7a6152f7-db33-4bf8-9165-e274e9d4b28e · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-361/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12094-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 2.1.3.1; 2.1.14; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, išteisintajam A.

S. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, nukentėjusiajam V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Atmestas Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius praÅ¡ymas priteisti valstybei iÅ¡ kaltinamojo A. S. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.  A. S. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo, jog muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent dėl to, kad 2020 m. kovo 24 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su tėvu V. S. metu, tyčia vienÄ kartÄ delnu sudavė pastarajam į kairį Å¡onÄ , ties Å¡onkauliais, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2.

Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. S. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo tėvui V. S. ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant A. S. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, A. S. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ â€“ tris dienas – nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 26 d., vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Palikti nepakeistas A. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. 2.1.

Teigia, jog teismas, iÅ¡teisindamas A. S., netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, jog nukentėjusysis V. S. 2020 m. kovo 24 d. pareiÅ¡kime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nurodė, jog 2020 m. kovo 24 d., apie 19.30 val., į butÄ (duomenys neskelbtini), atėjęs sÅ«nus A. S. buvo labai agresyvus, o kai jis atsisakė duoti sÅ«nui pinigų susimokėti už taksi paslaugas, sÅ«nus pradėjo rankomis mojuoti palei jo veidÄ ir vienÄ kartÄ sudavė į kairės pusės Å¡onkaulius, dėl to jis patyrė fizinį skausmÄ .

V. S. pasirašė šį pareiÅ¡kimÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo specialiame priede, jokių pastabų dėl procesinio dokumento turinio ar jame užfiksuotų aplinkybių nepareiÅ¡kė, papildymų ar pataisymų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas 2020 m. balandžio 23 d., nukentėjusysis V. S. parodė, kad sÅ«nus A. S. delnu sudavė jam į kairės pusės Å¡onÄ , netoli Å¡onkaulių, dėl to jis pajuto trumpalaikį fizinį skausmÄ , tačiau jau kitÄ dienÄ sumuÅ¡ta vieta nebeskaudėjo ir jis ėjo į darbÄ . 2020 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V.

S. nurodė, jog, kai sÅ«nus jam trenkė delnu, pastarojo suduotas smÅ«gis pataikė į nervÄ tarp Å¡onkaulių, tada jis jautęs skausmÄ , tačiau po kiek laiko skausmo nejautęs ir jau kitÄ dienÄ Ä—jęs į darbÄ , o jo kÅ«ne neliko smÅ«gio žymės. 2021 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. patvirtino, jog sÅ«nus A. S. jam sudavė smÅ«gį, galbÅ«t pataikė į nervÄ ir dėl to jis pajautė trumpalaikį skausmÄ . 2.2. Nors mechaninių sužalojimų V.

S. kÅ«ne objektyviai nefiksuota, tačiau liudytojas L. L. patvirtino, jog V. S. įvykio vietoje jam nurodęs vietÄ savo kÅ«ne, į kuriÄ sÅ«nus sudavė smÅ«gį, sakė, jog maudžia sumuÅ¡tÄ vietÄ . Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje nurodė, jog įvykio vietoje nukentėjusysis V. S. paaiÅ¡kino, kad, atsisakius sÅ«nui A. S. duoti praÅ¡omų pinigų susimokėti už taksi, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu agresyvus A. S. sudavė V.

S. į kairės pusės Å¡onkaulių sritį, dėl to Å¡is jautė skausmÄ . Grumtynių metu G. S. bandė juos iÅ¡skirti, bet sÅ«nus A. S. pastarÄ jÄ sugriebė už kaklo ir nustÅ«mė. Paklausus asmenų, ar jiems buvo sukeltas fizinis skausmas dėl sÅ«naus veiksmų, V. S. ir G. S. nurodė, kad fizinis skausmas buvo sukeltas, tačiau nurodė nenorintys raÅ¡yti pareiÅ¡kimo prieÅ¡ sÅ«nų. V. S. rodė vietÄ , į kuriÄ jam buvo suduota, akivaizdžių sumuÅ¡imo (paraudimų, kraujosruvų) žymių nebuvo, tik sakė, kad tÄ vietÄ maudžia.

Matėsi paraudimas ant G. S. kaklo. Todėl L. L. nekilo abejonių dėl buvusio smurto artimoje aplinkoje fakto. V. S. ir G. S. kategoriÅ¡kai nurodė, kad jiems fizinis skausmas buvo sukeltas. PareiÅ¡kimo pastarieji sakė nenorintys raÅ¡yti, nes tada sÅ«nus negalės iÅ¡važiuoti į užsienį ir vėl kels konfliktus namuose. PasiraÅ¡ytinai įspėjęs V. S. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , surašęs pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolÄ , kuriame užfiksavo V.

S. parodymus, su juo davė susipažinti V. S.. Susipažinęs su šiuo procesiniu dokumentu, pastarasis pasirašė, pastabų, papildymų nepareiškė. 2.3. Teismas nuosprendyje netiksliai įvertino liudytojo L. L. parodymus, nurodęs, jog pastarasis suabejojęs, ar įvykio metu V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, nors tuo tarpu, kaip matyti iš 2021 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojas L. L. teismui paliudijo, jog jam V. S. ir G. S. nurodė, kad jiems skausmas buvo sukeltas, ir dėl to jam abejonių nekilo, ir tik po užfiksuotos apklausos jam kilę įtarimų, kad V.

S. ir G. S. tyrimo metu gali pakeisti pirminius parodymus. 2.4. Liudytoja A. V. 2021 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atliko ikiteisminį tyrimÄ , kurio metu apklausė nukentėjusįjį V. S., kuris papasakojo, kad sÅ«nus grįžęs paprašė pinigų sumokėti už taksi. Kai jis atsisakė duoti pinigus, kilo konfliktas ir sÅ«nus sudavė jam į kairės pusės Å¡onkaulius, taip sukėlęs fizinį skausmÄ , kuris buvęs trumpalaikis. Ä® jų konfliktÄ Ä¯siterpusi G.

S., kuriÄ sÅ«nus, suėmęs už kaklo, pastÅ«mė. V. S. sakė, kad sÅ«nus bandė įspirti, bet nepataikė. 2.5. Pažymi, kad nukentėjusysis V. S., duodamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, akivaizdžiai Å¡velnino kaltinamojo sÅ«naus padėtį ir, teismui atkreipus nukentėjusiojo dėmesį į jo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, prieÅ¡taringumÄ , nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo apklausose neteisingai užraÅ¡yta, jog nuo suduoto smÅ«gio delnu jis jautė fizinį skausmÄ , kadangi tyrimo metu už jį tai nusprendė tyrėjai.

Tačiau 2021 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. patvirtino, jog tyrėja A. V., atlikusi jo liudytojo apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu, apklausos protokolÄ surašė teisingai. Å iame apklausos protokole užfiksuoti V. S. parodymai, jog A. S. sudavė jam smÅ«gį į kairįjį Å¡onÄ ties Å¡onkauliais, tačiau jau kitÄ dienÄ sumuÅ¡ta vieta nebeskaudėjo ir jis jau ėjo į darbÄ . Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įvykio metu agresyviai nusiteikęs sÅ«nus A.

S. ėmė mojuoti rankomis prieÅ¡ tėvÄ V. S. ir ji ėmusi sÅ«nų stumti tolyn, bet Å¡is jÄ atstÅ«męs. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, daryto įvykio vietoje policijos pareigÅ«no tarnybine dėvimÄ ja vaizdo kamera, matyti, kad 2020 m. kovo 24 d. 20.03 val. atvykusiems pareigÅ«nams V. S. nurodė, kad sÅ«nus daužė duris, kad sÅ«nų jis stÅ«mė lauk ir praÅ¡o pastarÄ jį iÅ¡vežti, o G. S. nurodė, kad sÅ«nus juos abu su V. S. sumušė, o A. S. klausia tėvų, ar Å¡ie nenorintys, kad jis juos užmuÅ¡tų. 2.6.

IÅ¡teisintasis A. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, pripažino, kad įvykio metu buvo agresyvus ir tėvui V. S. delnu sudavė smÅ«gį į kairę kÅ«no pusę, netoli Å¡onkaulių ir nežino, ar tėvui dėl jo suduoto smÅ«gio skaudėjo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2020 m. rugsėjo 28 d. apklausiamas kaip kaltinamasis, A. S. patvirtino, jog supykęs trenkė tėvui V. S. delnu į Å¡onÄ , smÅ«giavo deÅ¡ine ranka. Teismas, abejodamas, ar A. S. suduotas smÅ«gis tėvui pastarajam sukėlė fizinį skausmÄ , neatsižvelgė į pačiÄ Ä¯vykio situacijÄ .

Konfliktas bute truko apie pusvalandį (V. S. nurodė, jog sÅ«nus grįžo apie 19.30 val. ir ėmė konfliktuoti, o pagalbos iÅ¡kvietimas gautas 19.57 val.) ir jo metu fiziÅ¡kai stipresnis (V. S. nurodė, kad sveria 60 kg, o sÅ«nus 90 kg, jo Å«gis 170 cm, o sÅ«naus 180 cm), akivaizdžiai neblaivus ir agresyvus bei turintis psichinės sveikatos problemų (V. S., kviesdamas pagalbÄ nurodė, jog sÅ«nui sutriko psichika, o iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog A. S. nustatyta diagnozė, susijusi su elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį) A.

S., supykęs, kad tėvai atsisakė duoti pinigų, susigrÅ«mė su tėvu ir pastarajam sudavė smÅ«gį į kairįjį Å¡onÄ ties Å¡onkauliais. Todėl A. S. suduotas smÅ«gis tėvui nelaikytinas tik fiziniu sÄ lyčiu su nukentėjusiojo kÅ«nu, pastarajam nesukėlęs jokių pasekmių. Juolab, kad ir pats nukentėjusysis, tiek fiksuojant jo pradinius parodymus, tiek papildomos apklausos metu ikiteisminiame tyrime, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, patvirtino, jog sÅ«naus suduotas smÅ«gis jam sukėlė fizinį skausmÄ .

Å ios aplinkybės neabejotinai rodo, jog A. S., bÅ«damas neblaivus, supykęs, jog tėvai atsisakė apmokėti taksi iÅ¡laidas, tėvų bute sukėlė konfliktÄ , ėmė puolamai mojuoti tėvui prieÅ¡ veidÄ bei sudavė smÅ«gį tėvui į kairiÄ jÄ kÅ«no pusę netoli Å¡onkaulių ir Å¡is smÅ«gis pastarajam buvo skaudus. IÅ¡ to yra akivaizdi A. S. tiesioginė tyčia nukentėjusiajam sukelti mažų mažiausiai fizinį skausmÄ . Beje, A. S. netrukus iki įvykio 2020 m. vasario 27 d.

Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų nuosprendžiu jau buvo teistas dėl smurto pavartojimo prieÅ¡ artimÄ giminaitį – senelę D. D.. Todėl Å¡iuo atveju tėvas turėjo pagrindÄ numatyti tokių pasekmių galimybę ir nėra jokio pagrindo laikyti nepatikimais ar prieÅ¡taringais minėtų liudytojų L. L. ir A. V., nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų, parodymais. 2.7. A. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , teistas tris kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teistas 2020 m. vasario 27 d., t. y. vos prieÅ¡ mėnesį iki Å¡io įvykio, o paskirta laisvės apribojimo bausmė jokio poveikio jam nepadarė.

Jis baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ , dirba, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir bÅ«damas recidyvistas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadijÄ , kaltininko asmenybę, dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus, kad anksčiau taikytos bausmių rÅ«Å¡ys – bauda (2 nuosprendžiais paskirtos baudos nesumokėtos) ir laisvės apribojimas teigiamos įtakos A.

S. elgesiui nepadarė, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmės vykdymÄ atidedant vieneriems metams bei paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Prokurorė teigia, kad apylinkės teismas iÅ¡teisindamas A. S. netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. PrieÅ¡ingai nei sprendė apylinkės teismas, prokurorės manymu, nėra pagrindo abejoti liudytojų L. L. ir A. V. parodymais, o nukentėjusiojo V. S. ir liudytojos G. S. parodymai patvirtina, jog A. S. vienÄ kartÄ delnu sudavė tėvui V. S. į kairį Å¡onÄ ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ . Teismas neįvertino aplinkybių, jog A.

S. įvykio metu buvo neblaivus, agresyvus, stipresnis už tėvÄ , jų konfliktas truko apie pusvalandį ir įvyko dėl to, kad tėvai atsisakė jam duoti pinigų susimokėti už taksi paslaugas. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog A. S. iki aktualaus įvykio kartÄ jau buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2020 m. vasario 27 d. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų nuosprendžiu jis nuteistas dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ artimÄ giminaitį – senelę D. D..

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, iÅ¡analizavusi byloje surinktus, apylinkės teisme iÅ¡tirtus ir patikrintus įrodymus, iÅ¡ naujo įvertinusi kiekvienÄ jų atskirai bei jų visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas A. S., padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, ir tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

6. PrieÅ¡ingai nei teigia prokurorė, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino sÅ«naus ir tėvo konfliktinę situacijÄ , neatskleidė jos eigos ir sÅ«naus veiksmų prieÅ¡ tėvÄ tikrojo turinio. Nuosprendis pagrįstas byloje surinktais įrodymais, teismo iÅ¡vados dėl A. S. kaltės nebuvimo yra padarytos įvertinus tiek byloje surinktus atskirus įrodymus, tiek jų visetÄ , iÅ¡tyrus reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes. Nuosprendyje iÅ¡dėstyti teismo argumentai dėl byloje surinktų įrodymų yra logiÅ¡ki ir neprieÅ¡taringi.

7. Ä®rodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso Å¡alys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas su A. S. inkriminuota veika susijusias aplinkybes, tiesiogiai apklausė kaltinamÄ jį A. S., liudytojus (tyrėjus) L. L. ir A. V., nukentėjusįjį V. S., liudytojÄ G. S. (A. S. mama), iÅ¡tyrė kitus raÅ¡ytinius bylos įrodymus.

Teismui tiesiogiai tiriant įrodymus, proceso dalyviai turėjo galimybę tiesiogiai tyrime dalyvauti, žinoti apklausiamų asmenų duodamų parodymų turinį, užduoti jiems klausimus, dalyvauti, tiriant kitus bylos įrodymus, iÅ¡sakyti savo pozicijÄ dėl tiriamų įrodymų, reikÅ¡ti praÅ¡ymus bei naudotis kitomis jiems suteiktomis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Prokurorė nepateikia jokių teiginių dėl rungimosi principo pažeidimo argumentų, o vien tik aplinkybė, kad byloje surinkti duomenys apylinkės teismo įvertinti iÅ¡teisintojo naudai, nelemia aptariamo principo pažeidimo.

8. Kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). BPK normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje.

9. Å iuo atveju apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai) principu, nustatęs, jog nukentėjusiojo parodymai apie sÅ«naus veiksmais jam sukeltÄ fizinį skausmÄ duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieÅ¡taringi ir kartu nesutampa su tyrėjų L. L. ir A. V. procesiniuose dokumentuose užfiksuotomis ginčo įvykio situacijos aplinkybėmis. Prokurorė, įžvelgdama A. S. veiksmuose tyčiÄ sukelti tėvui fizinį skausmÄ , nepagrįstai kriminalizuoja tėvo ir sÅ«naus susistumdymo situacijÄ . Todėl prokurorės teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

Netiesiogine tyčia Å¡is nusikaltimas padaromas, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir, nors jų ir nenori, sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. SÄ moningo leidimo sÄ voka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neiÅ¡vengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio.

Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog A. S. veiksmuose buvo tyčia sužaloti tėvÄ ar sukelti jam fizinį skausmÄ . Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015).

12. Byloje nustatyta, kad A. S. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su tėvu V. S. metu vienÄ kartÄ delnu sudavė pastarajam į kairį Å¡onÄ , tačiau nėra įrodymų, jog toks veiksmas pastarojo buvo atliktas tyčia ir juo A. S. norėjo sukelti tėvui fizinį skausmÄ ar nenorėjo, bet sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Apylinkės teismas pagrįstai vertino ir atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo pozicijÄ , jog sÅ«naus sudavimas delnu jam į Å¡onÄ tuo metu, kai jis bandė sÅ«nų iÅ¡stumti iÅ¡ buto, jam fizinio skausmo nesukėlė, o dėl to už jį nusprendė į įvyko vietÄ atvykę tyrėjai.

Be to, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, A. S. mama, tiesiogiai mačiusi tėvo ir sÅ«naus konfliktÄ , nurodė, kad dėl minėto susistumdymo tėvas fizinio skausmo ar sužalojimų nepatyrė, o policijÄ kvietė tik dėl to, jog girtÄ sÅ«nų policija iÅ¡praÅ¡ytų iÅ¡ buto. IÅ¡ apylinkės teismo tirto garso įraÅ¡o Bendrajam pagalbos centrui pagrįstai nustatyta, kad tėvas skambino norėdamas praneÅ¡ti apie tai, kad girtas sÅ«nus tranko buto duris ir apie jokį sÅ«naus fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį nenurodė.

Galiausiai vaizdo įraÅ¡o, pareigÅ«nų padaryto atvykus į įvykio vietÄ , praėjus devynioms minutėms po tėvo skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , turinys leidžia įsitikinti tuo, kad apie tai, jog dėl sÅ«naus veiksmų tėvas patyrė fizinį skausmÄ ar sužalojimus ir pan., pastarasis pareigÅ«nams nenurodė ir tvirtino, kad dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, o prašė pareigÅ«nų iÅ¡vežti iÅ¡ buto neblaivų, neadekvatų sÅ«nų. Atvykę medikai pagalbÄ suteikė ne tėvui, o A.

S. motinai G. S., kuri dėl tėvo ir sÅ«naus konflikto patyrė stresÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kaip pagrįsta vertintina apylinkės teismo iÅ¡vada, jog tyrėjai apklausdami V. S. tik formaliai užfiksavo, jog pastarasis patyrė fizinį skausmÄ , pajuto trumpalaikį fizinį skausmÄ , tačiau neatskleidė, kaip iÅ¡ tikrųjų toks pojÅ«tis buvo iÅ¡reikÅ¡tas.

13. Kiti skundo argumentai, jog konflikto metu A. S. buvo neblaivus, agresyvus, tėvo ir sÅ«naus konfliktas truko apie pusvalandį, ar tai, kad prieÅ¡ tai neseniai jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, savaime neįrodo A. S. tyčinės kaltės padarius jam inkriminuotÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamo konflikto situacijÄ , turi pagrindÄ manyti, jog A. S. sudavimas tėvui vienÄ kartÄ delnu į kairį Å¡onÄ nebuvo tyčinis veiksmas, sukėlęs BK 140 straipsnio 2 dalies taikymui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius.

Fizinis pojÅ«tis, kurį tėvas patyrė po sÅ«naus sudavimo jam delnu į kairįjį Å¡onÄ konflikto metu, nesukėlė jam tokio pavojingumo laipsnio fizinio skausmo, už kurį sÅ«nui bÅ«tų galima taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡is konfliktas įvyko tarp Å¡eimos narių – tėvo ir sÅ«naus. Dėl smurto prieÅ¡ motinÄ sÅ«nus apskritai nebuvo ir nėra kaltinamas. Todėl skundo argumentai, jog A. S. smurtavo ir prieÅ¡ motinÄ , vertinami kaip nepagrįstai iÅ¡plečiantys kaltinimo turinį.

Ilgametė teisėjų kolegijos patirtis tokio pobÅ«džio bylose leidžia pastebėti, jog dažnai pirminiai įsiaudrinusių ir kvietusių atvykti policijÄ Å¡eimos narių parodymai apie įvykio Å¡eimos aplinkoje aplinkybes, kilusius padarinius ar savo atliktus veiksmus, vėlesnėse tyrimo stadijose ir (ar) teisme pasikeičia. Aktualiu atveju, kriminalizuodami įvykį Å¡eimos aplinkoje, tyrėjai ir prokurorė neįsigilino į tikrÄ jį (ne)kilusių padarinių pobÅ«dį ir A. S. tyčios turinį.

14. Remdamasi tuo, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien tai, kad galutinis bylos rezultatas – priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis – netenkina prokurorės, nėra pagrindas teigti, jog apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neįvertinęs ir neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, o priimtas nuosprendis yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė