2017-01-26 Nr. AB-1981-3-62-3-00374-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-134-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00374-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus

Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą

dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo

administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą

atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo

panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. K. (toliau ‒ ir

pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Alytaus apskrities

vyriausiojo policijos komisariato (toliau ‒ ir Alytaus apskrities VPK) 2015 m.

kovo 2 d. įsakymą Nr. 52-TE-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei

inspektorei O. K.“ (toliau ‒ ir Įsakymas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. kovo 2 d. Alytaus

apskrities VPK viršininko įsakymu jai nepagrįstai skirta tarnybinė nuobauda ‒

papeikimas. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Alytaus apskrities VPK 2015

m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-IS-14 „Dėl Alytaus

apskrities VPK pareigūnės O. K. veiksmų“ (toliau ‒ ir

Išvada), kurioje konstatuota, kad 2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu važiuodama

į namus pietauti ir dar tris kartus važiuodama į namus dėl kitų asmeninių

priežasčių, pareiškėja tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir

pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m.

birželio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintos Alytaus apskrities vyriausiojo

policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų

tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau ‒ ir Taisyklės) 23

punkto nuostatas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato

viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtintas Alytaus

apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (toliau ‒ ir Darbo

reglamentas) 179.5 punkto nuostatas.

Pareiškėjos manymu, ji Taisyklių 23 punkto ir Darbo

reglamento 179.5 punkto normų nepažeidė ‒ tarnybinį automobilį 2014 m. liepos

23 d. naudojo racionaliai, taupiai ir tik tarnybinėms funkcijoms. Tarnybinio

patikrinimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji į namus buvo grįžusi

kelis kartus (nuo 16.25 val. iki 17.50 val.; nuo 17.58 val. iki 18.10 val.; nuo

18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11 val.), kadangi kiekvieną

kartą negalėjo pavalgyti ir pailsėti sugrįžusi dėl nepertraukiamo funkcijų

vykdymo ‒ dėl budėtojo pranešimų turėdavo nutraukti savo poilsį ir vykti į

komisariatą.

Pareiškėja nesutiko, kad sustodama prie savo gyvenamojo

namo, neišvažiuodama iš aptarnaujamos teritorijos, kurioje atliko jai pavestus

vykdyti teismų procesinius pavedimus ir per pietų pertrauką nepertraukiamai

priimdama budėtojo nurodymus dėl reagavimo su tarnybine transporto priemone, ją

naudojo netaupiai ir neracionaliai. Važiuodama iš įvykio vietos ar iš

procesinių veiksmų atlimo vietos, ir gavusi budėtojo leidimą pareiškėja

sustodavo prie namų pavalgyti, paimti vaistų ir tai nebuvo papildomas

važiavimas atstumo ar sunaudotų degalų aspektu. Pareiškėja pažymėjo, kad

palikti tarnybinės transporto priemonės kelkraštyje (duomenys neskelbtini)

prie įsukimo į (duomenys

neskelbtini) negalėjo, kadangi ten yra kelių eismo

ženklai, draudžiantys sustoti ir stovėti transporto priemonėms. Dėl to

tarnybinę transporto priemonę palikdavo tokioje vietoje, kur tai leido Kelių

eismo taisyklės ir kur buvo laisvų vietų.

Nurodė, kad jos elgesys atitiko Alytaus apskrities VPK realiai

egzistuojančią praktiką. 2015 m. kovo 3 d. Alytaus apskrities VPK patalpose,

esančiose (duomenys

neskelbtini), vykusių Prevencijos poskyrio mokymų metu

Prevencijos poskyrio viršininkas A. K. ir Viešosios tvarkos

skyriaus viršininkas M. S. nurodė, kad budėjimo metu,

neišvykstant iš savo budėjimo aptarnaujamos teritorijos, pareigūnai turi teisę

su tarnybiniu automobiliu parvykti pavalgyti.

Pareiškėja paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos

Respublikos darbo kodekso nuostatomis, ir kaip nurodyta išvadoje, darbuotojas

pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos

nuomone, nėra svarbu, ką ji veikė namuose poilsio laiku, kadangi pakanka fakto,

jog ji turėjo teisę į poilsio laiką ir buvo grįžusi namo, o ne nuvykusi į

kažkokį susitikimą, parduotuvę ar kur kitur.

Atsakovas Alytaus apskrities VPK atsiliepime su

pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas paaiškino, kad dėl Alytaus apskrities VPK

pareigūnės O. K. veiksmų buvo atliktas tarnybinis

patikrinimas. Vidaus tyrimų grupės 2015 m. vasario 3 d. išvadoje buvo

konstatuota, kad pareiškėja nevykdė Taisyklių 23 punkto reikalavimų ir Darbo reglamento

179.5 punkto reikalavimų. Pareiškėjos padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad

ji 2014 m. liepos 23 d. naudojo tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valstybinio

numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ne tarnybos

tikslais. Dėl šio padaryto pažeidimo pareiškėjai Įsakymu buvo paskirta

tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad Alytaus apskrities

VPK darbuotojai tarnybinėmis transporto priemonėmis gali naudotis tik

tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Darbo reglamento 179.5 punkte nustatyta, kad

darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, tarnybinį

transportą ir kitą Alytaus apskrities VPK turtą. Atsakovo teigimu, pareiškėja

tarnybinį automobilį naudojo pažeisdama šių teisės aktų nuostatas. Tai buvo

nustatyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurioje nurodytas pažeidimo padarymo

faktas, jį padariusi valstybės tarnautoja, valstybės tarnautojos kaltė.

Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja neveikė taip, kaip

teisės aktais ji buvo įpareigota ir įsipareigojusi veikti, todėl jos veikoje

yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo

išvadoje nurodyta, kad pažeidimą pareigūnė padarė dėl aplaidumo. Tarnybinio

nusižengimo subjektyvusis požymis ‒ asmens kaltė, kuri gali reikštis tyčiniais

ar nerūpestingumo veiksmais. Pareiškėjos kaltė pasireiškė tuo, kad ji žinojo

teisės aktų, reglamentuojančių jos vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus,

tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė. Atsakovo manymu, pareiškėjos teiginius, kad jos

veiksmai buvo subordinuoti vadovų nurodymams, paneigia Alytaus apskrities VPK

Viešosios tvarkos skyriaus viršininko M. S. ir Prevencijos

poskyrio viršininko A. K. pateikti paaiškinimai.

Atsakovas paaiškino, kad Išvadoje buvo nustatyta, kad

tyrėjos O. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių

nėra, tačiau yra sunkinanti aplinkybė ‒ per vienerius metus nuo tarnybinės

nuobaudos paskyrimo buvo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjai

2014 m. balandžio 29 d. Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu taip pat buvo

paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas už aplaidumą tarnyboje.

Atsakovas pabrėžė, kad Alytaus apskrities VPK

2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytos

išvados pareiškėjos atžvilgiu yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka faktines

aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, patikrinimas atliktas visapusiškai ir

objektyviai, laikantis tarnybinių patikrinimų tvarkos, pareiškėjos veikoje buvo

jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei

teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Atsakovas teigė, jog skunde

nurodytais argumentais naikinti Įsakymą nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio

9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino.

Remdamasis

Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, teismas nustatė, kad 2014 m.

liepos 23 d. vyresnioji tyrėja O. K. nuo 8.00 val. iki 22.00 val. tarnybos metu, tarnybiniu

automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi penkis kartus ir tarnybinis automobilis

prie (duomenys neskelbtini), stovėjo

nuo 12.03 val. iki 12.22 val., vėliau nuo 16.25 val. iki 17.50 val., nuo 17.58

val. iki 18.20 val., nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val. iki 19.11

val., ir tai bendrai sudarė 2 val. 38 min.

Remiantis

Policijos registruojamų įvykių registre esamais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai

2014 m. liepos 23 d. nuo 8.00 iki 22.00 val. buvo paskirtos pajėgos reaguoti

pranešimus apie įvykius. Nurodytam tarnybos laikui tarnybinėms funkcijos

vykdyti pareigūnei buvo skirtas tarnybinis automobilis. Buvo numatyta 2 valandų

pertraukos trukmė, tačiau konkretus pertraukos laikas nenurodytas. Remiantis

Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m.

liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja

2014 m. liepos 23 d. išdirbo 12 valandų.

Teismas nurodė,

kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybinio nusižengimo objektu įvardyta nustatyta

tarnybinio transporto naudojimo tvarką. Valstybės tarnybos įstatymo 15

straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta blanketinė norma, t. y. valstybės

tarnautojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir

kitų teisės aktų. Šiuo atveju teisės aktas, nustatantis konkrečią elgesio

taisyklę, yra Taisyklės, taip pat Darbo reglamentas. Tarnybinio nusižengimo

objektyvioji pusė apibūdinama kaip pareiškėjos neteisėtas elgesys tarnybos metu

naudojantis tarnybiniu transportu ne tarnybiniais tikslais. Pareiškėja turėjo

objektyvią galimybę elgtis tinkamai (turėjo galimybę į namus grįžti papietauti

savo asmeniniu transportu arba pėsčiomis), tačiau aplaidžiais ir savanaudiškais

savo veiksmais nustatytų teisės aktų nuostatų nevykdė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje

įvertinta, kad pareiškėjos veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties

požymiai ir yra pagrindas jai skirti tarnybinę nuobaudą. Teigiama, kad tarnybinio

nusižengimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos

aplaidus tarnybinio transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas

nesietinas su ne nuo jos valios priklausančiomis aplinkybėmis, pareiškėjos

nurodytos priežastys nepateisina jos veiksmų. Telefoninių

pokalbių sąrašo duomenys rodo, 2014 m. liepos 23 d. Alytaus apskrities VPK

budėtojas su pareiškėja susisiekė penkis kartus ‒ 09.43, 12.24, 15.49, 19.06 ir

21.22 val., tuo tarpu pati pareiškėja budėtojui neskambino nė karto.

Telefoninių pokalbių įrašuose apie pertraukos pailsėti ir pavalgyti suteikimą

pareiškėjai nekalbėta, nėra ir jokių kitų duomenų. Atstumas nuo Alytaus apskrities

VPK pastato, esančio (duomenys

neskelbtini), iki pareiškėjos namų, esančių (duomenys neskelbtini), yra apie 250 m (pėsčiomis 3 min., važiuojant 1 min.), nuo nuovados,

esančios (duomenys

neskelbtini), iki pareiškėjos namų ‒ 750 m (pėsčiomis

8 min., važiuojant 4 min.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad nagrinėjamu

laikotarpiu automobilis nebuvo užfiksuotas judantis link ar stovintis nei (duomenys neskelbtini) (nuovada), nei (duomenys

neskelbtini) (Alytaus poliklinika) ar (duomenys neskelbtini) (VĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė). Policijos registruojamų

įvykių registro 2014 m. liepos 23 d. duomenimis laikotarpiu nuo 16.28 val. iki

19.10 val. Alytaus miesto teritorijoje užregistruoti 4 įvykiai (16.30, 17.16,

18.53 ir 19.08 val.), pareiškėja siųsta tik į 19.08 įvykį.

Esant šioms aplinkybėms, padaryta išvada, kad pareiškėja 2014

m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar tris

kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir

pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms, o ne tik tarnybinėms

funkcijoms vykdyti, neracionaliai ir netaupiai.

Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines

aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, pripažino,

kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nesurinko jokių duomenų patikrinti

pareiškėjos 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo

nurodytas aplinkybes dėl jos atliktų tarnybinių užduočių (22 medžiagos) ir

nenurodė šių aplinkybių Išvadoje, t. y. kokias konkrečias tarnybines užduotis

ir kokioje konkrečioje teritorijoje (vietoje) bei laiku ji jas vykdė, kokiais

maršrutais pagal Vieningų pajėgų valdymo sistemos duomenis ji vyko vykdyti

konkrečios užduoties, kokiu atstumu šiuose maršrutuose buvo pareiškėjos namai,

ar pareiškėjos konkrečių vykdomų tarnybinių užduočių maršrutai (laiko, atstumo,

tikslingumo, degalų sunaudojimo ir kt. prasme) nebuvo protingi, pagrįsti,

apgalvoti, tikslingi, aiškiai suvokiami, išreiškiami, taupantys, ūkiški,

ekonomiški, paneigiantys pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji galėjo

užvažiuoti į namus, nes vien nurodymas, kad pareiškėja vykdydama tarnybines

užduotis parvykdavo į namus (pažymėtina, kad pareiškėjai nėra pateiktas

kaltinimas, jog ji be Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus

budėtojo leidimo naudojosi pertrauka pavalgyti ir pailsėti), nepatvirtina, jog

pareiškėja tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini), naudojo neracionaliai ir netaupiai ir ne tarnybinėms

funkcijoms vykdyti. Taip pat minėtoms aplinkybėms pagrįsti tarnybinio

patikrinimo metu nebuvo tiriamas žalos pobūdis ir dydis (Administracinių bylų

teisenos (toliau ‒ ir ABTĮ) 57 str.). Remiantis šiais duomenimis teismui nebuvo

visiškai aišku kokiais kriterijais vadovaudamasis atsakovas darė išvadą, kad pareiškėja

2014 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama į namus pietauti ir dar

tris kartus parvykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų ir

pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Taisyklių 23

punkto nuostatas bei Darbo reglamento 179.5 punkto nuostatas.

Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje pagrindiniu

ginčo objektu yra aplinkybių, susijusių su pareiškėjos kaltės buvimu,

nustatymas. Tiek skunde teismui, tiek 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime,

pareiškėja teigė, kad ji Taisyklių punkto nuostatas bei Darbo reglamento 179.5

punkto nepažeidė, nes tarnybinį automobilį naudojo taupiai ir ne savo reikmėms,

o tarnybiniais tikslais.

Teismas akcentavo, kad pareigūno kaltę nustatyti ir

įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento

įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu

atveju, įvertinus tarnybinio patikrinimo išvadą, matyti, kad pareiškėjos kaltė

nebuvo tirta, nes 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.

52-TE-85 šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti. Tarnybinio patikrinimo

išvadoje tik nurodyta, kad pareiškėja netinkamai ir kaltai atliko pareigas,

tačiau nebuvo aiškinamasi kokia forma pasireiškė pareiškėjos kaltė įvertinant

pareiškėjos paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (tyčia,

neatsargumas) (Taisyklių 23 p.).

Teismo teigimu, išdėstyti argumentai įrodė, kad

pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei

neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių

(objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto

elgesio t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose,

reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas

arba netinkamas atlikimas), nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus

pareiškėjos kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu

būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio

27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei

tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas. Minėtoje

Tvarkoje įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis

taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei

sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti

administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89

str. 1 d. 3 p.).

Teismas konstatavo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo

policijos komisariato 2015 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 52-TE-85

„Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei O. K.“

yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

III. Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos

komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos

administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti.

Atsakovas teigia, kad 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio

patikrinimo išvadoje, remiantis tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta

medžiaga paremtais objektyviais duomenimis, konstatuotas objektyviųjų ir

subjektyviųjų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių buvimas. Šioje išvadoje

nurodyta, kad tirto tarnybinio nusižengimo subjektu buvo pareiškėja. Tarnybinio

nusižengimo objektu įvardinta teisės aktuose nustatyta tarnybinio transporto

naudojimo tvarka, o objektyvioji pusė pasireiškė pareiškėjos neteisėtu elgesiu

tarnybos metu ‒ tarnybinio automobilio naudojimu pažeidžiant Taisykles.

Įvertinus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir

jas pagrindžiančius įrodymus bei patikrinus pareiškėjos pateiktame paaiškinime

nurodytas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad

tarnybiniu automobiliu vykdama į namus pailsėti ir pavalgyti ir dar tris kartus

vykdama į namus dėl kitų asmeninių priežasčių pareiškėja juo naudojosi

asmeninėms reikmėms, t. y. ne tarnybos tikslais ir tuo pačiu neracionaliai bei

netaupiai. Įvertinus surinktus duomenis pakankamumo ir patikimumo aspektu,

išvadoje padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėja turėjo objektyvią galimybę

elgtis tinkamai, tačiau aplaidžiais ir savanaudiškais veiksmais taip nesielgė,

t. y. padarė aplaidų Taisyklių pažeidimą.

Atsakovas akcentuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo

metu buvo renkami įvairūs duomenys, susiję su pareiškėjos vykdytomis tarnybos

funkcijomis ir tarnybinio automobilio naudojimu 2014 m. liepos 23 d. ‒

pradedant Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis apie tarnybinio automobilio

judėjimą, jo sustojimų vietas ir laiką bei trukmes, Alytaus apskrities VPK

Viešosios tvarkos skyriausi Prevencijos poskyrio 2014 m. liepos mėnesio darbo

grafiko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis apie pareiškėjos darbą

2014 m. liepos 23 d. ir baigiant Policijos registruojamų įvykių registro

duomenimis apie minėtą dieną užfiksuotus įvykius, į kuriuos buvo iškviesta

pareiškėja, ir jos tirtas medžiagas, telefoninių pokalbių tarp pareiškėjos ir

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistų įrašais bei

kita medžiaga. Remiantis šiais objektyviais duomenimis nustatyta, jog 2014 m.

liepos 23 d. tarnybinis automobilis, kuriuo naudojosi pareiškėja tarnybos metu,

judėjo link jos namų ir prie jų buvo sustojęs atitinkamai 12.03 val., 16.25

val., 17.58 val., 18.20 val. ir 18.33 val. ‒ iš viso 5 kartus.

Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad

tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie pareiškėjos

paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl jos atliktų tarnybinių užduočių (tirtų

medžiagų) ir šios aplinkybės nebuvo nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Atsakovas pabrėžia, kad objektyvių duomenų, kurie būtų patvirtinę, jog

pareiškėja būtų sustojusi prie savo namų vykdydama tarnybines funkcijas, t. y.

tarnybiniais tikslais, nebuvo nustatyta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje

konstatuota, jog parvykdama į namus 16.25 val., 17.58 val., 18.20 val. ir

18.33 val. ‒ nei pakeliui į namus, nei juose pareiškėja jokių tarnybinių

funkcijų nevykdė ir į juos buvo parvykusi asmeniniais tikslais. Atkreiptinas

dėmesys, kad priešingai nei nurodė teismas, tarnybinio patikrinimo išvadoje

nėra nurodyta, kad šiais atvejais pareiškėja į namus parvykdavo vykdydama

tarnybines užduotis (tirdama medžiagas). Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos

telefoninių pokalbių su Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus

specialistais įrašus, pareiškėja nė vieno pokalbio metu nenurodė, kad būtų

vykdžiusi tarnybines užduotis, o prieš išvykstant į 19.08 užfiksuotą įvykį

pokalbio metu nurodė, kad vyks, kai tik baigs gerti kavą, t. y. tuo metu

namuose tenkino savo asmenines reikmes. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta,

jog į namus pareiškėja vykdavo turėdama tam tikrą tikslą ‒ siekdama juose

pailsėti ir pavalgyti, išgerti vaistų ir patenkinti kitas asmenines reikmes, t.

y. vyko ne tarnybos tikslais.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad

pareiškėja neturėjo teisės naudoti tarnybinį automobilį nei vykimui į namus

pailsėti ir pavalgyti, nei dėl kitų asmeninių priežasčių. Svarbu paminėti, kad naudodama

tarnybinį automobilį asmeninėms reikmėms, pareiškėja tokiu būdu jį naudojo ir

neracionaliai bei netaupiai, t. y. neracionalų ir netaupų tarnybinio

automobilio naudojimą nulėmė jo naudojimas ne tarnybos tikslais. Darbo

reglamente racionalaus ar taupaus naudojimo sąvokų sampratos nėra pateikiamos,

taip pat nėra išskiriami ir jokie konkretūs racionalaus ar taupaus naudojimo

kriterijai. Racionalus ir taupus tarnybinių transporto ir kitų darbo priemonių

naudojimas yra tiesiogiai susijęs su jų naudojimu tik tarnybinių funkcijų

vykdymui.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos padaryto

tarnybinio nusižengimo teisiniam kvalifikavimui nėra būtinos materialiosios

pasekmės, todėl pakako konstatavimo, kad ji netinkamai vykdė savo pareigas ir

dėl to galimai galėjusios kilti materialiosios pasekmės nebuvo nustatinėjamos. Taisyklių

23 punkto ir Darbo reglamento 179.5 punkto reikalavimų pažeidimas yra formalaus

pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurio kvalifikavimui nėra reikšmingos

materialiosios pasekmės, todėl konstatuojant tarnybinio nusižengimo faktą jos

nebuvo ir neturėjo būti vertinamos, o kilusios pasekmės vertintos tik

formaliuoju nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo aspektu ir neturi įtakos

nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog

tarnybinio patikrinimo išvadoje akcentuota, kad netinkamas tarnybinių

automobilių naudojimas sukelia visuomenės nepasitikėjimą ne tik konkrečiais

valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, bet ir pačia valstybės tarnyba, į

tai atsižvelgta parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai. Remiantis

tuo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarnybinio

patikrinimo metu nebuvo tiriamas žalos pobūdis ir dydis.

Atsakovas nurodo, kad vienas iš tarnybinio nusižengimo

subjektyviosios pusės požymių yra asmens kaltė, kuri gali pasireikšti tiek

tyčiniais, tiek nerūpestingumo ar aplaidumo veiksmais, o aplaidumas yra viena

iš kaltės formų, kuria gali būti padaromas tarnybinis nusižengimas. Remiantis

tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis buvo padaryta išvada, jog šių

duomenų pakanka siekiant nustatyti, kad pareiškėja pažeidė teisės aktų

nuostatas, kadangi ji turėjo objektyvias galimybes elgtis tinkamai, t. y.

turėjo galimybę į namus grįžti pailsėti ir pavalgyti savo asmeniniu transportu

arba pėsčiomis, tačiau aplaidžiais ir savanaudiškais veiksmais teisės aktų

nuostatų nevykdė. Pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, t. y.

jos kaltė pasireiškė tuo, kad žinodama teisės aktų, reglamentuojančių

tarnybinių transporto priemonių naudojimo tvarką, reikalavimus ir turėdama

objektyvią galimybę juos vykdyti, aplaidžiais ir savanaudiškais veiksmais jų

nevykdė. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, kad tarnybinio

patikrinimo metu konkreti kaltės forma ‒ aplaidumas buvo nustatyta ir pagrįsta

tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenis. Pirmos instancijos

teismas neatsižvelgė į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes,

surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarytas išvadas ir nepagrįstai konstatavo, jog

pareiškėjos kaltė apskritai nebuvo tirta ir šiuo klausimu jokie argumentai

neišdėstyti.

Atsakovo nuomone, teismas priėmė ABTĮ 86 ir 87

straipsnio reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos

teismas savo išvadas dėl nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjai paskirtos

tarnybinės nuobaudos grindė tik formaliai įvertinęs tarnybinio patikrinimo

išvadą. Teismas dėl posėdžio metu pateiktų ir ginčui išspręsti reikšmingų

paaiškinimų ir įrodymų vertinimo nepasisakė įrodymų visumos kontekste. Teismas

neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir bylos

nagrinėjimo metu davė nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus dėl

aplinkybių, susijusių su važiavimais į namus: tarnybinio patikrinimo metu

pateiktame paaiškinime pareiškėja nurodė, jog tarnybiniu automobiliu vyko į

namus turėdama tikslą pailsėti ir pavalgyti, o bylos nagrinėjimo metu

pareiškėja nurodė, jog vykdė tarnybines užduotis ir jas vykdydama į namus

pailsėti ir pavalgyti parvykdavo, nes tai jai buvo pakeliui, t. y. savo poilsį

nutraukdavusi savo valia. Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes ir nepasisakydamas

dėl jų vertinimo įrodymų visumos kontekste, o apsiribodamas tik formaliu

tarnybinio patikrinimo išvados vertinimu pagrįstų apibendrinančių išvadų

pateikimu, atsakovo nuomone, teismas pažeidė procesines teisės normas.

Pareiškėja O. K. pateikė

atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Kauno apygardos administracinio

teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą

atmesti.

Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo metu

nustatyti pažeidimai konstatuoti nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties. Tai

yra akivaizdus ir esminis tarnybinės atsakomybės taikymo pažeidimas,

suponuojantis nepagrįstai ir neteisėtai priimtą įsakymą dėl tarnybinės

nuobaudos skyrimo.

Pareiškėjos manymu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra

objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog tarnybinių automobilį naudojo ne

tarnybos tikslais. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys duomenys rodo tik

automobilio stovėjimą konkrečioje vietoje, tačiau iš kur atvažiavo ir kur

toliau važiavo automobilis iš pateiktų duomenų suprasti nėra galimybės. Tai

rodo, kad važiavimo maršrutai nebuvo nagrinėjami. Apie tai, kad tuo metu

pareiškėja važiavo suplanavusi konkrečius tarnybinius uždavinius ir rinkdama

informaciją jos žinioje buvusioms medžiagoms, tarnybinio patikrinimo metu

neužsiminta, nenagrinėta. Be to, tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas

praėjus pusei metų po įvykio, todėl pareiškėja detaliai visko prisiminti tikrai

negalėjo.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas duomenis, kurių

pagrindu būtų galima spręsti apie neracionalų ir netaupų tarnybinio automobilio

naudojimą, teikė tik ginčo teisme metu. Klausimas dėl degalų sąnaudų tarnybinio

patikrinimo metu nebuvo sprendžiamas. Atsakovo degalų sąnaudų skaičiavimo pagal

bendrai tą dieną pareiškėjos važiuotą atstumą, objektyviai nepagrindžia

neracionalų ir netaupų tarnybinio automobilio naudojimą.

Pareiškėja akcentuoja, kad pagal tarnybinio patikrinimo

medžiagos vidaus aprašą akivaizdu, kad telefoninių pokalbių įrašai tarnybinio

patikrinimo metu nebuvo renkami (medžiagoje ir tarnybinio patikrinimo išvadoje

tokių duomenų nėra). Šie duomenys buvo nagrinėjami tik ginčo nagrinėjimo teisme

metu. Dėl šių priežasčių pareiškėja sutinka su teismo sprendimo teiginiu, kad

būtent teisminio ginčo metu ir buvo išsamiai ir nešališkai renkami, tiriami,

analizuojami objektyvūs duomenys, kurie iš esmės privalėjo būti surinkti

tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėja pabrėžia, kad būtent darbdavio pareiga

yra pagrįsti įrodymų visetu konstatuotus pažeidimus, o ne formaliai įvardinti,

kas yra subjektas, objektas, neatsižvelgiant į faktines įvykio aplinkybes.

Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje

konstatuota, kad budėjimo metu pareiškėja buvo pavaldi budėtojui ir pagal jo

nurodymą bet kuriuo metu privalėjo laiku reaguoti į įvykius ir juos tinkamai

įforminti. Todėl, siekdama užtikrinti šios tarnybinės funkcijos tinkamą

vykdymą, tarnybiniais tikslais (medžiagų tyrimui) pareiškėja naudojo tarnybinį

automobilį, o prie namų kelioms minutėms sustodavo tik važiavimo maršrutui

esant pakeliui, nenusukant į šalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinio nusižengimo

sudėties – objektyviosios ir subjektyviosios pusės – pareigūno veiksmų

neteisėtumo, kaltės, pasekmių įrodinėjimas ir nustatymas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu panaikino atsakovo

Alytaus apskrities VPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 52-TE-85,

kuriuo pareiškėjai, komisarei O. K., Alytaus apskrities

VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai tyrėjai, buvo

paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas buvo priimtas remiantis Alytaus

apskrities VPK 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-14.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo sudėtį

patvirtinančius elementus, konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo

atliktas neišsamiai, jo metu nebuvo tiriamas padarytos žalos pobūdis ir dydis,

nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo subjektyviąją

pusę – pareiškėjos kaltę, veikos motyvus, tikslus.

Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo

sprendimo išvadomis, atsakovas Alytaus apskrities VPK nurodė, kad tarnybinio patikrinimo

metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėja tarnybiniu automobiliu vyko į

namus ne tarnybos tikslais, tarnybinį automobilį naudojo neracionaliai ir

netaupiai; buvo atsižvelgta į visus duomenis, taip pat ir apie pareiškėjos tuo

metu atliktas tarnybines užduotis (tirtas medžiagas); mano, kad pareiškėjos

kaltė yra aplaidumas; padaryto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui nėra

būtinos materialiosios pasekmės, tai formalaus pobūdžio teisinės tvarkos

pažeidimas, todėl teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad nebuvo tiriamas

žalos pobūdis ir dydis.

Pagrindiniai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principai

yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, patvirtintame Lietuvos

Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija,

galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki

2015 m. balandžio 3 d.) (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas). Be to, Vidaus

tarnybos statutas nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus,

būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau

reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų

atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (akto

redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.) (toliau – ir Tvarka).

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra

tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika,

tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis

nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos

veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą,

nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus, surašoma tarnybinio

patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas

pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos

įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos

23 p.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių. Teisės

teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių,

objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią

veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais

teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo

faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą

galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn (Vaišvila A. Teisės teorija.

Vilnius, 2009, p. 447). Taigi nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos

elementų, teisinė atsakomybė negalima.

Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius;

materialus teisės pažeidimas toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą

kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama

pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad tokia

žala atsiras (ten pat, p. 451).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo taikyta už tai,

kad ji 2013 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu parvykdama pietauti ir dar

tris kartus parvykdama į namus (dėl kitų asmeninių priežasčių (išgerti vaistų

ir pan.), tarnybinį transportą naudojo asmeninėms reikmėms ir pažeidė Alytaus

apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 52-V-152 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos

komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių bei kitų tarnybinių

transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkto nuostatas bei Alytaus

apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. liepos 22 d.

įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus vyriausiojo policijos komisariato

darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkto nuostatas (Alytaus apskrities

VPK 2015 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 52-IS-14 l. 5). Taisyklių

23 punkte numatyta, kad Alytaus apskrities VPK darbuotojai skirtomis Alytaus

apskrities VPK transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijos

vykdyti. Darbo reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkte nustatyta, kad Alytaus

apskrities VPK darbuotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti darbo

priemones, tarnybinį transportą ir kitą VPK materialinį turtą. Analogiškos

nuostatos numatytos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato

viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 52-V-26 patvirtintų Alytaus

apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 16.6

punkte.

Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo

pritaikyta už formalaus pobūdžio pažeidimus, argumentavo, kad nustačius

tarnybinio transporto naudojimo asmeninėms reikmėms faktą, tai savaime reiškia

ir neracionalų, netaupų tarnybinio transporto naudojimą. Teisėjų kolegija nesutinka

su šiais apelianto argumentais ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nagrinėjamu

atveju atsakomybė buvo taikoma už dviejų skirtingų teisės aktų nuostatų pažeidimus,

vieno pažeidimo konstatavimas nebūtinai reiškia ir kito pažeidimo padarymą

savaime. Taisyklių 23 punkto reikalavimų pažeidimas ir nurodyto Darbo

reglamento (nauja redakcija) 179.5 punkto reikalavimų pažeidimas yra skirtingi

savo pobūdžiu. Jei skirtos transporto priemonės naudojimas ne tarnybinėms

funkcijoms vykdyti yra išimtinai formalaus pobūdžio teisės pažeidimas, kai

pakanka konstatuoti tik pačios teisinės tvarkos pažeidimą, tai neracionalaus ir

netaupaus tarnybinio transporto naudojimas suponuoja reikalavimą įrodyti

konkrečias materialiąsias pasekmes, patiriamas tiesioginių nuostolių forma.

Atkreiptinas dėmesys, kad tai apskritai savarankiški teisės pažeidimai, todėl

kiekvieno jų padarymas (t. y. sudarančių elementų visumos nustatymas), net

tokiu atveju, kai tai gali būti atliekama iš dalies tais pačiais veiksmais,

turi būti įrodomas atskirai.

Nagrinėjamoje byloje pagrindiniu šalių ginčo dalyku tapo tarnybinio

nusižengimo subjektinių požymių nustatymas. Teisės teorija subjektiniais teisės

pažeidimo požymiais nurodo veikos motyvus, tikslus ir kaltę. Motyvai yra tos

paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas

rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. Kaltė – tai teisės

pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos –

tyčia ir neatsargumas (ten pat, p. 448). Neatsargumas – kai veiką padaręs asmuo

nenumatė, kad gali atsirasti tokių padarinių, nors turėjo ir galėjo juos

numatyti. Neatsargumas gali būti skirstomas į nusikalstamą pasitikėjimą ir

nerūpestingumą (ten pat, p. 449).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo

sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma

nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio

patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros

sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada,

kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės

nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d.

nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d.

nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas

ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi

vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies

– tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados)

turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti

tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo.

Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą

ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali

tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio

patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias

aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo

ribos negali būti plečiamos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines

aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, pagrįstai

suabejojo tarnybinio patikrinimo visapusiškumu ir išsamumu, parengtos Išvados

atisitikimu Tvarkos 23 punkto reikalavimams. Tarp šalių kilusio ginčo pagrindiniai

aspektai yra susiję su skirtingu byloje nustatytų faktų vertinimu, kuris turi

lemiamą reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjos veiksmų kaip tarnybinio nusižengimo,

kvalifikavimo. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo

paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika

pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos

teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į

tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti,

kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš

pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. <...> (Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutartis Nr. A-1941-520/2015). Tai reiškia, kad atsakovui

tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas

aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties

elementus (ABTĮ

57 str.).

Pareiškėja vyresnioji tyrėja O. K. 2014 m. liepos

23 d. buvo atsakinga už išvykimą į įvykių vietą ir įvykių įforminimą ir

tarnyboje buvo nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Tarnyboje naudojosi tarnybiniu

automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

kurio šaukinys AP-14. Remdamasis Vieningos pajėgų valdymo sistemos

duomenimis, atsakovas nustatė, kad 2014 m. liepos 23 d. vyresnioji tyrėja O. K. nuo 8.00 val. iki 22.00 val. tarnybos metu, tarnybiniu

automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

į namus, esančius (duomenys

neskelbtini), buvo atvykusi penkis kartus ir tarnybinis automobilis

prie (duomenys neskelbtini),

stovėjo nuo 12.03 val. iki 12.22 val., vėliau nuo 16.25 val. iki 17.50 val.,

nuo 17.58 val. iki 18.20 val., nuo 18.20 val. iki 18.24 val. ir nuo 18.33 val.

iki 19.11 val., ir tai bendrai sudarė 2 val. 38 min. Atsakovas pripažino, kad

nuo 12.03 val. iki 12.22 val. pareiškėja buvo sustojusi atlikdama medžiagos (duomenys neskelbtini) tyrimą, tačiau

visais kitais atvejais nenustatė, kad važiuodama pakeliui į namus, ji būtų

atlikusi ar vykdžiusi kokias nors tarnybines funkcijas (Išvados l. 4-5). Pareiškėjos

namai yra pakeliui tarp Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio adresu:

(duomenys neskelbtini), ir

Alytaus apskrities VPK patalpų (duomenys

neskelbtini).

Pareiškėja, nesutikdama su šiais atsakovo argumentais, pirmosios

instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad kiekvienu atveju,

kai automobilis buvo užfiksuotas prie jos namų, ji sustodavo pakeliui atlikdama

savo tarnybines funkcijas (t. III, b. l. 2-4), pateikė vykdytas tarnybines užduotis

patvirtinančius įrodymus – 17.50 val. vyko ieškodama atvesdintinų asmenų, 18.11

val. vyko medžiagos dėl vagystės iš parduotuvės tyrimo tikslu, 18.24 val. vėl

ieškojo atvesdintinų asmenų, 19.11 val. vyko į įvykio vietą. Pažymėtina, kad

atsakovas neginčijo pareiškėjos teismui nurodytų faktų (paaiškinimai, l. 2, t.

II, b. l. 82-85), be to, turėjo galimybę juos patikrinti nusižengimo tyrimo

metu, nes pareiškėja savo pasiaiškinime buvo nurodžiusi, kad darbo krūvis labai

didelis, birželio mėnesį buvo gavusi tirti 33 medžiagas, liepos mėnesį 17 dieną

grįžusi po atostogų iki 23 dienos gavo 15 medžiagų; budėjimo metu aptarnauja

Alytaus miestą ir Alytaus rajoną, kai nėra budėtojo nurodymų, darbą organizuoja

savarankiškai, dirba pagal gautus pareiškimus, prevencinį darbą, aptarnauja

besikreipiančius tiek raštu, tiek žodžiu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis,

pagrįstai konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nesurinko jokių

duomenų patikrinti pareiškėjos 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime dėl galimo

tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes dėl jos atliktų tarnybinių užduočių

(22 medžiagos) ir nenurodė šių aplinkybių Išvadoje, t. y. kokias konkrečias

tarnybines užduotis ir kokioje konkrečioje teritorijoje (vietoje) bei laiku ji

vykdė, kokiais maršrutais pagal Vieningų pajėgų valdymo sistemos duomenis ji

vyko vykdyti konkrečios užduoties, kokiu atstumu šiuose maršrutuose buvo

pareiškėjos namai, ar pareiškėjos konkrečių vykdomų tarnybinių užduočių

maršrutai (laiko, atstumo, tikslingumo, degalų sunaudojimo ir kt. prasme)

nebuvo protingi, pagrįsti, apgalvoti, tikslingi, aiškiai suvokiami, ekonomiški,

ar paneigiantys pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji galėjo užvažiuoti į

namus, nes vien nurodymas, kad pareiškėja vykdydama tarnybines užduotis

parvykdavo į namus (pareiškėjai nėra pateiktas kaltinimas, jog ji be Alytaus

apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo leidimo naudojosi

pertrauka pavalgyti ir pailsėti), nepatvirtina, jog pareiškėja tarnybinį

automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

naudojo neracionaliai ir netaupiai ir ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti.

Teisėjų kolegija, pritardama šioms išvadoms, pažymi, kad byloje

nustatytos aplinkybės, jog tam tikru metu pareiškėja, vykdama su tarnybiniu

automobiliu, buvo pakeliui sustojusi prie savo namų, savaime nereiškia nei siekio

šį automobilį naudoti asmeniniams tikslams, nei atitinkamo motyvo. Priešingai,

jos elgesio motyvas buvo optimaliai racionaliai organizuoti darbą, suderinti

tarnybinių užduočių atlikimą su nustatytomis pertraukomis pavalgyti ir

pailsėti. Visuma faktinių duomenų byloje patvirtina, kad pareiškėją visą dieną

vykdė tarnybines užduotis, sustodama pakeliui prie savo namų, ji nenukrypo nuo

tarnybos tikslais suplanuotų maršrutų, neturėjo ketinimų pažeisti nustatytą

tvarką, taigi nėra jos kaltės dėl inkriminuojamo nusižengimo (skirtomis

transporto priemonėmis naudotis tik tarnybinėms funkcijos vykdyti). Nagrinėjamu

atveju atsakovas neįrodė tarnybinio nusižengimo sudėties būtinųjų elementų –

nei objektyvaus pažeidimo, t. y. tarnybinio automobilio panaudojimo ne

tarnybinėms funkcijoms vykdyti, kaip tam tikros nustatytos teisinės tvarkos

pažeidimo, nei veikos subjektinės pusės (kaltės, motyvų tikslų pažeisti teisinę

tvarką) nes, kaip jau minėta, vien sustojimas šalia namų, kai nėra papildomų

duomenų, tokių aplinkybės nepagrindžia. Be to, atsižvelgiant į vietovės ypatumus

(t. I, b. l. 15, t. II, b. l. 170), pareiškėjos namų vietą mieste ir nedidelius

atstumus tiek laiko, tiek kelio prasme (pakeliui tarp Viešosios tvarkos

skyriaus Prevencijos poskyrio adresu: (duomenys

neskelbtini), ir Alytaus apskrities VPK patalpų (duomenys neskelbtini)), jos pamainos

trukmę bei teisę į pertraukas pailsėti ir pavalgyti, pažeidimo įrodinėjimas

vien tik faktu, kad tam tikru automobilis stovėjo šalia pareiškėjos namų,

neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

Apelianto argumentas, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu

ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuosekli, tas pačias aplinkybes aiškino

skirtingai, neturi įtakos jos veiksmų teisinei kvalifikacijai. Pareiškėja

kiekviename tarnybinio nusižengimo tyrimo etape teikė tokius paaiškinimus,

kokius manė esant objektyviai reikalingus savo gynybai, savo pozicijos dėl

inkriminuojamo pažeidimo esmės nekeitė. Jos teikiamų paaiškinimų skirtumai

nebuvo klaidinantys ar nesąžiningi ir tiek reikšmingi, kad sutrukdytų atsakovui

tinkamai atlikti objektyvų nusižengimo tyrimą, neapsiribojant formaliu

aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, kad paties atsakovo pateikiamuose teismui

dokumentuose nurodomi neatitinkantys duomenys, pvz., tarnybinio patikrinimo medžiagoje

nurodomas automobilis Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) paaiškinimuose ir kelionės lape, kurį pareiškėja pasirašė

2014 m. liepos 23 d. – Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) (t. II, b. l. 83, 167).

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti

reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, priėmė pagrįstą ir

teisėtą sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino tarnybinę

nuobaudą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindų teismo sprendimą naikinti

ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus

apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio

teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti

nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė