7a5a4ef0-8184-40f6-83cf-e51276c8379c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adresatas Administracinė byla Nr. eI2-803-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02673-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sauliaus Jakaičio, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundÄ dėl sprendimo panaikinimo pareiÅ¡kėjams D.

A., W. A., T. M. B., B. J. B., D. A. B., L. D., R. S. F., Z. G., G. H. K., I. Y. K., J. M. K., T. C. M., S. N., B. P., M. E. P., R. L. S., D. M. T. Teismas n u s t a t ė : SkundÄ padavęs atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) praÅ¡o teismo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti. Skunde nurodo, jog susipažinęs su Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 21R-501 (toliau – ginčijamas sprendimas) administracinėje byloje Nr. AG-414/07-2020 pagal D.

A., W. A., T. M. B., B. J. B., D. A. B., L. D., R. S. F., Z. G., G. H. K., I. Y. K., J. M. K., T. C. M., S. N., B. P., M. E. P., R. L. S., D. M. T. (toliau – pareiÅ¡kėjai) skundÄ dėl Migracijos departamento 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡to Nr. 10K-14713 ir 2020 m. gegužės 5 d. raÅ¡to Nr. 10K-15246 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Komisija ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkino. Su Komisijos priimtu sprendimu atsakovas nesutinka. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡to Nr. 10K-14713 ir 2020 m. gegužės 5 d. raÅ¡to Nr. 10K-15246, kuriais buvo atsisakyta priimti advokato Dainiaus Ambrazaičio el. paÅ¡tu atsiųstus dokumentus – nuskanuotus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus ir prie jų pridėtus dokumentus.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Dokumentų rengimo taisyklės), 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014), ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio 5 dalimi, ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiškėjų atstovas advokatas D.

Ambrazaitis elektroninių ryšių pagalba pateikė Migracijos departamentui pareiškėjų rašytinių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo su atitinkamais priedais kopijas, minėti prašymai buvo pasirašyti pareiškėjų parašais, jų autentiškumas buvo patvirtintas užsienio notarų parašu ir Apostille, o vėliau visų dokumentų autentiškumas buvo patvirtintas pareiškėjų atstovo advokato D. Ambrazaičio kvalifikuotu elektroniniu parašu. Komisijos vertinimu, toks advokato pareiškėjų prašymų pateikimo būdas yra tinkamas.

Migracijos departamento vertinimu, Komisija netinkamai aiÅ¡kino Dokumentų rengimo taisykles ir ReglamentÄ (ES) Nr. 910/2014, ginčui spręsti taikė visiÅ¡kai su juo nesusijusius ir neaktualius teisės aktus, aktualių teisės aktų nevertino, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ . Atsakovas pažymi, kad praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo pateikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – Pilietybės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as).

Pilietybės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam įstatymui įgyvendinti teisės aktus. Pažymėtina, kad Aprašas yra tas Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas, reikalingas Pilietybės įstatymui įgyvendinti. Šie teisės aktai laikomi specialiaisiais teisės aktais, nukonkuruojantys bendruosius teisės aktus. Atkreipia dėmesį, kad nei vienas prie pareiškėjų prašymų pridėtas dokumentas, įskaitant ir pačius prašymus, nėra sudaryti elektroniniu būdu.

Vieninteliai dokumentai, kurie atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus, keliamus elektroniniams dokumentams, yra pareiškėjų atstovo lydraščiai dėl dokumentų pateikimo. Visi kiti dokumentai yra skenuotos popierinių dokumentų kopijos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų atstovo pateiktame dokumente nurodyta, jog jis pasirašytas el. parašu, tačiau nėra nurodyta el. parašo paskirtis. Patikrinus svetainėse https://www.archyvai.lt/lt/paslaugos_53/adoc-dokumentai.html, https://www.gosign.lt/lt/ ir https://tikrinti.elektroninisparasas.lt/ atsakovas nustatė, kad nenurodyta, jog dokumentas pasirašytas el. parašu.

Migracijos departamentas tvirtina, kad padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog advokatas D. Ambrazaitis pasirašė praÅ¡ymÄ , bet ne patvirtino pridėtų dokumentų kopijas. Atsakovas aiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju reikalingas ne advokato el. paraÅ¡as, kurio paskirtis – pasiraÅ¡ymas, bet pačių pareiÅ¡kėjų el. paraÅ¡ai, kuriais jie pasiraÅ¡o praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. Atsižvelgiant į tai, kad prie advokato praÅ¡ymo pridėtų dokumentų tikrumo nepatvirtina atstovo elektroninis paraÅ¡as, toks pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų ir prie jų pridėtų dokumentų pateikimo bÅ«das neužtikrina pačių praÅ¡ymų ir pridedamų dokumentų autentiÅ¡kumo, todėl Komisija, atsakovo nuomone, visiÅ¡kai be pagrindo pasisakė, kad D.

Ambrazaitis patvirtino dokumentų autentiÅ¡kumÄ . Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ApraÅ¡as nenustato galimybės teikti kitų su praÅ¡ymu pateiktų dokumentų kopijų, nenumato galimybės teikti kopijų. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjų atstovas Migracijos departamentui pateikė tiek pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų nuskenuotas kopijas, tiek ir pridėtų dokumentų kopijų, patvirtintų užsienio notarų ir pažyma (Apostille), kopijas, kurias patvirtino savo paraÅ¡u. Nei Pilietybės įstatyme, nei ApraÅ¡e nenustatyta, kad Migracijos departamentui gali bÅ«ti pateikiamos asmenų praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopijos, praÅ¡ymai turi bÅ«ti pasiraÅ¡yti asmeniÅ¡kai (įskaitant ir elektroninį paraÅ¡Ä ), tačiau tokie praÅ¡ymai Migracijos departamentui nebuvo pateikti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame sprendime Komisijos minimi Nuorašų tvirtinimo ir registravimo apraÅ¡o 4.1–4.3 papunkčiai visiÅ¡kai nereguliuoja klausimų, susijusių su dokumentų pateikimu Migracijos departamentui ar kitai vieÅ¡ojo administravimo įstaigai. Minėti punktai, pasak atsakovo, konkrečiai nustato advokatų dokumentų kopijų darymo ir registravimo tvarkÄ , kai dokumentai yra teikiami tik teismui. Å iÄ pozicijÄ pagrindžia ir tai, kad Komisija vadovaujasi Teisėjų tarybos nutarimu, kuris taikomas tik teismams.

Komisijos nurodomas Teisėjų tarybos nutarimo 18 punktas reguliuoja bÅ«tent teisme gautų elektroninių dokumentų patvirtinimÄ , tačiau ne kitose vieÅ¡ojo administravimo institucijose ir ne dėl praÅ¡ymų Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo. Migracijos departamentas nekvestionuoja advokatų teisės tvirtinti dokumentų kopijas, kai jos yra susijusios su teisinėmis paslaugomis. Skunde pažymi, kad ginčui aktualÅ«s teisės aktai – Pilietybės įstatymas ir ApraÅ¡as – nenustato advokatui teisės tvirtinti nei pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo skanuotos kopijos, nei prie Å¡io praÅ¡ymo pridėtų dokumentų kopijų, patvirtintų užsienio notarų ir pažyma Apostille, kopijų.

Atsakovui akivaizdu, kad Komisija nepagrįstai vadovaujasi teismams taikomais teisės aktais, kurie neturi jokios teisinės galios ir virÅ¡enybės tiek prieÅ¡ Pilietybės įstatymÄ , tiek prieÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ , kuriuo buvo patvirtintas ApraÅ¡as. Migracijos departamentas mano, kad pagrįstai atsisakė priimti advokato elektroniniu paÅ¡tu atsiųstus pareiÅ¡kėjų skenuotus praÅ¡ymus ir pridėtus skenuotus praÅ¡ymų priedus. Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad Migracijos departamento teiginys, jog „pareiÅ¡kėjų atstovas praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos atkÅ«rimo gali pateikti atvykęs tiesiogiai į Migracijos departamentÄ â€œ, galiojant karantino režimui Lietuvoje yra klaidinantis ir pažeidžia pareiÅ¡kėjų ir jų atstovo teises.

Atkreipia dėmesį, kad karantino režimas Lietuvoje galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., Migracijos departamentas fiziÅ¡kai praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pradėjo priiminėti nuo 2020 m. gegužės 20 d. Pažymi, kad Å¡i data pareiÅ¡kėjo atstovui buvo žinoma, jis tÄ patvirtino Komisijos posėdyje, tačiau advokatas D. Ambrazaitis nėra pateikęs pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, nors kaip nurodė posėdžio metu, jis dokumentus turi ir saugo.

Atsakovas akcentuoja, jeigu Å¡iuo metu pažeidžiami pareiÅ¡kėjų interesai, tai tik dėl jų atstovo neveikimo. Skunde pažymėta, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. Migracijos departamentas buvo apribojęs dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimÄ , kadangi reikėjo pasiruoÅ¡ti tinkamas priemones, kad bÅ«tų užtikrintas tiek klientų, tiek darbuotojų saugumas. Atsakovo vertinimu, 2 mėnesių laikotarpis yra proporcingas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje karantinas dar galiojo iki 2020 m. birželio 16 d., ir nepažeidė pareiÅ¡kėjų intereso.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjų atstovui nebuvo kliūčių pateikti praÅ¡ymus, kurie priimami visuose Migracijos departamento teritoriniuose padaliniuose. Atsakovas aiÅ¡kina, kad ginčijamame sprendime Komisija vadovavosi teisės aktais, kurie ne tik neaktualÅ«s ginčui, bet neturi teisinės galios reglamentuoti kitų įstaigų veiklÄ ir specialios administracinės procedÅ«ros tvarkos, pažeidė procesinės teisės normas. Dėl Å¡ios priežasties byla iÅ¡spręsta neteisingai. PareiÅ¡kėjai R. S. F., B.

J. B., D. A. B., B. P., M. E. P., D. M. T., S. N., J. M. K., I. Y. K., G. H. K., T. C. M., R. L. S., D. A., L. D., W. A., T. M. B., Z. G. su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog teisinių paslaugų teikimas neapsiriboja asmens atstovavimu teisme, kaip klaidingai nurodo Migracijos departamentas. PareiÅ¡kėjų atstovas, atstovaudamas klientams atliekant visus teisinius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo ir susijusių dokumentų surinkimo, įskaitant ir praÅ¡ymų dėl pilietybės atkÅ«rimo bei kitų dokumentų pateikimÄ Migracijos departamentui klientų vardu, teikė teisines paslaugas bei įgyvendino įstatymuose nustatytÄ kliento atstovavimo teisę.

Akcentuoja, kad teisė pateikti Migracijos departamentui dokumentus per atstovÄ numatyta ir Pilietybės įstatymo 37 straipsnyje. ApraÅ¡as tiesiogiai numato teisę teikti praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo ir kitus susijusius dokumentus Migracijos departamentui per įgaliotÄ asmenį ar kitÄ atstovÄ . PareiÅ¡kėjų teisė teikti praÅ¡ymus per atstovÄ Ä¯tvirtinta ApraÅ¡o 3 ir 4 punktuose. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnį, AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatas, tokiÄ teisę, veikdamas atstovaujamųjų asmenų vardu pagal pavedimo sutartį, neabejotinai turi advokatas.

ApraÅ¡o 3 punkte nustatyta teisė tiek tiesiogiai pateikti dokumentus Migracijos departamentui, tiek juos pateikti elektroniniais ryÅ¡iais. Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo asmens vardu, jis gali pasirinkti vienÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvių praÅ¡ymų teikimo bÅ«dų, kaip kad galėtų pats pareiÅ¡kėjas. Migracijos departamento teiginius, kad elektroniniais ryÅ¡iais dokumentus turi teisę pateikti tik pareiÅ¡kėjai asmeniÅ¡kai, o ne jų įgaliotas atstovas, pareiÅ¡kėjai laiko teisiÅ¡kai nepagrįstais.

Atsakovas, pasisakydamas dėl elektroniniu bÅ«du teikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų, pareiÅ¡kėjų manymu, netinkamai aiÅ¡kina ApraÅ¡o nuostatas bei nepagrįstai teigia, jog elektroniniais ryÅ¡iais pateiktas praÅ¡ymas turi bÅ«ti pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytas elektroniniu paraÅ¡u, o visi kiti prie jo pridėti dokumentai turi bÅ«ti sudaryti ir patvirtinti elektroniniu bÅ«du. Su tokia atsakovo pozicija pareiÅ¡kėjai nesutinka, nes jų atstovo elektroniniais ryÅ¡iais pateikti dokumentai buvo pateikti ApraÅ¡o nustatyta tvarka bei atitiko keliamas sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai atitiko ApraÅ¡o 4 punkto reikalavimÄ . PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, pridėti dokumentai yra patvirtinti notaro bei patvirtinti pažyma Apostille. Kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai autentiÅ¡ki, pagrindžia Notariniai autentiÅ¡kumo liudijimai, kuriuose nurodoma, kad notaras identifikavo praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡iusį asmenį ir užtikrino, kad Å¡is asmuo tinkamai ir teisėtai pasirašė praÅ¡ymÄ dėl Pilietybės atkÅ«rimo notaro akivaizdoje.

Notariniai liudijimai pateikti kartu su kiekvienu atskiru dokumentu, todėl dokumentų autentiÅ¡kumas atsakovui neturėtų kelti klausimų. PareiÅ¡kėjų nuomone, atsakovo teiginiai, neva ir patys pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymus turėjo pasiraÅ¡yti kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u ir taip patvirtinti savo tapatybę, yra visiÅ¡kai nepagrįsti pertekliniai reikalavimai, kurių nei ApraÅ¡as, nei Pilietybės įstatymas, neįtvirtina. PareiÅ¡kėjams neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ar forma jie galėtų įgyvendinti tokį reikalavimÄ , nes yra trečiosios Å¡alies piliečiai, kuriems netaikomi Bendrijos teisės aktai, įskaitant Europos Bendrijos ReglamentÄ Nr. 910/2014 Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB.

PareiÅ¡kėjams akivaizdu, kad atsakovo pozicija Å¡iuo klausimu yra ydinga. PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai atitiko ir ApraÅ¡o 4 punkto reikalavimÄ , kad dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teikiami elektroniniais ryÅ¡iais, turi bÅ«ti pasiraÅ¡yti kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumÄ ir nepakeičiamumÄ . PareiÅ¡kėjams neaiÅ¡ku, kuo remdamasis atsakovas teigia, kad nei vienas prie jų praÅ¡ymų pridėtas dokumentas, įskaitant ir pačius praÅ¡ymus, nėra sudaryti elektroniniu bÅ«du.

PareiÅ¡kėjų per atstovÄ pateikti dokumentai laikomi elektroniniais dokumentais. Dokumentai, teikiant juos elektroniniais ryÅ¡iais, buvo pasiraÅ¡yti atstovo kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u. Teikiant praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, buvo pridėti atstovavimo teisę pagrindžiantys dokumentai, pareiÅ¡kėjų atstovo D. Ambrazaičio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, todėl, pareiÅ¡kėjų nuomone, ApraÅ¡o 4 punkto sÄ lyga, kad asmenų atstovai privalo pateikti asmens tapatybę ir atstovavimÄ patvirtinančius dokumentus, buvo įvykdyta.

PareiÅ¡kėjų manymu, per atstovÄ pateikti dokumentai atitinka visas ApraÅ¡e nustatytas sÄ lygas dokumentams, juos pateikiant elektroniniais ryÅ¡iais. PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai buvo pasiraÅ¡yti jų asmeniÅ¡kai, dokumentų autentiÅ¡kumas buvo patvirtintas užsienio valstybės notaro ir pažyma Apostille, vėliau visų dokumentų autentiÅ¡kumas buvo patvirtintas pareiÅ¡kėjų atstovo kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u. PareiÅ¡kėjai, pateikdami dokumentus elektroniniais ryÅ¡iais, užtikrino jų autentiÅ¡kumÄ , apsaugÄ , teksto vientisumÄ .

Atsiliepime pareiÅ¡kėjai atkreipia dėmesį, jog ApraÅ¡as nereikalauja, kad dokumentų kopijos bÅ«tų patvirtintos iÅ¡imtinai tik notaro. O AdvokatÅ«ros įstatymas aiÅ¡kiai nurodo, kad dokumentų kopijų patvirtinimo teisė, teikiant teisines paslaugas, yra suteikta ir advokatams. Atsakovas, pareiÅ¡kėjų nuomone, per siaurai ir klaidingai aiÅ¡kina advokatui suteikiamÄ teisę tvirtinti dokumentų kopijas, kadangi Å¡i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama ne tik teisme, tačiau ir teikiant kitokio pobÅ«džio teisines paslaugas Å¡iuo atveju – atstovaujant jiems atliekant veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo ir jų vardu teikiant praÅ¡ymus Migracijos departamentui.

Pareiškėjai nesutinka ir su atsakovo teiginiais, jog kvalifikuoto parašo paskirtis buvo pasirašymas, o ne kopijų patvirtinimas, todėl atstovo elektroninis parašas bei dokumentų pateikimo būdas neužtikrina pačių prašymų ir pridedamų dokumentų autentiškumo. Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad ant kiekvienos skaitmenizuotos dokumento kopijos, pateiktos Migracijos departamentui elektroniniais ryšiais, nurodyti įrašai: „kopija tikra“, kopijos tvirtinimo data bei advokato D. Ambrazaičio parašas.

Dokumentai taip pat pasiraÅ¡yti kvalifikuotu advokato elektroniniu paraÅ¡u, dokumentų kopijų (nuorašų) tikrumas yra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Papildomas reikalavimas nurodyti kvalifikuoto elektroninio paraÅ¡o paskirtį pareiÅ¡kėjai laiko pertekliniu. Apie Å¡iuos el. paraÅ¡o „trÅ«kumus“ atsakovo atstovai nurodė tik teikdami skundÄ dėl jiems nepalankaus Komisijos sprendimo. PareiÅ¡kėjai tai laiko gynybine Migracijos departamento pozicija. PareiÅ¡kėjai nesutinka su atsakovo pozicija, jog ApraÅ¡as reikalauja pateikti užsienio valstybės iÅ¡duotus dokumentus kartu su originaliomis pažymomis Apostille.

Toks teiginys negali bÅ«ti laikomas teisiÅ¡kai pagrįstu ir atitinkančiu ApraÅ¡e įtvirtintas taisykles. ApraÅ¡e nėra įtvirtinto reikalavimo pateikti dokumentus su originaliomis pažymomis Apostille, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du Å¡ie dokumentai yra teikiami Migracijos departamentui. Atsakovui elektroniniais ryÅ¡iais pateikti dokumentai, pareiÅ¡kėjų nuomone, atitiko tiek Pilietybės įstatyme, tiek ApraÅ¡e įtvirtintas sÄ lygas. Elektroniniu bÅ«du teikiami dokumentai negali bÅ«ti laikomi turinčiais mažesnę teisinę, įrodomÄ jÄ galiÄ bei jiems negali bÅ«ti taikomi papildomi reikalavimai ar apribojimai.

Atsakovas paminėtas teisės aktų nuostatas, pareiÅ¡kėjų nuomone, aiÅ¡kina ir taiko klaidingai, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais, prieÅ¡taraujančiais tiek įstatymuose nustatytoms normos, tiek nepagrįstai suvaržantys teisėtai suinteresuotų asmenų vardu veikiančio atstovo teises. PraÅ¡o 2020 m. liepos 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimÄ Nr. 21R-501(AG- 414/07-2020) palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo Migracijos departamento visas pareiÅ¡kėjų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 21R-501 teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡tyrus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ nustatyta, kad Migracijos departamento pilietybės skyrius 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. 10K-14713 ir gegužės 5 d. raÅ¡tu Nr. 10K-15246 pareiÅ¡kėjų atstovÄ informavo, jog atsisako priimti elektroniniais ryÅ¡iais pateiktus praÅ¡ymus ir pridėtus dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ reikalavimų, pateikti nesilaikant Pilietybės įstatymo 37 straipsnio bei ApraÅ¡o 3 ir 4 punkto reikalavimų.

Komisija 2020 m. liepos 2 d. pareiÅ¡kėjų atstovui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė sprendimÄ Nr. 21R-501 (AG-414/07-2020). Komisija patenkino pareiÅ¡kėjų skundÄ . Panaikino atsakovo 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. 10K-14713 ir 2020 m. gegužės 5 d. raÅ¡tÄ Nr. 10K-15246. Migracijos departamentÄ Ä¯pareigojo priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. Migracijos departamentas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad praÅ¡ymÄ elektroniniais ryÅ¡iais gali pateikti tik pats praÅ¡ymÄ teikiantis asmuo.

Jis turi pasiraÅ¡yti kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, tokiu bÅ«du patvirtindamas savo tapatybę. Atsakovas nurodė, jog Pilietybės įstatymas ir ApraÅ¡as nesuteikia galimybės asmens atstovui elektroniniu ryÅ¡iu pateikti praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o (LR Vyriausybės 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 988 redakcija) 3 punktas nurodo, jog praÅ¡ymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo <...> taip pat praneÅ¡imai paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), per įgaliotÄ asmenį ar kitÄ atstovÄ (toliau – atstovas), taip pat elektroniniais ryÅ¡iais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas (toliau – konsulinė įstaiga) – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryÅ¡iais.

Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų raÅ¡ytinius praÅ¡ymus. ApraÅ¡o 3 punktas reglamentuoja, kad tokie praÅ¡ymai paduodami atvykus į Migracijos departamentÄ tiesiogiai, per įgaliotÄ asmenį, kitÄ atstovÄ , taip pat elektroniniais ryÅ¡iais. Pagal Å¡io straipsnio 2 punktÄ , asmenys, gyvenantys užsienyje, praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotÄ institucijÄ .

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. PareiÅ¡kėjai savo teises atstovauti įgaliojo advokatÄ D. Ambrazaitį. Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad advokatas, vykdydamas veiklÄ , turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuoraÅ¡us.

ApraÅ¡o 4 punkte nurodyta, jeigu praÅ¡ymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar praneÅ¡imai teikiami per atstovÄ , asmens paraÅ¡o tikrumÄ turi paliudyti asmens paraÅ¡o tikrumo paliudijimo teisę turintis asmuo arba institucija. PareiÅ¡kėjų atstovas pateikė skenuotų popierinių dokumentų – praÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo ir pridėtų dokumentų – kopijas. Atsakovas akcentavo, kad pareiÅ¡kėjų atstovas pateikė dokumentų kopijų kopijas, patvirtintas savo paraÅ¡u.

Komisijos posėdyje pareiškėjų atstovas paaiškino, jog prašymų teikimo metu galiojo karantino ribojimai, todėl Migracijos departamentas fiziškai nepriiminėjo dokumentų ir asmenų. Visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ karantino režimas nustatytas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Pareiškėjų prašymus ir kitus dokumentus dėl Lietuvos Respublkos pilietybės atkūrimo Migracijos departamentui jų atstovas teikė 2020 m. vasario 25, 27, kovo 2, 4, 5, 16 ir balandžio 7, 17, 21 d.

Tuo metu, atsižvelgiant į ekstremaliÄ situacijÄ , ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais, karantino laikotarpiu pakeista užsieniečių atvykimo į LietuvÄ tvarka. Užsieniečiams (tiek trečiųjų Å¡alių, tiek ES piliečiams) tuo metu buvo draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus. PareiÅ¡kėjų atstovas nurodo, kad tuo metu nebuvo galimybės patekti į Migracijos departamentÄ pateikti praÅ¡ymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

PareiÅ¡kėjai atsiliepime nurodo, jog praÅ¡ymai buvo pasiraÅ¡yti jų asmeniÅ¡kai, dokumentų autentiÅ¡kumÄ patvirtino užsienio valstybės notaras ir pažyma Apostille, vėliau visų dokumentų autentiÅ¡kumas buvo patvirtintas pareiÅ¡kėjų atstovo kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjų advokatas elektroniniu paraÅ¡u pasirašė tik lydraÅ¡tį, kuriame iÅ¡vardinti dokumentai, teikiami Migracijos departamentui (LAGK bylos I tomas, 17 b. l.).

Visų kitų dokumentų kopijos patvirtintos spaudu „kopija tikra“ ir advokato D. Ambrazaičio parašu (LAGK bylos I tomas, 19-95 b. l.). Sutiktina su atsakovo argumentu, kad nei vienas su pareiškėjų prašymais pateiktas dokumentas nesudarytas elektroniniu būdu, išskyrus lydraščius, kiti – yra skenuotos popierinių dokumentų kopijos. Pilietybės įstatyme ir Apraše nenumatyta teisė advokatui patvirtinti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo skanuotos kopijos bei pridėtų dokumentų kopijų.

PareiÅ¡kėjai nenurodė, jog buvo kliūčių jiems patiems pateikti dokumentus elektroninio ryÅ¡io priemonėmis. Nustatyta, kad LAGK Migracijos departamentÄ Ä¯pareigojo priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad LAGK reikėjo iÅ¡spręsti klausimÄ , ar atsakovo sprendimai atsisakyti priimti elektroniniais ryÅ¡iais pateiktus praÅ¡ymus ir pridėtus dokumentus yra teisėti ir pagrįsti. Å iai institucijai, kaip ir vykdančiam teisingumÄ teismui, sprendžiant administracinius ginčus negalima perimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijų bei iÅ¡spręsti klausimÄ , kurį pagal kompetencijÄ priklauso nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo institucijai.

Tai reiÅ¡kia, kad LAGK neturi atlikti vertinimo už Migracijos departamentÄ , kuriam suteikti valdingi įgaliojimai priimti sprendimÄ dėl pilietybės atkÅ«rimo, jį tinkamai pagrįsti ir motyvuoti, atlikti savarankiÅ¡kÄ faktinių aplinkybių vertinimÄ ir faktines aplinkybes teisiÅ¡kai kvalifikuoti. Pripažintina, kad Å¡iuo atveju LAGK priėmė sprendimÄ peržengdama savo kompetencijos ribas, todėl jis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. PanaÅ¡ios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. administracinė byla Nr. eA-1555-575/2021).

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovo skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas nusprendžia: Patenkinti atsakovo Migracijos departamento skundÄ . Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimÄ Nr. 21R-501 (AG-414/07-2020). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Saulius Jakaitis Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas