2020-09-09 Nr. AB-16202-3-62-3-02175-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2010-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02175-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6;15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – R. D. B., D. B. ir I. Č.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 20SD-6093-(14.20.104.) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. NŽT Skyriui pateikė prašymą suderinti 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Skundžiamame Sprendime NŽT Skyrius nurodė, kad Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų.

3. Pareiškėjo teigimu, NŽT skundžiamame Sprendime nurodė faktinę aplinkybę, susijusią ne su pareiškėjo prašymo derinti jo pateiktą Projektą aplinkybėmis, o su projektu, kurį anksčiau buvo pateikusi R. D. B.. Atsisakydama derinti A. B. ir D. B. pateiktą Projektą, NŽT taip pat vadovavosi Taisyklių 9 punktu, teigė, jog pareiškėjo projekto planuojama teritorija yra įtraukta į anksčiau parengtą R. D. B. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau tokia atsakovo pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas negali užkirsti kelio vienam iš bendraturčių įgyvendinti teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, remdamasis tik tuo, kad kitas bendraturtis pirmas ėmėsi tokios teisės įgyvendinimo ir jam parengus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, antrasis bendraturtis negali rengti alternatyvaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. NŽT nurodė, kad pareiškėjas ir bendraturtis D. B. į NŽT kreipėsi netinkama forma ir nesilaikydami Taisyklėse nustatytos tvarkos, t. y. pagal Taisyklių 19 punkte nustatytą tvarką pareiškėjas ir bendraturtis D. B. turėjo pirmiausia prašyti atsakovo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas ir bendraturtis D. B. 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi ne dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, o dėl jų pačių iniciatyva parengto Projekto suderinimo. Skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta derinti minėtą projektą. NŽT pažymėjo, jog Taisyklių 9 punktas imperatyviai draudžia rengti tokio pobūdžio projektus, kai planuojama teritorija įtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1:2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Ginčo atveju planuojama teritorija įtraukta į 2017 m. rugpjūčio 4 d. suderinto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo parengtas bei suderintas pagal R. D. B. prašymą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. B. skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsisakymą derinti Projektą NŽT iš esmės grindė dviem pagrindiniais argumentais: 1) pareiškėjas netinkamai kreipėsi dėl Projekto suderinimo, nesilaikydamas Taisyklėse nustatytos tvarkos ir procedūrų; 2) pareiškėjo ir D. B. iniciatyva parengto Projekto teritorija pirmiau suplanuota kitu, R. D. B. iniciatyva parengtu to paties žemės sklypo projektu, kuris anksčiau jau buvo suderintas su NŽT, todėl pagal Taisyklių 9 punkto nuostatas Projektas negali būti derinamas.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 3 dalimis ir 7 dalies 1–3 punktais, taip pat Taisyklių 12.1, 13.4, 19, 19.1, 21, 23–24, 62, 64, 65–67 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik pagal konkrečiai nustatytą eiliškumo tvarką ir konkrečias procedūras.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl leidimo rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jam nebuvo išduoti projekto rengimo reikalavimai. Pareiškėjas pats organizavo Projekto rengimą, tapdamas projekto organizatoriumi, nors pagal Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas jam suteikta tik projekto rengimo iniciatyvos teisė. Pateikdamas atsakovui savo iniciatyva parengtą Projektą, pareiškėjas nesilaikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūrų eiliškumo, numatyto Taisyklėse, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai atsisakė suderinti Projektą, nurodydamas Taisyklių 19 punkto nuostatas, pagal kurias pirmiausia teikiamas prašymas leisti pradėti rengti projektą, pateikiant Taisyklių 1 priede nustatytą formą, ir tik po to pradedamos kitos eilės tvarka Taisyklėse nustatytos projekto rengimo procedūros.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad kiti skundžiamo Sprendimo argumentai, kuriais atsakovas grindė savo teisę atsisakyti derinti Projektą, nėra pagrįsti nei teisinėmis, nei reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Taisyklėse nėra numatyta vieno iš žemės sklypo bendraturčių pareiga gauti kito bendraturčio sutikimą, siekiant kreiptis į NŽT teritorinį padalinį su prašymu leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Be to, Taisyklių 9 punktas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.), kurį nurodė atsakovas, draudžia rengti projektus tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija įtraukta į rengiamus kitus projektus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Nagrinėjamu atveju Projektas buvo rengiamas pertvarkant Žemės sklypą, t. y. nekeičiant jo ribų, o atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise Žemės sklypo dalį, siekiant suformuoti du atskirus žemės sklypus. Taisyklių 9 punktas nereglamentuoja ginčo situacijos, todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti derinti Projekto Taisyklių 9 punkto pagrindu.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jeigu pareiškėjas dėl Projekto rengimo būtų kreipęsis Taisyklių nustatyta tvarka, atsakovo argumentai, susiję su atsisakymu derinti Projektą dėl to paties žemės sklypo pirmiau pagal Žemės sklypo bendraturtės R. D. B. prašymą parengto formavimo ir pertvarkymo projekto, taip pat būtų teisiškai nepagrįsti.

12. Įvertinęs skundžiamame Sprendime nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, jog skundžiamas Sprendimas yra su trūkumais, jame yra netikslumų, jis nepakankamai motyvuotas teisiniais pagrindais, jame išdėstytos aplinkybės nepagrįstos ir dviprasmiškos, tačiau atsižvelgęs į aplinkybę, jog NŽT neturėjo teisės derinti pateikto Projekto ir jo pagrįstai nederino dėl to, jog pareiškėjas nesikreipė į atsakovą Taisyklėse nustatyta eiliškumo tvarka, konstatavo, jog nustatyti skundžiamo Sprendimo trūkumai nėra esminiai, ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, taip pat pasisakyti iš esmės, ar skundžiamu Sprendimu nebuvo pažeistas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

14. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė derinti Projektą ne vien dėl to, kad buvo pažeista projektų rengimo tvarka, bet ir remdamasis Taisyklių 9 punktu. Remiantis šiuo skundžiamo Sprendimo argumentu, net ir ištaisius prašymo trūkumus ir kreipusis laikantis nurodytos tvarkos, Projektas vis tiek nebūtų derinamas. Todėl, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo pakankamu pripažintas skundžiamo Sprendimo argumentas iš tikrųjų nėra esminis. Pareiškėjas pažymi, jog savo skundą grindė CK 4.80 straipsniu ir nurodė, kad tokiu teisiniu reglamentavimu yra pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas: ėmęsis iniciatyvos be jokio bendraturčių informavimo apie savo ketinimus vienas iš bendraturčių gauna savo projekto suderinimą, taip užkirsdamas kelią kitiems bendraturčiams rengti savus to paties sklypo atidalinimo projektus; taip užkertamas kelias pareiškėjui reikšti priešieškinį bendraturčių ginče pagal pirmojo bendraturčio ieškinį nagrinėjančiame teisme, nes teismas bylą nagrinėtų tik vertindamas suderintą projektą, o vertinti alternatyvų lygiavertį projektą nėra galimybių, nes toks alternatyvus projektas be NŽT suderinimo laikytinas netinkamu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo pateikto netinkamo Taisyklių 9 punkto aiškinimo. Pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamą sprendimą, vienam iš bendraturčių buvo suteiktas prioritetas projektuoti sklypo atidalinimą pagal savo projektą.

15. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė derinti Projektą ne vien dėl to, kad buvo pažeista projektų rengimo tvarka, bet ir remdamasis Taisyklių 9 punktu, kuriuo draudžiama rengti projektus tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija įtraukta į rengiamus kitus projektus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.

17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Projektas buvo rengiamas pertvarkant Žemės sklypą, t. y. nekeičiant jo ribų, o atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise Žemės sklypo dalį, siekiant suformuoti du atskirus žemės sklypus. Taisyklių 9 punktas nereglamentuoja ginčo situacijos, todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti derinti Projekto Taisyklių 9 punkto pagrindu.

18. Ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta teisingai aiškinant teisės normą.

19. Tačiau susidariusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje bet kuriuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo vien dėl to, kad vadovaujantis Taisyklių 10 punktu negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Kadangi atidalijimas esant teisminiam ginčui negalimas, negali vykti ir administracinės procedūros, nustatytos Taisyklėse. Todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą suderinti 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą remdamasis Taisyklių 10 punktu.

20. Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo apeliacinį skundą ir atsakydama į pagrindinius šio skundo argumentus, pažymi, kad įrodymų leistinumo civiliniame procese vertinimo aspektu teismai, nagrinėjantys ginčus tarp bendraturčių dėl žemės sklypų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, neturi teisinio pagrindo leistinais įrodymais pripažinti tik žemės sklypų atidalinimo projektus, suderintus su NŽT vykdant procedūras, nustatytas Taisyklėse, ar jose nustatyta tvarka tvirtintinus projektus (Taisyklių 66 ir 68 p.). Šiuos kolegijos argumentus patvirtina ir Taisyklių 10 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

21. Teisėjų kolegija vertindama Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1352-259/2019 nurodytų argumentų dėl teisės aiškinimo ir taikymo visumą pažymi kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos išskirtinę svarbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose formuoja tokią teisės (CK 4.80 str. 1 d.) aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę teismui pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Kauno apygardos teismas, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypo atidalijimą nustatė pagal ieškovės pateiktą atidalinimo projektą, rėmėsi šia teisės aiškinimo ir taikymo praktika, esminę reikšmę teikdamas ir esamai žemės naudojimo tvarkai, nustatytai Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu. Visuma teisinių argumentų, nurodytų Kauno apygardos teismo nutartyje, nesuponuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste formuluojama teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog tik Taisyklių nustatyta tvarka suderintas ir tvirtintinas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra leistinas įrodymas.

22. Atmesdama pareiškėjo apeliacinį skundą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skundo patenkinimas vien konstatavus faktą, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai taikė teisę, kai akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas bet kuriuo atveju netenkintinas Taisyklių 10 punkte nurodytu pagrindu, būtų formalaus teisės taikymo ir teisingumo vykdymo pavyzdys. Juo labiau, kad civilinis teisinis ginčas, dėl kurio buvo inicijuota ginčo administracinė procedūra, jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šioje teisinėje situacijoje pareiškėjo skundo tenkinimas nesukeltų jokių teisinių padarinių.

23. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys