7bd65656-0773-40df-afdd-0106d4ac3bd8 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėja Rimvida Zubernienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-321-112/2015Teisėja Giedrė Seselskytė                                           (Proceso Nr. 2-06-3-13810-2013-0)                                       Procesinio sprendimo kategorija     (S)                                                    38; 44.2.4.1; 121.14; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. kovo 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, Raimonda Andrulienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų A. G. (A. G.), E. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams A.

G., E. G. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 36 501,35 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-07-06 Danijoje dėl atsakovo A. G., vairavusio atsakovei E. G. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, ieÅ¡kovas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 78685,30 DKK, t. y. 36 501,36 Lt ir įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iÅ¡ atsakovų A. G. ir E. G. 36 501,35 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 36 501,35 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-12-03 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡ atsakovų A. G. ir E. G. po 953,32 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Biuras neaiÅ¡kina kitų valstybių nacionalinių teisės aktų bei savarankiÅ¡kai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ir kitų su eismo įvykiu ir padaryta žala susijusių aplinkybių, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybių nacionalinių draudikų biurų pateikta informacija, konstatavo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas eismo įvykio metu padarytos žalos neadministravo ir nebuvo atsakingas už Danijoje įvykusio eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ , todėl neturėjo pareigos tikrinti Danijos nacionalinio draudikų biuro apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų sumų dydžio ir jų pagrįstumo, o privalėjo vadovautis eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir duomenimis.

Be to, teismas nurodė, kad atsakovams nebuvo užkirstas kelias dalyvauti žalos administravimo procedūroje ir eismo įvykio vietos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka ginti savo teises, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovai šia galimybe būtų pasinaudoję. Dėl senaties termino teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne iš draudiminių santykių, o iš deliktinių, todėl ieškinio senaties terminas yra ne vieneri metai, kaip teigia atsakovai, o treji (CK 1.125 str. 8 d.).

Kadangi ieÅ¡kovas reikalaujamas sumas sumokėjo 2012-06-04 ir 2012-08-29, o ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2013-11-29, konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ prejudicinio sprendimo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nacionaliniai draudikų biurai, vadovaujantis Nacionaliniais draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais, iÅ¡mokėdami žalÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas žalos atsiradimo priežastis.

Ar nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas regreso teisės taikymo pagal Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatus, privalo aplinkybes aiÅ¡kintis taip lyg bÅ«tų sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas tarp tiesioginių teisinių santykių dalyvių. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Atsakovai teigia, jog byloje kilo ginčas dėl to, ar praÅ¡oma priteisti suma yra susijusi su autoįvykiu. Teismas Å¡ios aplinkybės nevertino, o automatiÅ¡kai taikė regresÄ nurodytai sumai.

Mano, kad teismas turėjo vertinti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Pasak apeliantų, nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos dydžio ir autoįvykio. Kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokie sužalojimai buvo fiksuoti autoįvykio įforminimo metu, todėl kyla klausimas ir dėl kaltės buvimo. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė deliktinę teisę reguliuojančių teisės normų, taip pat netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naÅ¡tÄ â€“ visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovams.

Teigia, jog teismas nepagrįstai sprendimÄ grindė automatiÅ¡kai taikydamas LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatÄ . Kadangi ieÅ¡kovai remiasi Biuro bendradarbiavimo nuostatais, teismas privalėjo vadovautis tarptautinės teisės normomis, reguliuojančiomis teisių ir pareigų atsiradimÄ tarp skirtingų Europos SÄ jungos draudikų biurų. Norint iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokios pareigos kyla ieÅ¡kovui, o kokios apeliantui, mano, kad bÅ«tina taikyti Europos SÄ jungos teisės aktus.

Vien dėl to, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta, kokiais pagrindais bei atsakomybe nacionaliniai draudikų biurai atlygina žalÄ nukentėjusiems bei koks turi bÅ«ti pagrįstumo kriterijaus taikymas nustatant ryšį tarp atsiradusios žalos ir kaltininko kaltės, bÅ«tina kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ .Atsiliepimu apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas teismui pateikė visus žalos dydį ir faktÄ pagrindžiančius įrodymus.

Visi įrodymai surinkti Danijoje galiojančių teisės aktų tvarka. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nuostolių dydis buvo paskaičiuotas blogai ar pažeidžiant Danijos teisės aktų nuostatas. Nesutinka su atsakovų argumentu, jog jiems buvo užkirstas kelias dalyvauti žalos administravimo procedūroje. Atsakovai elgėsi pasyviai, nepranešė Biurui apie autoįvykį per 3 darbo dienas, nesidomėjo eismo įvykio tyrimo ir žalos administravimo procedūromis, po eismo įvykio nesiekė tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos.

Nesutinka su atsakovų praÅ¡ymu kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ , nes nagrinėjant bylÄ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka neturi bÅ«ti taikoma užsienio teisė. Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo bÅ«tina vertinti, ar pakanka byloje įrodymų apie Danijos civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinį.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl Europos SÄ jungos teisės aktų taikymo ir kreipimosi į Europos Teisingumo TeismÄ Apeliantai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis tarptautinės teisės normomis, reguliuojančiomis teisių ir pareigų atsiradimÄ tarp skirtingų Europos SÄ jungos draudikų biurų.

Tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokios pareigos kyla ieÅ¡kovui, o kokios apeliantui, mano, kad yra pagrindas kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ .Byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo regreso teise. IeÅ¡kovas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja visos iÅ¡mokos tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Pažymėtina, kad teisinį tokio reikalavimo pagrindÄ sudaro TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo iÅ¡mokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. 1949 m. sausio 25 d.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiÅ«lyta Vyriausybėms sudaryti sÄ lygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos Å¡alies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Å ios rekomendacijos pagrindu įkurta Žaliosios kortelės sistema, kurios nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.

Nacionalinių draudikų biurų veiklÄ koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo sÄ lygas nustato Biurų tarybos vidaus nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai), kuriuos priėmė Biurų taryba 2002 m. gegužės 30 d. vykusioje Generalinėje asamblėjoje. Bendradarbiavimo nuostatų tikslas – reglamentuoti nacionalinių draudikų tarpusavio santykius, vykdant pirmiau nurodytÄ JT rekomendacijÄ (Bendradarbiavimo nuostatų 1 straipsnis).

Tai, kad Bendradarbiavimo nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Bendradarbiavimo nuostatai yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Atsižvelgiant į tai, Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams.

Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimÄ , kurį pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismÄ besikreipiantis ieÅ¡kovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v.

UAB „Beljana“, bylos Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. M. J., bylos Nr. 3K-3-100/2014). Å ioje byloje ieÅ¡kovas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostata, atgręžtinio reikalavimo teise pagrįstai siekia iÅ¡reikalauti kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokų sumÄ iÅ¡ kalto asmens Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiose bylose reikÅ¡mingi dvejopi santykiai.

Pirma, tai santykiai tarp skirtingose valstybėse narėse esančių draudikų biurų, kurių pagrindu vienos valstybės biuras kompensuoja kitos valstybės biurui už pastarojo atlygintÄ Å¾alÄ , padarytÄ ne toje valstybėje registruota transporto priemone. Antra, tai santykiai tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakingo už žalÄ ar pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdžiusio asmens, kurių pagrindu biuras siekia kitos valstybės biurui sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis, bylos Nr. 3K-3-24/2014).

Nagrinėjamu atveju santykis yra tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakingo už žalÄ asmenų. Atgręžtinį reikalavimÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir reikalavimÄ Ä¯rodinėja bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grÄ Å¾inimo, pagrįstai jÄ iÅ¡mokėjo, remdamasis jo pareigÄ nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Nors biuras negali daryti tiesioginės įtakos kito nacionalinio biuro atliekamam tyrimui, tačiau draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio Å¡alies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiÅ¡kai atlygina visas mokėtinas sumas, negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡plėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose.

Be to, teismų praktikoje pažymėta, jog nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui Å¡io iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ , biurui iÅ¡ žalÄ padariusio asmens Å¡ios sumos bÅ«tų priteistos nevertinant jų pagrįstumo. Tokios teisės nesukuria ir tai, kad Biuras negali daryti įtakos kito nacionalinio biuro atliekamam tyrimui. Taigi, ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis, bylos Nr. 3K-3-24/2014).Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Europos SÄ jungos teisės aktais.

Kadangi nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos priteisimo yra vadovaujamasi tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl nėra pagrindo kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ , kad iÅ¡aiÅ¡kintų Nacionalinių draudikų biurų pareigas pagal Biurų bendradarbiavimo nuostatus. Å iuo atveju nagrinėjamas santykis ne tarp Europos SÄ jungos draudikų biurų, o tarp nacionalinio draudikų biuro ir žalÄ padariusio asmens. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti regreso teise praÅ¡omos žalos pagrįstumÄ , t. y. turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Dėl priežastinio ryÅ¡io egzistavimoGinčas byloje iÅ¡ esmės dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp žalos ir eismo įvykio.

Atsakovų teigimu, eismo įvykio sukeltÄ Å¾alÄ yra atlyginę, o byloje nėra pakankami duomenų, kad praÅ¡oma priteisti žala, kuriÄ sudaro ligos paÅ¡alpa nukentėjusiajai, yra susijusi su atsakovo sukeltu eismo įvykiu. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovas A. G., įvyko 2011-07-06 (lietuviÅ¡kame vertime neteisingai nurodytas mėnuo – birželis) (t. 1, b. l. 8–9). Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas A. G. ir Å¡ios aplinkybės jis neginčija (t. 1, b. l. 10–13).

Per eismo įvykį nukentėjo motorolerio vairuotoja S. K.. Danijos BDO savivaldybių audito bendrovė 2012-03-28 raÅ¡te nurodė, jog S. K. dėl 2011 m. liepos mėnesį įvykusio eismo įvykio iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa yra 47 182 DKK (t. 1, b. l. 14–15). Danijos transporto priemonių draudimų biuras 2012-07-02 pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ apmokėti 47 182 DKK kompensacijÄ nukentėjusiajai Å¡aliai už asmens sužalojimÄ (t. 1, b. l. 18–19). 2012-04-10 pateikė pretenzijÄ apmokėti dar 20 070 DKK už sveikatos sužalojimÄ .

Å iÄ sumÄ sudaro kompensacija už patiriamus skausmus (t. 1, b. l. 22–25). Atsakovai teigia, jog nukentėjusioji kreipėsi pas gydytojÄ tik po pusantro mėnesio, todėl nėra aiÅ¡ku, ar sveikatos sužalojimai yra susiję su eismo įvykiu. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajai ligos laikotarpis buvo nuo 2011-07-06 iki 20011-10-10 imtinai (t. 1, b. l. 22–25). Sveikatos bÅ«klės pažymoje, skirtoje draudimo bendrovei, taip pat nurodyta, kad pacientei nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2011-07-06 iki 2011-10-10.

Žalos data nurodyta 2011-07-06. Atsakovai savo argumentus nurodo remdamiesi minėtoje pažymoje nurodyta data, kuomet pirmÄ kartÄ pacientė kreipėsi dėl žalos ar ligos. Sveikatos bÅ«klės pažymoje nurodyta, kad pacientė dėl ligos ar žalos pirmÄ kartÄ kreipėsi 2011-08-24. Pažymos 4 dalyje, kur klausiama ar pacientę reikėjo guldyti į stacionarÄ , ar ji buvo gydoma ambulatoriÅ¡kai, ar reikalingas gydymas ar reabilitacija ligoninėje, nurodyta, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pacientė buvo gydoma Hvidovre.

Tos pačios pažymos 8 dalyje nurodyta, kad pacientė buvo gydoma ar jai skirta reabilitacija Ligoninėje + Krogste Hvidovre savivaldybėje. Diagnozė – rankos trauma (t. 1, b. l. 128–133). SistemiÅ¡kai vertinant Å¡ių įrodymų visumÄ , nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios nedarbingumo priežastis nėra susijusi su eismo įvykiu. Visur nurodyta, kad žala padaryta 2011-07-06, t. y. eismo įvykio dienÄ . Nors byloje nėra pateiktas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau netikėti oficialiais Danijos įstaigų raÅ¡tais, kuriuose nurodyta, kad nedarbingumas nukentėjusiajai suteiktas nuo 2011-07-06, nėra pagrindo.

Tai, kad Sveikatos pažymoje nurodyta, jog pacientė į gydytojÄ pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2011-08-24 ir tik nuo 2011 m. rugsėjo buvo paguldyta į ligoninę gydymui ar reabilitacijai, dar nepaneigia fakto, kad nedarbingumas iÅ¡duotas ne 2011-07-06. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia teigti ir atsakovų nurodyta aplinkybė, jog iÅ¡ karto po eismo įvykio nukentėjusiajai buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, todėl jai nebuvo bÅ«tinybės tÄ pačiÄ dienÄ kreiptis į savo gydytojÄ . Taip pat yra pagrindas manyti, kad nedarbingumo pažymėjimÄ iÅ¡rašė bÅ«tent greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir tik vėliau jai kilo bÅ«tinybė kreiptis į savo gydytojÄ dėl patirtos traumos, kuris skyrė tolimesnį gydymÄ .

Visų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad nedarbingumas pacientei buvo nuo 2011-07-06, t. y. iÅ¡ karto po eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovas. Apeliantų argumentai, jog byloje nėra duomenų apie eismo įvykio metu fiksuotus nukentėjusiosios sužalojimus, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi, nes žalÄ sudaro nedarbingumo laikotarpiu iÅ¡mokėta suma, o ne dėl patirtų traumų gydymo patirtos iÅ¡laidos. Byloje reikėjo įrodyti ar nedarbingumas buvo iÅ¡duotas dėl 2011-07-06 eismo įvykio.

Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas įrodė priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir žalos. BÅ«tent dėl atsakovo kaltės sukelto eismo įvykio nukentėjusiajai buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis (CPK 185 str., 178 str.).Dėl žalos sureguliavimo procesoApeliantai teigia, jog jiems apie ginčo iÅ¡mokÄ sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kovo gavę pretenzijÄ . Skųsti Danijos draudikų iÅ¡mokėtų sumų neturėjo galimybės, nes apie tai nieko nežinojo ir manė, kad jau patirtÄ Å¾alÄ yra sumokėję.

Atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui, prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Asmuo, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama iÅ¡moka, turi pateikti Biurui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes (TPVCAPDÄ® 12 str. 3 d.). Duomenų, kad bÅ«tų įvykdę pareigÄ per 3 darbo dienas praneÅ¡ti biurui apie eismo įvykį, atsakovai nepateikė.

Tokiu atveju Biuras žalos administravimo ir atlyginimo klausimus pagrįstai sprendė atsakovams nedalyvaujant. Kad atsakovai nesiekė dalyvauti žalos administravimo procese, patvirtina ir tai, kad Danijos transporto biuro 2011-10-26 pretenzijoje nurodytÄ ir ieÅ¡kovo apmokėtÄ sumÄ atsakovai taip pat apmokėjo tik iÅ¡ ieÅ¡kovo gavę raÅ¡tÄ , t. y. apie žalos dydį ir jos administravimo procesÄ po eismo įvykio nieko nežinojo ir savo teisių nesiekė ginti. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į atsakovų veiksmus, taip pat analogiÅ¡kai sprendė ir klausimÄ dėl Å¡ios žalos iÅ¡mokėjimo, t. y. nepraneÅ¡us atsakovams.

VisiÅ¡kai sutiktina su ieÅ¡kovu, kad atsakovai nebuvo aktyvÅ«s, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, nesidomėjo žalos administravimo procesu. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti visi duomenys, pagrindžiantys žalos dydžio apskaičiavimÄ bei kiti duomenys, reikalingi taikyti civilinę atsakomybę. Byloje įrodžius visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kinio vien todėl, kad atsakovai nesiekė ginti savo pažeistų teisių. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepažeidė procesinių ir materialinių teisės normų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                      Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai                                                                                          Raimonda Andrulienė              AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė