7a6cca92-b691-46da-af49-e8f7b2ab57bf · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1181-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00167-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.35.2.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje atstovui I.U.,atsakovės Zarasų rajono savivaldybės tarybos atstovei A.T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje praÅ¡ymÄ atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu kreipėsi į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-10 spendimÄ Nr. T-55 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. T-55), spendimÄ Nr. T-56 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. T-56) bei spendimÄ Nr. T-58 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. T-58).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad Å¡ie atsakovo sprendimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSÄ®) 13 straipsnio 9 daliai, kurioje yra nustatyta, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, iÅ¡skyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, kadangi Å¡ie sprendimai buvo priimti balsuojant ir slaptai dėl 1 punkto, ir atvirai – dėl 2 punkto, o už sprendimų nuostatÄ , numatančiÄ , jog „Šis sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ iÅ¡ viso nebuvo balsuojama.

Tokios sprendimų priėmimo procedÅ«ros, kuomet sprendimas priimamas balsuojant už vienÄ jo punktÄ slaptai, o už kitÄ â€“ atvirai, už kitas jo nuostatas visai nebalsuojama, nenumato joks Lietuvos Respublikos teisė aktas. Pažymėjo, jog Sprendimai Nr. T-55, T-56 ir T-58 taip pat prieÅ¡tarauja VSÄ® 13 straipsnio 3 daliai, kuriame nustatytas baigtinis pirmojo tarybos posėdžio svarstomų klausimų sÄ raÅ¡as. Darbo užmokesčio nustatymo bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo klausimų svarstymas pirmajame iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje nėra numatytas, todėl negalėjo bÅ«ti svarstomas klausimas dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo, taip pat klausimai dėl mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymo.

Be to, Sprendime Nr. T-55 nėra patvirtintas darbo užmokestis taip, kaip to reikalauja teisės aktai, mero pavaduotojui pagal VSĮ 19 straipsnio 11 dalį turėjo būti patvirtintas koeficientas. Taip pat nurodė, jog sprendimai Nr. T-55, T-56 ir T-58 prieštarauja ir VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, kad meras teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatūras. Pagal VSĮ 20 straipsnio 4 dalį mero sprendimai įforminami potvarkiais, tačiau minėtų sprendimų preambulėse nėra nurodytas mero potvarkis (-iai) dėl teikimų, todėl sprendimai priimti nesant tinkamo mero siūlymo.

Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, Sprendimai Nr. T-55, T-56 ir T-58 prieÅ¡tarauja pagrindiniams principams, įtvirtintiems VSÄ® 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte.PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje prašė reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ esmės praÅ¡yme nurodytais motyvais. Akcentavo, jog vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad galima tai, kas yra leista. Tai reiÅ¡kia, jog tas, kas yra leista yra nustatyta teisės aktuose, o visi kiti sprendimai yra pertekliniai. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu ir prašė jo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog priimant ginčijamus sprendimus tiek dėl mero pavaduotojo, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo į pareigas, buvo balsuojama slaptai, kaip nustatyta VSĮ 13 straipsnio 9 dalyje (sprendimų 1 punktas). Dėl sprendimų 2 punkto, kuriais buvo svarstomi ir nustatyti darbo užmokesčio klausimai, pažymėjo, jog VSĮ nenustato, kuriame posėdyje turi būti nustatytas darbo užmokestis ir jo nustatymas pirmame posėdyje laikytinas pagrįstu, nes asmuo pradeda eiti pareigas, kurios yra atlygintinos ir tuo užtikrinama konstitucinė teisė į darbo užmokestį – jį gauti laiku.

Todėl darbo užmokesčio nustatymas tame pačiame sprendime, kuriuo asmuo skiriamas į pareigas yra pagrįstas ir nepažeidžiantis jokių teisės normų ar teisės principų. PrieÅ¡ingai, paskyrus asmenį į pareigas ir nenustačius darbo užmokesčio, susidaro tokia situacija, kai Å¡is asmuo vykdo pareigas, bet darbo užmokesčio negali gauti, nes jis nėra nustatytas. Zarasų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi VSÄ® 16 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Sprendime Nr. T-55 nustatė mero pavaduotojui pareiginę algÄ pagal koeficientÄ nurodytÄ Ä¯statyme, t. y. nustatė blanketinę teisės normÄ nukreipiančiÄ Ä¯ kitÄ teisės aktÄ .

Pažymėjo, jog Zarasų rajono savivaldybės taryba, spręsdama mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio klausimÄ pirmame naujai iÅ¡rinktos tarybos posėdyje vadovavosi Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 22 punktu, įtvirtintu Å¡io Reglamento III skyriuje, kuris reglamentuoja pirmojo iÅ¡rinktos naujos tarybos posėdžio organizavimÄ ir darbo tvarkÄ . Akcentavo, jog priimant sprendimus yra balsuojama dėl sprendimų turinio, o ne dėl techninių sprendimo reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, jog dėl nuostatos „Šis sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ iÅ¡ viso nebuvo balsuojama yra nepagrįstas.

Dėl sprendimų prieštaravimo VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui nurodė, kad kandidatūrų į mero pavaduotojo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas teikimai buvožodiniai, išsakyti mero posėdžio metu. Atsakovas taip pat tvirtino, jog pareiškėjo teikimai Zarasų rajono savivaldybėje buvo gauti tik 2015-06-01, terminas, per kurį buvo nustatinėjami galimi neatitikimai VSĮ turėtų būti laikytinas nepagrįstu ir neprotingai ilgu, nes pirma, pareiškėjas pats nurodo, kad apie galimus sprendimų neatitikimus VSĮ nuostatoms žinojo jau rengiant ginčijamų sprendimų projektus, be to teikė pastabas iki tarybos posėdžio, antra, pareiškėjas dalyvavo 2015-04-10 tarybos posėdyje, kuriame buvo priimti skundžiami sprendimai ir po posėdžio šie jam buvo įteikti.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėjas praleido praÅ¡ymo padavimo terminÄ , nustatytÄ ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje, todėl prašė įvertinti priimto praÅ¡ymo atitiktį jo nuostatoms.PraÅ¡ymas atmestinas.Byloje kilęs ginčas dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-10 sprendimų Nr. T-55, T-56 ir T-58, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir SAPÄ®)4 ir 5 straipsnius, Vyriausybės atstovas, prižiÅ«rėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieÅ¡tarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams.

Tai atlikdamas, Vyriausybės atstovas siÅ«lo neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamÄ teisės aktÄ , su atitinkamais reikalavimais kreipiasi į teismÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis SAPÄ® 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Zarasų rajono savivaldybės tarybai 2015-06-01pateikė teikimus Nr. 10-97(1.16.), Nr. 10-98(1.16.), Nr. 10-99(1.16.), siÅ«lydamas artimiausiame Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti 2015-04-10 Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimų Nr. T-55, T-56 ir T-58 pakeitimo ar panaikinimo klausimÄ . 2015-06-05 Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, dalyvaujant Vyriausybės atstovui Utenos apskrityje, Å¡ie sprendimai nebuvo pakeisti ar panaikinti, taip pat nebuvo pateiktas praÅ¡ymas atidėti (pratęsti) teikimų įvykdymo terminÄ .

Tokie Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiksmai (neveikimas) sudarė pagrįstas prielaidas pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ .Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-967 redakcija) ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-03-17 sprendimu Nr. T-16 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“.Bylos duomenimis nustatyta, kad naujai iÅ¡rinkta Zarasų rajono savivaldybės taryba pirmame posėdyje, vykusiame 2015-04-10, priėmė: sprendimÄ Nr. T-55, kuriuo nusprendė skirti Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoju A.S. (1 punktas), nustatyti Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojui pareiginę algÄ pagal koeficientÄ , nurodytÄ Lietuvos valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje, ir pareiginės algos priedÄ už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus (2 punktas), sprendimÄ Nr. T-56, kuriuo nusprendė skirti R.K.

į rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (A lygis 17 kategorija) pareigas rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu (1 punktas), nustatyti savivaldybės administracijos direktoriui algos priedÄ už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, paskaičiuojamÄ teisės aktų nustatyta tvarka (2 punktas), sprendimÄ Nr. T-58, kuriuo nusprendė skirti A.L. į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (A lygis 16 kategorija) pareigas rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu (1 punktas), nustatyti savivaldybės administracijos direktoriui algos priedÄ už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus, apskaičiuojamÄ teisės aktų nustatyta tvarka (2 punktas).Skundžiamus sprendimus pareiÅ¡kėjas ginčija tuo aspektu, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros ir taisyklės, kurias nagrinėjamu atveju nustato VSÄ® 13 straipsnio 3 ir 9 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, taip pat pažeisti pagrindiniai principai, įtvirtinti to paties įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neginčija Zarasų rajono savivaldybės tarybos kompetencijos spręsti klausimus dėl asmenų skyrimo į minėtas pareigas bei aplinkybės, jog priimant ginčijamus sprendimus dėl jų 1 punkto buvo balsuojama slaptai, kaip nustatyta VSÄ® 13 straipsnio 9 dalyje. Byloje nekyla ginčas ir dėl to, kad į Å¡ias pareigas buvo paskirti asmenys, surinkę reikiamÄ skaičių balsų. Nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar naujai iÅ¡rinkta savivaldybės taryba pirmajame posėdyje gali svarstyti klausimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo paskyrimo į pareigas bei mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atlyginimo nustatymo klausimus, taip pat dėl galimybės skirtingu bÅ«du (slaptai ar atvirai) balsuoti už vieno priimamo sprendimo atskirus punktus.Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos Å¡iame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos turinio teisėjų kolegija sprendžia, jog savivaldybės taryba savo reglamente gali nustatyti ir tokias savo veiklÄ reglamentuojančias normas, kurios nėra nustatytos VSÄ® bei kitokias savo veiklos tvarkÄ reglamentuojančias normas nei numatyta VSÄ®, jeigu tokios reglamente nustatytos normos neprieÅ¡tarauja imperatyviems VSÄ® normų reikalavimams. VSÄ® 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad pirmojo iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu gali bÅ«ti skiriami mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius.

VSÄ® normose nėra reglamentuota, kuriuo metu turi bÅ«ti skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Reglamento nuostatose taip pat nėra tikslios formuluotės, nustatančios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo momentÄ , tačiau Reglamento III skyriaus, nustatančio pirmojo iÅ¡rinktos naujos tarybos posėdžio organizavimo ir darbo tvarkÄ , 18 punkte nustatyta, kad administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas skiriamas slaptu balsavimu administracijos direktoriaus siÅ«lymu mero teikimu tarybos sprendimu, pagal 21 punkto nuostatas, administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) skiriamas tas kandidatas, už kurį, remiantis slapto balsavimo rezultatais, balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma, o slapto balsavimo rezultatai dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) skyrimo į pareigas, vadovaujantis 22 punktu, įforminami tarybos sprendimu ir pristatomi tarybai.

Taigi, Reglamento III skyriaus 18, 21 bei 22 punkto nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Reglamente įtvirtinta galimybė pirmajame posėdyje skirti ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012-10-16 administracinėje byloje Nr. A822-2663/2012 pasisakydamas dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarkos, nustatytos VSÄ® 2011-04-19 Nr. XI-1327 redakcijoje, pažymėjo, kad pirmojo iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu yra formuojama savivaldybės vykdomoji institucija, gali bÅ«ti skiriamas mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius.

Remiantis VSÄ®3 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas laikytinas savivaldybės vykdomÄ ja institucija, pagal VSÄ®16 straipsnio 2 dalį į savivaldybės tarybos iÅ¡imtinę kompetencijÄ patenka savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priėmimas į pareigas ir jo atleidimas. Remiantis VSÄ®13 straipsnio 3 dalies 3 punktu pirmojo iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) atleidimo iÅ¡ pareigų.

Pagal VSÄ®29 straipsnio 3 dalį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus siÅ«lymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, t. y. iÅ¡ esmės tokia pačia tvarka, kaip ir skiriamas savivaldybės administracijos direktorius, iÅ¡skyrus skiriant savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojÄ reikalaujamas paties savivaldybės administracijos direktoriaus siÅ«lymas. Remdamasis VSÄ® nuostatų sistemine analize bei atsižvelgdamas į tai, kad VSÄ® nuostatos specialiai nenustato, kuriuo metu skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarka yra iÅ¡ esmės panaÅ¡i į savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris vadovaujantis VSÄ®13 straipsnio 3 dalies 4 punktu skiriamas pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje, skyrimo tvarkÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2012-10-16 nutartyje konstatavo, jog savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarkos ypatumai nėra pakankami, kad pagrįstų bÅ«tinybę savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojÄ skirti ne pirmojo iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio metu, o VSÄ® 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos neturėtų bÅ«ti vertinamos, kaip nustatančios iÅ¡samų sÄ raÅ¡Ä veiksmų, kurių imasi savivaldybės taryba pirmajame iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ bei įvertinus ir tai, jog nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įtvirtintam VSÄ® 2011-04-19 Nr. XI-1327 redakcijoje, ir tai, jog nagrinėjamu atveju aktualios VSÄ® 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2014-06-26 įstatymo Nr. XII-967 redakcija) nuostatos nenustato iÅ¡samaus sÄ raÅ¡o veiksmų, kurių imasi savivaldybės taryba pirmajame iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje, o galimybė pirmajame iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje skirti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojÄ Ä¯tvirtinta Reglamente, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog sprendimo Nr.T-58 pirmajame iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje priėmimas nepažeidžia teisės aktų nuostatų.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti skundžiamus sprendimus grindžiamas ir tuo argumentu, jog pirmajame iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje negalėjo bÅ«ti svarstomas klausimas dėl mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymo. VSÄ® 16 straipsnio 2 dalies 3 bei 9 punktuose nurodyta, jog sprendimų dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymo priėmimas, patenka į savivaldybės tarybos iÅ¡imtinę kompetencijÄ , o pagal 19 straipsnio 11 punkto nuostatas savivaldybės taryba tvirtina mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus.

VSÄ® nuostatos specialiai nenustato, kuriame posėdyje turėtų bÅ«ti sprendžiamas asmenų, skirtų į minėtas pareigas, darbo užmokesčio nustatymo klausimas. Minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, VSÄ® 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos (2014-06-26 Nr. XII-967 redakcija), neturėtų bÅ«ti vertinamos taip, kaip nustatančios iÅ¡samų sÄ raÅ¡Ä veiksmų, kurių imasi savivaldybės taryba pirmajame iÅ¡rinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje. Reglamento 22 punkte nustatyta, kad slapto balsavimo rezultatai dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) skyrimo į pareigas įforminami tarybos sprendimu ir pristatomi tarybai.

Taryba priima sprendimÄ dėl Å¡ių asmenų darbo užmokesčio. IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo spręstina, jog Reglamento III skyriaus, nustatančio pirmojo iÅ¡rinktos naujos tarybos posėdžio organizavimo ir darbo tvarkÄ , nuostatos numato darbo užmokesčio klausimų svarstymÄ bÅ«tent pirmajame posėdyje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamų sprendimų 2 punktų nuostatos, nustatančios paskirtų asmenų darbo užmokestį, tik nukreipia į įstatymus, reglamentuojančius valstybės politikų bei valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydį bei skaičiavimo tvarkÄ , jose jokių savarankiÅ¡kų nuostatų nėra nustatyta, todėl kolegijos vertinimu, tokių punktų įraÅ¡ymas ginčijamuose sprendimuose nesudaro pagrindo juos panaikinti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog Zarasų rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimus Nr. T-55, T-56 ir T-58, nepažeidė VSÄ® 13 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pasisakydamas dėl sprendimų priėmimo procedÅ«ros, teismas pažymi, jog nei VSÄ®, nei kiti teisės aktai detaliai nereglamentuoja savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procedÅ«ros ir nenustato draudimo už vienÄ sprendimo punktÄ balsuoti atvirai, o už kitÄ - slaptai. VSÄ® 19 straipsnio 1 dalyje, Reglamento 18 punkte įtvirtintas reikalavimas skirti slaptu balsavimu mero pavaduotojÄ , o Reglamento 18 punkte- reikalavimas slaptu balsavimu skirti ir savivaldybės administracijos direktorių bei jo pavaduotojÄ .

Å ie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Reikalavimas slaptu balsavimu tvirtinti paskirtų asmenų darbo užmokestį nei VSÄ®, nei Reglamente nėra nustatytas. Reglamento 18-22, 42-53 punktuose detaliai aptarta Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo procedÅ«ra, iÅ¡ jos matyti, jog sprendimai gali bÅ«ti priimami atviru ir slaptu balsavimu. Be to, pagal 22 punkte įtvirtintų nuostatų turinį ir prasmę spręstina, jog galima situacija, kuomet priimant sprendimÄ Zarasų rajono savivaldybės tarybai, už vienÄ jo punktÄ tektų balsuoti slaptai, už kitÄ â€“ atvirai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba, už sprendimų Nr. T-55, T-56 ir T-58 1 ir 2 punktus balsuodama skirtingu bÅ«du, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.Pažymėtina, jog skundžiami sprendimai yra individualÅ«s teisės aktai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 2 straipsnio 9 dalimi, laikytini vienkartiniais teisės taikymo aktais, skirtais konkretiems asmenims ar nurodytai asmenų grupei.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117, patvirtintos Dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Dokumentų rengimo taisyklės) nustato, be kita ko, savivaldybių institucijų oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus. Bendrieji reikalavimai, kurie keliami individualaus administracinio akto turiniui, įtvirtinti irVAÄ® 8 straipsnyje. Reikalavimas įforminant savivaldybės institucijų sprendimus, nurodyti juose herbÄ , dokumento sudarytojo pavadinimÄ , dokumento pavadinimÄ , dokumento datÄ , registracijos numerį, dokumento sudarymo vietÄ , preambulę, tekstÄ ir paraÅ¡Ä , kyla Dokumentų rengimo taisyklių pagrindu.

Tuo tarpu reikalavimas individualiame administraciniame akte nurodyti to teisės akto apskundimo tvarkÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, ir toks reikalavimas iÅ¡ esmės susijęs su gero vieÅ¡ojo administravimo principo įgyvendinimu. Asmens, dėl kurio teisių ir pareigų yra nuspręsta individualiu administraciniu aktu, teisė apskųsti tokį teisės aktÄ kyla įstatymo pagrindu, todėl Å¡i asmens teisė gali bÅ«ti apribota taip pat tik įstatymu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad už sprendimų nuostatÄ , numatančiÄ , jog „Šis sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ iÅ¡ viso nebuvo balsuojama, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme taip pat nurodo, kad skundžiamų sprendimų preambulėse nėra nurodytas mero potvarkis (-iai) dėl teikimų, todėl sprendimai priimti nesant tinkamo mero siÅ«lymo.

PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad kandidatÅ«ros į mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo pareigas posėdžio metu mero buvo teiktos. Aplinkybę, jog meras žodžiu teikė kandidatÅ«ras į Å¡ias pareigas patvirtina ir 2015-04-10 tarybos posėdžio protokole Nr. T1-1 užfiksuoti duomenys. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme bei teismo posėdyje iÅ¡dėstytų aplinkybių spręstina, jog pareiÅ¡kėjas nelaiko žodinę teikimo/siÅ«lymo formÄ tinkama. IÅ¡ byloje nagrinėjamos VSÄ® redakcijos matyti, kad joje nėra nuostatų dėl mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus bei administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatÅ«rų teikimo formos.

Minėtas įstatymas tik nustato mero kompetencijÄ teikti/siÅ«lyti kandidatÅ«ras, be kita ko, į mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pastebėtina, jog Reglamentas taip pat nedetalizuoja mero teikimo formos. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , bei įvertinus tai, kad pagal VSÄ® 11 straipsnio 3 dalį savivaldybės tarybai suteikta teisė pačiai nusistatyti savo veiklos tvarkÄ ir formas, darytina iÅ¡vada, jog įstatymu savivaldybei buvo suteikta diskrecija pačiai nuspręsti, kokia forma (žodinė ir/ar raÅ¡ytinė) mero teiktusteikimus/siÅ«lymuslaikys tinkama.

PareiÅ¡kėjas remiasi VSÄ® 20 straipsnio 4 punktu, nustatančiu, jog mero sprendimai įforminami potvarkiais. Nors aukščiau paminėtų kandidatÅ«rų teikimas plačiÄ ja prasme ir galėtų bÅ«ti priskiriamas mero priimamų sprendimų kategorijai, tačiau nei VSÄ®, nei Reglamente nesant imperatyvaus reikalavimo teikimÄ Ä¯forminti raÅ¡ytiniu potvarkiu, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų kandidatÅ«rų teikimas galimas ir žodine forma. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro ir atsižvelgdamas į tai, kad pirmajame naujai iÅ¡rinktos tarybos posėdyje skiriant mero pavaduotojÄ , savivaldybės administracijos direktorių ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojÄ , raÅ¡tu įformintas potvarkis dėl kandidatÅ«rų teikimo yra neįmanomas vien dėl to, kad iki pirmojo tarybos posėdžio meras nėra įgijęs VSÄ® įstatymo jam suteiktų teisių.

Pagal VSÄ® 13 straipsnio nuostatas meras prisiekia pirmajame posėdyje. Pagal VSÄ® 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ savivaldybės meras yra tiesiogiai iÅ¡rinktas savivaldybės narys, o pagal Å¡io įstatymo 11 straipsnio 5 dalį tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba priimdama sprendimus Nr. T-55, T-56 ir T-58 nepažeidė VSÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų.Dėl skundžiamų sprendimų prieÅ¡taravimo savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui (VSÄ® 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas), įstatymo virÅ¡enybės principui (VSÄ® 3 straipsnio 1 punktas) ir nepiktnaudžiavimo valdžia principui (VSÄ® 3 straipsnio 4 punktas), pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡samesnių argumentų dėl Å¡ių principų pažeidimo nagrinėjamu atveju nepateikė.

Nagrinėdamas bylÄ teismas nustatė, jog Zarasų rajono savivaldybės tarybos veikla pirmajame posėdyje, priimant ginčijamus sprendimus, vykdyta tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, laikantis VSÄ® bei Reglamento nuostatose nustatytos veiklos tvarkos ir formų, sprendimų priėmimo procedÅ«rų. Konstatavus, kad ginčijami Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimai neprieÅ¡tarauja VSÄ® 13 straipsnio 3 ir 9 dalims, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui, laikytina, jog priimant Å¡iuos sprendimus VSÄ® 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinti principai taip pat nebuvo pažeisti.

Dėl paminėtų motyvų tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.Atsakovo argumentai, kuriais jis teigia, kad pareiÅ¡kėjas praleido praÅ¡ymo padavimo terminÄ , nustatytÄ ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje atmestini kaip nepagrįsti. ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal SAPÄ®, kuris reglamentuoja savivaldybių veiklos administracinę priežiÅ«rÄ , 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismÄ per 10 dienų nuo praneÅ¡imo apie atsisakymÄ patenkinti teikimÄ gavimo dienos. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje teikimai, kuriais siÅ«lyta artimiausiame Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-10 priimtų sprendimų Nr. T-55, T-56 ir T-58 pakeitimo ar panaikinimo klausimÄ , Zarasų rajono savivaldybėje buvo gauti 2015-06-01.

Pastebėtina, jog SAPÄ® terminų Vyriausybės atstovo teikimams pateikti nenustato. Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame 2015-06-05, kuriame dalyvavo ir Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje, skundžiami sprendimai nebuvo pakeisti ar panaikinti, taip pat nebuvo pateiktas praÅ¡ymas atidėti (pratęsti) teikimų įvykdymo terminÄ . Ä® administracinį teismÄ su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2015-06-10, t. y. nepažeidžiant SAPÄ® 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų terminų.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo85-87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje praÅ¡ymÄ dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-04-10 sprendimo Nr. T-55 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“, 2015-04-10 sprendimo Nr. T-56 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“, 2015-04-10 sprendimo Nr. T-58 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos                                                                                                              Irena Varžinskienė              Dalytė Zlatkuvienė                                                                                  Nijolė Čekanauskienė