7a5fb7ea-77ea-412c-9374-32f82f101774 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-155-601/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05961-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo J. V. praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims G. S., K. S., antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas (iÅ¡ieÅ¡kotojas) J. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, kad skolininkui G. S. priklauso ½ dalis gaunamų pajamų, mokamų jo sutuoktinei K. S..

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , buvo areÅ¡tuota skolininko G. S. sutuoktinei K. S. priklausanti darbo užmokesčio dalis, tačiau skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė antstoliui susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, todėl antstolis Raimundas Stanislauskas kreipėsi į ieÅ¡kotojÄ su siÅ«lymu kreiptis į teismÄ dėl skolininko G. S. sutuoktinei K. S. priklausančios darbo užmokesčio dalies nustatymo.

3. Antstolis Raimundas Stanislauskas atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo tenkinimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo J. V. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko G. S. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

5. Teismas nustatė, kad skolininkas G. S. ir jo sutuoktinė K. S. 2019 m. sausio 17 d. sudarė povedybinę sutartį, nustatančiÄ jų turto ir turtinių prievolių teisinį režimÄ , t. y., kad kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių gautas turtas bei turtinės prievolės, iÅ¡vardintos minėtoje sutartyje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad skolininko G. S. ir jo sutuoktinės K. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi ir nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, o skolininko sutuoktinės K.

S. pajamos, gaunamos iÅ¡ darbinės veiklos ir kitos iÅ¡mokos, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kojimo objektu dėl jos sutuoktinio asmeninių prievolių. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas J. V. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį. Nurodo, kad skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jo teises iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ .

Apeliantas teismo prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.121 straipsnio nuostatas, pagal kurias turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirta prie dalintinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Tačiau, jeigu dėl tokio sutuoktinių susitarimo kreditoriaus reikalavimas negali būti visiškai patenkintas iš asmeninio sutuoktinio turto, išieškoma iš bendro sutuoktinio dalies. Juolab, kad nagrinėjamu atveju povedybinė sutartis buvo sudaryta 2019 m. sausio 17 d., t. y. nedelsiant po 2019 m. sausio 15 d. taikyto arešto K.

S. priklausančiai atlyginimo daliai.

7. Atsiliepimų į skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Å ioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymas nustatyti skolininkui priklausančiÄ turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko G. S. iÅ¡ieÅ¡kotojo J. V. naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas 2018 m. (duomenys neskelbtini) susituokė, jo sutuoktinė K. S. dirba ir gauna darbo užmokestį, 2019 m. sausio 15 d. patvarkymu areÅ¡tavo skolininko sutuoktinės K. S. darbo užmokesčio dalį ir pasiÅ«lė G. S. ir K. S. pasidalinti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , t. y. darbo užmokestį. Negavęs skolininko ir jo sutuoktinės sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, antstolis 2019 m. kovo 14 d. pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

IÅ¡ieÅ¡kotojas J. V. 2019 m. balandžio 4 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ nustatyti, kad skolininkui G. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės K. S. gaunamų pajamų. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. spalio 18 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad skolininko G. S. ir jo sutuoktinės K. S. 2019 m. sausio 17 d. sudarytos povedybinės sutarties pagrindu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi ir nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, o skolininko sutuoktinės K.

S. pajamos, gaunamos iÅ¡ darbinės veiklos ir kitos iÅ¡mokos, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kojimo objektu dėl jos sutuoktinio asmeninių prievolių. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada.

11. Pažymėtina, kad vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Be to, vedybų sutartyje gali bÅ«ti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymu, dalyvavimu tenkinant Å¡eimos reikmes ir darant iÅ¡laidas, turto padalijimo bÅ«du ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis). Pagal G. S. ir K. S. 2019 m. sausio 17 d. pasiraÅ¡ytos vedybų (povedybinės) sutarties 2 punktÄ , Å¡i sutartis nekeičia turto teisinio režimo, kurį sutuoktiniai yra įgiję iki Å¡ios sutarties sudarymo. Sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad po Å¡ios sutarties sudarymo bet kokiu bÅ«du įgytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, pinigai, vertybiniai popieriai ir visas kitas turtas, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu Å¡is turtas bus įgytas.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, iÅ¡ieÅ¡kojimas nebegali bÅ«ti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas, t. y. hipotetines, vieno iÅ¡ sutuoktinių pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jo vardu atidarytas sÄ skaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Kadangi pareiškėjas J. V. pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti skolininko dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, t. y. kokia dalis K. S. gaunamo darbo užmokesčio priklauso G. S., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išieškojimas, esant sudarytai vedybų sutarčiai, nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba vėliau gautinas K. S. pajamas. Kiekvieno iš jų (G. S. ir K. S.) pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliantas J. V. atskirajame skunde teigia, kad skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jo teises iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , juolab, kad minėta sutartis buvo sudaryta nedelsiant po taikyto areÅ¡to K. S. priklausančiai atlyginimo daliai. Taigi, iÅ¡ esmės atskirajame skunde ginčijamas vedybų sutarties teisėtumas ir pagrįstumas, kuris negali bÅ«ti sprendžiamas Å¡ioje byloje, iÅ¡nagrinėtoje ypatingosios teisenos tvarka. Ä®statymas numato, kad sandoriai gali bÅ«ti ginčijami tik bendrÄ ja ginčo teisena, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vedybų sutarties ar tam tikrų jos nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

Tuo tarpu pareiškėjo nurodomas CK 3.121 straipsnis, kurį jis prašo taikyti nagrinėjamu atveju, reglamentuoja turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei klausimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas sudaryti minėtus sutuoktinių susitarimus, jeigu jie pakenktų sutuoktinio kreditoriams.

Tuo atveju, jeigu tokie susitarimai vis dėlto bÅ«tų sudaryti, tai toje pačioje dalyje taip pat numatytos tokių susitarimų pasekmės. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad G. S. ir K. S. bÅ«tų sudarę CK 3.121 straipsnio 1 dalyje numatytÄ susitarimÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ nuostatÄ . Jeigu toks susitarimas bÅ«tų sudarytas, pareiÅ¡kėjas turėtų teisę tokį susitarimÄ ginčyti bendrÄ ja ginčo teisena (CK 6.66 straipsnis).

Taigi, esant galiojančiai vedybų sutarčiai, numatančiai, be kita ko, kad bet kokiu bÅ«du įgyti pinigai po sutarties sudarymo bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu Å¡is turtas bus įgytas, nėra jokio teisinio pagrindo paneigti sutartimi nustatytÄ Å¡io turto teisinį režimÄ .

14. Å ioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko turto, kuris yra jo bendra su sutuoktiniu nuosavybė, dalies nustatymo klausimÄ , tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Kauno apylinės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas