2022-04-06 Nr. AB-8140-3-61-3-05094-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1907-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05094-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja B. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35212 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2353 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, dėl savo tautybės susidūrė su daug problemų, bijojo atskleisti kitiems, kad yra (duomenys neskelbtini), bijojo kalbėti savo kalba. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo žudomi, bijo švęsti šventę „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017 m. priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, dalyvavo šios partijos demonstracijose, todėl jai kyla persekiojimo grėsmė. Jei (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos sužinos, kad ji yra (duomenys neskelbtini) narė, ji gali būti įkalinta arba nužudyta. Pažymėjo, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai su smurto veiksmais ar persekiojimu nesusidūrė, tačiau dėl partinės veiklos buvo sumušti jos giminaičiai ir draugai.

3. Pareiškėja teigė, kad nebuvo užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėja nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – patiria diskriminaciją dėl (duomenys neskelbtini) tautybės ir yra ištisai jai grasinama, todėl bijo dėl savo gyvybės. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir nužudymų dėl priklausymo tautinėms ar religinėms mažumoms ir dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjos sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

5. Pareiškėja teigė, kad jos nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, pareiškėja neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) politinei partijai ir kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria netinkamą elgesį. Tačiau (duomenys neskelbtini) yra daug (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, užimančių svarbias pareigas: parlamentarai (tiek valdančiose, tiek opozicinėse partijose), teisėjai ir ministrai, šalies ombudsmenas. (duomenys neskelbtini) kitų kalbų, išskyrus (duomenys neskelbtini), vartojimas yra griežtai ribojamas, tiek vyriausybėje tik valstybės tarnyboje, o nuo 2015 m. (duomenys neskelbtini) buvo uždaryta daug (duomenys neskelbtini) kalbos mokyklų, tačiau bendras (duomenys neskelbtini) kalbos draudimas buvo panaikintas ir (duomenys neskelbtini) kalba yra leidžiama mokytis privačiose mokyklose. (duomenys neskelbtini) kalba yra leidžiama policijos sulaikymo metu, o (duomenys neskelbtini) teismai (duomenys neskelbtini) prireikus parūpina nemokamus vertėjus. Tiek valstybiniai, tiek privatūs televizijos kanalai (duomenys neskelbtini) transliuoja (duomenys neskelbtini) kalbomis. Daugelis renginių, susijusių su (duomenys neskelbtini) problemomis ar opozicinėmis grupėmis, (duomenys neskelbtini) buvo uždrausti saugumo sumetimais, tačiau (duomenys neskelbtini) šventės, susijusios su (duomenys neskelbtini) separatizmu, nėra uždraustos. Pagal (duomenys neskelbtini) Konstituciją visi asmenys yra lygūs, nepaisant kalbos, rasės ar kitų aplinkybių. Vakarų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės diskriminacija, tačiau (duomenys neskelbtini) užtikrina teisinius ir administracinius instrumentus nuo diskriminacijos. Šiuo atveju pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rytuose, kur (duomenys neskelbtini) sudaro didelę dalį miesto gyventojų. Pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jos tautybės yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, jos pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai taip pat nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais, nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūko konkrečių detalių ir tikslumo, o tam tikri pasakojimo epizodai (pvz. partijos vėliavos spalvos) yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Todėl pareiškėjos pasakojimo dalis nebuvo suderinama su surinkta informacija apie kilmės valstybę, Departamentas pareiškėjos pasakojimo pagrįstai nelaikė patikimu įrodymu.

5. Atsakovas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punkto kontekste nesutiko su pareiškėja, kad Departamentas jos skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendra taisyklę sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl pareiškėjos prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

6. Atsakovas Tvarkos aprašo 22 punkte, Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo kontekste nurodė, kad atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėja patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

7. Teismas, apžvelgęs pareiškėjos 2021 m. spalio 14 d. apklausos metu duotus paaiškinimus, skundžiamų Departamento ir Komisijos sprendimų motyvus ir išvadas, nustatė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo žudomi, bijo švęsti šventę „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2017 m. priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, dalyvavo šios partijos demonstracijose, todėl jai kyla persekiojimo grėsmė, ji gali būti įkalinta arba nužudyta.

8. Teismas akcentavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, įtvirtinta 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte, Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant šių nuostatų taikymą, išdėstė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje.

9. Teismas, įvertinęs Departamento surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, sprendė, kad surinkta informacija nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys (duomenys neskelbtini) susiduria su diskriminacija, kuri savo išraiška, forma ir/ar pobūdžiu pažeidžia jų žmogaus teises bei prilygta persekiojimui, kaip tai apibrėžta Tvarkos aprašo 91.1.1 papunktyje. Vakarų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės diskriminacija, nors (duomenys neskelbtini) užtikrina teisinius ir administracinius instrumentus nuo diskriminacijos. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rytuose. Šiame (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) sudaro didelę dalį miesto populiacijos ((duomenys neskelbtini) sudaro maždaug 55 proc. visų miesto gyventojų). Todėl, vertinant pareiškėjos individualią padėtį, nėra aplinkybių, padidinančių tikimybę (duomenys neskelbtini) jai susidurti su diskriminacija.

10. Teismas iš Departamento pateiktos kilmės informacijos taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) visuomenės požiūris į (duomenys neskelbtini) tautybės asmenis, kurio pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) negali išvengti (duomenys neskelbtini), savo forma, pobūdžiu bei pasekmėmis asmeniui nepadaro įprastinio gyvenimo netoleruotinu ir neprilygsta persekiojimui ir (arba) sukelia didelės žalos pavojų. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

11. Teismas pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra daug (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, užimančių svarbias pareigas, parlamentarų (tiek valdančiose, tiek opozicinėse partijose), (duomenys neskelbtini) yra teisėjai ir ministrai, (duomenys neskelbtini) dirba valstybės tarnyboje, o šalies ombudsmeno pareigas užima (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kalba yra leidžiama policijos sulaikymo metu, o (duomenys neskelbtini) teismai (duomenys neskelbtini) prireikus parūpina nemokamus vertėjus. Tiek valstybiniai, tiek privatūs televizijos kanalai (duomenys neskelbtini) transliuoja (duomenys neskelbtini) kalbomis. Daugelis renginių, susijusių su (duomenys neskelbtini) problemomis ar opozicinėmis grupėmis, (duomenys neskelbtini) buvo uždrausti saugumo sumetimais, tačiau (duomenys neskelbtini) šventės, dažnai laikomos kaip susijusiomis su (duomenys neskelbtini) separatizmu, nėra uždraustos.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjos jaučiama baimė yra subjektyvi, niekuo nepagrįsta, išskirtinai hipotetinio pobūdžio, jos pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai taip pat nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais, nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, paaiškinimams trūko konkrečių detalių ir tikslumo. Pareiškėjos pasakojimo dalis nebuvo suderinama su surinkta informacija apie kilmės valstybę, todėl Departamentas pareiškėjos pasakojimo pagrįstai nelaikė patikimu įrodymu. Pareiškėja tiek apklausos metu, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad asmeniškai jai niekas negrasino, o įvertinus jos individualią situaciją, tai, kad ji yra jauna, darbinga moteris, gyvenusi su savo šeima, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog dėl lyties jai kyla padidinta persekiojimo rizika. Pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės šalies priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

13. Teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) miestas) yra nutolusi maždaug 260 km nuo sienos su (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie saugumo incidentus (duomenys neskelbtini) miesto regione. Pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėja neįvardijo kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai.

14. Teismas nenustatė ir pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė, kokios konkrečios esminės aplinkybės, susijusios su pagrindais suteikti jai prieglobstį, buvo nenurodytos ir neįvertintos Komisijos. Tai, kad Komisija patvirtino Departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir nemotyvuotu. Komisijos sprendime iš esmės atsakyta į visus pareiškėjos skundo argumentus.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta. Todėl šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Prieglobsčio prašytoja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia neteisėtai, neturėdama pateisinamos priežasties kirto Lietuvos Respublikos sieną. Išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį nebuvo nustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, todėl tikėtina, kad atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Tvarkos aprašo 33 punkto bei Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto kontekste pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, ji gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

16. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai draudimo atvykti termino nustatymo argumentai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pareiškėja pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, teismas nustatė, kad pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, šis laikotarpis neviršija maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

17. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, vertino, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

18. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti skundžiamus Departamento ir Komisijos sprendimus, atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

21. Nesutinkama su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Paaiškinama, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja diskriminuojama tautiniu ir politiniu pagrindu dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai. Po 2016 m. nepavykusio valdžios perversmo (duomenys neskelbtini) partijos nariai kaltinami terorizmu, ryšiais ir bendradarbiavimu su „PKK“, persekiojami, areštuojami ir teisiami. Todėl dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai kyla realus pavojus pareiškėjos laisvei, gyvybei ir sveikatai.

22. Pažymima, kad atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

23. Teigiama, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

24. Akcentuojama, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas akcentuoja, kad surinkta pareiškėjos kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojami (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) užtikrina teisinius ir administracinius instrumentus nuo diskriminacijos. Šiuo atveju pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rytuose, kur (duomenys neskelbtini) sudaro didelę dalį miesto gyventojų. Pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jos tautybės yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjos pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai taip pat nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais, nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūko konkrečių detalių ir tikslumo.

27. Atsakovo teigimu, jis iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių surinko kilmės valstybės informaciją, kuri yra aktuali pareiškėjos pasakojimo kontekste. Pareiškėja nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų vertinti, kad surinkta informacija būtų nepakankama ar neteisinga. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjos kilmės valstybėje nevyksta vidaus ar tarptautinis ginkluotas konfliktas.

28. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausyta.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

V. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai – (duomenys neskelbtini) pilietei – nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sprendime Departamentas pagrįstai nurodė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir nustatė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

34. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad dėl kilmės šalyje priklausymo (duomenys neskelbtini) politinei partijai kyla realus pavojus pareiškėjos laisvei, gyvybei ir sveikatai. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo, nesurinko aktualios ir naujos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Departamento sprendimai išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti nėra proporcingi.

35. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

38. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

39. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

41. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

42. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

43. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja apklausos Departamente metu paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai – (duomenys neskelbtini) ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria netinkamą elgesį.

45. Apklausos Departamente metu pareiškėja nurodė esminius argumentus, kad yra (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kur dėl savo tautybės susidūrė su daug problemų. Bijojo atskleisti kitiems, kad yra (duomenys neskelbtini), bijojo kalbėti savo kalba. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo žudomi, (duomenys neskelbtini) bijo švęsti šventę „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2017 m. priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Dalyvavo šios partijos demonstracijose 4–5 kartus, susirinkimuose nuo 18 metų. Demonstracijų metu nenukentėjo, bet buvo sumušti jos giminaičiai ir draugai 2014 metais. Dėl priklausymo šiai partijai jai (duomenys neskelbtini) kyla persekiojimo grėsmė. Jei (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos sužinos, kad ji yra (duomenys neskelbtini) narė, ji gali būti įkalinta arba nužudyta. Išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes nori būti laisva.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apklausų metų duotus paaiškinimus, sutinka su Departamento vertinimu, kad pareiškėjos pasakojimas negali būti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti.

47. Iš skundžiamo Departamento Sprendimo matyti, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja nurodė, kad ji priklauso (duomenys neskelbtini) politinei partijai, iš įvairių šaltinų surinko informaciją apie šią partiją, kuri propaguoja (duomenys neskelbtini) teises demokratijos keliu, šios partijos įsteigimą, veiklą, partijos narių padėtį 2012–2021 metais. Taip pat Departamentas surinktos informacijos kontekste vertino pareiškėjos pasakojimą, kuris, įvertinus jo turinį, pagrįstai pripažintas kaip nepakankamas prašymui, jog dėl pareiškėjos priklausymo šiai partijai jai gali grėsti jos nurodytos pasekmės (įkalinimas ar nužudymas), pagrįsti. Departamentas apklausos metu nustatė prieštaravimus, pareiškėjos pasakojimo nenuoseklumą, neišsamumą teikiant informaciją apie (duomenys neskelbtini) veikiančią (duomenys neskelbtini) partiją. Taip pat pareiškėjos pasakojimo dalis dėl įstojimo į šią partiją dar būnant nepilnametei, nebuvo suderinama su atsakovo surinkta informacija, jog (duomenys neskelbtini) partijos nariu gali tapti 18 metų sulaukę asmenys.

48. Akcentuotina ir tai, kad Departamentas vadovavosi 2020 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės „Home Office“ gairėse dėl (duomenys neskelbtini) partijos narių prieglobsčio prašymų vertinimo pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos, be kita ko, nėra tikėtina, kad asmuo susidurs su persekiojimu vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) nariu ar rėmėjas. Rizika, su kuria jis susidurs, priklausys nuo asmens profilio ir jo veiklos. Paprasti (duomenys neskelbtini) nariai dažniausiai atkreipia neigiamą valdžios dėmesį dalyvaudami mitinguose ir demonstracijose, viešai kritikavę vyriausybę ar prezidentą, pasisakę (duomenys neskelbtini) politiniais klausimai, ar aktyviai ir matomai domėjęsi aukšto rango (duomenys neskelbtini) šeimos nario teismo byla. Priešingu atveju, mažiau tikėtina, jog paprastas (duomenys neskelbtini) narys dėl savo politinių įsitikinimų pritrauks neigiamą (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesį. Kiekvienas asmuo turi įrodyti, kad jo narystė ar parama (duomenys neskelbtini) (arba priskiriama narystė ar parama) atkreipė į juos neigiamą valdžios dėmesį tiek, kad jiems kyla didelės žalos rizika arba persekiojimas grįžus į (duomenys neskelbtini).

49. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pasakojimo nenustatyta, kad ji aktyviai dalyvautų minėtos partijos veikloje, pareiškėja nenurodė, kad kritikavo kilmės valstybės valdžią ir vadovą. Pareiškėja apklausos Departamente metu nurodė, kad dalyvavo demonstracijose, kurių metu nenukentėjo, o nukentėjo jos giminaičiai ir draugai ir tai buvo 2014 metais. Pareiškėja nenurodė, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai asmeniškai būtų susidūrusi su smurto veiksmais ar persekiojimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos priklausymas (duomenys neskelbtini) partijai savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio.

50. Nustatyta, kad Departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjos priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai, skundžiamame Sprendime analizavo pareiškėjos kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir nustatė, kad kilmės valstybėje ribojamos kai kurios (duomenys neskelbtini) teisės iš esmės dėl aktyvaus dalyvavimo (duomenys neskelbtini) politinėje veikloje. (duomenys neskelbtini) taip pat yra teisinių ir administracinių priemonių skųstis dėl patiriamos diskriminacijos, kuri yra draudžiama pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus.

51. Pareiškėjos apklausos metu pateiktas pasakojimas dėl jos kaip (duomenys neskelbtini) diskriminavimo, netinkamo elgesio yra daugiau bendro pobūdžio, nesusietas su jos asmeniu. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys (duomenys neskelbtini) negali kalbėti savo kalba, bijo pripažinti, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žmonės buvo žudomi, jiems neleidžiama švęsti šventes. Pareiškėja nenurodė, kad jai dėl priklausymo nurodytai etninei grupei kiltų asmeninio pobūdžio grėsmė. Tokie pareiškėjos prašymo motyvai patvirtina, kad pareiškėja su persekiojimu, pavojumi jos sveikatai ir gyvybei kilmės valstybėje dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), nebuvo susidūrusi. Pareiškėja savo pasakojimą iš esmės grindė bendra (duomenys neskelbtini) nesaugia ir sunkia padėtimi kilmės šalyje. Tačiau, kaip minėta, bendra saugumo padėtis kilmės šalyje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos išvykimą iš kilmės valstybės iš esmės sąlygojo ekonominės priežastys. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį siejo su ekonominiais tikslais, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) nėra darbo ir pinigų, mokytis yra brangu, ieško geresnio gyvenimo Europoje. Pareiškėja Departamentui apklausos metu nurodė kitokias priežastis, sąlygojusias jos išvykimą (priklausymas partijai ir (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai), be kita ko, pažymėdama, kad paliko kilmės šalį, nes nori būti laisva. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prasta ekonominė padėtis nėra numatyta teisės aktuose kaip aplinkybė, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį, ekonominės priežastys negali savaime būti laikomomis „bėgimu nuo persekiojimo“ prieglobsčio teisės kontekste.

53. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagrįstai pripažinta, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) miestas) saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai ir nustatė, kad prieglobsčio prašytojos paskutinė gyvenamoji vieta yra nutolusi maždaug 260 km nuo sienos su (duomenys neskelbtini) bei nėra pranešama apie saugumo incidentus (duomenys neskelbtini) miesto regione. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

55. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Pažymėtina, kad Departamentui nustatyta pareiga surinkti informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę nereiškia pareigos rinkti informaciją pareiškėjos norimais aspektais, ypač jei tokių aspektų pareiškėjas nenurodė prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neteigė, kad dėl tam tikrų individualių savo savybių ar jos priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai jos atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

57. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškėja slėpsis, todėl nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Sprendimo dalis dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra teisėta ir pagrįsta.

58. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo ir Departamento išvadoms, kad sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra teisėtos ir pagrįstos. Departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau nebe pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgus į tai, jog Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į 2 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

59. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo ir Departamento sprendimų dalys dėl draudimo atvykti ir duomenų įvedimo į SIS sistemą keistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos B. A. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35212 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; „4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.

Atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 6K-2353 dalį.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė