Legislator Case Law & Legislation
7bd4569e-c0b7-49eb-9a42-368bb0fa636e AI generated

7bd4569e-c0b7-49eb-9a42-368bb0fa636e · Regionų administracinis teismas

Case Number 7bd4569e-c0b7-49eb-9a42-368bb0fa636e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

7bd4569e-c0b7-49eb-9a42-368bb0fa636e · Regionų administracinis teismas: Atitinkamai nevertintinos pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su minėtu laikotarpiu ir byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 3 d.Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad patalpose (bendrabučio tipo ir kamerų tipo) trÅ«ko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto bei kalėjo antisanitarinėmis, higienos reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-3574-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00667-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 9 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2–3) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 31 d. iki skundo padavimo dienos buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) perpildytose kamerose. Buvo laikomas 1 lokaliniame sektoriuje gyvenamojoje patalpoje kartu su kitais 14-18 asmenų, kurios plotas buvo 25 kv. m.

Dalį ploto užėmė inventorius ir kiti įrenginiai. Patalpose buvo tarakonų, pelių. Grindys medinės, supuvusios, sienos, lubos aptrupėję, pavirÅ¡iai nelygÅ«s, todėl nebuvo įmanoma tinkamai valyti patalpas. Buvo netinkama ventiliacija, didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, patalpose buvo netinkama temperatÅ«ra. ApÅ¡vietimas buvo netinkamas, nebuvo įmanoma skaityti ir raÅ¡yti. Pastato konstrukcijoje yra asbesto. Dėl to, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 23-28) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį buvo užtikrintas įstatyme numatytas minimali gyvenamojo ploto norma tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek ir kamerų tipo patalpose. Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo patalpos. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė.

Atsakovas kamerose užtikrina tinkamÄ oro temperatÅ«rÄ , oro drėgmę. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Atsakovas nurodė, jog stogai, kurių patalpose gyveno pareiÅ¡kėjas, padengti rulonine stogo danga. Asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų), Alytaus PN nėra. Asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose ar Å¡iluminėse trasose, elektros instaliacijose nebuvo naudojamas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala.

BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. PraÅ¡o teismo taikyti senaties terminÄ bei praÅ¡o dalyje skundÄ palikti nenagrinėtÄ , kadangi jau priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2532-554/2015.Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Atsakovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, kuris prasidėjo nuo 2011 m. liepos 31 d., skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė 2018 m. balandžio 3 d. (b. l. 9). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo kalinimo Alytaus PN laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomÄ minimalų patalpos plotÄ , tačiau, kaip minėta, į teismÄ kreipėsi 2018 m. balandžio 3 d.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pažymėtina, jog atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl už laikotarpį iki 2015 m. balandžio 2 d. yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų jausdamas jo nurodytus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, tarp jų ir CK, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus, yra paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir visiems prieinami, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, todėl, atsakovui praÅ¡ant, laikotarpiui iki 2015 m. balandžio 2 d. taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis už laikotarpį iki 2015 m. balandžio 2 d. atmestina kaip nepagrįsta.

Atitinkamai nevertintinos pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su minėtu laikotarpiu ir byla nagrinėjama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 3 d.Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad patalpose (bendrabučio tipo ir kamerų tipo) trÅ«ko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto bei kalėjo antisanitarinėmis, higienos reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (b. l. 29–42) matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas:- į 3 bÅ«rį, 2 miegamÄ jį, kuris yra 45,64 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,8 kv. m ploto;- į 4 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kuris yra 21,02 kv. m ploto, jame įrengta 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 4,2 kv. m ploto;- 18 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį, kuris yra 34,13 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 4,26 kv. m ploto;- 18 bÅ«rį, 5 miegamÄ jį, kuris yra 22,19 kv. m ploto, jame įrengta 6 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,69 kv. m ploto;- 20 bÅ«rį, 2 miegamÄ jį, kuris yra 29,65 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,70 kv. m ploto;- 20 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį, kuris yra 31,56 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,94 kv. m ploto;- 20 bÅ«rį, 5 miegamÄ jį, kuris yra 30,07 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,75 kv. m ploto;- 11 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kuris yra 45,77 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,81 kv. m ploto; - 20 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį, kuris yra 30,37 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,79 kv. m ploto;- 20 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kuris yra 29,53 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,69 kv. m ploto.Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas taip pat buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kameras:

į 4 kamerÄ , kuri yra 14,48 kv. m ploto, joje įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,62 kv. m ploto; į 11 kamerÄ , kurio plotas 12,14 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto; į 18 kamerÄ , kurio plotas 12,21 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m gyvenamojo ploto; į 17 kamerÄ , kurio plotas 11,25 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,75 kv. m gyvenamojo ploto.Atsakovo atstovo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jos plotÄ ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .

Pareiškėjas nurodė, jog pirmame lokaliniame sektoriuje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas kartu su kitais 14-18 asmenų, o plotas patalpų buvo 25 kv. m ploto, tačiau prie skundo nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų bei nenurodo tiksliai kuriose gyvenamosiose patalpose gyveno tiek nuteistųjų. Teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus.

Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių iÅ¡ kompiuterinės sistemos „Įskaita“ bei nuteistojo perkėlimo lapus (b. l. 32-37), kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas. Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus. Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiÅ¡kėjo teigimu, iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 111.1. ir 111.2. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. vienam žmogui.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama oro temperatÅ«ra, drėgmė, nepakankama ventiliacija, kaupėsi pelėsis, gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, pelių, buvo netinkamas apÅ¡vietimas.

Nurodė, jog patalpų sienos ir lubos aptrupėję, paviršiai nelygūs, grindys medinės, supuvusios. Pastatas yra avarinės būklės.Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natÅ«ralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Be to, atlikus ne vienÄ patikrinimÄ matyti, jog pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos nenustatyta (b. l. 46-48, 56-59).Higienos normos HN 76:2010 26 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punkto nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.). Analogiškos nuostatos dėl gyvenamųjų patalpų dirbtinės apšvietos įtvirtintos nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 14 punkte. Å i Higienos norma nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento.Atsakovas į bylÄ pateikęs 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. PA-436, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12). Kontrolės metu buvo tikrinti bendrai visi Alytaus pataisos namai ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 46-48, 56-59). Atsakovės atstovės duomenis paneigiančių įrodymų pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietos ar ventiliacijos pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis Alytaus PN administracijai, Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, jog gyvenamosiose patalpose buvo netinkama ventiliacija ir apÅ¡vieta, negali bÅ«ti laikomas tinkamu bei pagrįstu pagrindu atsakovo atstovo neteistų veiksmų konstatavimui.Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Patikrinimo aktuose nustatyta, jog Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta Å¡ių paslaugų teikimo sutartis su individualia V. M. įmone (b. l. 46-48). Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo jų naikinimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo iÅ¡duodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iÅ¡ dalies galėjo buvo sÄ lygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.Patikrinimo aktuose buvo nustatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Pareiškėjo teigimu, pastatas, kuriame jis atliko bausmę, labai senas, neremontuotas, jo konstrukcijose yra asbesto.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų pastatų Alytaus PN nėra, asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamas.

Bendrabučių ir uždarosios zonos kamerų pastatų stogo ginčo laikotarpiu darbai nebuvo atliekami. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo minėtoje patalpoje galėjo bÅ«ti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas pateikęs teismui 2008 m. vasario 27 d. pripažinimo avariniu aktÄ , tačiau 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, jog Alytaus pataisos namų 2-ajam bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas, tačiau apie tai, kad jis yra avarinės bÅ«klės Å¡iuo metu duomenų nepateikta (b. l. 56-53).Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo H. Z. skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                               Jolanta Medvedevienė