7bd8b870-b110-4f9a-9d3c-4e0eeb07ffaa · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                            KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S  2014 m. sausio 16 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Reginos BertaÅ¡ienÄs, teisÄjų Violetos MiliuvienÄs, Lino PauliukÄno, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, nukentÄjusiajai J.
Legislator headnote
AI generated7bd8b870-b110-4f9a-9d3c-4e0eeb07ffaa · KlaipÄdos apygardos teismas: Teismo posÄdyje nukentÄjusioji J. B. ir jos atstovas advokatas P. Macenis praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistasis S. A. ir jo gynÄjas advokatas J. Koreckis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Full text
PraneÅ¡Äja R. BertaÅ¡ienÄ                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-255/2014TeisÄja E. LapinskienÄ                                                                                Proceso Nr. 1-30-1-00479-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.24.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.4.;
                                                            KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S  2014 m. sausio 16 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Reginos BertaÅ¡ienÄs, teisÄjų Violetos MiliuvienÄs, Lino PauliukÄno, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, nukentÄjusiajai J.
B.,nukentÄjusiosios atstovui advokatui Petrui Maceniui, nuteistajam S. A., nuteistojo gynÄjui advokatui Jurijui Koreckiui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios J. B. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvÄs atÄmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu tÄsti darbÄ .
Kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti â nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikintina. NukentÄjusiosios J. B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ AB âLietuvos draudimasâ J. B. naudai priteista 1 333,53 Lt turtinÄs žalos atlyginimui, iÅ¡ AB âLietuvos draudimasâ J. B. naudai priteista 5 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui, iÅ¡ S. A. J. B. naudai priteista 3000 Lt advokato pagalbai apmokÄti. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä:
S. A. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonÄ, pažeidÄ kelių eismo saugumo taisykles, dÄl ko įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2012 m. gruodžio 18 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) esant slidžiai, sniegu padengtai asfaltuotai kelio dangai, natÅ«raliam apÅ¡vietimui, sningant, kaltinamasis S. A., bÅ«damas blaivus, vairuodamas VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį âVW Transporterâ, v/Nr (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje pÄsÄiųjų perÄjoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto â artÄdamas prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos, vairuotojas privalo sulÄtinti greitį arba sustoti, prieÅ¡ kelio ženklÄ âPÄsÄiųjų perÄjaâ, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi â į bet kuriÄ eismo juostÄ perÄjoje įÄjusį pÄsÄiÄ jį â reikalavimus, nesustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pÄsÄiųjų perÄjÄ , nepraleido jam iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs Äjusios pÄsÄiosios nukentÄjusiosios J.
B. ir jÄ partrenkÄ, ko pasÄkoje dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentÄjusiajai J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniu skundu nukentÄjusioji J. B. praÅ¡o pakeisti 2013 m. spalio 21 d. KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo nuosprendį ir priteisti jai 30 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ : iÅ¡ AB âLietuvos draudimas" priteisti 17 264 Lt, iÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini) ir S. A. solidariai priteisti 12 736 Lt. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ S. A. jos turÄtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti.
Apeliaciniame skunde nukentÄjusioji nurodo, kad nesutinka su 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kadangi teismas neatsižvelgÄ Ä¯ jai iÅ¡likusius ilgalaikius liekamuosius avarijos padarinius: 2012 m. gruodžio 18 d. atlikta operacija, iki Å¡iol jauÄia psichologinÄ nervinÄ Ä¯tampÄ vaikÅ¡Äiodama per perÄjas, baimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ namų, automobilių eismo, iki Å¡iol vis dar yra bÅ«tini ramentai, dar bÅ«tina atlikti dvi kojos operacijas, kasdien jauÄia fizinius skausmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 314 straipsniu, atsiradus bÅ«tinybei papildyti bylÄ naujais įrodymais, kuriuos dÄl per vÄlai pareikÅ¡tos nustatyto nedarbingumo lygio iÅ¡vados negalÄjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, jog 2013 m. rugsÄjo 30 d.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos KlaipÄdos I teritorinio skyriaus iÅ¡vadoje dÄl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-2033, nustatyta, kad nuo 2013 m. rugsÄjo 30 d. iki 2014 m. rugsÄjo 29 d. jos darbingumo lygis yra tik 55 procentai, netekto darbingumo lygis - 45 procentai.ApeliantÄs manymu, KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas neatsižvelgÄ Ä¯ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dÄl galimų iÅ¡imÄių kompensuojant patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
NeturtinÄs žalos pasekmÄs gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai - tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrÄtimai, emocinÄ depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir pan. Fizinio pobÅ«džio pasekmÄs - tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas ar susargdinimas, dÄl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismai, vertindami fizinio pobÅ«džio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ . KasacinÄs instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuota: nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių praradimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2K-68/2008).
ApeliantÄs teigimu, cituojamoje byloje sveikatos sutrikdymo mastai, liekamieji reiÅ¡kiniai yra panašūs į jos patirtus sužalojimus ir juntamus iki Å¡iol, t.y. jau beveik visus metus negali normaliai judÄti, o gydytojai prognozuoja, kad ji negalÄs pilnai judÄti ir Å¡lubuos dar iki 2014 metų vasaros. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos patirtų asmeninių iÅ¡gyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sunkiai atsistatantį jos organizmÄ nuo patirtų traumų tiek fizinių, tiek dvasinių pasekmių atžvilgiu, gydymosi trukmÄ, turÄtų fizinių darbinių galimybių netekimÄ ir nustatytÄ gana aukÅ¡tÄ nedarbingumo procentinį lygį.
Teigia, kad po įvykio ji tapo labai nervinga, pikta, irzli, ko anksÄiau nebÅ«davo. Kadangi jai jau 49 metai, esant tokiam amžiui žymiai sunkiau gyja kaulai ir atsižvelgiant į ilgÄ ir lÄtÄ dabartinÄs jos sveikatos gerÄjimÄ , yra didelÄs galimybÄs, jog jaus avarijos pasekmes visÄ likusį gyvenimÄ , nežinia ar galÄs pilnavertiÅ¡kai judÄti, dÄl to ji labai iÅ¡gyvena, prasidÄjo depresija. Esant tokiems avarijos ilgalaikiams liekamiesiems neigiamiems reiÅ¡kiniams, iÅ¡gyvenimams, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, galÄjo ir turÄjo nukrypti nuo teismų praktikos ir priteisti didesnÄ neturtinÄ Å¾alÄ nei yra įprasta Å¡ios kategorijos bylose nesunkiais sveikatos sužalojimo atvejais, todÄl mano kad 30 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimas atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.
ApeliantÄ nurodÄ, jog automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu draudimo bendrovÄje AB âLietuvos draudimas", todÄl vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu - draudimo bendrovÄ atsakinga už neturtinÄs žalos atlyginimÄ nevirÅ¡ijant 5000 eurų (17 264 Lt). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.263 straipsniu, 6.264 straipsniu, 6.270 straipsniu, už likusios žalos atlyginimÄ yra solidariai atsakingi VšĮ (duomenys neskelbtini) ir įvykio kaltininkas - S. A..Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.
Teismo posÄdyje nukentÄjusioji J. B. ir jos atstovas advokatas P. Macenis praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistasis S. A. ir jo gynÄjas advokatas J. Koreckis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti.
ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡tyrÄs byloje esanÄiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundo argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl nuteistojo kaltÄs, nuteistojo S. A. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo. ApeliantÄ neginÄija S. A. kaltÄs dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todÄl teisÄjų kolegija dÄl nuteistojo kaltÄs nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Apeliaciniu skundu nukentÄjusioji praÅ¡o padidinti jai priteistÄ neturtinÄs žalos dydį ir priteisti jos praÅ¡omÄ 30 000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ , taigi ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos dydžio.
Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentÄjusioji praÅ¡Ä priteisti jai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. ApylinkÄs teismas, atsižvelgÄs į J. B. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , įvertinÄs tai, kad veika padaryta neatsargia kaltÄs forma, nukentÄjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ draudimo bendrovÄs âLietuvos draudimasâ nukentÄjusiosios naudai priteisÄ 5 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.
ApeliantÄ ginÄija priteistos neturtinÄs žalos dydį motyvuodama tuo, kad toks neturtinÄs žalos dydis prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos patirtų asmeninių iÅ¡gyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiÅ¡kinius, turÄtų fizinių darbinių galimybių netekimÄ ir nustatytÄ gana aukÅ¡tÄ nedarbingumo procentinį lygį. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinÄs žalos samprata ir jos apskaiÄiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.
NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinÄs žalos apskaiÄiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, todÄl teismas, nustatydamas konkretų neturtinÄs žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinÄs žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. TaÄiau neturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma kompensuoti.
Teismo funkcija â kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinÄs žalos dydį bylose lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todÄl ir teismų praktika nustatant neturtinÄs žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymÄtina, kad neturtinÄs žalos dydžio klausimas yra ne teisÄs, bet fakto klausimas, dÄl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.
NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. A., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidÄ teisÄs aktų nuostatas ir taip sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota J. B.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundÄ. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mÄ, nustatant neturtinÄs žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentÄjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus â nuteistojo kaltÄs forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltÄs laipsniui) bei realus.
PažymÄtina, kad, nustatydamas neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinÄs žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkreÄių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios nebÅ«na tapaÄios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinÄs žalos dydį, yra sukeltos pasekmÄs, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 36 - 37) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentÄjusiajai J. B. buvo padarytas deÅ¡inio blauzdikaulio dvigubas skeveldrinis lūžis su poslinkiu ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimas. Å ie sužalojimai J. B. sukÄlÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .
Remiantis bylos medžiaga (1 t., b. l. 154) nustatyta, jog nukentÄjusioji J. B. dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuojama, po to ji gydÄsi pas savo Å¡eimos gydytojÄ , kas mÄnesį lankosi pas gydytojÄ traumatogolÄ l, tokio pobÅ«džio kaulų lūžiai gyja apie 6-8 mÄnesius. NukentÄjusioji nurodo, kad bÅ«tin atlikti dar dvi operacijas. Neabejotina, kad dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentÄjusioji J. B. patyrÄ labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus.
Akivaizdu, jog dÄl patirtų kÅ«no sužalojimų J. B. buvo apribotos judÄjimo galimybÄs, nukentÄjusiosios J. B. gyvenimo kokybÄ, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogÄjusi dÄl skausmų, sutrikusio judÄjimo galimybių bei gydymo Å¡alinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Be to, J. B. dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis, taigi ji neteko 45 procentų darbingumo lygio, dÄl ko buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, Å¡iuo metu yra registruota Darbo biržoje.
Kita vertus, iÅ¡ byloje esanÄių medicininių dokumentų matyti, jog J. B. sveikata gerÄja.Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios instancijos teismas itin detaliai aptarÄ J. B. patirtos neturtinÄs žalos pasekmes, argumentais, kad dÄl S. A. veiksmų nukentÄjusioji iÅ¡kentÄ didelius fizinius skausmus, patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, nes buvo priversta palikti darbÄ , iki Å¡iol gydymas dar tÄsiamas. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltÄs forma, kad eismo įvykį tam tikra dalimi įtakojo tuo metu buvusios oro sÄ lygos.
Pritartina apylinkÄs teismo vertinimui, kad vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad nukentÄjusiosios įvardintas 30 000 Lt neturtinÄs žalos dydis yra per didelis.TaÄiau teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apylinkÄs teismas netinkamai nustatÄ J. B. patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nes nepakankamai įvertino dÄl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius bei jų įtakÄ tolesniam nukentÄjusiosios gyvenimui. PažymÄtina, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo baigtas 2013 m. rugsÄjo 26 d., o 2013 m. rugsÄjo 30 d.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos KlaipÄdos I teritorinio skyriaus nustatÄ nukentÄjusiajai J. B. darbingumo lygį tik 55 procentus, o netekto darbingumo lygį â 45 procentus. Å ių įrodymų nukentÄjusioji bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui nepateikÄ, todÄl apylinkÄs teismas, neturÄdamas duomenų, negalÄjo tinkamai nustatyti neturtinÄs žalos dydžio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄ Å¾ala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinÄ depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas, ir pan.) padariniais.
Atkreiptinas dÄmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turÄs nukentÄjusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).
Nors J. B. patirti sužalojimai, kaip nustatÄ pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto iÅ¡vada, vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taÄiau apygardos teismas pripažįsta, kad nukentÄjusioji dÄl S. A. veiksmų patyrÄ rimtus sužalojimus, be to, atsižvelgiant į nukentÄjusiosios amžių (gim. 1964 m.), akivaizdu, kad atsistatymas po patirtų sužalojimų Å¡iuo atveju yra sudÄtingesnis. NukentÄjusioji iki sužalojimo dirbo fizinį darbÄ , t. y. dirbo baldų apdailininke UAB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 1500,00 Lt dydžio darbo užmokestį (t 1, b. l. 130).
Po eismo įvykio patirtų sužalojimų ji negali dirbti fizinio darbo, šiuo metu yra registruota Darbo biržoje (t 2, b. l.
40) ir nurodo, kad yra priversta iÅ¡gyventi iÅ¡ 339,64 Lt (t 2, b. l. 39). Autoįvykio įtakotas sveikatos sutrikdymas sÄ lygojo žymų materialinÄs padÄties pablogÄjimÄ , susidariusi situacija kelia nukentÄjusiajai papildomus rÅ«pesÄius ir neigiamus iÅ¡gyvenimus. NukentÄjusiajai J. B. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, o netekto darbingumo lygis â 45 procentai. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau paminÄtas aplinkybes: nukentÄjusiosios dirbtÄ darbÄ , amžių, padarytÄ sužalojimų pobÅ«dį, tikÄtina, kad ir ateityje J.
B. jaus Å¡io įvykio pasekmes sveikatos atžvilgiu, kurios gali trukdyti jai dirbti bei gyventi visavertį gyvenimÄ .ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkreÄios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymÄ asmenį partrenkus perÄjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinÄs žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taÄiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minÄtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinÄs žalos dydis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013).
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios nebÅ«na tapaÄios. Å iuo atveju minÄtos bylos faktinÄs aplinkybÄs (stipriai sužalotas J. B. judÄjimo organas â koja, padarytas deÅ¡inio blauzdikaulio dvigubas skeveldrinis lūžimas su poslinkiu ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimas, ilgalaikis gydymas, dÄl patirto sužalojimo prarastas didelis darbingumo lygis) sudaro pagrindÄ apeliacinÄs instancijos teismui nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinÄs žalos dydžių ir priteisti nukentÄjusiajai 15 000Lt dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Atsižvelgiant į visumÄ iÅ¡dÄstytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad nukentÄjusiajai padarytos neturtinÄs žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, nustatyta 5000 Lt piniginÄ kompensacija Å¡iuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentÄjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį Å¡ioje byloje ir, neturÄdamas duomenų apie parastÄ nukentÄjusiosios darbingumÄ , nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir netinkamai taikÄ CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų ir netinkamai nustatÄ J.
B. priteistinos neturtinÄs žalos dydį, todÄl nuosprendžio dalis dÄl neturtinÄs žalos priteisimo keistina dÄl netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis) ir nukentÄjusiajai priteistinos neturtinÄs žalos dydis didintinas iki 15 000 Lt. TeisÄjų kolegijos nuomone, toks neturtinÄs žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinÄ padÄtį, jo kaltÄs laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.Kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojo S. A. civilinÄ atsakomybÄ buvo apdrausta draudimo kompanijoje AB âLietuvos draudimasâ (1 t., b. l. 91), nustatant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovÄs yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu.
Å io straipsno 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo suma dÄl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentÄjusių treÄiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dÄl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dÄl neturtinÄs žalos) ir 1 000 000 eurų dÄl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovÄ turi atlyginti iki neturtinÄ Å¾alÄ iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todÄl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iÅ¡ draudimo bendrovÄs AB âLietuvos draudimasâ nukentÄjusiajai J.
B. priteistinas 15 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimas.ApeliantÄ taip pat praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ S. A. iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti, pateikÄ 2013 m. lapkriÄio 8 d. pinigų priÄmimo kvitÄ , kuriuo sumokÄjo 500 Lt advokatui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Å ios iÅ¡laidos yra laikomos proceso iÅ¡laidomis. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo S. A. priteistina apeliantÄs patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti dalis. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: J. B. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti ir pakeisti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendį:NukentÄjusiajai J.
B. priteistos neturtinÄs žalos dydį padidinti ir priteisti iÅ¡ AB âLietuvos draudimasâ 15 000 Lt (penkiolika tÅ«kstanÄių) litų neturtinÄs žalos J. B. naudai.NukentÄjusiajai J. B. iÅ¡ nuteistojo S. A. priteisti 200,00 Lt proceso iÅ¡laidų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkÄ                                                                     Regina BertaÅ¡ienÄ TeisÄjai                                                                                  Violeta MiliuvienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Linas PauliukÄnas