Legislator Case Law & Legislation
7bd8b870-b110-4f9a-9d3c-4e0eeb07ffaa AI generated

7bd8b870-b110-4f9a-9d3c-4e0eeb07ffaa · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 7bd8b870-b110-4f9a-9d3c-4e0eeb07ffaa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S  2014 m. sausio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, nukentėjusiajai J.

Legislator headnote

AI generated

7bd8b870-b110-4f9a-9d3c-4e0eeb07ffaa · Klaipėdos apygardos teismas: Teismo posėdyje nukentėjusioji J. B. ir jos atstovas advokatas P. Macenis praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistasis S. A. ir jo gynėjas advokatas J. Koreckis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja R. Bertašienė                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-255/2014Teisėja E. Lapinskienė                                                                                Proceso Nr. 1-30-1-00479-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.24.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.4.;

                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S  2014 m. sausio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, nukentėjusiajai J.

B.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Petrui Maceniui, nuteistajam S. A., nuteistojo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios J. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ .

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Nukentėjusiosios J. B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ J. B. naudai priteista 1 333,53 Lt turtinės žalos atlyginimui, iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ J. B. naudai priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iÅ¡ S. A. J. B. naudai priteista 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

S. A. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2012 m. gruodžio 18 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) esant slidžiai, sniegu padengtai asfaltuotai kelio dangai, natÅ«raliam apÅ¡vietimui, sningant, kaltinamasis S. A., bÅ«damas blaivus, vairuodamas VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Transporter“, v/Nr (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį – reikalavimus, nesustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nepraleido jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusios pėsčiosios nukentėjusiosios J.

B. ir jÄ partrenkė, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. B. praÅ¡o pakeisti 2013 m. spalio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priteisti jai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ : iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas" priteisti 17 264 Lt, iÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini) ir S. A. solidariai priteisti 12 736 Lt. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ S. A. jos turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka su 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kadangi teismas neatsižvelgė į jai iÅ¡likusius ilgalaikius liekamuosius avarijos padarinius: 2012 m. gruodžio 18 d. atlikta operacija, iki Å¡iol jaučia psichologinę nervinę įtampÄ vaikščiodama per perėjas, baimę iÅ¡eiti iÅ¡ namų, automobilių eismo, iki Å¡iol vis dar yra bÅ«tini ramentai, dar bÅ«tina atlikti dvi kojos operacijas, kasdien jaučia fizinius skausmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, atsiradus bÅ«tinybei papildyti bylÄ naujais įrodymais, kuriuos dėl per vėlai pareikÅ¡tos nustatyto nedarbingumo lygio iÅ¡vados negalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, jog 2013 m. rugsėjo 30 d.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-2033, nustatyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. jos darbingumo lygis yra tik 55 procentai, netekto darbingumo lygis - 45 procentai.Apeliantės manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl galimų iÅ¡imčių kompensuojant patirtÄ neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai - tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobÅ«džio pasekmės - tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Teismai, vertindami fizinio pobÅ«džio pasekmes, pirmiausia atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ . Kasacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuota: nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2K-68/2008).

Apeliantės teigimu, cituojamoje byloje sveikatos sutrikdymo mastai, liekamieji reiÅ¡kiniai yra panašūs į jos patirtus sužalojimus ir juntamus iki Å¡iol, t.y. jau beveik visus metus negali normaliai judėti, o gydytojai prognozuoja, kad ji negalės pilnai judėti ir Å¡lubuos dar iki 2014 metų vasaros. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos patirtų asmeninių iÅ¡gyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sunkiai atsistatantį jos organizmÄ nuo patirtų traumų tiek fizinių, tiek dvasinių pasekmių atžvilgiu, gydymosi trukmę, turėtų fizinių darbinių galimybių netekimÄ ir nustatytÄ gana aukÅ¡tÄ nedarbingumo procentinį lygį.

Teigia, kad po įvykio ji tapo labai nervinga, pikta, irzli, ko anksčiau nebÅ«davo. Kadangi jai jau 49 metai, esant tokiam amžiui žymiai sunkiau gyja kaulai ir atsižvelgiant į ilgÄ ir lėtÄ dabartinės jos sveikatos gerėjimÄ , yra didelės galimybės, jog jaus avarijos pasekmes visÄ likusį gyvenimÄ , nežinia ar galės pilnavertiÅ¡kai judėti, dėl to ji labai iÅ¡gyvena, prasidėjo depresija. Esant tokiems avarijos ilgalaikiams liekamiesiems neigiamiems reiÅ¡kiniams, iÅ¡gyvenimams, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, galėjo ir turėjo nukrypti nuo teismų praktikos ir priteisti didesnę neturtinę žalÄ nei yra įprasta Å¡ios kategorijos bylose nesunkiais sveikatos sužalojimo atvejais, todėl mano kad 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Apeliantė nurodė, jog automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas", todėl vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu - draudimo bendrovė atsakinga už neturtinės žalos atlyginimÄ nevirÅ¡ijant 5000 eurų (17 264 Lt). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.264 straipsniu, 6.270 straipsniu, už likusios žalos atlyginimÄ yra solidariai atsakingi VšĮ (duomenys neskelbtini) ir įvykio kaltininkas - S. A..Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.

Teismo posėdyje nukentėjusioji J. B. ir jos atstovas advokatas P. Macenis praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistasis S. A. ir jo gynėjas advokatas J. Koreckis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundo argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo S. A. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo. Apeliantė neginčija S. A. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Apeliaciniu skundu nukentėjusioji praÅ¡o padidinti jai priteistÄ neturtinės žalos dydį ir priteisti jos praÅ¡omÄ 30 000 Lt neturtinę žalÄ , taigi ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio.

Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusioji prašė priteisti jai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į J. B. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , įvertinęs tai, kad veika padaryta neatsargia kaltės forma, nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios naudai priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantė ginčija priteistos neturtinės žalos dydį motyvuodama tuo, kad toks neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos patirtų asmeninių iÅ¡gyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiÅ¡kinius, turėtų fizinių darbinių galimybių netekimÄ ir nustatytÄ gana aukÅ¡tÄ nedarbingumo procentinį lygį. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. A., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota J. B.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 36 - 37) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai J. B. buvo padarytas deÅ¡inio blauzdikaulio dvigubas skeveldrinis lūžis su poslinkiu ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimas. Å ie sužalojimai J. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Remiantis bylos medžiaga (1 t., b. l. 154) nustatyta, jog nukentėjusioji J. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuojama, po to ji gydėsi pas savo Å¡eimos gydytojÄ , kas mėnesį lankosi pas gydytojÄ traumatogolÄ l, tokio pobÅ«džio kaulų lūžiai gyja apie 6-8 mėnesius. Nukentėjusioji nurodo, kad bÅ«tin atlikti dar dvi operacijas. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji J. B. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų J. B. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiosios J. B. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Be to, J. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis, taigi ji neteko 45 procentų darbingumo lygio, dėl ko buvo priversta išeiti iš darbo, šiuo metu yra registruota Darbo biržoje.

Kita vertus, iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog J. B. sveikata gerėja.Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame pirmosios instancijos teismas itin detaliai aptarė J. B. patirtos neturtinės žalos pasekmes, argumentais, kad dėl S. A. veiksmų nukentėjusioji iÅ¡kentė didelius fizinius skausmus, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, nes buvo priversta palikti darbÄ , iki Å¡iol gydymas dar tęsiamas. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, kad eismo įvykį tam tikra dalimi įtakojo tuo metu buvusios oro sÄ lygos.

Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad nukentėjusiosios įvardintas 30 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis.Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė J. B. patirtÄ neturtinę žalÄ , nes nepakankamai įvertino dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius bei jų įtakÄ tolesniam nukentėjusiosios gyvenimui. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo baigtas 2013 m. rugsėjo 26 d., o 2013 m. rugsėjo 30 d.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus nustatė nukentėjusiajai J. B. darbingumo lygį tik 55 procentus, o netekto darbingumo lygį – 45 procentus. Å ių įrodymų nukentėjusioji bylÄ nagrinėjančiam teismui nepateikė, todėl apylinkės teismas, neturėdamas duomenų, negalėjo tinkamai nustatyti neturtinės žalos dydžio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

Nors J. B. patirti sužalojimai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto iÅ¡vada, vertinami tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apygardos teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl S. A. veiksmų patyrė rimtus sužalojimus, be to, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (gim. 1964 m.), akivaizdu, kad atsistatymas po patirtų sužalojimų Å¡iuo atveju yra sudėtingesnis. Nukentėjusioji iki sužalojimo dirbo fizinį darbÄ , t. y. dirbo baldų apdailininke UAB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 1500,00 Lt dydžio darbo užmokestį (t 1, b. l. 130).

Po eismo įvykio patirtų sužalojimų ji negali dirbti fizinio darbo, šiuo metu yra registruota Darbo biržoje (t 2, b. l.

40) ir nurodo, kad yra priversta iÅ¡gyventi iÅ¡ 339,64 Lt (t 2, b. l. 39). Autoįvykio įtakotas sveikatos sutrikdymas sÄ lygojo žymų materialinės padėties pablogėjimÄ , susidariusi situacija kelia nukentėjusiajai papildomus rÅ«pesčius ir neigiamus iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusiajai J. B. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, o netekto darbingumo lygis – 45 procentai. Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes: nukentėjusiosios dirbtÄ darbÄ , amžių, padarytÄ sužalojimų pobÅ«dį, tikėtina, kad ir ateityje J.

B. jaus Å¡io įvykio pasekmes sveikatos atžvilgiu, kurios gali trukdyti jai dirbti bei gyventi visavertį gyvenimÄ .Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymÄ asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Å iuo atveju minėtos bylos faktinės aplinkybės (stipriai sužalotas J. B. judėjimo organas – koja, padarytas deÅ¡inio blauzdikaulio dvigubas skeveldrinis lūžimas su poslinkiu ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimas, ilgalaikis gydymas, dėl patirto sužalojimo prarastas didelis darbingumo lygis) sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių ir priteisti nukentėjusiajai 15 000Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, nustatyta 5000 Lt piniginė kompensacija Å¡iuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje ir, neturėdamas duomenų apie parastÄ nukentėjusiosios darbingumÄ , nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų ir netinkamai nustatė J.

B. priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis) ir nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis didintinas iki 15 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.Kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojo S. A. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 91), nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu.

Å io straipsno 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti iki neturtinę žalÄ iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iÅ¡ draudimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas” nukentėjusiajai J.

B. priteistinas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ S. A. iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė 2013 m. lapkričio 8 d. pinigų priėmimo kvitÄ , kuriuo sumokėjo 500 Lt advokatui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios iÅ¡laidos yra laikomos proceso iÅ¡laidomis. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo S. A. priteistina apeliantės patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dalis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: J. B. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendį:Nukentėjusiajai J.

B. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti ir priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ 15 000 Lt (penkiolika tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos J. B. naudai.Nukentėjusiajai J. B. iÅ¡ nuteistojo S. A. priteisti 200,00 Lt proceso iÅ¡laidų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                     Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                  Violeta Miliuvienė                                 Linas Pauliukėnas