7bd899fb-b9dd-4081-995f-bc4ec1f42eb2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-673/2011                                                    Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B.

K. ir R. N. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovams B. K. ir R. N., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Statemos investicijos“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas AB SEB bankas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 2838276 eurus už suteiktos ir negražintos paskolos dalį, 29757,55 eurus palÅ«kanų, 369,27 eurus delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, o taip pat sumokėtÄ 38460 Lt dydžio žyminį mokestį.

IeÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė areÅ¡tuoti atsakovams R. N. ir B. K. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 9904021,26 Lt sumos, uždraudžiant šį turtÄ perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iÅ¡ esmės sumažinti jo vertę.Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, 2010 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Dėl minėto sprendimo apeliacinius skundus pateikė atsakovai B. K. ir R. N..Atsakovai B. K. R. N. pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o kuo skubiau priimti nutartį, leidžiančiÄ užbaigti rengti bei patvirtinti jiems priklausančių žemės sklypų (unikalÅ«s Nr. duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , t.y. pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones ir apie tai informuoti vieÅ¡o turto areÅ¡tų registro tvarkytojÄ . Nurodė, kad jie tuo pačiu yra BUAB „Statemos investicijos“ akcininkai, savalaikiai vykdo tiek nuo bendrovės, tiek nuo savęs duotus įsipareigojimus SEB bankui, t.y. rengia bendrovei ir jiems (kaip laiduotojams) priklausančių žemės sklypų detalųjį planÄ , kurį patvirtinus žemės sklypai bÅ«tų padalinti į mažesnius žemės sklypus, skirtus individualiems ir kotedžinio tipo gyvenamiesiems namams statyti.

Dėl to ženkliai iÅ¡augtų Å¡io turto vertė, ko pasėkoje pardavus, kad ir nedidelę dalį įkeisto turto bÅ«tų galima pilnai atsiskaityti ne tik su ieÅ¡kovu, bet ir su visais kitais bendrovės kreditoriais, taip pat atstatyti bei tęsti priverstinai sustabdytÄ verslÄ . IeÅ¡kovas AB SEB bankas atsiliepimu praÅ¡o atsakovų B. K. ir R. N. praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, jog atsakovų praÅ¡ymas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir atmestinas.

IeÅ¡kovo nuomone yra pagrindo manyti, kad atsakovai gali ketinti perleisti žemės sklypus, nes nepriklausomai nuo to, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės R. N. sugebėjo dalį areÅ¡tuoto turto perleisti I. B., kuri ginčo teisenos tvarka Klaipėdos apygardos teisme ginčija jai perleisto turto areÅ¡tÄ . Melagingai pareiÅ¡kėjai nurodo, kad ieÅ¡kovas sutiko su BUAB „Statemos investicijos“ akcininkų B. K. ir R. N. pasiÅ«lymu parengti minėtos bankrutuojančios įmonės žemės sklypų, įkeistų AB SEB bankui, detalųjį planÄ , pakeisti paskirtį, o esamus sklypus sudalinti mažesniais sklypeliais.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2010 m. liepos 10 d. BUAB „Statemos investicijos“ kreditorių susirinkimas atmetė B. K. ir R. N. praÅ¡ymÄ dėl minėtų bankrutuojančios įmonės žemės sklypų paskirties pakeitimo. PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintinas. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.).

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, įvertinant ieÅ¡kovo reikalavimus bei galimai palankaus sprendimo įvykdymo galimybę, atitinka aukščiau paminėtiems principams.Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė areÅ¡tuoti atsakovams R.

N. ir B. K. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 9904021,26 Lt sumos, uždraudžiant šį turtÄ perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iÅ¡ esmės sumažinti jo vertę. Tokiu bÅ«du buvo areÅ¡tuoti žemės sklypai (unikalÅ«s Nr. duomenys neskelbtini) dėl, kurių kreipėsi atsakovai praÅ¡ydami pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, leidžiant jiems užbaigti rengti ir patvirtinti areÅ¡tuotų žemės sklypų detalųjį planÄ .

Iš atsakovų prašymo matyti, kad jis siekia pakeisti areštuotų žemės sklypų paskirtį bei padalinti juos į mažesnius sklypus, suteikiant jiems naujus unikalius numerius ir naujai juos įregistruojant, tai yra atsakovai iš esmės siekia sukurti naujus nekilnojamuosius daiktus. Įregistravus naujai suformuotus žemės sklypus, jiems laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, nes jie nėra aprašyti antstolio, todėl teismo taikytos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės netektų prasmės.Pažymėtina, kad atsakovai neįrodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo jiems atlikti žemės sklypų detaliojo planavimo darbus.

IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų apie detaliojo plano eigÄ matyti, kad didžioji dalis detaliojo plano rengimo darbų jau yra atlikta ir pritaikytas turto areÅ¡tas Å¡iems darbams atlikti netrukdė. Atsakovai taip pat nepateikė tokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pakeitus areÅ¡tuoto žemės sklypo paskirtį ir jį naujai įregistravus kaip atskirus unikalus vienetus, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomu (CPK 178 str.). Jokio kito jiems nuosavybės teise priklausančio turto, kurį galimÄ bÅ«tų areÅ¡tuoti pakeičiant pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones bei užtikrinant teismo sprendimo įvykdymÄ , atsakovai nepasiÅ«lė (CPK 146 str.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atsakovo praÅ¡ymas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 146, 148 straipsniais, n u t a r i a : A. B. K. ir R. N. praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkinti. Teisėjai                                                                                 Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                                                                             Gintaras Pečiulis                                                                                                                                                                                              Donatas Å ernas