. y. įsitikino, jog užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d. ir kad darbo santykius su buvusiu darbdaviu UAB „Forza“ jis buvo nutraukęs. Pareiškėjas užsienietį 2023 m. vasario 2 d. darbo sutartimi Nr. 016 (toliau – ir Darbo sutartis) įdarbino nuo 2023 m. vasario 3 d. krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir apie jo įdarbinimą laiku bei tinkamai pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, taip pat mokėjo visus mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad užsieniečiui nedirbus UAB „Forza“, ši įmonė formaliai negalėjo teikti prašymo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) keisti darbdavio.

5. Pareiškėjas sutiko, jog formaliai pažeidimas buvo padarytas, nes įdarbintas darbuotojas liko susietas su buvusiu darbdaviu UAB „Forza“, tačiau tvirtino, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir už jį poveikio priemonė neturėjo būti skiriama. Pasak pareiškėjo, pažeidimas buvo padarytas dėl žmogiškosios klaidos, be to, Bendrovė anksčiau nėra bausta už nelegalaus darbo ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, pažeidimas nesukėlė valstybei reikšmingų pasekmių, todėl žodinė pastaba būtų pasiekusi administracinės nuobaudos tikslus.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad Nutarimu paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. spalio 30 d., tačiau tuo metu dar nežinojo, jog Bendrovė vienerius metus negalės įdarbinti užsieniečių ir joje dirbantys užsieniečiai negalės pateikti prašymų Migracijos departamentui dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo. Pareiškėjas vertino, kad tokios pasekmės Bendrovei sukels didžiulius nuostolius, o galbūt ir Bendrovės bankrotą, taip pat laikėsi pozicijos, jog Nutarimu paskirta sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl prieštarauja teisingumo principui.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Nutarimą. Atsakovas taip pat prašė nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

8. Atsakovas nurodė, jog Protokolas Bendrovei surašytas už tai, kad įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje tokiam asmeniui buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį, o Nutarimu konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 4 dalies nuostatą ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

9. Atsakovas pažymėjo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl jam yra taikomi šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 4 dalies reikalavimai, apibrėžiantys, jog užsienietis galėjo dirbti tik pas darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pasak atsakovo, aplinkybė, kad užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir neturėjo darbo santykių su UAB „Forza“, nesuteikė pareiškėjui teisės įdarbinti užsienietį. Atsakovo nuomone, pareiškėjas privalėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti tarpininkavimo raštą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti / pakeisti.

10. Atsakovas akcentavo, jog formuojant Nutarimą dėl techninių trikdžių galutinis Nutarimo tekstas neišsisaugojo, tačiau Nutarime nurodyta, kad jis priimtas remiantis Protokolu, kuriame pateiktas pažeidimo aprašymas ir baudos skyrimo motyvai. Pasak atsakovo, nors nurodant teisės aktą, kurio pagrindu pareiškėjui paskirta bauda ir lydraštyje siunčiant Nutarimą padaryti rašymo apsirikimai, tačiau tai nedaro Nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Atsakovas tvirtino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo, patvirtina, kad jis suprato, kokiu pagrindu buvo taikyta atsakomybė. Atsakovas nesutiko, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, be to, vertino, kad dėl padaryto pažeidimo kilusių pasekmių yra atsakingas pats pareiškėjas.

12. Atsakovas teigė, jog įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, finansinės sankcijos paskirtį, padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį, pareiškėjui buvo skirta bauda, atitinkanti minimalios ir maksimalios baudos vidurkį.

II. 13. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad VDI gavo Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. 23SD19011 „Dėl informacijos pateikimo“ dėl galimo nelegalaus darbo Bendrovėje, kuriame nurodyta, jog užsienietis nuo 2023 m. vasario 3 d. yra įdarbintas Bendrovėje, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tarpininkaujant kitai įmonei UAB „Forza“ ir kad dėl jo Migracijos departamente nebuvo priimtas sprendimas dėl darbdavio keitimo, o Bendrovė neteikė tarpininkavimo rašto dėl užsieniečio įdarbinimo. VDI 2023 m. rugsėjo 12 d. Bendrovei surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo Protokolą už tai, kad būdama darbdaviu, ji pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, 2023 m. vasario 3 d. įdarbino užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį – UAB „Forza“, t. y. Bendrovė nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatos padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. VDI Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 17 d. Nutarimu už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatytą pažeidimą paskirta 300 Eur bauda. Pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. sumokėjo Nutarimu paskirtą baudą.

15. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog ginčo santykiams taikytini teisės aktai nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas; užsienietis gali pakeisti darbdavį Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka; pažeidimu laikomas įdarbinimas užsieniečių, kurie turi leidimus laikinai gyventi, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu, tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teismas nurodė, jog minėtų nuostatų aiškinimas nereiškia, kad darbdavys turi atlikti užsieniečiui priskiriamas pareigas, t. y. kreiptis dėl sprendimo pakeisti darbdavį priėmimo, tačiau tai neatleidžia darbdavio, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, laikytis teisės aktų reikalavimų.

16. Kadangi bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Forza“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo, kuriuo įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, todėl teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 44 straipsnį užsienietis remiantis išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje galėjo dirbti tik pas darbdavį UAB „Forza“, kuriam tarpininkaujant ir buvo išduotas leidimas užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje.

17. Teismas pažymėjo, jog užsienietis, norėdamas pakeisti darbdavį ir įsidarbinti Bendrovėje, turėjo pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tik gavęs Migracijos departamento leidimą, pakeisti darbdavį, o pareiškėjas privalėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti tarpininkavimo raštą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti / pakeisti. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis ne tik nustato darbuotojo (užsieniečio) pareigą prieš pakeičiant darbdavį gauti Migracijos departamento leidimą, bet ir suponuoja darbdavio, planuojančio tokį užsienietį įdarbinti, pareigą įsitikinti, jog toks įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, teismas vertino, jog pareiškėjas, kaip darbo sutarties šalis, privalėjo pats prieš sudarant darbo sutartį su darbuotoju įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių darbo sutarčiai sudaryti, jog jo veiksmai bus teisėti ir kad užsieniečio pateiktų dokumentų pagrindu su juo gali būti sudaryta darbo sutartis, – tačiau to neatliko. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o darbo santykiai su UAB „Forza“ buvo nutrūkę, nesuteikė teisės įdarbinti užsienietį, remiantis išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi užsieniečio turimas leidimas suteikė teisę jam įsidarbinti ir dirbti tik pas darbdavį, tarpininkavusį dėl jo įdarbinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, įdarbindamas užsienietį, pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytą pareigą įdarbinant trečiosios šalies pilietį laikytis Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį, kadangi pažeidimas padarytas dėl žmogiškosios klaidos, anksčiau jis nebuvo baustas už nelegalaus darbo ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, pažeidimas nesukėlė valstybei reikšmingų pasekmių, todėl poveikio priemonė neturėjo būti skiriama, įvertinęs teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Bendrovės direktorius 2023 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime pripažino faktą, jog tarpininkavimo rašto dėl užsieniečio įdarbinimo Migracijos departamentui nepateikė dėl užmaršumo, t. y. pats pareiškėjas elgėsi neapdairiai, o skiriant pareiškėjui nuobaudą, nenustatyta lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatyto baudos dydžio ar kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir / ar dėl to turėtų būti mažinama ar visai neskiriama. Teismas sprendė, jog paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, o pareiškėjui skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga.

19. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad net ir nustačius, jog atsakovas padarė eilę rašymo apsirikimų, kas institucijai daro reputacinę žalą, tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo Nutarimo, nes bylos rašytinių įrodymų visuma ir pareiškėjo skundo turinys nepatvirtina, jog dėl neaiškaus Nutarimo turinio jis nesuprato pažeidimo esmės, kuri išsamiai atskleista Protokole, ar kad buvo apribota pareiškėjo teisė į gynybą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo atstovas 2023 m. rugsėjo 6 d. teikė paaiškinimą, jog Migracijos departamentui tarpininkavimo rašto dėl užsieniečio įdarbinimo nepateikė dėl užmaršumo, o Nutarimu paskyrus 300 Eur baudą, ją sumokėjo, be to, visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, į kurias, pasak jo, neaišku, ar atsižvelgė atsakovas, įvertintos nagrinėjant administracinę bylą teisme ir nenustatyta nei faktinio, nei juridinio pagrindo pareiškėjo pažeidimą laikyti mažareikšmiu ir neskirti jam sankcijos.

20. Teismas, konstatavęs, jog nėra pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, Nutarimą paliko galioti, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, teismas nurodė, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų (apeliaciniame skunde nurodytas teismo pavadinimas – Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmai, laikytinas rašymo apsirikimu) 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą (žr. šios nutarties 20 p.), neįvertino skunde išdėstytų argumentų, kuriais pareiškėjas pagrindė savo teiginius, jog skundžiamas Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo vertinimu, teismas skundžiamame sprendime nurodė tik rašymo apsirikimo klaidas, tačiau priimtame Nutarime nėra išdėstyta jokių motyvų, taip pat nėra nurodyta jokio konkretaus teisės akto straipsnio ar jo dalies, pagal kurį pareiškėjui nustatyta atsakomybė, be to, neaišku, kodėl nėra nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ar VDI inspektorius įvertino Bendrovės pateiktus paaiškinimus, ar jų nevertino. Taigi, nurodytų aplinkybių teismas netyrė.

23. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo argumentų, susijusių su Nutarimo neatitikimu teisės aktuose keliamiems reikalavimams, mano, jog teismas, remdamasis ginčui aktualiais teisės aktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turėjo tenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti Nutarimą, kadangi atsakovas, priimdamas Nutarimą, padarė nemažai klaidų Nutarime, jis formaliai neatitinka keliamų kriterijų.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad prieš sudarant 2023 m. vasario 2 d. darbo sutartį krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms paslaugų sektoriuje su užsieniečiu, jis atliko visus būtinus įdarbinimo veiksmus. Užsienietis atvyko pas pareiškėją su turimu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, galiojančiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d. ir kai jau buvo nutraukęs darbo santykius įmonėje UAB „Forza“. Pasak pareiškėjo, pagal Įstatymo 58 straipsnio 11 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Kadangi užsieniečio specialybė yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, todėl jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti. Bendrovė užsieniečio prašymu jį įdarbino nuo 2023 m. vasario 3 d., pranešė VSDFV teritoriniam skyriui, pradėjo mokėti mokesčius. Be to, vadovaujantis Įstatymo 62 straipsnio 11 dalimi, 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka Įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Kadangi užsieniečio buvimas Lietuvoje buvo teisėtas ir jis turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai leidimo dirbti gauti nereikėjo, pareiškėjas įdarbino užsienietį. Užsienietis įdarbinimo metu nedirbo UAB „Forza“, todėl pareiškėjas formaliai negalėjo keisti darbdavio teikdamas prašymą per Migracijos departamentą. Tačiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

25. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog pažeidimas iš esmės buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida, be to, pažymi, kad jis ir atstovai anksčiau nėra bausti už nelegalų darbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, tačiau teismas vis tiek paliko galioti atsakovo Nutarimą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino jo argumentų, jog pareiškėjo tikslas nebuvo nelegaliai įdarbinti užsienietį, apgauti ar paslėpti jo įdarbinimo aplinkybes ar nemokėti mokesčių valstybei, nes, priešingai, visi mokesčiai buvo sumokėti. Pasak pareiškėjo, teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad Bendrovei galinčios kilti pasekmės sukels didžiulius nuostolius, dėl kurių ji apskritai negalės vykdyti savo veiklos, o galbūt ir bankrutuos, nes Bendrovė Lietuvoje neranda tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvos piliečių, kurie gali būti įdarbinti be Migracijos departamento įsiterpimo. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirtos 300 Eur dydžio baudos dydžio atsiradusios pasekmės dėl negalėjimo įdarbinti naujus užsieniečius ateityje ir esamiems darbuotojams pratęsti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, būtų aiškiai per didelės bei turinčios neigiamos įtakos pareiškėjo veiklai. Pareiškėjo teigimu, teismas skundžiamame sprendime nevertino fakto, jog Nutarimą palikus galioti, jam bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes visi Bendrovės įdarbinti darbuotojai negalės prasitęsti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, o Bendrovė vienerius metus negalės įdarbinti naujų darbuotojų-užsieniečių. Taigi, teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl neteisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo nepriteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

28. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad teismui priimant sprendimą buvo įvertintos visos faktinės aplinkybės, reikšmingos bylai, o skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

29. Atsakovas, be kita ko, pažymi, kad Nutarime prie priimto sprendimo nurodyta, jog sprendimas priimtas remiantis Užimtumo įstatymo pažeidimo Protokolu, kuriame išsamiai pateiktas pažeidimo aprašymas ir motyvas, kodėl ir už ką bus paskirta bauda. Protokolas pareiškėjo prašymu buvo surašytas jam nedalyvaujant ir 2023 m. rugsėjo 12 d. išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini). Siunčiant Protokolą, pareiškėjas informuotas, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 11 d. 10 val. VDI Panevėžio teritoriniame skyriuje. 2023 m. spalio 17 d. buvo priimtas Nutarimas. Siunčiant Nutarimą, lydraštyje buvo padaryta spausdinimo klaida, kad siunčiamas 2023 m. gegužės 23 d. Nutarimas, o ne 2023 m. spalio 17 d. Nutarimas. Pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. paskirtą 300 Eur baudą sumokėjo. Nors pareiškėjas tvirtina, kad Nutarime bauda paskirta už „ANK UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą“ ir pabrėžia, kad „ANK UĮ“ teisės aktas neegzistuoja, atsakovas akcentuoja, jog tai tik spausdinimo klaida, nes toliau Nutarime nurodytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Atsakovo nuomone, rašymo apsirikimai nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu pareiškėjo nurodytais argumentais, o aplinkybė, kad jis sumokėjo baudą, tik įrodo, jog pareiškėjas suprato, už kokį pažeidimą paskirta bauda.

30. Atsakovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o Bendrovės direktorius 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė paaiškinimą, kad tarpininkavimo rašto Migracijos departamentui nepateikė dėl užmaršumo, t. y. elgėsi neapdairiai, todėl paskirta bauda pareiškėjui buvo individualizuota ir paskirta tinkamai.

31. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais (žr. šios nutarties 24 p.), kadangi Bendrovės 2023 m. vasario 3 d. įdarbintam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, todėl jam yra taikomi Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

32. Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, pastaroji teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vien darbuotojo pageidavimas įsidarbinti įmonėje nereiškia, kad darbdavio atsakingas asmuo privalo pažeisdamas įstatymus priimti jį į darbą. Galimybė užsieniečiui pakeisti darbdavį numatyta Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje, tačiau tokia galimybe užsienietis gali pasinaudoti tik gavęs Migracijos departamento leidimą pakeisti darbdavį, o teikdamas prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį, užsienietis nurodo darbdavį, pas kurį, esant teigiamam Migracijos departamento sprendimui, planuoja įsidarbinti, o būsimas darbdavys teikia Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, kuriuo įsipareigoja įdarbinti šį užsienietį.

33. Atsakovas akcentuoja, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, o šiuo atveju nustatyta, jog pažeidimas padarytas dėl aplaidumo ir nepakankamos Bendrovės veiklos vidaus kontrolės, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma pagrindu teigti, kad pažeidimas padarytas nebuvo. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kad tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvias Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą.

34. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovei buvo paskirta beveik minimali nuobauda už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto pažeidimo įvykdymą, o dėl negalėjimo įdarbinti naujus užsieniečius ateityje ar leidimų laikinai gyventi pratęsimo VDI nėra kompetentinga pasisakyti, nes leidimų laikinai gyventi išdavimo ir naikinimo procedūra yra priskirtina Migracijos departamentui. Taip pat atsakovas nurodo, kad dėl pareiškėjo motyvo, jog galbūt darbdavys turės nutraukti veiklą, VDI, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi skundžiamą Nutarimą, nėra kompetentinga pasisakyti, nes tik atsakomybėn traukiamas asmuo priima sprendimus dėl veiklos vykdymo ar nevykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VDI Panevėžio teritorinio skyriaus Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą buvo paskirta 300 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, Nutarimą paliko galioti, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepakankamai įsigilino į byloje keliamus ginčo klausimus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, taip pat tinkamai neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, todėl neteisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsieniečiui 2023 m. sausio 2 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, galiojęs iki 2025 m. sausio 2 d. Užsieniečio teisėto buvimo dokumentas buvo išduotas tarpininkaujant kitai bendrovei – UAB „Forza“. Bendrovė 2023 m. vasario 2 d. su užsieniečiu sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria nuo 2023 m. vasario 3 d. įdarbino užsienietį krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. VDI Panevėžio teritorinis skyrius 2023 m. rugpjūčio 10 d. iš Migracijos departamento gavęs informaciją, kad užsienietis yra įdarbintas Bendrovėje nuo 2023 m. vasario 3 d. turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą tarpininkaujant kitai įmonei – UAB „Forza“, atliko Bendrovės patikrinimą. Bendrovė 2023 m. rugsėjo 6 d. VDI pateikė paaiškinimą, kad dėl užmaršumo Migracijos departamentui nepateikė tarpininkavimo rašto dėl užsieniečio įdarbinimo. VDI Panevėžio teritorinis skyrius 2023 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. SD-05-21339 informavo Migracijos departamentą, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė įvykdė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, taip pat pranešė, kad Bendrovės atžvilgiu bus surašytas protokolas, kurio pagrindu bus priimtas nutarimas. VDI Panevėžio teritorinis skyrius 2023 m. rugsėjo 12 d. surašė Protokolą, kuriame konstatavo, jog Bendrovė, atstovaujama direktoriaus, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, 2023 m. vasario 3 d. įdarbino užsienietį, tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas – UAB „Forza“), o tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė imperatyvias Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Taip pat minėtame Protokole nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2023 m. spalio 11 d. 10 val. VDI Panevėžio teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už administracinį teisės pažeidimą 2023 m. spalio 17 d. Bendrovei surašė Nutarimą, kuriuo jai skyrė 300 Eur baudą.

40. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šios teisės normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė materialias pasekmes (pvz., mokesčių nemokėjimą). Todėl su tuo susiję argumentai, kad padarytas pažeidimas nesukėlė žalos, atmestini.

41. Akcentuotina, kad nurodyta teisės norma yra detalizuojama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, šioje teisės normoje imperatyviai nustatyta, jog tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis įsidarbinti / būti įdarbintas tokiomis sąlygomis gali tik kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi / nacionalinė viza.

42. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, šios normos yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta bauda. Ginčo dėl to, jog užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje (nors jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kitos bendrovės kvietimu) ir neturint Migracijos departamento leidimo, nėra. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad užsienietis, norėdamas pakeisti darbdavį ir įsidarbinti Bendrovėje, turėjo pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tik gavęs Migracijos departamento leidimą, pakeisti darbdavį, o pareiškėjas privalėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir pateikti tarpininkavimo raštą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti / pakeisti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis ne tik nustato darbuotojo (užsieniečio) pareigą prieš pakeičiant darbdavį gauti Migracijos departamento leidimą, bet ir suponuoja darbdavio, planuojančio tokį užsienietį įdarbinti, pareigą įsitikinti, kad toks įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taigi, pareiškėjas, kaip darbo sutarties šalis, privalėjo pats prieš sudarant darbo sutartį su darbuotoju įsitikinti, jog nėra jokių teisinių kliūčių darbo sutarčiai sudaryti, kad jo veiksmai bus teisėti ir jog užsieniečio pateiktų dokumentų pagrindu su juo gali būti sudaryta darbo sutartis. Todėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė įdarbino trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Atsižvelgus į tai, argumentai, kad Bendrovė apie užsieniečio įdarbinimą pranešė VSDFV teritoriniam skyriui ir pradėjo mokėti mokesčius, šių aplinkybių nepaneigia ir nekeičia fakto, jog minėtas darbuotojas pradėjo dirbti Bendrovėje neturėdamas konkretaus įstatymo numatyto leidimo, t. y. neteisėtai. Taip pat aplinkybė, kad padarytą pažeidimą galėjo sąlygoti žmogiškoji klaida, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės pagal aptartą teisės normą.

44. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad užsienietis atvyko pas jį su turimu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, galiojančiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d., taip pat jog užsienietis atvyko pas jį, kai jau buvo nutraukęs darbo santykius įmonėje UAB „Forza“, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas darbui pas konkretų darbdavį – UAB „Forza“, tarpininkavusį dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, taigi, nagrinėjamu atveju užsienietis turėjo atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygą – dirbti UAB „Forza“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.). Be to, aplinkybė, kad užsieniečio darbo santykiai su įmone, tarpininkavusia išduodant užsieniui leidimą laikinai gyventi, buvo nutraukti, savaime nesuteikė pareiškėjui teisės įdarbinti užsienietį, nes kol užsienietis negavo leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant konkrečiam darbdaviui, jis negali būti įdarbintas pas konkretų darbdavį. Atsižvelgiant į tai, nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

45. Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad užsieniečiui netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti, nes jo specialybė yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 58 straipsnio 11 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį. Byloje nustatyta, kad užsieniečio specialybė yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, todėl jam netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti (išduodamas Užimtumo tarnybos), tačiau ne leidimas laikinai gyventi (išduodamas Migracijos departamento) darbo pas pareiškėją pagrindu. Vadovaujantis Įstatymo 62 straipsnio 11 dalimi, šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju užsienietis yra trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietis, nepatenkantis į Įstatymo 62 straipsnio 11 dalies bei 11 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis, todėl, negavęs Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje sąlygų pakeitimo ir (ar) naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo Bendrovės kvietimu, neturėjo teisės dirbti pas pareiškėją.

46. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl Nutarimu paskirto baudos dydžio (proporcingumo), pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Pagal minėto įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai VDI ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 592 straipsnyje numatytas baudas.

47. Nagrinėjamu atveju VDI Panevėžio teritorinis skyrius Nutarime, skirdamas pareiškėjui baudą (300 Eur), atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, jog vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui mažesnę, nei sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ar kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama ar visai neskiriama. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. VDI pateiktas paaiškinimas patvirtina, kad jis dėl užmaršumo Migracijos departamentui nepateikė tarpininkavimo rašto dėl užsieniečio įdarbinimo, t. y. nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas elgėsi neapdairiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos skyrimu pareiškėjui, ir pagrįstai sprendė, jog paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

50. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pradėjus detaliau aiškintis susiklosčiusią situaciją, paaiškėjo, jog visi trys užsieniečiai, kurie šiuo metu įdarbinti Bendrovėje tolimųjų reisų vairuotojais, negalės pateikti prašymų Migracijos departamentui dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo, o tokios pasekmės Bendrovei sukels didžiulius nuostolius, dėl kurių Bendrovė apskritai negalės vykdyti savo veiklos, o galbūt ir bankrutuos, nes Bendrovė Lietuvoje neranda tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvos piliečių, kurie gali būti įdarbinti be Migracijos departamento įsiterpimo, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos pasekmės savaime negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui mažesnę, nei sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ar kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama ar visai neskiriama. Atsižvelgiant į tai, tokie pareiškėjo argumentai atmestini.

51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, akcentuoja, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai surinko bei įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei skundo argumentus, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

53. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

55. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoerduva“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė