2023-04-12 Nr. AB-7935-2-52-3-00267-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-157-624/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00267-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ dėl įsakymo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ieškovas V. P. 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Litgrid“ 16 055 Eur žemės servituto žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) nustatymo nuostolių; 2) priteisti iš AB „Litgrid“ kasmetinę 200 Eur išmoką Sklypo tvarkymui arba įpareigoti atsakovę AB „Litgrid“ apmokėti ieškovo patirtas Sklypo tvarkymo išlaidas pagal ieškovo pateiktus įrodymus apie išlaidas; 3) priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 600 Eur išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto (Sklypo) įvertinimu.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 1 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas.

Ieškovas V. P. 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo ir reikalavimų pakeitimo (toliau – ir pareiškimas), kuriuo: 1) atsisakė ieškinio atsakovui AB „Litgrid“; 2) papildė atsakovui NŽT reiškiamus reikalavimus, prašydamas panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1288-(14.48.2E) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas), prašydamas AB „Litgrid“ byloje laikyti trečiuoju asmeniu.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. lapkričio 11 d. vykusiame teismo posėdyje V. P. atstovas prašė atnaujinti terminą Įsakymui ginčyti, jei teismas laikytų, kad jis yra praleistas.

Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi priėmė ieškovo V. P. patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovui AB „Litgrid“ atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-1988-1141/2022 šio atsakovo atžvilgiu nutraukė.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi perdavė bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams AB „Litgrid“ ir NŽT Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi, spręsdamas teismui perduoto ieškinio (skundo) priėmimo klausimą, V. P. nustatė terminą iki 2022 m. gruodžio 15 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovas civilinėje byloje V. P. laikytinas pareiškėju šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo patikslintas ieškinys, pateiktas 2022 m. kovo 23 d. laikytinas skundu šioje byloje. Teismas, įvertinęs pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo turinį, sprendė, kad pareiškėjas kelia šiuos reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovo NŽT 600 Eur išlaidų, susijusių su Sklypo įvertinimu; 2) panaikinti Įsakymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad iš skundo nėra aišku, kaip pareiškėjo patirtos turto vertinimo išlaidos sietinos su atsakovo NŽT veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjas turėtų įvardinti, ar šią sumą reikalauja priteisti kaip žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kokių veiksmų (neveikimo), koks yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (jeigu reikalauja žalos atlyginimo). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčijamą Įsakymą pareiškėjas gavo 2021 m. lapkričio 29 d., reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo suformulavo tik 2022 m. lapkričio 10 d., teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas skundą dėl Įsakymo panaikinimo pateikė praleidęs 1 mėnesio terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas, kad jo skundas būtų priimtas nagrinėti, turėtų pateikti prašymą atnaujinti terminą ir jį pagrįsti. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją išreikšti poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui V. P. terminą iki 2023 m. sausio 16 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas pabrėžė, kad nepašalinus skundo trūkumų per nustatytą terminą, skundas bus laikomas nepaduotu (ABTĮ 105 str. 6 p.).

Pareiškėjas 2023 m. sausio 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui dėl akto panaikinimo paduoti. Pažymėtina, kad patikslintame skunde prašė panaikinti Įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad terminas apskųsti administracinį sprendimą nebuvo praleistas, kadangi atsakovo 2021 m. rugpjūčio 31 d. priimtą administracinį sprendimą – Įsakymą, kuriuo jam su bendraturčiais priklausančiame žemės sklype nustatytas 9 379 kv. m. ploto (tarnaujantis daiktas) servitutas – gavo paštu 2021 m. lapkričio 29 d. Jis, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, 2021 m. gruodžio 26 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, apskųsdamas Įsakymo dalį ir prašydamas įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu AB „Litgrid“. Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su skundu, atsisakė jį priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai ir nurodė pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Prašyme pabrėžiama, kad viso teisminio ginčo metu buvo aktyvus, gindamas savo pažeistas teises ir stengdamas teikti procesinius dokumentus, tačiau būtent atsakovo NŽT neteisėti ir neišsamūs paaiškinimai sutrukdė iš pat pradžių suvokti pareiškėjo teisių pažeidimo apimtį ir pagrindus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p. ir 3 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirminiame 2022 m. sausio 27 d. savo ieškinyje nurodė, jog skundžiamą Įsakymą gavo 2021 m. lapkričio 29 d., tuo tarpu reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo suformulavo tik 2022 m. lapkričio 10 d. Esant tokiai situacijai, kai ABTĮ nustatyta tvarka skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, šiuo atveju teismas laikė, kad pareiškėjas skundą dėl Įsakymo panaikinimo pateikė teismui praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateisinimą, dėl kurio jis praleido terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti, pažymėjo, kad pareiškėjas skundžiamą Įsakymą gavo 2021 m. lapkričio 29 d., o Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi skundą dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti, ši nutartis nebuvo apskųsta, taigi Įsakymas liko neapskųstas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo ieškinyje Vilniaus regiono apylinkės teismui nereikalavo panaikinti Įsakymo, o tik 2022 m. lapkritį pateikė patikslintą ieškinį su tokiu reikalavimu. Taigi laikytina, kad pats pareiškėjas apsisprendė dėl tokio teisių gynimo būdo ir tai nėra objektyvi, nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios būtų galima atnaujinti terminą.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kitas asmuo (AB „Litgrid“), prieš priimant skundžiamą Įsakymą nesikreipė į NŽT su tam tikru prašymu, teismo nuomone, šiuo atveju nėra reikšminga, nes nėra ginčo, kad skundžiamo Įsakymo turinys buvo žinomas pareiškėjui ir jis galėjo padaryti išvadą apie galimą jo teisių pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo prašyme nenurodo, kodėl po 2021 m. rugsėjo 14 d., kai, kaip nurodo, sužinojo apie šią aplinkybę, delsė kreiptis su skundu dėl Įsakymo ir tik 2022 m. lapkričio mėn. pateikė patikslintą ieškinį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad paties pareiškėjo pasirinktas elgesys lėmė tai, jog jis praleido terminą skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo. Teismas pabrėžė, kad, esant tokiai situacijai, neigiamos pasekmės pareiškėjui kilo būtent dėl jo paties pasirinkto elgesio modelio, tačiau jokiu būdu ne dėl objektyvių (nuo pareiškėjo valios nepriklausančių) priežasčių. Pareiškėjo delsimas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tuo pačiu įrodo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą. Vis tik, vertinant termino praleidimo priežastis, svarbu, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Kadangi jokių kitų pagrįstų argumentų dėl termino atnaujinimo pareiškėjas teismui nepateikė, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestinas, o skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, praleidus skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus.

III. Pareiškėjas V. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį, skundą priimti, o esant būtinybei nuspręsti dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.

Pareiškėjas mano, kad kilusio ginčo pobūdis yra civilinis (vyrauja civilinis teisinis santykis) – dėl administraciniu aktu nustatyto daiktinių teisių apribojimo bei tretiesiems asmenims suteikimo užstatymo teisės – superficies – pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Pareiškėjo įsitikinimu, tarp administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo kilo neaiškumas dėl vyraujančio teisinio santykio, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nusprendė, kad ieškinys pagal jo reikalavimą yra teismingas administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui, todėl pagal ABTĮ 22 straipsnio 4 dalį šie neaiškumai privalėjo būti perduoti motyvuota nutartimi dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą specialiajai teisėjų kolegijai.

Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos jo konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 d., 30 str. 1 d.).

Pareiškėjas akcentuoja, kad 2022 m. lapkričio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų protokoline nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1988-1141/2022, kuria nusprendė, kad šiuo atveju ieškinio dalyko pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, todėl konstatavo, kad ieškinio dalyko pakeitimas yra galimas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad sužinojęs apie ginčijamą Įsakymą savalaikiai pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinėje byloje eI3-7064-1063/2021), tačiau teismas nutarė atsisakyti priimti jo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai, nors šiuo atveju turėjo persiųsti ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies pagrindu bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjo nuomone, gavus iš bendrosios kompetencijos teismo persiųstą bylą, administracinis teismas neturi diskrecijos spręsti iš naujo administracinės bylos iškėlimo klausimą, o gali spręsti tik dėl įstatymo nustatytų trūkumų pašalinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatytas įpareigojimas spręsti dėl prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pateikimo buvo teisiškai nepagrįstas, nes tai nėra skundo trūkumas. Anot pareiškėjo, teisminis ginčas jau pradėtas ir tik keičiasi teisenas iš civilinės į administracinę, todėl skundo padavimo atnaujinimo termino klausimo sprendimas negali būti iš naujo nagrinėjamas, kadangi tai prieštarautų Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 1 daliai ir ABTĮ 22 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas mano, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 50 straipsnio 3 daliai, kuri įtvirtina pareiškėjui teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ir dalyką. Pareiškėjo įsitikinimu, jis skundą padavė 2021 m. gruodžio 26 d., nepraleidęs skundo padavimo termino ir ne dėl jo kaltės jis buvo perduotas į bendrosios kompetencijos teismą, o vėliau vėl grąžintas į administracinį teismą, todėl negali būti aiškinamas persiųstos bylos iš bendrosios kompetencijos teismo kaip nauja byla ir reikalauti, kad būtų paduotas prašymas dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs aplinkybę, kad perduotas iš bendros kompetencijos teismo skundo reikalavimas yra papildytas skundas, paduotas 2021 m. gruodžio 26 d., turėjo atsižvelgti į civilinėje byloje nustatytą aplinkybę paaiškėjusią vėliau ir dėl to papildytų reikalavimų turėjo spręsti pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį. Kadangi į tai teismas neatsižvelgė, todėl, pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis yra teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. P. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamo klausimo kontekste primintina, civilinėje byloje pareiškėjas atsakovui NŽT reiškė du reikalavimus: dėl 600 Eur priteisimo. Ieškinys, kuriame pareikštas šis reikalavimas, buvo priimtas; dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1288-(14.48.2E) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo. Procesinio dokumento, įvardyto pareiškimu dėl ieškinio tikslinimo, priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priėmę ieškovo V. P. patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovui AB „Litgrid“ atsisakymą ir nutraukę civilinę bylą Nr. e2-1988-1141/2022 šio atsakovo atžvilgiu, bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad nors iškelta civilinė byla, byla perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, prireikus, spręs dėl galimų patikslinto ieškinio trūkumų, per daug sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, taip pat ir dėl ieškovo pareikšto prašymo atnaujinti terminą Įsakymui ginčyti.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. P. terminą iki 2023 m. sausio 16 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: įvardyti, ar 600 Eur sumą reikalauja priteisti kaip žalą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kokių veiksmų (neveikimo), koks yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos (jeigu reikalauja žalos atlyginimo); suformuluoti skundo dalies dėl Įsakymo panaikinimo pagrindą, t. y. nurodyti, kodėl, jo manymu, Įsakymas yra neteisėtas, kuo pažeidžia jo subjektines teises; pareiškėjas skundą dėl Įsakymo panaikinimo pateikė praleidęs 1 mėnesio terminą, todėl, siekdamas, kad jo skundas būtų priimtas nagrinėti, turėtų pateikti prašymą atnaujinti terminą ir jį pagrįsti.

Šalindamas trūkumus, pareiškėjas 2023 m. sausio 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodytas ir grindžiamas reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo, taip pat prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl akto panaikinimo paduoti. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad terminas apskųsti administracinį sprendimą nebuvo praleistas, kadangi atsakovo 2021 m. rugpjūčio 31 d. priimtą administracinį sprendimą – Įsakymą, kuriuo jam su bendraturčiais priklausančiame žemės sklype nustatytas 9 379 kv. m. ploto (tarnaujantis daiktas) servitutas – gavo paštu 2021 m. lapkričio 29 d. Jis, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, 2021 m. gruodžio 26 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, apskųsdamas Įsakymo dalį ir prašydamas įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu AB „Litgrid“. Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su skundu, atsisakė jį priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai ir nurodė pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Prašyme pabrėžiama, kad viso teisminio ginčo metu buvo aktyvus, gindamas savo pažeistas teises ir stengdamas teikti procesinius dokumentus, tačiau būtent atsakovo NŽT neteisėti ir neišsamūs paaiškinimai sutrukdė iš pat pradžių suvokti pareiškėjo teisių pažeidimo apimtį ir pagrindus. Skunde jokie argumentai, susiję su reikalavimu priteisti iš NŽT 600 Eur išlaidų, susijusių su Sklypo įvertinimu, nėra nurodyti.

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą, t. y. kaip matyti iš nutarties turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tiek dėl 600 Eur priteisimo, tiek Įsakymo panaikinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, išsprendus skundo praėmimo klausimą, byla (jos dalis) gali būti baigiama priėmus sprendimą (dalinį sprendimą), kuriuo ginčas (jo dalis) yra išsprendžiamas (ABTĮ 84 str. 1 d., 90 str. 1 d.), arba nutartimi, kuria skundas paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str.) arba bylą yra nutraukiama (ABTĮ 103 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš NŽT 600 Eur išlaidų, susijusių su Sklypo įvertinimu, yra priimta teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi iš naujo spręsti šios skundo dalies priėmimo klausimą neturėjo pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis ar neprimokėta trūkstama žyminio mokesčio dalis, skundas gali būti paliekamas nenagrinėtas, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (ABTĮ 105 str. 6 p.). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatytu terminu šios skundo dalies trūkumų nepašalino, t. y. įvardijo, kuo grindžiamas reikalavimas dėl 600 Eur sumos priteisimo, tai, kaip minėta, galėtų būti pagrindas priimti procesinį sprendimą dėl šios skundo dalies palikimo negarinėtu. Šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išspręstas negali būti (ABTĮ 144 str. 3 d., 151 str.)

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš NŽT 600 Eur išlaidų, susijusių su Sklypo įvertinimu, naikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Naikinti ar keisti kitos Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui (jo daliai) dėl Įsakymo panaikinimo paduoti ir šią skundo dalį atsisakyta priimti, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo: reikalavimą dėl Įsakymo, kurį pareiškėjas teigia gavęs 2021 m. lapkričio 29 d., panaikinimo teisme pareiškė tik 2022 m. lapkričio 10 d. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi, reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo teisme pareiškėjas pareiškė praleidęs terminą jį apskųsti.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys dėl ko šis terminas buvo praleistas nelaikytinos objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis: įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020). Pažymėtina, jog viena iš reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Įsakymą, kuris buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio 31 d., jam įteiktas – 2021 m. lapkričio 29 d. Iki 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas reikalavimų dėl šio Įsakymo ar jo dalies panaikinimo administraciniame teisme ar bendrosios kompetencijos teisme nereiškė – reiškė reikalavimus dėl nuostolių, patirtų dėl Įsakymu nustatyto servituto, atlyginimo, pats apsisprendė dėl tokio, galimai jo pažeistų teisių gynimo būdo; nors skundžiamo Įsakymo turinys pareiškėjui tapo žinomas 2021 m. lapkričio 29 d., duomenų, kad atsakovas iki 2022 m. rugsėjo mėn. 20 d., kada pareiškėjas teigia kreipęsis į atsakovą dėl duomenų pateikimo, nebūtų sudaręs galimybės susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu Įsakymas yra priimtas, nėra, todėl pareiškėjo argumentai, kad Įsakymo neteisėtumo aspektai tapo žinomo vėliau, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl termino skundui (jo dalia) dėl Įsakymo panaikinimo paduoti praleidimo bei pagrindo jį (terminą) atnaujinti nebuvimo yra pagrįsta: pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą tokiu būdu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. P. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 600 Eur išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto įvertinimu, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan