2013-08-28 Nr. AB-4432-3-61-3-02224-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-500/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02224-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 70.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro Alytaus filialui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant G. B., A. B., A. B., R. Ž., dėl aktų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugpjūčio 27 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 38-12771 dalį, kuria nuosavybės teisės į 0,3800 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos B. J.; 2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 38-12824 dalį, kuria nuosavybės teisės į 0,2900 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos R. Ž.; 3) panaikinti žemės sklypų: kurio bendras plotas 0,3800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir kurio bendras plotas 0,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją; 4) įpareigoti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) Varėnos skyrių suformuoti namų valdos žemės sklypą po visais savininkams priklausančiais statiniais, užtikrinant visiems statinių savininkams galimybę privatizuoti jiems tenkančią žemės sklypo dalį (I t., b. l. 1-5).

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi neatnaujintas pareiškėjui termino skundui dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 38-12771 dalies, kuria nuosavybės teisės į 0,3800 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos B. J. bei Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 38-12824 dalies, kuria nuosavybės teisės į 0,2900 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos R. Ž., panaikinimo paduoti. Administracinė byla Nr. I-918-437/2013 nutraukta.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38-12824 (I t., b. l. 68-69) buvo atkurta R. Ž. nuosavybės teisės į 0,29 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiškėjui P. G. priklausanti 1/3 (viena trečioji) dalis statinių (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir statiniai) (I t., b. l. 1-5; 11-13, 15, 87-90; 136-139). Lietuvos Respublikos Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-12771 (I t., b. l. 70-71) buvo atkurta B. J. nuosavybės teisės į 0,38 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra ir pareiškėjui priklausantys paminėti statiniai. Šių Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų priėmimo metu, po 1/3 dalį pastatų (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kitų statinių), esančių (duomenys neskelbtini), priklausė J. Ž., V. K. ir B. J. (I t., b. l. 1-5, 16-18, 28-29, 87-90, 136-139). R. Ž. nuosavybės teisę į 1/3 dalį minėtų pastatų paveldėjo po J. Ž. mirties (I t., b. l. 28-29).

Pareiškėjui priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai skundo padavimo metu yra tretieji suinteresuoti asmenys G. B. (1/6 dalis), A. B. (1/12), A. B. (1/12 dalis) bei R. Ž. (1/3 dalis) (I t., b. l. 11-13).

Pareiškėjas P. G. nuosavybės teisę į minėtų statinių dalį įgijo 2009 m. sausio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš A. P. (I t., b. l. 31-33), o A. P. statinių dalį įgijo 2006 m. sausio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš V. K., o ši turtą paveldėjo iš Z. U. (I t., 1-5, 11-13, 87-90, 136-139).

A. B. ir A. B. paveldėjo po 1/4 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) po B. J. mirties. Likusią 1/2 dalį turto paveldėjo V. B.. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 4-1505 2006 m. kovo 28 d. išdavė Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarė V. T. (I t., b. l. 16-18). Po V. B. mirties 1/2 dalį žemės sklypo paveldėjo D. B. (2006 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. 8294V, išdavė notarė D. K.) (I t., b. l. 20-22). G. B. paveldėjo tą patį 1/2 žemės sklypo po D. B. mirties (paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 3372 M, 2008 m. liepos 4 d. išdavė Varėnos rajono 2 notarų biuro notarė L. M.) (I t., b. l. 24-26).

Pareiškėjas P. G. 2009 m. vasario 7 d. kreipėsi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu suformuoti namų valdos žemės sklypą, nuodydamas, kad pageidauja šį žemės sklypą įsigyti (I t., b. l. 37). Pareiškėjas skunde nurodė, kad negavo atsakymo į šį prašymą, todėl 2010 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai kreipėsi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių (I t., b. l. 38). Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 33D-2839 atsakė į pareiškėjo 2011 m. balandžio 7 d. raštą ir nurodė, kad po P. G. 2009 m. sausio 14 d. dovanotais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypą nuosavybės teise valdo fiziniai asmenys, todėl pareiškėjas negali pirkti šio valstybinės žemės sklypo dalies, tenkančios po P. G. 1/3 valdomais pastatais. Šiame 2011 m. gegužės 25 d. rašte išaiškinta galimybė pareiškėjui nesutinkant su Nacionalinės žemės tarnybos atsakymu jį apskųsti teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (I t., b. l. 39).

Nesutikdamas su 2011 m. gegužės 25 d. rašte pateiktu atsakymu, pareiškėjas 2011 m. birželio 9 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Ši 2011 m. liepos 26 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1810 nurodė, kad Alytaus apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-12771 atkūrė trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,38 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir įregistravo Valstybės įmonėje Registrų centre. Išaiškino, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, teikdamos informaciją asmenims vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis bei teisės aktais, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriui pateiktame prašyme nenurodė asmens duomenų naudojimo tikslo ir koks jų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, Varėnos žemėtvarkos skyrius negalėjo pareiškėjui pateikti informacijos, kam priklauso 0,38 ha žemės sklypas. Šiame rašte nurodyta pareiškėjo teisė skųsti atsakymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (I t., b. l. 40-42).

Pareiškėjas P. G. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. liepos 26 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1810 apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui (I t., b. l. 43-44). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 3IN-G-862-1202 įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai išnagrinėti P. G. rašte keliamus klausimus (I t., b. l. 45-46).

Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-109 buvo panaikintas Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 3SD-2839 ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. V. įpareigotas kreiptis į prokuratūrą dėl 0,29 ir 0,38 ha namų valdos žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių B. J. ir R. Ž., ribų bei Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 38-12771 ir 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 38-12824 dalių, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į minėtus namų valdos žemės sklypus, panaikinimo.

2011 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendime Nr. 1T-(7.5)-109 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-12771 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ atkūrė B. J. nuosavybės teises, grąžinant natūra 0,38 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38-12824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ atkūrė R. Ž. (J. Ž. sūnui) nuosavybės teises, grąžinant natūra 0,29 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėta, kad minėtų Alytaus apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu, po 1/3 dalį pastatų (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kitų statinių), esančių (duomenys neskelbtini), priklausė J. Ž., V. K. ir B. J.. Šie pastatai yra minėtuose 0,38 ha ir 0,29 ha namų valdų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kurie Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-12771 ir 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38-12824 buvo grąžinti natūra atitinkamai B. J. bei R. Ž. (I t., b. l. 48-51).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas sužinojo apie galimai jo teises pažeidžiančius skundžiamus Alytaus apskrities viršininko sprendimus, kai susipažino su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-109 turiniu. Be to, teismas vertino, kad iš šio sprendimo turinio pareiškėjui tapo žinomas subjektas, priėmęs skundžiamus aktus, aktų priėmimo data, šių aktų turinys, t. y. faktas, kad minėtais sprendimais buvo atkurta B. J. nuosavybės teisės į 0,38 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atkurta R. Ž. nuosavybės teisės į 0,29 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra pareiškėjui P. G. priklausanti 1/3 dalis statinių (duomenys neskelbtini). Be to, šiame sprendime buvo nurodyta, kad namų valdos žemės sklypai 0,29 ir 0,38 ha suformuoti nesilaikant Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau – ir Tvarka) 13.4 bei 13.6 punktų. Taip pat šiame sprendime buvo konstatuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 6 punktu bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, žemės sklypo dalis, reikalinga V. K. nuosavybės teise priklausančios 1/3 gyvenamojo namo dalies, ūkinių pastatų bei kitų statinių eksploatacijai, negalėjo būti grąžinta natūra B. J. ir R. Ž.. Todėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. 38-12771 ir 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 38-12824 buvo priimti pažeidžiant šių sprendimų priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Teismas įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-109 turinį, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo, atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens R. Ž. argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjui P. G., susipažinus su 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-109, pakako duomenų pateikti teismui skundą su reikalavimais, kuriuos pareiškėjas teismui pateikė tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. skunde (I t., b. l. 1-5). Teismas sprendė, kad pareiškėjas pateikė skundą, praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas padavė teismui prašymą atnaujinti terminą skundo padavimui (I t., b. l. 7), kuriame nurodė, jog nors abu ginčijami sprendimai pirmą kartą buvo paminėti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendime, tačiau pareiškėjas nebuvo susipažinęs su jų turiniu, todėl negalėjo reikalauti jų naikinti. Nurodė, kad susipažino su šiais aktais jau po 2012 m. liepos 26 d., kai šie aktai buvo pateikti pareiškėjo atstovui. Pažymėjo, kad po 2011 m. spalio 10 d. sprendimo gavimo, pareiškėjas tikėjosi, kad ginčytini aktai bus panaikinti atsakovo inicijuoto prokuroro tyrimo metu, o prokurorui 2012 m. kovo 20 d. priėmus nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pareiškėjas apskundė šį nutarimą Generalinei prokuratūrai.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis terminui paduoti skundą teismui atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-98/2006, 2009 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-436/2009). Teismas, įvertinęs byloje suriktus įrodymus, proceso šalių argumentus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. egzistavo objektyvios aplinkybės, kliudžiusios jam tinkamai bei efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir neleidusios teisme užginčyti nurodytų administracinių aktų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad terminas skundui paduoti praleistas žymiai, t. y. daugiau nei 10 mėnesių, todėl tai vertino nepateisinamai ilgu delsimu ginti savo galimai pažeistas teises.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijami administraciniai aktai priimti 2001 m. gruodžio mėn., o pareiškėjas su skundu dėl šių aktų panaikinimo kreipėsi į teismą tik 2012 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų nuo ginčijamų sprendimų priėmimo, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo teisių gynimas pažeistų teisinių santykių stabilumą, kadangi yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

Atsižvelgęs į tai, kad nėra pagrindo pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnį atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių bei tai, kad skunde pateikti pareiškėjo 3-4 reikalavimai dėl teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestiniai iš 1-2 skundo reikalavimų, todėl nutraukus bylą dėl pagrindinių reikalavimų kartu yra nutraukta byla ir dėl išvestinių reikalavimų.

II. Pareiškėjas P. G. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 26-29), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad tiek atsakovas Nacionalinė Žemės tarnyba, tiek ir Vilniaus apygardos prokuratūra sutiko dėl teisės klausimo – ginčijami Alytaus apskrities viršininko sprendimai priimti pažeidžiant teisės aktus. Taigi nebeliko ginčo dėl teisės. Todėl pirmosios instancijos teismui net nereikėjo nustatinėti, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tai buvo pripažinta, be kitų institucijų, ir paties atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos.

Nagrinėdamas bylas, Teismas privalo yra saugoti nuosavybę, socialines ekonomines ir asmenines piliečių teises bei laisves, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas nuosavybės, socialinių ekonominių ir asmeninių piliečių teisių bei laisvių, teisėtumo ir kitus principus, esant akivaizdiems įstatymų pažeidimams, priimant ginčijamus Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, turėjo išnagrinėti ginčą iš esmės, o neatnaujinti termino – tik esant akivaizdžiam pareiškėjo piktnaudžiavimui savo teisėmis.

Nurodo, kad 2011 m. spalio 10 d. Nacionalinės Žemės tarnybos sprendime Nr. 1T-(7.5)-109 teigiama, jog atsakovas pats inicijuos pažeidimo pašalinimą – kreipsis į prokuratūrą dėl ginčijamų įsakymų dalies panaikinimo. Tokį pažeidimo pašalinimo būdą pasirinko atsakovas, pareiškėjas tam neturėjo jokios įtakos, tačiau pareiškėjui jis nekėlė abejonių. Visgi Vilniaus apygardos prokuratūra, nustačiusi visą eilę pažeidimų, atsisakė tenkinti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo Varėnos žemėtvarkos skyriaus pareiškimus, nes nebuvo viešo intereso pažeidimo. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad privatizavimo procesas ir žemės reformos vykdymas laikytini pamatinėmis visuomenės vertybėmis, nepraleisdamas termino skundė Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą Generalinei prokuratūrai, kuri 2012 m. gegužės 8 d. nutarimu atsisakė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą. Tuo būdu dėl 2011 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendime Nr. 1T-(7.5)-109 nurodyto pažeidimo pašalinimo būdo – kreipimosi į prokuratūrą – ir vėlesnio Vilniaus apygardos prokuratūros apskundimo ir skundo išnagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje, pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, tačiau pirmosios instancijos teismas juos įvertino kaip netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Gavęs atsakymą iš Generalinės prokuratūros, pareiškėjas sudarė teisinių paslaugų sutartį su atstovais, kurie pradėjo ruošti dokumentus teismui ir išreikalavo ginčijamus sprendimus, kurie buvo gauti tik po 2012 m. liepos 26 d. ir tik tuomet pareiškėjas su jais susipažino. Nors abu ginčijami sprendimai pirmą kartą buvo paminėti Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2011 m. spalio 10 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-109, tačiau pareiškėjas nebuvo susipažinęs su jų turiniu, todėl negalėjo anksčiau reikalauti jų naikinti ir pateikti teismui kaip skundo priedų. Kaip paaiškėjo vėliau, jau susipažinus su jais, jie naikintini tik dalyje.

Nurodo, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ar teisinių žinių, jis yra garbaus amžiaus (73 metų), jo sveikatos būklė pakankamai sunki. Pareiškėjui nebuvo pagrindo abejoti atsakovo ketinimu kreiptis į prokuratūrą, kad būtų panaikinti ginčijami sprendimai, teisėtumu. 2012 m. rugpjūčio 10 d. skundas buvo paduotas teismui su didesniais reikalavimais (panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus daliai trečiųjų suinteresuotų asmenų), tačiau 2012 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atsisakyta jį priimti, nes dalis reikalavimų teismingi bendros kompetencijos teismui, todėl pareiškėjas kreipėsi pataisytu skundu tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. Pažymi, jog, priimant pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 27 d. skundą, kuris buvo pateiktas su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundas teismo buvo priimtas, todėl akivaizdu, kad teisėjas, vertindamas, ar nepraleistas terminas pateikti skundą, ir jei jis praleistas, ar yra pagrindai atnaujinti terminą, vertino šią aplinkybę ir nustatė, jog terminas atnaujintinas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su juo ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog, kreipdamasis į teismą, privalo pateikti skundžiamą administracinį aktą, todėl terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo tokio administracinio akto gavimo dienos, prieštarauja teismų praktikai ir yra atmestinas. Pareiškėjas, kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, neturėdamas Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 22 d sprendimo Nr. 38-12824 ir 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 38-12771, t. y. neturėdamas skundžiamų administracinių aktų, bei neteikė prašymų Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriui, prašydamas pateikti minėtus sprendimus iki kreipimosi į prokuratūrą.

Pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 27 d. skundą, yra nepagrįstas, nes teismas nusprendė bylą nutraukti vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį byla gali būti nutraukiama jos nagrinėjimo metu ar ją išnagrinėjus.

Pareiškėjas pasirinko alternatyvų savo teisių gynimo būdą – kreipimąsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Kreipimasis į prokuratūrą neatitinka sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarkos, nustatytos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, ir nors pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, pasirinktas alternatyvus teisių gynimo būdas nelaikytinas svarbia aplinkybe sprendžiant dėl teismo paduoti skundą atnaujinimo.

Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad per terminą nuo sužinojimo apie jo galimai pažeistas teises iki skundo teismui padavimo būtų sunkiai sirgęs ar gulėjęs ligoninėje, kas būtų galėję apsunkinti jo galimybes kreiptis į teismą. Taip pat pareiškėjo kreipimasis į Varėnos rajono apylinkės prokuratūrą ir vėliau į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, įrodo pakankamus pareiškėjo gebėjimus ginti savo teises kreipiantis į teismą.

Pažymi, kad terminas skundui paduoti yra praleistas žymiai (daugiau nei 10 mėnesių), nuosavybės teisės R. Ž. ir B. J. buvo atkurtos 2001 m. gruodžio mėn., t. y. prieš 12 metų, todėl turi būti atsižvelgta į žemės savininkų teisę į nuosavybės teisių stabilumą ir teisinį tikrumą. Atkreipia dėmesį, kad nei skunde Vilniaus apygardos administraciniams teismui, nei teismo posėdžių metu, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo, kad R. Ž. ar B. J. turto paveldėtojai trukdo naudotis pareiškėjui priklausančių pastatų dalimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, prašo priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į 1/3 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo 2009 m. sausio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš A. P., o A. P. statinių dalį įgijo 2006 m. sausio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš V. K., o ši turtą paveldėjo iš Z. U. 1994 m. spalio 14 d. Pastatų savininke ginčijamų apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu (2001 m. gruodžio 22 d. ir 2001 m. gruodžio 3 d.) buvo V. K.. Būtent V. K. turėjo teisę per vieną mėnesį pateikti teismui skundą dėl minėtų sprendimų teisėtumo, jei manė, kad jos teisės yra pažeistos. Tačiau V. K. sutiko su apskrities viršininko sprendimais ir jokių skundų nepateikė. Turto perleidimas (šiuo atveju sudarytos dvi dovanojimo sutartys) nesukuria papildomų teisių turto įgijėjams. Apdovanotasis įgyja tiek pat teisių ir pareigų, kiek jų turėjo dovanotojas. Pasikeitus turto savininkui, jam skundo padavimo terminai negali būti pradėti skaičiuoti iš naujo, nes tai pažeistų šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principą. Pareiškėjas prieš sudarydamas sandorį, turėjo veikti protingai ir atsakingai – įvertinti visas turto perleidimo aplinkybes ir priimti protingą sprendimą.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pateiktus dokumentus ir paties pareiškėjo nurodytus faktus, pareiškėjui apie skundžiamus aktus ir jų turinį buvo žinoma 2011 m. gegužės 25 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 3SD-2893 (I t., b. l. 39). Vėliausia sužinojimo data galima laikyti 2011 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimą Nr. 1T-(7.5)-109 (I t., b. l. 48-51). Šiame sprendime aiškiai nurodyti sprendimai, jų priėmimo datos, bei jų turinys: „pažymėtina, kad šie pastatai yra minėtuose 0,38 ha ir 0,29 ha namų valdos žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kurie Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-12771 ir 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38-12824 buvo grąžinti natūra atitinkamai B. J. bei R. Ž.“. Pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino šias aplinkybes ir nutartyje nurodė, kad pareiškėjui, susipažinus su 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-109, pakako duomenų pateikti teismui skundą su reikalavimais, kuriuos pareiškėjas teismui pateikė tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. skunde. Todėl teismas tinkamai sprendė, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio apskundimo terminą. Tokiu būdu teismas, neatnaujindamas pareiškėjui termino skundui paduoti, įvertino visas objektyvias aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

Pažymi, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra teisėti ir sąžiningi žemės sklypų savininkai. Jų veiksmuose nuosavybės teisių atkūrimo metu ir vėliau nebuvo ir nėra jokių pažeidimų. Nuosavybės teisės jiems buvo atkurtos teisėtai ir šie asmenys turi savo teisėtus lūkesčius toliau valdyti žemę, kuria jie rūpinasi jau daugiau nei dešimt metų. Patenkinus pareiškėjo skundą, nebūtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Taip pat paties pareiškėjo teisės niekaip nėra pažeistos, jis turi nuosavybės teisę į tam tikrą dalį statinių ir turi galimybę pateikti prie jam priklausančių nuosavybės teise statinių, nes yra nustatyti kelio servitutai (teisė važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku) (I t., b. l. 14-15).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė nutraukti administracinė bylą ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu – paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog termino skundui dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 38-12771 dalies, kuria nuosavybės teisės į 0,3800 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos B. J., bei Alytaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 38-12824 dalies, kuria nuosavybės teisės į 0,2900 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos R. Ž., panaikinimo paduoti nepraleido, nes apie šiuo sprendimus sužinojo bei su jų turiniu išsamiai susipažino ne gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-109, tačiau tik po 2012 m. liepos 26 d., kai juos gavo.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme sprendimų, kurie neturėjo būti įteikti skundą teismui padavusiam asmeniui, apskundimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, teisingai nustatė, kad kreipimosi į teismą termino eigos pradžia dėl 1-2 pareiškėjo skundo reikalavimų šiuo atveju laikytina diena, kai pareiškėjas susipažino su Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-109, kuriame pakankamai aiškiai buvo paaiškinta, kad Alytaus apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-12771 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ atkūrė B. J. nuosavybės teises, grąžinant natūra 0,38 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o Alytaus apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38-12824 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ atkūrė R. Ž. (J. Ž. sūnui) nuosavybės teises, grąžinant natūra 0,29 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėta, kad minėtų Alytaus apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu, po 1/3 dalį pastatų (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kitų statinių), esančių (duomenys neskelbtini), priklausė J. Ž., V. K. ir B. J.. Šie pastatai yra minėtuose 0,38 ha ir 0,29 ha namų valdų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kurie Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 38-12771 ir 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 38-12824 buvo grąžinti natūra atitinkamai B. J. bei R. Ž.. Tačiau, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, žemės sklypo dalis, reikalinga V. K. (iš kurios nuosavybės teisę į atitinkamą dalį pastatų įgijo pareiškėjas) nuosavybės teise priklausančios 1/3 gyvenamojo namo dalies, ūkinių pastatų bei kitų statinių eksploatacijai, negalėjo būti grąžinta natūra B. J. ir R. Ž..

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog iš minėto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-109 turinio pareiškėjui tapo žinomas subjektas, priėmęs skundžiamus aktus, aktų priėmimo data, šių aktų turinys. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui, susipažinus su 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-109, pakako duomenų pateikti teismui skundą su reikalavimais, kuriuos pareiškėjas teismui pateikė tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. skunde, t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą.

Spręsdamas klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas (šiuo atveju į Generalinę prokuratūrą), paprastai nėra svarbi priežastis terminui paduoti skundą teismui atnaujinti. Pažymėtina, jog net jei tai ir būtų pripažinta svarbia skundo padavimo termino atnaujinimo priežastimi, tačiau pareiškėjo ilgas delsimas po Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 17.9.-1465, kuriuo galutinai buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir ginčyti Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 38-12771 ir Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 38-12824 teisėtumą, negali būti laikomas pateisinamu, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pateisinančių jo skundo teismui pateikimą tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. Tai, kad pareiškėjas po Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo kreipėsi į atstovus, rinko bei ruošė reikiamus dokumentus, taip pat negali būti laikoma svarbia termino paduoti skundą teismui atnaujinimo priežastimi, kadangi tai yra subjektyvios ir nuo pareiškėjo valios priklausančios aplinkybės, objektyviai nesukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, laikėsi administracinių teismų praktikos, suformuotos iš esmės analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas