2020-03-25 Nr. AB-5992-3-65-3-00089-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2574-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00089-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė), atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo netinkamas apšvietimas, kamerose esantys šviestuvai buvo be apsauginių gaubtų, nuo sienų byrėjo tinkas. Lovų metalinis padas turi būti pakeistas į medinę plokštę, kadangi miegant ant metalinio pado drėksta čiužiniai. Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis higienos sanitariniais įrenginiais, neįrengtos lentynėlės higienos reikmenims susidėti. Atvykus į Panevėžio AVPK areštinę, nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, vėliau dietinis maitinimas neatitiko pareiškėjui paskirtos dietos, maistas buvo tiekiamas atšalęs. Pareiškėjas kalinimo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygas įvardijo kaip žeminančias orumą, sukėlusias jam didžiulį psichologinį bei dvasinį sukrėtimą, dėl ko sutriko visavertis gyvenimas.

3. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas periodiškai nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2019 m. kovo 21 d. buvo laikomas įvairiose Panevėžio AVPK areštinės kamerose. Visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas. Dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas 2019 m. kovo 27 d. – balandžio 3 d. atliko Panevėžio AVPK areštinės kamerų Nr. 1, 2, 3, 4, 8, 9, 12 patikrinimą, patikrinimo akte Nr. PA-2233 nurodyta, kad pažeidimų, susijusių su kamerų apšvietimu, nenustatyta, atšokusio tinko taip pat nepastebėta. Atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatą, atsakovo atstovas užtikrino, kad pareiškėjui būtų išduodamas dietinis maistas.

3.2. Visose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetai, praustuvės, veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Panevėžio AVPK areštinės sanitariniuose mazguose yra sumontuota atskira patalpų oro šalinimo sistema, kameras yra galimybė vėdinti per atveriamus langus. Pareiškėjo pretenzijos, jog nebuvo užtikrintas privatumas jam naudojantis sanitariniais įrenginiais, yra nepagrįstos, nes sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl pareigūnai pro stebėjimo langelį negali jų matyti. Pareiškėjas nusiskundimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo Panevėžio AVPK administracijai nereiškė. Nėra duomenų, kad Panevėžio AVPK atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 300 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2019 m. kovo 21 d. dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas periodiškai nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2019 m. kovo 21 d.

6. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl teismas juos laikė nepagrįstais ir atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

7. Teismas nustatė, jog kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikė pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Nors atsakovo atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 šiuo aspektu taip pat buvo vertinama, kad tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Kitoje byloje vertinta, jog pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, kai iš vienos pusės jis visiškai nebuvo atskirtas (suteikiant galimybę tik užsidengti paties pasirūpintu audiniu), nebuvo tinkamai užtikrintas (pvz., 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog visą ginčo laikotarpį (viso 67 paras) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, taigi yra visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

8. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio AVPK areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime „Dėl E. D. skundo“ nurodė, jog visose kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengtos šalto vandens tiekimo sistemos, „Genujos“ tipo klozetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kameroje nebuvo įrengtos lentynėlės higienos reikmenims susidėti, sanitariniuose mazguose neįrengta atskira patalpų oro šalinimo sistema, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl teismas šių argumentų nevertino kaip pakankamus neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

9. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 41 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas mitybos normas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2 punkto nuostatas, byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus dėl maitinimo.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti lovą su mediniu pagrindu. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėse esančios lovos yra su aeracijos skylėmis, todėl jokia drėgmė nesikaupia. Teismas priėjo prie išvados, kad tokios lovos atitinka teisinį reglamentavimą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl netinkamos lovos yra nepagrįstas.

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog visą ginčo laikotarpį (viso 67 paras) buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė į privatumą, taigi yra visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į LVAT praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų (teisės į privatumą pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį bei pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą, intensyvumą (teisė į privatumą buvo pažeista 67 paras, tačiau pažeidimų laikotarpis nebuvo nepertraukiamas), bei į tai, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs šiuos kriterijus teismas sprendė, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą ir pinigine išraiška.

Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Todėl, atsižvelgęs į išdėstytą bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog šiuo atveju 300 Eur priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

III. 12. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 31 d. sprendimą – pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti, pripažinti teisės pažeidimo faktą kaip pakankamą satisfakciją patirtai žalai atlyginti.

13. Atsakovo atstovo teigimu, teismų praktikoje aiškinama, kad pareiškėjo privatumo pažeidimo mastas laikotarpiais, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, yra mažesnis nei esant kameroje su kitais asmenimis, todėl tomis dienomis kiti sulaikytieji jo negalėjo matyti. Taigi jo privatumas tuo metu ir negalėjo būti pažeistas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 4 kameroje, nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 9 kameroje, nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 17 d. 3 kameroje bei nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 2 d. 2 kameroje. Pareiškėjas skunde pateikė tik subjektyvius, teorinio pobūdžio pasvarstymus ir teiginius apie tariamai patirtą neturtinę žalą ir neįvardijo konkrečių aplinkybių ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo atvejų. Pareiškėjas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nusiskundimų Panevėžio AVPK areštinei nebuvo pateikęs. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui būtų atsiradę apčiuopiamų žalingų padarinių fizinei ar psichinei sveikatai. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, jog neturtinės žalos atsiradimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai asmenį veikiantys veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, sukėlę ne menko laipsnio, o gilius, ilgalaikius padarinius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2019 m. kovo 21 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo kamerų gyvenamosios patalpos, pripažino, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė atsakovas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, nes pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 17 d. bei nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 2 d. kamerose buvo laikomas vienas, bei kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pareiškėjui turi būti atlyginta pinigais.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo bei privatumo juo naudojantis užtikrinimo, teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-520/2020). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu Panevėžio AVPK areštinės kamerose ir privatumo užtikrinimu juose, teisėtai ir pagrįstai tiesiogiai taikė Konvencijos nuostatas bei vadovavosi šiuo klausimu suformuota EŽTT jurisprudencija.

19. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje 2018 m. birželio 25 d. – 2019 m. kovo 21 d., darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui 67 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (pagal bylos duomenis pareiškėjas tik atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais laikotarpiais kamerose buvo vienas, tačiau kitais laikotarpiais kamerose nebuvo vienas, t. y. buvo laikomas su kitais asmenimis). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamai įrengtų ir privatumo neužtikrinančių sanitarinių mazgų buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

20. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

21. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

22. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, kad tam tikrą ginčo laikotarpio dalį pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 200 Eur.

23. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas vietoje priteistų 300 Eur, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 200 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje atlyginti. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 31 d. sprendimą ir vietoje priteistų 300 Eur (trys šimtai eurų), priteisti pareiškėjui E. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė