7a5d4afb-2008-4f0f-9cf7-dea714ac3de7 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Audronė Kartanienė                                                                                                                                              Nuorašas Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Antanas VirbalasBaudžiamoji byla Nr. 1A-687-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03006-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.; 2.4.6.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,teisėjų Algimanto Valantino, Sigitos Bieliauskienės,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,gynėjams advokatams Adolfui Remeikiui, Elenai Žilėnienei, Eleonorai Adai Unčiurienei, Valdui Burneikiui, nuteistiesiems M.

P., L. S., S. J., nukentėjusiesiems R. D. ir V. D., nukentėjusiosios R. D. atstovui advokatui Algimantui Medeliui, gestų kalbos vertėjui ArÅ«nui Å aukeckui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. P., L. S., A. P. ir S. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo: M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtÄ sias bausmes subendrinus, taikant dalinį sudėjimo bÅ«dÄ , galutinė subendrinta bausmė M. P. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė S. J. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš R. F., M. P., L.

S., A. P. ir S. J. solidariai priteista R. D. – 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, A. V. – 480 Lt turtinės žalos atlyginimas.Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas ir R. F., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė :              M. P., L. S., A. P., S. J. ir R. F. nuteisti už tai, kad jie panaudodami fizinį smurtÄ , įsibrovę į patalpÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ , o S. J. ir sugadino svetimÄ turtÄ , t.y. turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdami kartu, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, 2011-07-15, apie 01.00 val., R.

F., M. P., A. P. ir L. S. atėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur A. P. liko koridoriuje stebėti aplinkÄ , o R. F., M. P. ir L. S. įėjo į vidų. Bute R. F. sudavė kumščiu į veidÄ ten gyvenančiai, fizinę negaliÄ turinčiai, R. D., padarydamas poodinę kraujosruvÄ kairiame žande, bei iÅ¡ buto pagrobė 500 Lt vertės LCD televizorių „TUNEX“, po ko visi iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ R. F., M. P., L. S., A. P. sugrįžo ir vėl bandė patekti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o buto gyventojams jų neįleidus, S. J. iÅ¡laužė buto, priklausančio A.

V., 480 Lt vertės durų staktÄ , A. P. vėl liko koridoriuje stebėti aplinkÄ , o R. F., M. P. ir L. S., patekę į butÄ , sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių bute gyvenančiam ir fizinę negaliÄ turinčiam V. D., padarydami poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke ir deÅ¡iniame dilbyje, reikalavo atiduoti pagrobtojo televizoriaus pultÄ , o jo negavę, pagrobė ant stalo gulėjusį 600 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSAMSUNG“ su SIM kortele, 30 Lt vertės moteriÅ¡kÄ rankinę su kosmetika, 55 Lt vertės elektroninį pravažiavimo bilietÄ , 4,99 Lt vertės aliejaus butelį, viso pagrobė turto už 1139,99 Lt, t.y.

M. P., L. S., A. P., S. J. ir R. F. nuteisti už nusikaltimo numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , o S. J. nuteistas ir už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .             Be to, M. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. jis, turėdamas tikslÄ apgaule, panaudojant tikrÄ mokėjimo instrumentÄ , užvaldyti svetimÄ turtÄ , 2011 m. birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo J.

P. vardu iÅ¡duotÄ â€žSwedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. M. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .M. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. jis, 2011-06-08, 16.34 val., prekybos centre „Norfa“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudojo J. P. vardu iÅ¡duotÄ â€žSwedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) finansinei operacijai inicijuoti, įsigyjant prekių 14,08 Lt sumai, t.y.

M. P. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendį dalyje, kuria jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ ; nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pakeisti, kadangi nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes; paleisti jį iÅ¡ suėmimo, kadangi teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, nėra įsigaliojęs; atlikti byloje įrodymų tyrimÄ , kadangi pirmosios instancijos teismas jį atliko Å¡aliÅ¡kai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdamas pagrindinius baudžiamojo proceso principus.

Nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, nuo pat pradžių prisipažino, parodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau bylÄ nagrinėjęs teismas į tai neatsižvelgė. Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, turi bÅ«ti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. Nuteistojo teigimu, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje užfiksuoti duomenys neatitinka teisminio bylos nagrinėjimo metu asmenų duotų parodymų.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. D. nenuoseklius bei melagingus parodymus turėjo įvertinti kritiÅ¡kai. Kita vertus, nukentėjusiosios R. D. bei kitų įtariamųjų byloje nuoseklių ir vieni kitus papildančių parodymų nepagrįstai neįvertino kaip įrodymų, patvirtinančių, kad jis, nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu nedalyvavo. Apeliantas mano, kad aplinkybė, jog V. D. viso teisminio proceso metu buvo laikomas liudytoju, užkirto keliÄ tinkamam rungimosi principo užtikrinimui, tokiu bÅ«du pažeidžiant jo teises.

Pažymi, kad gintis pačiam jam, kaip paprastam žmogui, yra pakankamai sudėtinga, todėl praÅ¡o patikrinti skundžiamÄ nuosprendį, kuris, jo nuomone, tik iÅ¡ dalies teisėtas. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. S. praÅ¡o perkvalifikuoti jo veiksmus iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neiÅ¡nagrinėjo liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme, neįvertino kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iÅ¡ karto iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, savo noru davė parodymus dėl padaryto nusikaltimo.

Nurodo, kad į nukentėjusiųjų butÄ kartu su kitais atėjo, norėdami gauti rÅ«kalų, jokio iÅ¡ankstinio tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ neturėjo. Bute ant stalo pamatęs gulintį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jį paėmė. Jokio fizinio smurto ar prievartos buto Å¡eimininkų atžvilgiu nenaudojo, kÄ patvirtino tiek nukentėjusieji, tiek ir kiti nuteistieji. Televizoriaus nevogė, telefonÄ pardavė už 20 Lt. Tarp kitų nuteistųjų, kuomet pastarieji antrÄ kartÄ grįžo į butÄ ir, iÅ¡laužę buto duris, jo gyventojų atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ ir prievartÄ , jo nebuvo.

Å iÄ aplinkybę paliudijo nukentėjusieji bei kiti nuteistieji. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Apeliantas pripažįsta, kad pavogė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir tokiu bÅ«du padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnyje. Nurodo, jog pilnai suvokia, kad įvykdė nusikaltimÄ , supranta, kad turi atsakyti už savo veiksmus bei atlyginti nukentėjusiems padarytÄ Å¾alÄ , dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Pažymi, kad Å¡iuo metu gyvena su motina, nutraukė ryÅ¡ius su asmenimis, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus ir to pasėkoje padarė nusikaltimÄ , yra užsiregistravęs darbo biržoje, ieÅ¡ko pastovaus darbo, tuo pačiu metu uždarbiauja, atlikdamas laikinus darbus statybose.

Kadangi motina yra bedarbė, jo uždirbamos lėšos yra svarus įnaÅ¡as į Å¡eimos biudžetÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad sÄ Å¾iningai vykdo visus teismo nustatytus apribojimus, t.y. laikosi raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti bei periodiÅ¡kai registruojasi policijos įstaigoje.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendį ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė.

Nurodo, kad dėl padarytos veikos labai gailisi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, įvertino tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje bei atsižvelgė į nukentėjusiųjų bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę dėl jų neįgalumo. Tačiau neįvertino to, kad jis prisipažino kaltu, nebuvo aktyvus įvykio dalyvis. Kad iÅ¡ nukentėjusiųjų buto bus grobiamas koks nors turtas, nesitarė, į butÄ nuėjo tikslu papraÅ¡yti cigarečių. Nukentėjusieji neatpažino jo kaip asmens, dalyvavusio plėšime.

Be to, apelianto nuomone, negalima sutikti su teismo teiginiu, kad nukentėjusieji buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, nes jie yra neįgalÅ«s tik dėl kurtumo. Skunde teigiama, jog Å¡iuo metu nuteistasis visiÅ¡kai pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , mokosi, siekia įgyti specialybę ir bÅ«ti naudingas visuomenei.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. praÅ¡o iÅ¡teisinti jį iÅ¡ kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo veiksmus ir paskyrė per griežtÄ bausmę. Nurodo, jog pripažino, kad iÅ¡laužė buto duris, tačiau nežinojo, nenumanė ir negalėjo numanyti, kad iki durų iÅ¡laužimo ar po to, buto gyventojų atžvilgiu bus daromas ar buvo padarytas nusikaltimas, t.y. plėšimas. Nusikaltimo vietoje atsirado atsitiktinai, apiplėšti nesitarė, apie kitų ketinimus nežinojo, prieÅ¡ nukentėjusiuosius smurto nenaudojo, pastarieji jo bute nematė, nukentėjusiųjų daiktų neėmė ir nematė, kas tai padarė, kadangi abiem atvejais, kai daiktai buvo paimti iÅ¡ nukentėjusiųjų, buvo kitoje vietoje.

Apelianto nuomone, bylÄ nagrinėjęs teismas nepakankamai įvertino nurodytas aplinkybes ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog jis buvo plėšimo bendravykdytojas.              Teismo posėdyje nuteistieji M. P., L. S., S. J. ir jų gynėjai, nuteistojo A. P. gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).Nuteistųjų L.

S. ir S. J. apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistųjų M. P., L. S., A. P. ir S. J. kaltės, padarius jiems nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje Pagal BK 180 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ .

Fiziniu smurtu BK 180 straipsnio prasme laikomas bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kÅ«nui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Jei prieÅ¡ užvaldant turtÄ arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kÅ«nu pastumiamas, tokie veiksmai taip pat gali atitikti plėšimo požymius. Vienas iÅ¡ veikÄ pagal minėto straipsnio 2 dalį kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpÄ . Ä®sibrovimas BK 180 straipsnio 2 dalies prasme pasireiÅ¡kia tuo, kad į patalpÄ , tame tarpe ir gyvenamÄ jÄ , patenkama neteisėtai, t.y. nesant tam savininko leidimo.

Kokiu bÅ«du įsibraunama į patalpÄ , t.y. atvirai ar slapta, teisinės reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį neturi. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų, į butÄ , es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena nukentėjusieji R. D. ir V. D., nuteistieji pateko 2011-07-15, apie 01.00 val., t.y. nakties metu. PirmÄ jį kartÄ , neįtardamas pastarųjų ketinimų, duris jiems atidarė V. D. Tačiau nežiÅ«rint to, į buto vidų apeliantai pateko prieÅ¡ bute gyvenančių abiejų nukentėjusiųjų valiÄ , ir nepaisydami pastarųjų protesto, kurį jie, bÅ«dami kurčnebyliai, iÅ¡reiÅ¡kė savo elgesiu, gestais, mimikomis ir pan., pagrobė Å¡iems priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 1139,99 Lt.

Tęsdami nusikalstamÄ sumanymÄ , pakartotinai į butÄ pastarieji pateko dar agresyviau, t.y., sugadinus minėto buto durų spynÄ ir galiausiai iÅ¡laužus duris su stakta. Nustatytos aplinkybės pagrįstai buvo įvertintos kaip įsibrovimas į patalpÄ tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , bei leido teismui atmesti apeliantų versijÄ , neva tai į butÄ jie siekė patekti, norėdami gauti rÅ«kalų.Tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas ir fizinis smurtas, kÄ savo skunduose apeliantai neigia, patvirtina byloje surinkti įrodymai, ir visų pirma, nukentėjusiųjų parodymai, kuriais teismui abejoti nebuvo pagrindo, juolab, kad nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad plėšimo metu jai buvo suduotas vienas smÅ«gis į veidÄ , tuo tarpu jos sugyventinį, du iÅ¡ įsibrovusių asmenų, kojomis ir rankomis daužė į įvairias kÅ«no vietas (1 t. b.l. 30, 31). Liudytoju apklaustas V. D. taipogi teigė, jog tuo metu, kai R. F. po butÄ ieÅ¡kojo televizoriaus, kurį nuteistieji pagrobė prieÅ¡ tai, pulto, kiti du į butÄ Ä¯siveržę vaikinai jį mušė (1 t. b.l. 33). Fizinio smurto panaudojimo jų atžvilgiu fakto nukentėjusieji neneigė ir apklausti bylÄ nagrinėjant teisme (4 t. b.l. 152).

Kita vertus, pastarųjų parodymus dėl jų sumuÅ¡imo patvirtina ir specialisto iÅ¡vados, kuriose nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas sužalojimų atsiradimo aplinkybes, kai pastarieji buvo apklausti netrukus po nagrinėjamo įvykio (1 t. b.l. 49-50, 52-53). Apie tai, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kilo smurtinio pobÅ«džio konfliktas, liudija ir pačių nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b.l. 62, 3 t. b.l. 39-42, 74-75, 77). Todėl tai, kad nuteistieji fizinio smurto panaudojimo faktÄ teisminio nagrinėjimo metu pradėjo neigti, pagrįstai įvertinta kaip pastarųjų gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar bent jÄ suÅ¡velninti.

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog 2011-07-15 apie 01.00 val. bute, es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusiųjų R. D. bei V. D. atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas, įsibraunant į patalpÄ .              Dėl M. P. apeliacinio skundo              Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo M. P. apeliacinio skundo turinio, pastarasis praÅ¡o iÅ¡teisinti jį iÅ¡ kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ .

Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios R. D. bei kitų nuteistųjų parodymus, kurie, neva tai, nuosekliai papildo vieni kitus ir patvirtina, jog plėšime jis nedalyvavo, bei nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir melagingais V. D. parodymais. Tokie nuteistojo M. P. argumentai nepagrįsti ir atmetami. Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teisėjas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu.

Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ . Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimÄ byloje. Analizuojant nukentėjusiosios R. D. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus, matyti, jog pastaroji nuosekliai nurodė, jog į butÄ 2011-07-15 padaryti plėšimo metu abu kartus buvo įėję tie patys trys vaikinai.

Vienas iÅ¡ jų, t.y. mažo Å«gio vaikinas, sudavė jai vienÄ smÅ«gį į veidÄ , kiti du mušė jos sugyventinį. Taigi, vienas iÅ¡ į butÄ patekusių nuteistųjų buvo R. F., kitas – M. P., kurį ji atpažino asmens parodymo atpažinti metu, o trečias, tai vaikinas, kuris dažnai lankosi jų name esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 3, 24, 30, 31). Aplinkybę, kad į butÄ abu kartus įsibrovė trys vaikinai, patvirtino ir R. D. sugyventinis V. D., kuris taip pat nurodė, kad jį mušė du vaikinai (1 t. b.l. 32).

Asmens parodymo atpažinti metu R. D. atpažino M. P., kaip asmenį, kuris plėšimo metu buvo bute, naudojo fizinę prievartÄ ir pagrobė jai bei jos sugyventiniui priklausančius daiktus. Kaip plėšimo dalyvius, kurie įsibrovė į butÄ , nukentėjusioji atpažino ir R. F. bei L. S. (1 t. b.l. 69-74, 112-116, 117-121). Be to, M. P., kaip vienÄ iÅ¡ plėšikų, kuris nusikaltimo metu prieÅ¡ jį naudojo smurtÄ , atpažino ir V. D. (1 t. b.l. 74-78). Pastarasis savo parodymus, kad į butÄ su kitais asmenimis buvo atėjęs ir M.

P. patvirtino ir bylÄ nagrinėjant teisme (1 t. b.l. 153). Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, V. D. duotus parodymus vertinti nenuosekliais nėra jokio pagrindo, juolab, kad juos pagrindžia, kaip minėta, ir nukentėjusiosios R. D. apklausų protokoluose užfiksuoti parodymai. Kita vertus, M. P. dalyvavimÄ , darant nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ir su juo buvę bendravykdytojai. Nors ir savaip interpretuodamas įvykį, 2011-07-22 atliktos apklausos metu R. F. nurodė, kad muÅ¡tynėse su kurčnebyliu dalyvavo M., kuris nagrinėjamo įvykio metu gyveno pas jį, bei L. (2 t. b.l. 62).

Pagal nuteistojo A. P. parodymus, jis, R. F., L. S. ir M. P., baigę vartoti alkoholinius gėrimus, pakilo į dvyliktÄ aukÅ¡tÄ , kur nukentėjusiųjų atžvilgiu ir buvo padaryta nusikalstama veika. AntrÄ jį kartÄ , į tÄ patį aukÅ¡tÄ , R. F., L. S. ir prie jų prisijungęs S. J. užlipo pirmieji, o jis su M. P. ėjo jiems įkandin. Atėjęs į aukÅ¡tÄ , kur buvo nukentėjusiųjų butas, matė, kad buto durys iÅ¡laužtos. A. P. teigimu, jis su M. P. buvo koridoriuje (ne lauke, kaip teigia M.

P.). Konflikto, kuris iÅ¡ buto persikėlė į koridorių, metu kurčnebylių atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Konfliktui pasibaigus, visi grįžo į R. F. butÄ , kur svarstė, kÄ daryti su pagrobtais daiktais (3 t. b.l. 74-75, 77). Papildomai įtariamuoju apklaustas L. S. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu visi buvo pastate (jei ne bute, tai koridoriuje) ir žinojo apie tai, kas vyko. Plėšimo metu pagrobtÄ telefonÄ jis važiavo parduoti su M. P. (3 t. b.l. 44). Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas byloje objektyviai nustatytų faktinių duomenų visumoje, nuteistųjų parodymų analizė, atkreipiant dėmesį į jų nenuoseklumÄ , keliant vis naujas versijas, pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido nuteistųjų parodymus, kurie, be kita ko, yra senai pažįstami draugai, vertinti kaip gynybos pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti, ir atmesti.

Pažymėtina, kad objektyviosios tikrovės reiÅ¡kiniai žmogaus atmintyje fiksuojami per sÄ monės psichinius procesus, todėl kiekvienu atveju individo padarytos iÅ¡vados yra nulemtos ne tik individualių tikrovės suvokimo psichologinių veiksnių, bet ir konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo padarytas nusikaltimas, tame tarpe ir sugebėjimo fiksuoti atskiras įvykio detales. Nagrinėjamu atveju, nakties metu įvykdyti netikėti ir agresyvÅ«s nuteistųjų veiksmai nukentėjusiesiems, kurie yra kurčnebyliai, sukėlė tam tikrÄ emocinį sukrėtimÄ , kas, be jokių abejonių, turėjo įtakos pastarųjų subjektyviajam aspektui suvokiant, o vėliau ir žodžiu perteikiant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaip objektyviÄ tikrovę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių. Todėl vieni ar kiti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų parodymuose esantys netikslumai nemenkina jų, kaip įrodymų šaltinio patikimumo, juolab, kad dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jie yra analogiški ir papildo vieni kitus. Reikia pažymėti ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji R.

D. neneigė fakto, jog jai buvo suduota, bei, kaip kad teigia apeliantas, kategoriÅ¡kai netvirtino, jog M. P. nedalyvavo plėšime (4 t. b.l. 152). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai nustatė, jog M. P. dalyvavo kartu su kitais bendrininkais R. D. ir V. D. atžvilgiu 2011-07-15 padarytame plėšime, ir pastarojo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.    Baudžiamosios bylos dokumentų analizė neleidžia konstatuoti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ar teisėjas bÅ«tų M.

P. atžvilgiu suinteresuotas bylos baigtimi ar Å¡aliÅ¡kas. Visi baudžiamojo proceso numatyti veiksmai atlikti nepažeidžiant nei BPK nuostatų, nei nuteistojo M. P. teisių, tame tarpe užduoti V. D. klausimus, įgyvendinant BPK 7 straipsnyje numatytÄ rungimosi principÄ . O tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylÄ teismas iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai ar pavirÅ¡utiniÅ¡kai.              Nuteistojo M.

P. apeliacinio skundo argumentai, susiję su bausmės paskyrimu jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , taipogi nepagrįsti ir atmestini.             Pagal teismų praktikoje formuojamas nuostatas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-317/2012, 2K-106/2011, 2K-514/2010). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. P. vardu iÅ¡duota mokėjimo priemonė, t.y. “Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pas M. P. buvo rasta, pastarÄ jį sulaikius policijos pareigÅ«nams, kai Å¡is su R. F. pasirodė vieÅ¡oje vietoje, neblaivÅ«s. Iki mokėjimo kortelės iÅ¡ jo paėmimo, M.

P. jau buvo ja pasinaudojęs (2 t. b.l. 7-9, 11-13, 15-17). Todėl ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Dėl nuteistojo S. J. apeliacinio skundo              IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis neginčija fakto, jog jis iÅ¡laužė buto, es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Mano, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino plėšimo bendravykdytoju, kadangi lauždamas duris nežinojo, nenumanė ir negalėjo numanyti, kad buto gyventojų atžvilgiu gali bÅ«ti įvykdytas plėšimas.              Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visų nuteistųjų veiksmuose nustatė bendrininkavimo, padarant BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , požymį, ir S. J. veikÄ teisingai kvalifikavo kaip idealiÄ jÄ nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, sutaptį.

Pagal BK nuostatas bÅ«tinu bendrininkavimo požymiu yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Susitarimas tarp bendrininkų gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis, tačiau jis gali bÅ«ti realizuotas ir veikos darymo metu, t.y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų gali susitarti pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ bendrai gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ne tik žodžiu ar raÅ¡tu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, gestais, mimika ir pan.

Bendrininkavimo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nusikalstamiems tikslams pasiekti suvienijamos dviejų ar daugiau asmenų pastangos, todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams. Pažymėtina, kad bendrininkavimo atveju konkretÅ«s asmenys gali ir neatlikti bendros veikos sudėtyje numatytų veiksmų, pavyzdžiui, fizinio smurto panaudojimo ar turto pagrobimo, tačiau jie gali bÅ«ti pripažinti nusikaltimo bendravykdytojais, jei jie tuo pačiu metu bÅ«dami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia bÅ«tinÄ pagalbÄ , pavyzdžiui, paÅ¡alindamas kliÅ«tis besibraunantiems į patalpas ir pan.

   Kaip matyti, iÅ¡ nuteistojo R. F. parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, jis, L. S., A. P. ir S. J. į dvyliktÄ aukÅ¡tÄ pakilo antrÄ kartÄ , siekdami gauti televizoriaus, kurį prieÅ¡ tai pagrobė iÅ¡ nukentėjusiųjų, pultÄ . Atėję prie nukentėjusiųjų durų, pabandė jas atidaryti, tačiau kai jam su L. S. tai padaryti nepavyko, S. J. iÅ¡laužė duris su visa stakta (2 t. b.l. 80-82). Nuteistojo A. P. teigimu, iÅ¡ R. F. buto, pastarajam pasakius, kad reikalingas televizoriaus pultas, visi vėl pakilo į dvyliktÄ aukÅ¡tÄ , prie jų prisidėjo ir S..

R. F., L. S. ir S. J. užlipo pirmieji. Kai jis su M. P. atėjo, pamatė, kad durys jau buvo iÅ¡laužtos. Konfliktas su buto gyventojais, kurio metu pastarųjų atžvilgiu buvo naudotas smurtas, persikėlė į koridorių, o jam pasibaigus, visi grįžo į R. F. butÄ , ten svarstė, kÄ daryti su pagrobtais daiktais (3 t. b.l. 74-75). IÅ¡ S. J. parodymų matyti, jog jis iÅ¡ pradžių taipogi buvo pakilęs į deÅ¡imtÄ jį namo aukÅ¡tÄ , t.y. į R. F. butÄ , kur buvo R. F., M. P., L. S. ir A., pravarde „karate“, o po to, su pastaraisiais ir į dvyliktÄ .

IÅ¡ pradžių, pasak Å¡io, buto duris bandė iÅ¡laužti kiti, tačiau jiems nepavykus, iÅ¡laužė duris jis su visa stakta. Vėliau, t.y. po konflikto, vėl visi kartu leidosi iki deÅ¡imtojo aukÅ¡to, kuriame yra R. F. butas, nors jis po to pas pastarÄ jį ir neužėjo (3 t. b.l. 118-119). Akivaizdu, kad S. J., bendraudamas su kitais nuo seno gerai pažįstamais nuteistaisiais bute, į kurį pastarieji nusinešė iÅ¡ nukentėjusiųjų pagrobtÄ televizorių bei kitus daiktus, kartu su jais pakilęs į dvyliktÄ aukÅ¡tÄ , kur iÅ¡laužė buto duris, bei kartu su jais nusileidęs atgal iki R.

F. buto, žinojo, kokiu tikslu jie visi atėjo iki nukentėjusiųjų buto ir brutaliai veržėsi į jo vidų. Tai patvirtino, kaip jau aukščiau minėta, ir nuteistasis L. S., kuris nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu visi žinojo apie tai, kas vyko (3 t. b.l. 44). Todėl, nuteistojo S. J. argumentas, kad jis negali atsakyti už kitų nuteistųjų atliktus veiksmus, nes nusikaltimo vietoje atsirado atsitiktinai, prieš nukentėjusiuosius smurto nenaudojo ir jų daiktų neėmė, taip pat nematė, kas tai padarė, atmestinas.

Pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kaip kad nagrinėjamu atveju, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, ir bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-468/2012). Dėl nuteistojo L. S. apeliacinio skundo Kaip minėta aukščiau, bendro nusikalstamo tikslo atsiradimo ir jo realizavimo pradžios momentas teisinės reikÅ¡mės, nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų veiksmus kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, neturi.

Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog staiga kilusi jo tyčia pagrobti nukentėjusiajai priklausantį telefonÄ , turi bÅ«ti vertinama kaip vienas iÅ¡ požymių, apibÅ«dinančių BK 178 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , t.y. vagystę. Atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, jog L. S. jokio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, kadangi konflikto metu, kai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, jo bute nebuvo. Å ias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinktų objektyvių faktinių duomenų visuma.

Kaip minėta, nukentėjusioji R. D., ne kartÄ apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai tvirtino, jog į butÄ abu kartus įsiveržė tie patys trys vaikinai, kurių vienas dažnai lankosi jų name esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). BÅ«tent jis kartu su dar vienu vaikinu plėšimo metu mušė jos sugyventinį (1 t. b.l. 3, 24, 30, 31). Taip pat L. S. nukentėjusioji apibÅ«dino ir jį atpažinusi asmens parodymo atpažinti metu (1 t. b.l. 117-121). Apklausta bylÄ nagrinėjant teisme, R. D. patvirtino, jog pažįsta L.

S., kadangi pastarasis dažnai lankosi kaimynų bute. Jis gi kartu su dar dviem vaikinais ir buvo užėjęs į butÄ (4 t. b.l. 152). Aplinkybę, jog L. S. dalyvavo abiejuose plėšimo epizoduose, patvirtino ir įtariamuoju apklaustas R. F. Teisminio nagrinėjimo metu pastarasis taip pat nurodė, kad L. S. buvo užėjęs į butÄ , bei kad jis pardavė iÅ¡ nukentėjusiųjų pagrobtus daiktus, t.y. televizorių bei mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (2 t. b.l. 64-66, 80-82; 4 t. b.l. 148). Apie tai, kad plėšime dalyvavo visi prieÅ¡ tai R.

F. bute vartoję alkoholiniu gėrimus asmenys, tame tarpe ir L. S., patvirtino ir nuteistasis A. P. (3 t. b.l. 72-75; 4 t. b.l. 151). Liudytoju apklaustas L. Å ., kaip ir nuteistasis R. F., tvirtino, kad pirkti televizorių jam pasiÅ«lė L. S. (1 t. b.l. 82-83; 4 t. b.l. 154). IÅ¡dėstyti įrodymai, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, neginčijamai patvirtina, kad L. S., veikdamas bendrininkų grupėje, atliko jam inkriminuojamus veiksmus, kurie sudaro BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto plėšimo sudėtį, ir leidžia paneigti jo argumentus, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė liudytojų ar nusikalstamos veikos bendravykdytojų parodymus, bei kad netinkamai juos įvertino.

Dėl apeliantams skirtų bausmių už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei nuteistųjų asmenybes, už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , pagrįstai apeliantams paskyrė Å¡io įstatymo sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kiekvienam iÅ¡ apeliantų skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, nepakankamai įvertino nuteistųjų A.

P. bei M. P. vaidmenį Å¡io nusikaltimo padaryme, jų asmenybes charakterizuojančius duomenis, ko pasėkoje paskyrė jiems neteisingÄ savo dydžiu bausmę.Vienas iÅ¡ nuteistojo A. P. apeliacinio skundo, kuriuo Å¡is praÅ¡o suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, argumentų yra tas, kad nukentėjusiųjų neįgalumas dėl kurtumo nepagrįstai buvo pripažintas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Å is nuteistojo A. P. apeliacinio skundo teiginys pagrįstas. Pagal BK 69 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas gali pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, invalidumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, be jo praÅ¡ymo.

BejėgiÅ¡ka bÅ«kle teismų praktikoje pripažįstama tokia asmens bÅ«sena, kai dėl savo fizinės ar psichinės bÅ«klės jis negali suprasti savo ar kaltininko daromų veiksmų pobÅ«džio ir reikÅ¡mės arba negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusieji R. D. bei jos sugyventinis V. D. yra kurčnebyliai, dėl ko pastariesiems nustatytas neįgalumas. Tačiau nustatyta ir tai, kad nagrinėjamo įvykio metu jie abu suprato, kad daroma nusikalstama veika, buvo gana aktyvÅ«s gindamiesi: gestais, mimika bei tam tikrais garsais bandė įtikinti nuteistuosius liautis smurtauti, pasiÅ¡alinti iÅ¡ jų gyvenamojo bÅ«sto, po jų pasiÅ¡alinimo, užsirakino duris ir, kai sugrįžę į nusikaltimo darymo vietÄ tie patys asmenys vėl ėmė duris daužyti, jų neatidarė.          Todėl vien tai, kad, kaip pagrįstai skunde nurodo nuteistasis A.

P., nukentėjusieji yra kurčnebyliai, negali bÅ«ti pripažinta aplinkybe, sunkinančia kaltininkų atsakomybę BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Dėl pasakyto Å¡i aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turi bÅ«ti paÅ¡alinta, ne tik apeliantui A. P., bet ir kitiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad jis yra jauno amžiaus, tačiau jau kartÄ teistas, nusikaltimas, už kurio padarymÄ pastarasis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra sunkus, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu A.

P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatė. Tačiau tai kad apeliantas yra Vilniaus technologijų ir verslo centro antro kurso moksleivis, teismas neįvertino, kaip ir to, kad jo vaidmuo inkriminuojamos veikos padaryme buvo tik antraeilis. To pasėkoje, neindividualizavęs A. P. bausmės, pastarajam paskyrė per griežtÄ savo dydžiu bausmę. Dėl pasakyto nuteistajam A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė turi bÅ«ti sumažinta. Nuteistajam M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, taipogi turi bÅ«ti sumažintas.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas Å¡iam nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių dvi priskiriamos apysunkių, o viena sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, jis buvo teistas, nors ir už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, pastarasis padarė veikdamas bendrininkų grupe, kas sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.). M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas Å¡iam nuteistajam bausmę, neįvertino to, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes jo vaidmuo plėšimo padaryme, nebuvo didesnis ar labiau iÅ¡skirtinis, kas pasakytina ir apie pastarojo asmenį, nei nuteistojo L. S. Tuo tarpu Å¡iam nuteistajam paskirtos už plėšimÄ bausmės dydis, yra kur kas didesnis nei bausmė, iÅ¡ esmės už analogiÅ¡kus veiksmus, panaÅ¡iÄ savo pavojingumu asmenybę, paskirta L. S. NežiÅ«rint to, pirmosios instancijos teismas, tokio savo sprendimo nuosprendyje neargumentavo.

Todėl, kolegijos nuomone, nuteistajam L. P. už plėšimo padarymÄ paskirta bausmė, savo dydžiu negali bÅ«ti pripažinta teisinga ir turi bÅ«ti sumažinta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. S. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kitas, bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, L. S. praeityje ne kartÄ teistas už nusikaltimų padarymÄ , nedirbo, nesimokė, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarė neiÅ¡nykus teistumui. L. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ Å¡is padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.  Apelianto teiginys, jog jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iÅ¡ dalies pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo savo noru davė parodymus, yra deklaratyvus.

IÅ¡ bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme duodamas parodymus apie jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, juos stengėsi derinti prie jau surinktų jo kaltės įrodymų, kiek įmanoma mažindamas padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir tai tik iÅ¡ dalies, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nuteistajam L. S. skundžiamu teismo nuosprendžiu už jo padarytÄ veikÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.  Nuteistojo S. J. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai kvalifikavęs jo veiksmus, paskyrė jam per griežtÄ bausmę, taip pat nepagrįstas ir atmestinas.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , pagrįstai S. J. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, bei už Å¡ių veikų padarymÄ paskyrė sankcijoje numatytas bausmes. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam S. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad plėšimÄ pastarasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas buvo įvertinta kaip aplinkybė, sunkinanti jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kad aplinkybių, lengvinančių jo atsakomybę byloje nėra.

Taipogi buvo įvertinta ir tai, kad S. J. praeityje neteistas, dirba ir, nesant kitų, jo padarytų veikų bei asmenybės pavojingumÄ mažinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė jam subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ė: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nuteistųjų M.

P., L. S., A. P., S. J. ir R. F. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte, jog veika padaryta asmenims, kurie dėl neįgalumo buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. A. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirtÄ bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.M. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirtÄ bausmę sumažinti iki dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių.BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , galutinę subendrintÄ bausmę M.

P. paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinių skundų ribose, palikti nepakeistÄ .Nuteistųjų L. S. ir S. J. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                               Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                        Algimantas Valantinas                                                                                                                                         S. B.NuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                             Audronė Kartanienė