Legislator Case Law & Legislation
7a628b52-7047-4e07-a62e-55d271f23199 AI generated

7a628b52-7047-4e07-a62e-55d271f23199 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 7a628b52-7047-4e07-a62e-55d271f23199
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-521-544/2018 teisėja Rita Dambrauskaitė Proceso Nr. 2-08-3-08557-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.9.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio butų Å«kis“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-342-589/2017 pagal ieÅ¡kovės V.

Legislator headnote

AI generated

7a628b52-7047-4e07-a62e-55d271f23199 · Panevėžio apygardos teismas: Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog 2004 m. rugpjūčio 6 d. Juridinių asmenų registre yra įregistruota (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija ir administravimas pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį pasibaigė. Be to, 2014 m. balandžio 28 d. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas Panevėžio miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė buvo paskirta minėto pastato administratore.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-521-544/2018 teisėja Rita Dambrauskaitė Proceso Nr. 2-08-3-08557-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.9.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio butų Å«kis“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-342-589/2017 pagal ieÅ¡kovės V.

M. įmonės ieÅ¡kinį atsakovei AB „Panevėžio butų Å«kis“, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiamiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. M., V. M., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. M. įmonė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Panevėžio butų Å«kis“ 7277,63 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, taip pat turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ji valdo patalpas, esančias Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims V. M. ir V. M. bei kuriose yra įsteigta ieškovės odontologijos klinika. Daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovės 2006 m. balandžio 21 d. sudarytos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, administravimo ir nuotolinės techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. 16-1025 pagrindu atsakovei buvo perleista šio statinio bendro naudojimo objektų valdymo teisė.

Šalys 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų priežiūros paslaugų sutartį, kuria atsakovei buvo perleista patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžys, priežiūra. Panevėžio miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo paskirta minėto namo valdytoja. Sprendimas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jis nėra nuginčytas. Taigi, atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“ valdo, naudoja ir prižiūri daugiabučiame name, kuriame yra pirmiau nurodytos patalpos, esančius bendrojo naudojimo objektus, įskaitant ir inžinerinius tinklus.

3. Nurodė, kad ieškovės valdomos patalpos tris kartus, t. y. 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. liepos 12 d. ir 2015 m. liepos 20 d., buvo užlietos nuotekomis. Šių užliejimų priežastys – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų (nuotekų sistemos), esančių daugiabučiame name ir iki šio namo įvado, trūkumai (defektai). 2015 m. įvykusių patalpų užpylimų pasekoje buvo apgadinta ieškovės odontologijos klinikos medicininė aparatūra, dėl ko, šalindama gedimus, ieškovė negalėjo vykdyti veiklos ir patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis).

Be to, siekdama taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , ji kreipėsi į Advokatų profesinę bendrijÄ Markevičius, LukoÅ¡evičius ir partneriai, kur buvo teikiamos konsultacijos, ruoÅ¡iami dokumentai, sumokėjo 300 Eur, o Å¡i suma turi bÅ«ti pripažinta nuostoliais ir atlyginta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 6 977,65 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 248,32 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų, 209,28 Eur žyminio mokesčio.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, atsakovės atsakymu į ieÅ¡kovės pretenzijÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovės valdomas odontologijos kabinetas buvo užlietas tris kartus, t. y. 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. liepos 12 d. ir 2015 m. liepos 20 d., užliejimų priežastis – užsikimÅ¡usi kanalizacija. Nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) 2006 m. balandžio 1 d. sudarė pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartį.

Atsakovė Å¡ia sutartimi įsipareigojo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, vykdyti daugiabučio namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bÅ«klės nuolatinius stebėjimus, užtikrinti pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninį patvarumÄ , Å¡alinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimÄ , jų profilaktikÄ , derinimÄ , prisiimdama atsakomybę už pastato, įskaitant buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklų, atitiktį privalomųjų reikalavimų visumai.

Be to, teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės valdyba 2002 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė atsakovę daugiabučio namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), administratore. Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alys 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų priežiÅ«ros paslaugų sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo teikti ieÅ¡kovės valdomų negyvenamųjų patalpų ir jose esančios inžinerinės įrangos priežiÅ«ros paslaugas.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose esančių vamzdynų techninės priežiÅ«ros, neužtikrino, jog tokia priežiÅ«ra bÅ«tų vykdoma atliekant ne tik avarijų likvidavimo, bet ir prevencinio pobÅ«džio darbus (vamzdynų iÅ¡valymo darbus ir pan.). Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad vamzdynų iÅ¡valymo darbai buvo atliekami tik po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl užlietų patalpų. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovės valdomas odontologijos kabinetas nebebuvo užlietas, atsakovei atlikus vamzdynų iÅ¡valymo darbus, ir tai rodo, kad bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti žalos, jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai atlikusi savo pareigas, užtikrindama namo inžinerinių tinklų techninę bÅ«klę, saugų naudojimÄ ir atlikdama prevencinio pobÅ«džio darbus.

Teismas apibendrindamas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ .

7. Teismas nustatė, kad medicinos įrangos remonto darbai ieÅ¡kovei kainavo 6 977,65 Eur, ir, remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, pripažino, jog atsakovė turi atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas. Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 300 Eur iÅ¡laidų už teisines paslaugas atlyginimo priteisimo, konstatavęs, kad jos nėra tiesioginiai nuostoliai, susiję su atsakovės veiksmais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Panevėžio bÅ«tų Å«kis“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. M. įmonės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog 2004 m. rugpjūčio 6 d. Juridinių asmenų registre yra įregistruota (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija ir administravimas pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį pasibaigė. Be to, 2014 m. balandžio 28 d. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas Panevėžio miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė buvo paskirta minėto pastato administratore.

10. Nurodo, kad Bendrijos ir atsakovės 2006 m. balandžio 1 d. sudaryta pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė konkrečias AB „Panevėžio butų Å«kis“ teikiamas paslaugas ir mokestį už jas, apie bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimÄ joje neraÅ¡oma. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai Å¡iame name yra Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiÅ«rimi. Bendrovei pavesta vykdyti tik dalį funkcijų – namo bÅ«klės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymÄ , smulkių defektų Å¡alinimÄ , bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimÄ , jų profilaktikÄ , bendrosios inžinerinės įrangos avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ .

Vamzdynų profilaktinis plovimas sutartyje nebuvo numatytas, į mokesčių tarifÄ Å¡i paslauga neįskaičiuota, jis buvo atliekamas bendrijos pirmininkės praÅ¡ymu. Nuolatinės techninės priežiÅ«ros suraÅ¡yti aktai kasmet pateikiami bendrijos pirmininkei.

11. Nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir mano, jog bylos duomenimis neįrodyta, kad ieÅ¡kovei priklausančios patalpos buvo užlietos ir butų Å«kio avarinė tarnyba buvo kviečiama dėl užsikimÅ¡usios kanalizacijos. Odontologinės įrangos gedimams pagrįsti nebuvo skirta ekspertizė, o į žalos kainÄ Ä¯trauktas ir kompresorius, kurio atstatymo vertė 370 Eur, tačiau jis yra sumontuotas namo rÅ«syje.

12. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V. M. įmonė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė yra tiek namo, tiek name ir patalpose esančių inžinerinių įrenginių – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų (nuotekų sistemų) valdytoja, dėl ko jai kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo valdytoja. Sprendimas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jis nėra nuginčytas, todėl toks įrašas CK 4.262 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalies prasme laikomas teisingu ir išsamiu.

14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ tretieji asmenys V. M. ir V. M. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

17. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumÄ .

18. Pagal kasacinio teismo praktikÄ statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

19. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės valdyba 2002 m. gegužės 21 d. sprendimu paskyrė atsakovę daugiabučio namo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Å io daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2004 m. rugpjūčio 6 d. įsteigė BendrijÄ , kuri su atsakove 2006 m. balandžio 1 d. sudarė pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartį. IeÅ¡kovė tvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. liepos 12 d. ir 2015 m. liepos 20 d., užsikimÅ¡us nuotekų Å¡alinimo sistemai, buvo užlietos jos valdomos patalpos ir Å¡iose patalpose esanti medicinos įranga.

IeÅ¡kovė patirtus nuostolius įrodinėja vadovaudamasi CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Å iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

20. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi Bendrijos steigimo momentu) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi Bendrijos steigimo momentu), administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Vadinasi, atsakovė nuo 2004 m. rugpjūčio 6 d., kai buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, neteko savo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, statuso, kaip šis statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio su būtinais (atitinkamais) pakeitimais, 4.236 – 4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas.

Tokiu būdu, akivaizdu, jog atsakovė ieškovės turto užliejimo momentu jau nebuvo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Vadinasi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiÅ¡kia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo. Kaip matyti, atsakovei 2006 m. balandžio 1 d. sutartimi pavestos vykdyti namo techninės priežiÅ«ros funkcijos. 2014 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 17 d. atsakovė yra atlikusi Bendrijos statinio pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiÅ«rÄ su tikslu nustatyti atitikimÄ privalomiems reikalavimams, rekomenduoti remonto darbus, įvertinti eksploatacinės techninės priežiÅ«ros (stebėjimų) kokybę ir juos pateikusi Bendrijos pirmininkei.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros veikiant pagal užsakovo nurodymus teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Vadinasi, atsakovė pagal nurodytas pareigas, kurias jai pavedė vykdyti Bendrija, nėra namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme.

22. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog buitinė kanalizacija užsikimšo dėl jos konstrukcijų trūkumų, tai, priešingai nei teigia ieškovė, nėra pagrindo kilti atsakovės atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami reikalavimai, nustatyti aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija, galiojusi ieškovės turto užliejimo momentu) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas).

24. Reglamento 5 punkte įtvirtinta, kad privalomųjų reikalavimų visumÄ sudaro: reikalavimai iÅ¡laikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1 punktas): mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1 punktas); gaisrinės saugos (5.1.2 punktas); higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3 punktas); saugaus naudojimo (5.1.4 punktas); apsaugos nuo triukÅ¡mo (5.1.5 punktas); energijos taupymo ir Å¡ilumos saugojimo (5.1.6 punktas); reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad (5.2 punktas): patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytÄ Nekilnojamojo turto registro duomenyse (5.2.1 punktas); bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (5.2.2 punktas).

25. Reglamento 7 punktas nustato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiÅ«ra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1 punktas); esminius energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio Å«kio valdymu (7.2 punktas); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ (7.3 punktas); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4 punktas).

26. Reglamento 8 punkte iÅ¡skirti tokie privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo, jo dalių bÅ«klės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1 punktas); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2 punktas); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3 punktas). Reglamento priede „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“ yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) darbų, kurie yra bÅ«tini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, sÄ raÅ¡as, į kurį, be kitų darbų, patenka namo nuotekų Å¡alinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymo, smulkių defektų Å¡alinimo darbai (16 punktas).

27. Reglamento 23 punkte, nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rÄ organizuoja jo naudotojas Å«kio bÅ«du arba sutarties pagrindu paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiÅ«rėtojÄ . Vadinasi, pati Bendrija gali užsiimti Å¡ios priežiÅ«ros vykdymu arba pavesti tokios priežiÅ«ros vykdymÄ trečiajam asmeniui – profesionaliam techniniam prižiÅ«rėtojui. Tokiam asmeniui pagal sutartį gali bÅ«ti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros įgyvendinimas (tiek, kiek yra objektyviai galimas atitinkamų funkcijų atskyrimas), be to, asmuo gali bÅ«ti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ .

Toks aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros įgyvendinimÄ . Å ioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad techniniam prižiÅ«rėtojui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiÅ«ros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys).

28. Minėta 2006 m. balandžio 1 d. sutartimi atsakovė įsipareigojo vykdyti daugiabučio namo bÅ«klės nuolatinius stebėjimus, užtikrinti pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninį patvarumÄ , Å¡alinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimÄ , jų profilaktikÄ , derinimÄ , be to, prisiėmė atsakomybę už pastato ir kitų sutartyje aptartų bendrojo naudojimo objektų atitikimÄ privalomųjų reikalavimų visumai. Konkrečiai, be kita ko, sutartyje nustatyta atsakovės atsakomybė už bendrųjų konstrukcijų – pagrindinių namo laikančiųjų (pamatų, sienų, perdenginių, stogo) ir kitų konstrukcijų (balkonų ir pan.); bendrojo naudojimo patalpų langų, pertvarų, durų, grindų, laiptų; bendrosios inžinerinės įrangos:

Å¡alto vandentiekio tinklų nuo vandens tiekėjo ir tinklo savininko nustatytos ribos iki įvado įjungimo prie stovo, įskaitant prijungimo vietÄ ; buitinių nuotėkų Å¡alinimo tinklų nuo buto nuotėkų tinklų įjungimo į stovo triÅ¡akį iki pirmo nuotėkų Å¡ulinio už pastato sienos; lietaus nuotėkų Å¡alinimo tinklų nuo pastato stogo iki pirmo nuotėkų Å¡ulinio už pastato sienos; elektros instaliacijos nuo elektros energijos tiekėjo ir tinklo savininko nuosavybės ribos iki elektros apskaitos prietaiso butui; bendrosios inžinerinės įrangos avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ .

29. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė yra inžinierinių įrenginių – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, ir iki nurodyto daugiabučio namo įvado valdytoja, nes Bendrija ir atsakovė sudarė pastato administravimo ir nuotolinės techninės priežiūros paslaugų sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo perleista daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendro naudojimo objektų valdymo teisė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, kad 2006 m. balandžio 1 d. sutartyje yra nustatytos konkrečiai apibrėžtos AB „Panevėžio butų ūkis“ Bendrijai teikiamos paslaugos ir mokestis už jas, tačiau nėra perduotas bendrojo naudojimo objektų valdymas, o būtent – siekiant išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, buvo perduota tik eilinė nuolatinė gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimo ir vertinimo techninė priežiūra.

30. Vertinant, ar aktualÅ«s ginčui ieÅ¡kovės nurodyti jai priklausančio odontologijos kabineto užliejimai 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. liepos 12 d. ir 2015 m. liepos 20 d. yra priežastiniame ryÅ¡yje su galimai neteisėtais atsakovės veiksmais pagal sutartį ar neveikimu, svarbu tai, kad, kaip minėta, atsakovė pagal minėtÄ sutartį atsakė tik už buitinių nuotėkų Å¡alinimo tinklų nuo buto nuotėkų tinklų įjungimo į stovo triÅ¡akį iki pirmo nuotėkų Å¡ulinio už pastato sienos bÅ«klę.

Byloje nustatyta, kad, siekiant nustatyti dažnų avarijų priežastį, 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės nuo Å¡ulinėlio iki rÅ«sio 9 metrų buitinių nuotekų vamzdyno diagnostika. Nustatyta, kad vamzdyno bÅ«klė gera, pažeidimų nepastebėta. Teisėjų kolegijos nuomone, 2006 m. balandžio 1 d. Å¡alių sudaryta sutartimi atsakovei pavesta vykdyti tik dalį funkcijų (namo bÅ«klės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymÄ , smulkių defektų Å¡alinimÄ , bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimÄ , jų profilaktikÄ , bendrosios inžinerinės įrangos avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ ), o vamzdynų profilaktinis plovimas sutartyje nebuvo numatytas, į mokesčių tarifÄ Å¡i paslauga neįskaičiuota.

Atsakovė, kaip vykdanti daugiabučių gyvenamųjų namų priežiÅ«rÄ pagal sutartį su Å¡ių namų savininkais (bendraturčiais), ginčo laikotarpiu privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Å io poįstatyminio akto nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad namo priežiÅ«rÄ atliekantis subjektas AB „Panevėžio butų Å«kis“ turėjo pareigÄ tik informuoti apie gyvenamojo namo bÅ«klės apžiÅ«rų metu atskleidus deformacijų, defektų ar Å¡iurkščių namo naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, bet ne be Bendrijos narių pavedimo savarankiÅ¡kai savo nuožiÅ«ra vykdyti tam tiktus darbus.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, nors (duomenys neskelbtini) name 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. liepos 12 d. ir 20 d. dėl užsikimÅ¡usios buitinės kanalizacijos buvo kviesta atsakovės avarinė tarnyba, avarijos buvo likviduotos, tačiau ieÅ¡kovė neįrodė, vienÄ kartÄ ar per kelis kartus, kokiose konkrečiai patalpose ir kokiu mastu įvyko tam tikrų (ar visų) patalpų užpylimo faktas (faktai) ir kokius nuostolius (žalÄ ) kiekvienu (ar vienu) atveju patyrė ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės darbuotojai tik 2014 m. rugpjūčio 13 d. įvykusios avarijos metu buvo patekę į ieÅ¡kovei priklausančias patalpas, tačiau jokių pažeidimų nefiksavo. 2015 metais užsikimÅ¡us buitinei kanalizacijai ir įvykus ieÅ¡kovės nurodomam patalpų užpylimui (užpylimams) nei atsakovės atstovai, nei Bendrijos atstovai nebuvo patekę į ieÅ¡kovės patalpas, apie jų apliejimÄ konkrečių duomenų (suraÅ¡yto akto ar kitokių objektyvių ir patikimų įrodymų) byloje nepateikta.

Po šių įvykių, daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės prašymu, buvo atliekami vamzdynų praplovimai, jokių gedimų nebuvo nustatyta, nustatyta tik tai, kad kanalizacija galimai buvo užsikimšusi dėl netinkamo pačių namo gyventojų elgesio.

32. IeÅ¡kovės teiginiai dėl užliejimu padarytos žalos fakto ir (ar) dydžio abejonių kelia atsižvelgiant į tai, kad prie odontologijos kėdės yra pajungtas vanduo, kanalizacija, naudojamas seilių siurblys. Liudytojas M. M. paaiÅ¡kino, kad, kai 2014 metais lankėsi pas ieÅ¡kovę, matė vandens prasiveržimÄ iÅ¡ po odontologinės kėdės ir iÅ¡dėstė tik savo niekuo nepagrįstÄ nuomonę, kad tai galėjo turėti įtakos odontologinių įrenginių sugadinimui. Liudytojas E. B. taip pat patalpų užliejimo fakto nematė, tik nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. apie 12.00 val. lankėsi ieÅ¡kovės odontologijos kabinete ir jam gydytoja pasakė, kad turėjo daug darbo, tvarkė kabinetÄ , kuris buvo apsemtas.

Tačiau apeliantė pagrįstai nurodo ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad avarinė tarnyba dėl užsikimšusios kanalizacijos kviesta tik apie 20 val. Taigi, šio liudytojo įrodymų šaltinis – pačios ieškovės atstovų pasakyti duomenys. Liudytojas A. G. paaiškino, kad odontologinė kėdė anksčiau stovėjo kitose patalpose, jos įranga taisoma dėl korozijos. Byloje yra duomenų, kad ir ultragarsinio skalerio valdymo plokštė bei skalbimo mašina Ardo FL, kurias, ieškovės tvirtinimu, taip pat sugadino po minėtų avarijų aplieję nuotekos, buvo skirtingose patalpos vietose. 2015 m. liepos 24 d. liudytojo A.

G. sudarytame ieškovės odontologijos įrangos apžiūros akte nurodyta, kad odontologijos įrenginių atstatymo preliminari vertė yra 7252 Eur, 2015 m. gruodžio 15 d. akte – kad ši vertė yra 7098 Eur, ir kad ji buvo dalinai sugadinta po nevienkartinio užliejimo. Tačiau liudytojas netvirtina, kad tie sugadinimai atsirado būtent dėl byloje aptariamomis datomis įvykusių patalpų užliejimų dėl užsikimšusios kanalizacijos, ko, labiausiai tikėtina, liudytojas ir negalėjo žinoti.

Nors byloje esantys raÅ¡ytinai irodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė už odontologijos įrangos atstatymÄ sumokėjo 6977,65 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje liko neįrodyta, kad Å¡i žala ar jos dalis yra priežastiniame ryÅ¡yje su galimai neteisėtais atsakovės veiksmais ar neveikimu. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aptartų įrodymų turinio, patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės, prieÅ¡taringumo tarpusavyje ir su kitais įrodymais. To pasekoje teismas net nesvarstė, ar ieÅ¡kovės naudojama paciento kėdė negalėjo bÅ«ti apimta korozijos ar sugesti dėl kitų, su nagrinėjamais atvejais nesusijusių priežasčių, taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visi ar dalis iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡leistų 6977,65 Eur odontologinės įrangos atstatymui yra ieÅ¡kovės patirti nuostoliai (žala), atsiradę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir esanti su jais priežastiniame ryÅ¡yje (CPK 178 straipsnis).

33. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra bÅ«tinas įvardytų sÄ lygų visetas – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobÅ«džio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 28-32 punktuose nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus faktus ir argumentus, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė neįrodė ir teismui nepateikė duomenų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ konstatuoti nutarties 33 punkte nurodytų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Kaip aukščiau pripažinta, atsakovė AB „Panevėžio butų Å«kis“ neteisėtų veiksmų neatliko, prieÅ¡ingai, sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kiek tai susiję su perduotomis pagal sutarties sÄ lygas funkcijomis, vykdė tinkamai.

Byloje taip pat neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir žalos dydžio. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta, nenustačius civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų visumos, nėra pagrindo spręsti ir dėl civilinės atsakomybės taikymo galimybės.

35. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, netinkamai juo įvertino (CPK 185 straipsnis), nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias statinių savininko (valdytojo) atsakomybę (CK 6.266 straipsnis) ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

36. Priimant naujÄ sprendimÄ , Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Atsakovė AB „Panevėžio bÅ«tų Å«kis“ už apeliacinį skundÄ sumokėjo 209,28 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro viso 23,68 Eur, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 ir 96 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei AB „Panevėžio butų Å«kis“, į. k. 147146714, 209,28 Eur (du Å¡imtus devynis eurus ir dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus) sumokėto žyminio mokesčio iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. įmonės, į. k. 148125146.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. įmonės, į. k. 148125146, 23,68 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660). Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Birutė Valiulienė