2021-04-28 Nr. AB-9054-3-63-3-01015-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-728-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Administraciją išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą; priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo.

2. Pareiškėja nurodė, jog su 2019 m. balandžio 4 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl laisvos neužstatytos žemės. Atsakovas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ nurodė, kad buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje, ties pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais sklypais (duomenys neskelbtini), Palangoje, laisvos žemės nėra.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad priimtame Sprendime nurodyta informacija neatitinka tikrovės, kadangi rengiant teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), buvo leista prisijungti likusią natūrinę žemę. Įvardijamas Detalusis planas P. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės, posesijos ribose buvo pradėtas rengti 2014 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. Al-926 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo“, pakeistu įsakymu 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. Al-990 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“, pakeistu įsakymu 2016 m. birželio 14 d. Nr. Al-711 „Dėl direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. Al-926 įsakymo pakeitimo“, planavimo tiksluose buvo numatyta žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti suformavimas ir prijungimas prie esamų žemės sklypų. Pareiškėja su 2016 m. birželio 13 d. prašymu „Dėl P. L. laisvos neužstatytos žemės“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrių. Prašymas buvo persiųstas Administracijai. 2016 m. rugsėjo 9 d. Nr. (4.17.)-D3-2979 pareiškėja buvo informuota, kad Detaliojo plano rengimo metu bus įvertinta galimybė gražinti likusią laisvą (neužstatytą) žemę natūra buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje sklypais (duomenys neskelbtini), Palangoje. Parengtoje minėto Detaliojo plano koncepcijoje buvo pateikti brėžiniai, nurodantys laisvą (neužstatytą) žemę. Koncepcija buvo pateikta tvirtinimui. Tačiau atsiradus aplinkybėms, kurios nuo pareiškėjos nepriklausė, bendru pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų sutarimu, Detaliojo plano rengimas nutrauktas.

4. Žinodama, kad buvusio savininko P. L. posesijoje yra laisvos neužstatytos žemės prie sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, pareiškėja su 2019 balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ (toliau – ir schema) nurodytos žemės grąžinimo natūra. Pažymėjo, kad rengiant Detalųjį planą minėta buvusio savininko P. L. laisva natūrinė žemė prie sklypų (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta tiksliai. Schema buvo sudaryta remiantis Detaliojo plano, kurio rengimas buvo nutrauktas, koncepcijos sprendiniais, kurie buvo rengti nagrinėjant visus teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, todėl yra tiksli. Administracija 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ nusprendė, kad laisvos natūrinės žemės nėra, tačiau tai prieštarauja aukščiau nurodytam, nes aukščiausio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendiniai nėra pasikeitę, taip pat nagrinėjamojoje teritorijoje galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtinti (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, architektūrinės–urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) sprendiniai, kurie konkretizuoja Bendrojo plano sprendinius. Abu šie teritorijų planavimo dokumentai nesikeitė per 2014–2019 m. laikotarpį, todėl kyla pagrįsta abejonė, kodėl neleidžiama prisijungti laisvos natūrinės žemės, kurią buvo leista prisijungti rengiant Detalųjį planą, kurio rengimas nutrauktas nuo aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios.

5. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas parengtas nekompetentingai, nes teritorija, kuri nurodyta schemoje, nenagrinėta detaliai, Administracija neperžiūrėjo turimos institucijoje informacijos apie nurodytą teritoriją, t. y. pateiktos Detaliojo plano koncepcijos, kurios patvirtinimo procedūra buvo sustabdyta.

6. Pareiškėjos atstovės teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniuose ekstensyvaus naudojimo želdynai pažymėti balta spalva, kas reiškia, jog yra laisva valstybinė žemė, o tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, Specialiojo plano sprendiniuose nėra nei kelio, nei kitos susisiekimo komunikacijos. Todėl ginčo Sprendime, teikiant informaciją apie laisvą neužstatytą žemę nuosavybės teisių atkūrimui, šios žemės sklypo dalys turėjo būti pažymėtos kaip laisvos neužstatytos.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad laisvos grąžintinos žemės P. L. turėtoje posesijoje nėra. Pareiškėja siekia, kad jai natūra būtų atkurtos suplanuotos ir natūroje egzistuojančios gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvė egzistuoja natūroje, ji, kaip ir kitos gatvės, yra suprojektuota Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu; Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu; architektūrinės–urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2- 183. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte (duomenys neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 15 metrų (pjūvis 4-4). Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelę pats minimaliausias atstumas tarp D kategorijos gatvės raudonųjų linijų yra 12 metrų. Gatvė tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. (per valstybinį mišką) yra numatyta Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, Bendrajame plane ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 patvirtintoje Valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kurios legendoje, sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad tai yra egzistuojanti gatvė.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, jog teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai–teritorijos, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7-583/2016 nustatyta, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta.

10. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėja pateiktais įrodymais nepaneigė fakto, kad grąžintinos natūra žemės nėra, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

12. NŽT nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus ir vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras, NŽT vadovaujasi Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikos piliečiams į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę.

13. Nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, įgyvendinimo tvarka yra reglamentuota Tvarkoje, kurios 106 punkte nustatyta, kad natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o sklypų ribas formuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirti atsakingi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. Tame pačiame punkte nurodyta, jog sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyto tvarka priskirtose teritorijose natūra, priima institucija, vykdanti žemės reformą pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Pagal minėtus nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, NŽT informavo, kad priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę, vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.

II. 14. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjos H. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.

15. Teismas pažymėjo, kad skundo nagrinėjimo dalykas ir ribos apibrėžtos 2019 m. birželio 28 d. teismo nutartimi (b. l. 35–39). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pažymint ginčo teritoriją laisva neužstatyta žeme, pagrįstumo.

16. Teismas pažymėjo, kad iš 2014 m. rugsėjo 23 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties turinio (b. l. 135–137) nustatyta, jog pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys atsakovui pateikė planavimo pasiūlymą, kuriuo buvo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) keitimą, tam, kad žemės sklypus (duomenys neskelbtini) sujungti į bendrą sklypą, keisti žemės naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į rekreacinę teritoriją, numatyti teritorijos naudojimo reglamentus ir t. t. Būtent planavimo tiksluose buvo numatyta žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti suformavimas ir prijungimas prie esamų žemės sklypų, kaip tai nurodyta laisvos neužstatytos žemės schemoje (b. l. 12).

17. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 28 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad asmenys, turintys planavimo iniciatyvos teisę ir galintys Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, turi nurodyti teritorijos, dėl kurios planavimo kreipiasi, planavimo tikslus tam, kad savivaldybės administracijos direktorius, organizuojantis teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti, galėtų, jį įvertinęs, priimti sprendimą jį tenkinti arba motyvuotai atmesti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 d., 6 str. 3 d.).

18. Šiuo atveju pareiškėja buvo vienu iš iniciatyvos teisę turinčių subjektų ir teikė pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Kaip skunde nurodė pareiškėja bei atstovės teismo posėdžio metu, kaimynams – žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkams, kurie taip pat buvo detaliojo plano rengimo iniciatoriai, pasirašę planavimo sutartį, nesutarus dėl galutinių pirkimo–pardavimo sutarties įgyvendinimo sąlygų su buvusios savininkės atstovu A. Ž., veikusiu pagal įgaliojimą, detaliojo plano rengimo ir koncepcijos tvirtinimo procedūra buvo sustabdyta T. G., V. G., K. G. iniciatyva. Sužinojus, kad T. G., V. G., K. G. ginčą spręs teismine tvarka, bendru pareiškėjos ir įvardijamų asmenų sutarimu, nutarta Detaliojo plano rengimą nutraukti.

19. Taigi, nutraukus Detaliojo planavimo procesą, nebuvo realizuota teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo planavimo darbų programa ir pasiekti teritorijų planavimo dokumento rengimo uždaviniai. Taigi ginčo teritorijai nebuvo pakeisti nei galiojantys teritorijų planavimo sprendiniai, nei patvirtinti nauji, todėl pareiškėjos įvardijami atsakovo priimti administraciniai aktai, kuriais inicijuota teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo procedūra, nesukūrė jokių teisinių pasekmių, turinčių įtakos ginčo teritorijai.

20. P. L. posesijos ribose pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga), ir žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga) (b. l. 76–89). Pareiškėja akcentavo, kad tarp įvardijamų žemės sklypų žemė turi būti pažymėta kaip laisva neužstatyta, kadangi Specialiajame plane nėra numatyta susisiekimo komunikacija (takas / kelias). Taip pat akcentuota, kad greta įvardijamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, o taip pat teritorijoje tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, yra laisvos valstybinės žemės, kuri nėra reikalinga gatvei įrengti, todėl turi būti pažymėta kaip laisva neužstatyta. Pareiškėjos manymu, laisvos neužstatytos žemės schema pažymėtina taip, kaip ji buvo žymima rengiant aukščiau šiame sprendime nurodytą Detalųjį planą, kurio viena iš iniciatorių buvo ji (b. l. 12). Pareiškėja teigė, kad teikiamoje schemoje nurodoma žemė negali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes nėra užimta visuomeninės, gamybinės, komercinės bei gyvenamosios paskirties pastatais ar šiems pastatams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais bei nepatenka į visuomenės poreikiams būtinas teritorijas.

21. Taigi teismas akcentavo, kad pagrindinis klausimas, kylantis šioje byloje, yra tai, ar žemės sklypas, kurį turėtoje vietoje pareiškėja prašo grąžinti natūra, yra laisvas žemės sklypas Atkūrimo įstatymo prasme. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-26/2003 ir pažymėjo, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą yra negrąžinama ne tik statiniais neužstatyta žemė, bet ir tais atvejais, kai yra konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Konkretaus visuomenės poreikio pageidaujamai grąžinti natūra žemei buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane.

22. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ginčijamoje teritorijoje, kurioje pareiškėja prašė atkurti nuosavybės teises į žemę, Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 yra suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte (duomenys neskelbtini) gatvės plotis nurodytas 15 metrų (pjūvis 4-4) (b. l. 66–68). Atsakovo teigimu, pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelę pats minimaliausias atstumas tarp D kategorijos gatvės raudonųjų linijų yra 12 metrų. Gatvė tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. (per valstybinį mišką) yra numatyta Tarybos 2000 gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, Bendruoju planu. Įvardijama gatvė numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 patvirtintoje Valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kurios legendos sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad tai yra egzistuojanti gatvė (b. l. 60–66; 69–70).

23. 2019 m. spalio 25 d. rašte (b. l. 107–108) atsakovas taip pat nurodė, kad teritorijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra esamas ir miesto gyventojų naudojamas pėsčiųjų takas. Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, 1 punktu, sprendiniais, šioje teritorijoje yra pažymėtas pėsčiųjų takas, kuriuo naudojasi miesto gyventojai ir jis tarnauja kaip būtina pėsčiųjų susisiekimo jungtis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Teritorija prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, pagal Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepciją, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (aktas paskelbtas www.palanga.lt) (toliau – ir Koncepcija), rezervuota (duomenys neskelbtini) gatvės plėtrai. Iš Koncepcijos aiškinamajame rašte nurodytų planavimo tikslų ir uždavinių matyti, kad planavimo tikslas – užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų ir jų infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir rezervuoti teritorijas šiai plėtrai, nustatant ar pakeičiant planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti. Šio plano 6 priede „Palangos miesto centrinės dalies transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų sprendiniai“ nurodoma, kad planuojamas įrengti ir dviračių takas.

24. Įvertinęs aukščiau išdėstytą ir tai, kad tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais (STR 2.06.04:2014 59 punktas), teismas konstatavo, kad žemės sklypas, kuris patenka į gatvės ribas, yra skirtas bendram (viešam) naudojimui ir nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, kad aptariamas suplanuotas žemės sklypas nebus naudojamas viešajam poreikiui tenkinti. Iš cituojamų galiojančių teritorijų planavimo sprendinių nustatyta ir tai, kad ginčo teritorijoje yra planuojama įrengti dviračių taką. Taigi greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybė.

25. Kita ginčo teritorijos dalis yra tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri Bendrajame plane yra žymima kaip patenkanti į intensyvių–ekstensyvių želdynų teritoriją.

26. Teismas pažymėjo, kad Bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, jog teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai–teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą, šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjos atstovės teigimu, ginčo teritorijos dalis Specialiajame plane yra žymima balta spalva, kas reiškia, kad ji yra laisva valstybinė žemė ir pagal Specialiojo plano sprendinius yra laisva neužstatyta.

27. Teismas pažymėjo, kad Bendrojo plano aiškinamojo rašto 10 punkto nuostatos numato, kad <...teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinės zonos, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos. Laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 skirsnio nuostatų, šios teritorijos priskiriamos Valstybės išperkamai žemei. Jeigu tokiose teritorijose jau atkurtos piliečių žemės nuosavybės teisės, grąžintame žemės sklype kapitalinių pastatų statyba - negalima, išskyrus poilsio aptarnavimo pastatų ir rekreacinės infrastruktūros objektų statybą, kurią numatys tokių objektų išdėstymo Specialusis planas <...> ir Palangos miesto bendrojo plano sprendinių grafinės dalies (byla Nr. 7.2) pagrindinio brėžinio ir pagrindinių brėžinio sprendinių ir reglamentų lentelės dėl teritorijos žymėjimo ekstensyviam naudojimui įrengiant želdynus ir kurorto miškus bei intensyviam naudojimui įrengiant želdynus....>.

28. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016, ištyrus šio norminio akto atitiktį įstatymams ar kitiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, buvo konstatuota, kad bendrojo plano sprendiniais nustačius, kad šios teritorijos turi visuomenės poreikį, šie sprendiniai yra teisėti ir pagrįsti bei neprieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Įvertinus tai, kad pačiame norminiame akte yra nurodoma formuluotė, jog <...Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinės zonos, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos. Laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 skirsnio nuostatų, šios teritorijos priskiriamos Valstybės išperkamai žemei…>, tokia teritorija negali būti pripažįstama laisva neužstatyta žeme ir į ją atkuriama nuosavybė.

29. Kaip jau minėta, atkūrus nuosavybės teises į P. L. posesijos ribose buvusią žemę natūra, suformuoti žemės sklypai: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga ) (b. l. 76–89). Pareiškėja nurodė, kad tarp įvardijamų žemės sklypų žemė turi būti pažymėta kaip laisva neužstatyta, kadangi Specialiajame plane nėra numatytas susisiekimo komunikacijos (takas / kelias) įrengimas (b. l. 62–63). Atsakovas nurodė, kad šioje teritorijoje galioja ir turi būti taikomas žemiausios galios teritorijų planavimo dokumento – Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai (b. l. 64–65). Pagal šio plano sprendinius tarp žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga), yra numatyta susiekimo komunikacija (b. l. 64). Taigi ginčo teritorijoje galioja vienas kitam prieštaraujantys skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai – detaliojo plano ir specialiojo plano.

30. Nors šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo, tvirtinimo, pakeitimo ar panaikinimo, tačiau neabejotinai yra reikšmingas Teritorijų planavimo įstatymo normų dėl skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentų galiojimo privatiems asmenims bei valstybės institucijoms, turinčioms valdingus įgaliojimus teritorijų planavimo procese, dėl šiuose skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose minėtiems asmenims suteikiamų teisių ir pareigų apimties, dėl teritorijų planavimo proceso tęstinumo nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, iš esmės pakeitusiai buvusią teritorijų planavimo tvarką, aiškinimas ir taikymas.

31. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2, 22 dalimis ir pažymėjo, kad detaliajame plane nustatomi teritorijos naudojimo ir apsaugos reikalavimai, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimai ir apribojimai yra tiesiogiai taikomi asmenims, kurie yra planuojamos ar suplanuotos teritorijos aktualūs naudotojai ar valdytojai, todėl detalusis planas yra dokumentas, kuris kartu su teisės aktais nustato minėtų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo būdus. Nėra abejonių, jog teritorijų planavimo dokumentai tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką nuosavybės teisių įgyvendinimui, todėl viešojo administravimo institucijos, veikdamos viešosios teisės srityje, kartu daro įtaką asmenų teisėms ir pareigoms.

32. Teismas akcentavo, kad susidarius tokiai faktinei situacijai, kai parengtas žemės sklypo planas ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę žemės naudotojui atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su saugomo intereso įgyvendinimu, atitinka žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, tačiau neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano, nepriklausomai nuo to, dėl ko minėtas neatitikimas atsirado (dėl valdžios institucijų klaidos ar pan.), Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata aiškiai apibrėžia žemės naudoto teisę vadovautis detaliuoju planu ir kartu suponuoja viešojo administravimo institucijos pareigą nepažeisti šios teisės priimant administracinius aktus.

33. Dėl nurodytų motyvų, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata ir ginčijamame Sprendime nurodė, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, nes detaliojo plano sprendiniu numatyta susisiekimo komunikacija. Teismas pažymėjo ir tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas detaliųjų planų galiojimas neterminuotai, jų privalomumas valstybės ir savivaldybių institucijoms, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė vadovautis galiojančio Specialiojo plano sprendiniais ginčo teritorijos dalyje.

34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad atsakovas Administracija 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ pagrįstai sprendė, kad ginčo teritorija, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, negali būti vertinama kaip laisva (neužstatyta), todėl atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus, ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuosavybės teisės natūra į ginčo teritoriją negali būti atkuriamos.

35. Teismas laikė, kad pareiškėjos reikalavimai įpareigoti Administraciją išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą, taip pat priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo yra išvestiniai, todėl konstatavus, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, šie reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

36. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT, taigi reikalavimas priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo pareikštas netinkamam subjektui.

37. Konstatavus, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintas.

III. 38. Pareiškėja H. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

38.1. Sprendime ginčo teritorija tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai. Pagal Specialiojo plano sprendinius ginčo teritorijoje takas naikintinas, perkeliant jį į rytus nuo sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, link valstybinio miško. Pareiškėja nesutinka su Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu, nes Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos yra taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, o pareiškėja prašo suderinti schemą „Laisvos neužstatytos žemės schema“ pažymint laisvą (neužstatytą) žemę, atlikti tai, kas pavesta Administracijai Vietos savivaldos įstatyme ir pagal Tvarkos 106 punktą. Teismas nevertino aplinkybės, kad detalusis planas rengtas 2000 m., Bendrasis planas – 2008 m., o Specialusis planas – 2013 m. Vertinant teritorijų planavimo dokumentų rengimo metus, šiai dienai visuomenės poreikis takui išreikštas jį perkeliant į rytus link valstybinio miško t. y. pagal Specialųjį planą. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra išvardintas užimtos žemės, kuri pagal įstatymus yra nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose, baigtinis negrąžinimo atvejų sąrašas. Teritorijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, atkūrus nuosavybės teises natūra, visuomenės poreikis pėsčiųjų koridoriui tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių būtų patenkintas, kaip jau yra suplanuota naujausiu teritorijos planavimo dokumentu – Specialiuoju planu, perkeliant jį į rytus tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir valstybinio miško. Teismas nesivadovavo pusiausvyros principu nuosavybės teisių atkūrimo procese, situacija vertinta tik visuomenės poreikio tenkinimo aspektu. Žodinio proceso nagrinėjimo metu atstovė išdėstė, kad pėsčiųjų takas numatytas per valstybinį mišką iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Atkūrus nuosavybės teises, būtų objektyviai patenkinti visuomenės poreikiai ir išlaikyta pusiausvyra tarp nuosavybės teisių atkūrimo ir visuomenės interesų.

38.2. Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, pareiškėja pažymi, kad teismas vadovavosi nepatvirtintu teritorijų planavimo dokumentu – Palangos miesto savivaldybės 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu T2-166 patvirtinta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis plano koncepcija. Šis dokumentas yra rengimo stadijoje ir nėra galutinai patvirtintas. (duomenys neskelbtini) gatvė suplanuota 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu. Visa gatvės juosta tarp raudonųjų linijų skirta įvairioms su susisiekimu susijusioms reikmėms tenkinti (susisiekimui motorinėmis ir kitomis transporto priemonėmis, krovinių pervežimui, pėsčiųjų eismui, oro taršai ir triukšmo lygiui mažinti ir kt.) ir būtent raudonosiomis linijomis apribotas gatvės plotas atitinka kelio sampratą pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą. Todėl, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, visuomenės poreikiams būtinai ir todėl valstybės išperkamai žemei priskiriama visa žemė, esanti tarp gatvės raudonųjų linijų. Ginčo plotas nepatenka į raudonąsias gatvės linijas, todėl gali būti pažymėtas kaip laisva (neužstatyta) žemė. Administracijos rezervavimas gatvei 20 metrų raudonąsias linijas paneigia pareiškėjos teises į nuosavybę. Prašomoje grąžinti natūra žemėje nėra realaus ir konkrečiai apibrėžto visuomenės poreikio.

38.3. Dėl teritorijos, priskiriamos ekstensyviems–intensyviems želdynams, pareiškėja pažymi, kad teritorija tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir valstybinio miško – t. y. parko ir želdynų, Specialiojo plano sprendiniuose žymima balta spalva, t. y. nesuplanuota valstybinė žemė. Dėl šios dalies teismas, kaip ir aukščiau minėtais atvejais, nepasisakė dėl vertinimo kriterijų, kurie Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti, kaip konstituciniai imperatyvai į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams.

39. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja siekia, jog jai natūra būtų atiduotos suplanuotos ir natūroje egzistuojančios gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvė egzistuoja natūroje, jos plotis projekte nurodytas 15 m, tačiau pagal parengtą Koncepciją šios gatvės plotis – 20 m. Atsakovas pritaria teismui, kad teleologiškai įvertinus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, reikėjo atsižvelgti į rengiamą Koncepciją. Pagal teismų praktiką žemės išpirkimo atvejus jungia esminis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinta natūra žemei. Atsakovas akcentuoja, kad gatvė tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. (per valstybinį mišką) yra numatyta Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintame Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, Bendrajame plane, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 patvirtintoje Valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, kurios legendoje, sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad tai yra egzistuojanti gatvė (šią gyventojų naudojamą gatvę pareiškėja įvardija pėsčiųjų taku). Negalima situacija, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai netektų tarp pareiškėjos sklypų einančios gatvės.

41. Atsakovas pažymi, kad labai nedidelė norimos susigrąžinti žemės dalis patenka į intensyvių–ekstensyvių želdynų teritoriją. Apeliantė neginčija, kad tai yra pagal Bendrąjį planą visuomenės želdynams reikalinga teritorija. Nors apeliantė teigia, kad Specialiajame plane tai neaiškiai baltai pažymėta teritorija, minėtas faktas nedaro negaliojančiais Bendrojo plano sprendinių. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas tokios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7-583/2016 nustatyta, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

43. NŽT nurodo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. NŽT vertinimu, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos prašymų įpareigoti Administraciją išbraukti schemoje „Laisvos neužstatytos žemės schema“ nurodytą žemės plotą iš valstybės išperkamos sąrašo ir pažymėti kaip laisvą neužstatytą; priimti naują įsakymą dėl nuosavybės į P. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo.

45. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo netenkintas jos 2019 m. balandžio 4 d. prašymas motyvuojant tuo, kad buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje, ties jai nuosavybės teise priklausančiais sklypais (duomenys neskelbtini), Palangoje, laisvos žemės nėra.

46. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėja.

47. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų: teisėjų kolegija, visų pirma, primena, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą: ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, apeliaciniame skunde pakartojusi skunde ir pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus, iš esmės nenurodė įstatymų ir bylos aplinkybių, kurios patvirtintų skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą: pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata („Žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais“) ir ginčijamame Sprendime nurodė, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, nes detaliojo plano sprendiniu numatyta susisiekimo komunikacija. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtintas (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinierinės plėtros specialusis planas, kuriame nėra numatyta susisiekimo komunikacija – takas ar kelias – tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuriame susisiekimo komunikacija tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra numatyta, yra galiojantys. Nors šiuo atveju yra teritorijų planavimo dokumentų sprendinių nesuderinamumas, o to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 3 d.), visgi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra galiojantis ir juo, atsižvelgiant į minėtą Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatą, atsakovas pagrįstai vadovavosi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti savivaldybei pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 1 d.).

49. Taip pat teisėjų nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teritorijos, priskiriamos ekstensyviems–intensyviems želdynams: visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai, jog teritorija tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir valstybinio miško, Specialiojo plano sprendiniuose žymima balta spalva, yra nesuplanuota valstybinė žemė, nėra pagrįsti nei minėto plano duomenimis, nei teisės aktų, reglamentuojančių tokio plano rengimą, nuostatomis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčijama, jog ši teritorija patenka į Palangos miesto bendrajame plane, patvirtintame Tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, į intensyvių–ekstensyvių želdynų teritoriją, kuri, pagal šio plano tekstinės dalies nuostatas, priskirtina valstybės išperkamai Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme, skundas dėl šios dalies netenkintas pagrįstai.

50. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybė: visų pirma, dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, jog, spręsdamas dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų, teismas nepagrįstai vadovavosi nepatvirtintu teritorijų planavimo dokumentu – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 patvirtinta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje vadovaujamasi aiškinimu, jog sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būtų grąžinta natūra.

Tuo tarpu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3399/2011 ir vėlesnę susijusią administracinių teismų praktiką). Taigi, aplinkybė, kad dokumentas, kuriuo patvirtinamas visuomenės poreikis tam tikrai teritorijai, nėra teritorijų planavimo dokumentas, savaime nėra pagrindas jo vertinti kaip netinkamos įrodinėjimo priemonės faktui, kad žemė laikytina valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme, patvirtinti.

Tačiau Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T2-166 „Dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“, į bylą nėra pateikta, Palangos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje, kurioje šis aktas paskelbtas (www.palanga.lt), nėra skelbiama, todėl teismo išvados dėl šios pareiškėjo skundo dalies nepagrįstumo nėra grindžiamos į bylą pateiktais / viešai prieinamais ir nustatyta tvarka ištirtais įrodymais, dėl ko ši sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nuo minėto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo iki ginčijamo Administracijos sprendimo buvo praėję beveik 4 metai, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo planas pradėtas rengti, o jei nepradėtas – kokios priežastys tai nulėmė, dėl ko gali būti poreikis įvertinti, ar iš tiesų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. T2-166 vis dar patvirtina visuomenės poreikį į šią ginčo teritoriją.

51. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl atsakovo Sprendimo, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją gali būti atkuriama nuosavybė, nėra teisėta ir pagrįsta, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkinama, skundžiamas aptarto sprendimo sprendimas dalis naikinama ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 1 ir 2 p., 146 str. 1 d.). Kita apeliacinio skundo dalis nėra nepagrįsta, todėl atmetama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos H. L. skundo dalis dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (8.6)D3-L-493r-1723 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje“ dalies, kuria nuspęsta, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti žymima kaip laisva neužstatyta ir į ją atkuriama nuosavybės teisės natūra, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan