2020-07-01 Nr. AB-13051-3-61-3-01412-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2980-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01412-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Magnolija“ ir P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Magnolija“ ir P. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Magnolija“ (toliau – ir Bendrovė) ir P. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. (13.4-38-2) R-1373 „Dėl informacijos pateikimo“ įtvirtintą sprendimą (toliau – ir VMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimas) atsisakyti inicijuoti ir atlikti pakartotinį P. J. mokestinių prievolių patikrinimą; 2) įpareigoti VMI atlikti pakartotinį pareiškėjo P. J. mokestinių prievolių patikrinimą už mokestinį laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. ta apimtimi, kiek tai susiję su 2007 m. sausio 3 d. tarp pareiškėjų Bendrovės ir P. J. klaidingai sudaryta, nuo pat sudarymo momento faktiškai negaliojančia nuomos sutartimi, ir perskaičiuoti pareiškėjo P. J. mokestines prievoles, susijusias su šia nuomos sutartimi. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjai 2019 m. sausio 28 d. raštu informavo VMI apie naujai paaiškėjusias esmines faktines aplinkybes, turinčias reikšmės mokestiniam patikrinimui. Jie rašte VMI nurodė, kad jie 2018 m. gruodžio 3 d. sudarė susitarimą (toliau – ir 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimas), kuriuo pripažino 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį (toliau – ir 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartis) negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir susitarė taikyti restituciją, t. y. pareiškėjas P. J. pagal 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimą grąžino Bendrovei visą pagal 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį per visą turto nuomos laikotarpį P. J. sumokėtą 206 559 Eur turto nuomos mokestį, o Bendrovė grąžino pareiškėjui P. J. 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartimi išsinuomotą turtą 2018 m. gruodžio 3 d. susitarime numatyta tvarka bei terminais. Taigi, pareiškėjai informavo VMI apie tai, kad yra visiškai išnykęs mokestinio patikrinimo, užbaigto 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu Nr. (7.2)- FR0680-259 (toliau – 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas), objektas, ir paprašė VMI atlikti pakartotinį pareiškėjo P. J. mokestinių prievolių patikrinimą už 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo akte nurodytą mokestinį laikotarpį ta apimtimi, kiek tai susiję su jau nebegaliojančia 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartimi ir, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias esmines faktines aplinkybes, perskaičiuoti su minėta sutartimi susijusias pareiškėjo P. J. mokestines prievoles.

2.2. VMI pozicija grindžiama vien tik teisiškai nepagrįstais argumentais, siejamais išimtinai tik su vienu iš pareiškėjų – P. J., visiškai ignoruojant tą aplinkybę, kad į VMI kreipėsi ir Bendrovė, kuri taip pat yra suinteresuota mokestinio patikrinimo rezultatais.

2.3. Pareiškėjai skundą grindė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43.3 punktu. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms naujoms ypatingą reikšmę mokestiniam patikrinimui turinčioms esminėms faktinėms aplinkybėms, iškilo būtinybė atlikti pakartotinį pareiškėjo P. J. mokestinį patikrinimą, kadangi išnyko pats mokestinio patikrinimo objektas ir neatlikus pakartotinio mokestinio patikrinimo būtų pažeisti vieni iš pagrindinių apmokestinimo principų – teisingumo ir turinio viršenybės prieš formą principai. Pakartotinis mokestinis patikrinimas būtinas ir dėl to, kad mokesčių administratorius galėtų tinkamai įgyvendinti vieną pagrindinių savo funkcijų – kontroliuoti bei užtikrinti, kad visi valstybei mokėtini mokesčiai būtų apskaičiuoti teisingai.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) nagrinėjamas mokestinis ginčas dėl pareiškėjo P. J. mokestinio patikrinimo pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2457-764/2018 panaikinimo. VMI 2019 m. kovo 7 d. sprendime pareiškėjams motyvuotai paaiškino, kodėl nusprendė neperskaičiuoti mokestinių prievolių. Jeigu vyksta mokestinis ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, laikoma, kad mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija įvertins atitinkamo mokestinio patikrinimo rezultatus, dėl kurių priims galutinį sprendimą. Todėl šioje situacijoje spręsti klausimą dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo akto, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) vyriausioji specialistė patikrino mokesčių mokėtojo P. J. 2011–2015 m. gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), nekilnojamojo turto mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą. Vietos mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu vertino 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį ir konstatavo, kad P. J. 2007–2015 m. vykdė individualią nuomos veiklą. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog tikrintinu laikotarpiu pareiškėjas P. J. buvo du juridinius asmenis (UAB „Magnolija“ ir viešąją įstaigą „Versmės“ leidyklą) kontroliuojantis asmuo. Kadangi pareiškėjo P. J. ir minėtų juridinių asmenų ekonominės veiklos atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas nuo 2010 m. gruodžio 31 d. viršijo 100 000 Lt, patikrinimo metu konstatuota, kad jis turėjo prievolę registruotis PVM mokėtoju bei skaičiuoti ir mokėti PVM nuo įrengimų nuomos paslaugų, teiktų Bendrovei, apmokestinamosios vertės.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą atlikti pakartotinį P. J. mokestinių prievolių patikrinimą už 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo akte nurodytą mokestinį laikotarpį ta apimtimi, kiek tai susiję su 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartimi, grindė tuo, jog paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Pareiškėjai kartu su prašymu VMI pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimą, mokėjimo nurodymą dėl nuomos mokesčio grąžinimo, 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį ir jos priedą Nr. 1. VMI atsisakymą atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą ir mokestinės prievolės perskaičiavimą motyvavo tuo, kad tarp centrinio mokesčio administratoriaus ir P. J. dėl mokestinės nepriemokos, priskaičiuotos pagal 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktą, vyksta mokestinis ginčas, kuris yra neišnagrinėtas ir teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimą sudarė 2018 m. gruodžio 3 d., P. J. 167 581,00 Eur UAB „Magnolija“ grąžino 2018 m. gruodžio 27, t. y. ne mokestiniu laikotarpiu, už kurį atliktas mokestinis patikrinimas, o mokesčių administratoriui užbaigus mokestinį patikrinimą ir priėmus sprendimą dėl mokestinės nepriemokos. Taigi, aplinkybės, kurių atsiradimą sąlygojo mokesčio mokėtojo ir su juo susijusių trečiųjų suinteresuotų asmenų sprendimai užbaigus mokestinį patikrinimą ir vykstant mokestiniam ginčui, negali būti vertinamos kaip galinčios turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, kurių pagrindu gali būti taikoma MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis. Todėl nagrinėjamu atveju centrinis mokesčių administratorius neturėjo pareigos išduoti leidimą pakartotiniam mokestiniam patikrinimui.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutarties nutraukimu, gali būti vertinamos nagrinėjant mokestinį ginčą apeliacine tvarka.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie mokesčių administratoriaus atliktą Bendrovės mokestinį patikrinimą, į tai, kad pareiškėjai į VMI kreipėsi dėl pareiškėjo P. J. pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimo, nurodė, kad pareiškėjų argumentai, susiję su Bendrovės mokestinėmis prievolėmis, šiai bylai nėra reikšmingi.

III. 10. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

10.1. MAĮ 118 straipsnis nėra skirtas suvaržyti mokesčių administratoriaus teises atlikti pakartotinius mokestinius patikrinimus iki atitinkamų sprendimų mokestiniuose patikrinimuose įsigaliojimo ar suvaržyti paties mokesčių mokėtojo teises inicijuoti pakartotinių mokestinių patikrinimų atlikimą dėl jo mokėtinų mokesčių, ypač siekiant užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. Atsakovas privalo vadovautis atsakingo valdymo principu ir aktyviai naudotis jam įstatymo nustatyta teise atlikti pakartotinį patikrinimą tiek, kiek tai būtina užtikrinant teisingą mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą. Atsakovo atsisakymas atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą pažeidžia teisingumo ir turinio viršenybes prieš formą principus. Pareiškėjai, sudarydami 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį, iš esmes suklydo dėl jos sudarymo aplinkybių (tai, kad pastaroji sutartis valstybės valdžios institucijų gali būti formaliai kvalifikuojama kaip veikla, turinti individualiai veiklai būdingų požymių). Jeigu pareiškėjai šias aplinkybes būtų žinoję 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutarties sudarymo metu, jie apskritai nebūtų sudarę šios sutarties. Mokesčių administratoriaus formalus minėtos sutarties vertinimas visiškai jos šalių valios.

10.2. Pareiškėjo P. J. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs joks mokesčių administratoriaus sprendimas ar patikrinimo pažyma, kurie MAĮ 118 straipsnio 1 dalies pagrindu suvaržytų mokesčių administratoriaus teisę atlikti pakartotinį patikrinimą. Be to, pareiškėjų nurodytos naujos aplinkybės – pareiškėjų esminis suklydimas sudarant 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį – egzistavo mokestinio patikrinimo metu ir paaiškėjo tik atlikus mokestinį patikrinimą bei jo rezultatus įforminus atitinkamais atsakovo sprendimais, todėl atitinka MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas. 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimu tik buvo įtvirtintas tokių naujų aplinkybių paaiškėjimo faktas, tačiau ne jų atsiradimo faktas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams, todėl būtinybė atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą akivaizdi. Pareiškėjams sudarius 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimą bei pripažinus 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei faktiškai pritaikius abipusę restituciją ir P. J. grąžinus Bendrovei visą iš jos už turto nuomą pagal 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį gautą sumą, P. J., negavusiam jokių su Mokestiniu patikrinimu susijusių pajamų pagal šią sutartį, nėra pagrindo paskaičiuoti jokių mokėtinų mokesčių nuo šių negautų pajamų. Išnyko mokestinio patikrinimo objektas – 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutarties pagrindu gautos pajamos.

10.3. Bendrovė, atgavusi iš P. J. pagal 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį sumokėtą sumą, įtraukė ją į detalizuotą pelno (nuostolių) ataskaitą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą už 2018 m. ataskaitinį laikotarpį bei jų pagrindu apskaičiavo ir į valstybės biudžetą sumokėjo PVM. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta LVAT nagrinėjama administracinė byla, kurioje, teismo vertinimu, gali būti įvertintos naujos aplinkybės, yra visiškai nesusijusi su Bendrove. Todėl šių bylų susiejimas ir atsisakymas teisme ginti Bendrovės teises bei teisėtus interesus, kol bus išspręsta kita byla, kurioje ji nedalyvauja ir neturi teisės pareikšti jokių atsikirtimų, iš esmės pažeistų jos teisę į teisminę gynybą. Bendrovė yra ne mažiau suinteresuota pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimu dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dalykinės reputacijos gynimo, mokesčių mokėjimo ir jų deklaravimo.

11. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VMI pakartoja jos atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus, papildomai akcentuodama, kad pareiškėjų 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimas buvo sudarytas užbaigus mokestinį patikrinimą ir priėmus sprendimą t. y. vykstant mokestiniams ginčams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo atsisakyti inicijuoti ir atlikti pakartotinį pareiškėjo P. J. mokestinį patikrinimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai su teismo sprendimu nesutinka.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

15. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

16. VMI skundžiamu 2019 m. kovo 7 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų 2019 m. sausio 28 d. prašymą inicijuoti P. J. pakartotinį mokestinį patikrinimą ir mokestinės prievolės perskaičiavimą už 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo akte nurodytą mokestinį laikotarpį (2011 m. – 2015 m.) ta apimtimi, kiek tai susiję su tarp pareiškėjų sudaryta 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartimi. Šį prašymą pareiškėjai grindė tuo, kad jie 2018 m. gruodžio 3 d. sudarė susitarimą, kuriuo pripažino 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir susitarė taikyti restituciją.

17. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimas yra viena iš mokesčių administratoriaus teisių (MAĮ 33 str. 21 p., 118 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę pakartotinis mokestinis patikrinimas yra ribojimas ir leidžiamas tik esant MAĮ 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam baigtiniam išimčių sąrašui (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-371/2013). MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuostata, pagal kurią mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, netaikoma paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams.

18. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad:

18.1. Vilniaus AVMI nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. birželio 12 d. atliko P. J. mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo tikrinamas gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas už mokestinį laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. Baigus mokestinį patikrinimą, priimtas 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas, kuriame, be kita ko, įvertinta, ar tikrintu mokestiniu laikotarpiu P. J. tinkamai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius nuo pajamų, gautų vykdant su Bendrove sudarytą 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutartį ir, konstatavus, kad nuo šios veiklos P. J. sumokėjo ne visus mokesčius, jis įpareigotas į biudžetą sumokėti papildomas mokesčių ir su jais susijusias sumas.

18.2. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad: 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (7.2)FR0682-319 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Vilniaus AVMI 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas); dėl Vilniaus AVMI 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas P. J. inicijavo mokestinį ginčą, kurio metu buvo priimti atitinkamai VMI 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 68-196 (toliau – VMI 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. S-43(7-5/2018) (toliau – Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimas); Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2457-764/2018 atsisakė tenkinti pareiškėjo P. J. skundą dėl paminėtų mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų panaikinimo; pastarąjį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pareiškėjas apeliacine tvarka yra apskundęs Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui; 2018 m. gruodžio 29 d. apeliacinį skundą P. J. grindė, be kita ko, argumentais, susijusiais su 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimo dėl 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutarties negaliojimo sudarymu, šie argumentai iš esmės analogiški tiems, kuriais nagrinėjamoje byloje grindžiamas 2019 m. sausio 28 d. prašymas inicijuoti P. J. pakartotinį mokestinį patikrinimą.

19. Teisėjų kolegija Nutarties 16, 18, 18.1, 18.2 punktuose nustatytas faktines aplinkybes įvertinusi visų byloje surinktų įrodymų kontekste, prieina prie išvados, kad pareiškėjai, teikdami 2019 m. sausio 28 d. prašymą ir ginčydami VMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimą, iš esmės siekia pakeisti Vilniaus AVMI nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. birželio 12 d. atlikto pareiškėjo P. J. netenkinančius mokestinio patikrinimo rezultatus, įformintus 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu ir Vilniaus AVMI 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu, dėl kurių P. J. yra inicijavęs mokestinį ginčą, kuris pareiškėjams teikiant 2019 m. sausio 28 d. prašymą dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo nebuvo ir šiuo metu nėra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjų 2019 m. sausio 28 d. prašyme išdėstytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su P. J. mokestiniu patikrinimu, gali būti vertinamos nagrinėjant mokestinį ginčą dėl Vilniaus AVMI 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo bei vertinant šio mokestinio ginčo nagrinėjimo metu priimtų VMI 2017 m. gruodžio 8 d., Komisijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimų bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjais, kad nagrinėjamu atveju VMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimu atsisakiusi atlikti pakartotinį pareiškėjo P. J. mokestinį patikrinimą, pažeidė atsakingo valdymo principą. Įvertinus VMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimo turinį konstatuotina, kad jame pateikti atsisakymo atlikti pakartotinį pareiškėjo P. J. mokestinį patikrinimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms motyvai yra aiškūs ir pakankami.

21. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad VMI 2019 m. kovo 7 d. sprendimas turi tiesioginę įtaką Bendrovės interesams (Nutarties 10.3 p.), pabrėžtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjų 2019 m. sausio 28 d. rašto turinio, šiuo raštu teikta informacija ir pridėtais dokumentais tiesiogiai siekiama daryti įtaką 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu užbaigto pareiškėjo P. J. mokestinio patikrinimo rezultatams. Byloje nėra jokių duomenų apie mokesčių administratoriaus įvykdytą ar vykdomą Bendrovės mokestinį patikrinimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjų argumentai, susiję su Bendrovės mokestinėmis prievolėmis, šiai bylai nėra reikšmingi. Papildomai paminėtina, kad tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius ateityje atlikinės Bendrovės mokestinį patikrinimą ir jeigu jo metu Bendrovės mokestinių prievolių įvykdymo kontekste iškils būtinybė vertinti pareiškėjų 2019 m. sausio 28 d. rašte išdėstytas aplinkybes, be kita ko, susijusias su 2018 m. gruodžio 3 d. susitarimo dėl 2007 m. sausio 3 d. nuomos sutarties sudarymu, Bendrovė, naudodamasi mokesčių mokėtojui suteiktomis teisėmis (MAĮ 36 str.) galės su tuo susijusius paaiškinimus ir dokumentus teikti mokesčių administratoriui.

22. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui, išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, netenkinamas ir jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Magnolija“ ir P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė