2025-07-16 Nr. AB-11707-3-61-3-02605-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-720-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02605-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija) 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 10 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2025 m. balandžio 7 d. prašymu Nr. (4.47 Mr) D3-1767 „Dėl teisės aktų pažeidimų“ (toliau – ir 2025 m. balandžio 7 d. prašymas) kreipėsi į viešojo administravimo subjektą – Visuomenės informavimo etikos komisiją (toliau – ir Komisija) – kuri pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 461 straipsnio 1 dalį yra kolegialus, Asociacijos sprendimus pagal numatytą kompetenciją priimantis organas.

Administracija pažymėjo, kad gavusi jos 2025 m. balandžio 7 d. prašymą, Komisija neatliko jokio tyrimo ir 2025 m. gegužės 6 d. Sprendimu Administracijos prašymą persiuntė Žurnalistų etikos inspektoriui, į kurį kreipėsi ir pati Administracija. Pareiškėjas pastebėjo, kad pagal teismų praktiką kreipimasis į abu viešojo administravimo subjektus (t. y. ir į Komisiją, ir į Žurnalistų etikos inspektorių) yra teisingas ir atitinka šių institucijų kompetenciją.

Pareiškėjas tvirtino, kad Asociacija neatliko savo funkcijų, o skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas, nenurodytas teisės aktas, kurio pagrindu nuspręsta nieko netirti, motyvų nebuvimas kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti priemones dėl savo pažeistų teisių gynimo. Administracijos įsitikinimu, šioje byloje teismas neturi už Komisiją (Asociacijos organą) nagrinėti Administracijos prašyme nurodytų faktų, t. y. teismas turėtų tik nustatyti, ar Komisija pagal kompetenciją turėjo nagrinėti prašymą (skundą) dėl skundžiamo viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo veiklos.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis ABTĮ 3 ir 5 straipsniais, teismas nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Asociacijos Sprendimą, kuriame nurodoma, kad Administracijos skunde keliami klausimai dėl galimų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų pažeidimų bei draudžiamos skelbti informacijos skleidimo, todėl Asociacija nusprendė persiųsti skundą nagrinėti pagal kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad paprastai administracinės procedūros metu surašomi tarpiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Įvertinęs pareiškėjo ginčijamo Sprendimo turinį, teismas nurodė, kad Asociacija juo tik informuoja pareiškėją apie jo skundo dėl portalo musupalanga.lt veiklos bei šiame portale ir paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamos informacijos persiuntimo pagal kompetenciją nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai faktą. Teismas pažymėjo, kad Sprendime pareiškėjui nėra jokių suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nustatyta teisių bei pareigų. Teismo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjo skundas toliau nagrinėti tik persiųstas pagal kompetenciją kitam viešojo administravimo subjektui – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi viešojo administravimo subjektas nagrinėjamu atveju neatliko savo funkcijų, o Sprendimas yra nemotyvuotas, teismas pažymėjo, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, t. y. teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas darė išvadą, kad Sprendimo, kuriuo persiųstas pareiškėjo 2025 m. balandžio 7 d. skundas, negalima laikyti galutiniu Asociacijos sprendimu dėl pareiškėjo kreipimosi, kadangi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, bus priimtas atitinkamas galutinis sprendimas, kurį pareiškėjas galės skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad skundas dėl Sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsisakęs priimti pareiškėjo prašymą, teismas nutarė jam grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apribojo jo teisę į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą ir užkirto kelią ginčyti nepagrįstą neveikimą. Administracijai yra žinoma, kad tarpiniai procedūriniai sprendimai, kai skundas persiunčiamas, neskundžiami, jei viešojo administravimo subjektas tikrai neturėjo kompetencijos nagrinėti tokį skundą. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, ar pagal Visuomenės informavimo įstatymą Komisija turėjo kompetenciją ir privalėjo nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo įsitikinimu, Asociacijos funkcijų apimties aspektu Sprendimas yra ne tarpinis, bet galutinis sprendimas, kad viešojo administravimo subjektas (Asociacija) įstatymu priskirtų funkcijų nevykdys ir nieko netirs, nors tai pagal įstatymą privalo daryti ir turi visus tam suteiktus įgaliojimus (Įstatymo 461 str. 3 d. 3 p.).

Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi ir pabrėžia, kad Asociacija neabejotinai pagal kompetenciją gali / privalo spręsti skunde išdėstytus klausimus, tačiau buvo nuspręsta to nedaryti, funkcijų neatlikti, o skundą persiųsti. Skundžiama nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė tirti, ar pagrįstai Asociacija nusprendė nevykdyti savo funkcijų. Apelianto manymu, kartu paneigiama jo teisė skųsti Asociacijos neveikimą ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi jau pasibaigęs skundo padavimo terminas.

Administracija pabrėžia, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) pažeidimus nagrinėja ir Visuomenės informavimo etikos komisija, ir Žurnalistų etikos inspektorius, tačiau Visuomenės informavimo etikos komisija vertina ne žurnalistų, bet būtent viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą, ką šiuo atveju ir buvo prašoma ištirti. Tačiau Komisija to nedarė, o skundą persiuntė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, vengdama vykdyti viešojo administravimo funkcijas, kurios įtvirtintos įstatyme.

Administracija nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teismų praktikos, kadangi administraciniai teismai nagrinėja bylas, kuriose ginčijamas asmens kreipimosi persiuntimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio tarpinis procedūros dokumentas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nenustato jokių teisių ar pareigų.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas suinteresuotų subjektų skundus pagal kompetenciją nagrinėja ir Žurnalistų etikos inspektorius, ir Asociacija (joje veikianti Komisija). Apeliantas tvirtina, kad teismas jam užkirto kelią ginčyti nepagrįstą viešojo administravimo subjekto neveikimą ir nepagrįstai sprendė dėl Sprendimo, kaip tarpinio dokumento, kadangi skundo nagrinėjimo procedūra Asociacijoje baigta.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, turi būti vertinamas ir priimtas aktas, jo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009; kt.).

Taigi pagal bendrą taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).

Iš bylos duomenų matyti, kad Administracija su 2025 m. balandžio 7 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, kuriame, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalimi, prašė atlikti prašyme nurodytų pažeidimų tyrimą bei imtis priemonių, kad nurodyti teisės aktų pažeidimai būtų užkardyti ir pašalinti. Šiame prašyme Administracija detalizavo, jos įsitikinimu, daromus pažeidimus dėl neišviešinto portalų musupalanga.lt, musukretinga.lt (bei šių portalų „Facebook“ paskyrose skleidžiamos informacijos) viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, dėl nuolatinės, šališkos, tendencingos ir galbūt prorusiškos, informacinio karo apraiškų turinčios informacinės atakos vykdymo, dėl autorių teisų pažeidimo pasisavinant kitų asmenų sukurtus rašytinius ir vaizdo kūrinius. Administracija nurodė, kad šiais veiksmais pažeidžiamos Visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas.

Pareiškėjo ginčijamame Sprendime Asociacija nurodė, kad Komisija gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl portalo musupalanga.lt veiklos bei šiame portale ir jam priklausančioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamos informacijos. Sprendime pažymėta, kad skunde keliami klausimai dėl galimų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų pažeidimų bei draudžiamos skelbti informacijos skleidimo, todėl Asociacija persiunčia šį skundą nagrinėti pagal kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal VAĮ 11 straipsnio 4 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka inter alia administraciniam teismui.

Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta, kad Asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija (46 str. 1 d.). Visuomenės informavimo etikos komisija – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas (461 str. 1 d.). Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija, be kita ko, atlieka šias funkcijas: nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę (2 p.); nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų (3 p.).

Visuomenės informavimo įstatyme taip pat nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos (49 str. 1 d.). Inspektoriaus kompetencija detalizuota Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje. Inspektorius, be kita ko, atliekas šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir kt. (žr. Įstatymo 50 str. 1 d. 1–12 p.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pareiškėjo prašyme teismui ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Asociacijos Sprendimas, kuriuo Administracijos skundas persiųstas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, yra tarpinis procedūrinis dokumentas, todėl nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Taigi, šiuo atveju pareiškėjui kreipusis į Asociaciją su prašymu (skundu) ištirti pareiškėjo nurodomus pažeidimus, buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su pateikto skundo nagrinėjimu, kuri pačioje Asociacijoje buvo užbaigta pareiškėjui Sprendime nurodžius, kad Asociacija pagal kompetenciją skundą nagrinėti persiunčia kitai institucijai, t. y. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kas iš esmės reiškia, kad pareiškėjo skundo Asociacija nenagrinės ir administracinė procedūra dėl šio kreipimosi Asociacijoje yra baigta.

Minėta, kad VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, jog asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, be kita ko, administraciniam teismui. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į Asociacijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus priežiūros funkcijų pobūdį visuomenės informavimo srityje, nėra jokio pagrindo Asociacijos Sprendimą dėl Administracijos skundo laikyti tarpiniu procedūriniu dokumentu, kadangi administracinė procedūra buvo užbaigta Asociacijai pateikus atsakymą į pareiškėjo prašymą, t. y. Sprendimą, kuriuo persiunčiamas pareiškėjo kreipimasis nagrinėti kitai institucijai. Kartu pastebėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų, kuriais persiunčiamas suinteresuotų asmenų kreipimasis nagrinėti pagal kompetenciją kitai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-492/2019).

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl Asociacijos Sprendimo, panaikinama ir prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė