7a5779c7-4335-4286-ade2-e9e99139b171 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-44-366/2018 Teisminio proceso Nr. 01-1-18378-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.6.2;1.2.4.6.1; 1.2.4.4.2.11; 1.1.4.2; 1.2.7.1.2.2; (S) 1.2.14.10.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui Ričardui Juozainiui,kaltinamajam S. T.,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,nukentėjusiosioms L.

V., S. G., mažametės nukentėjusios F. D. atstovei pagal įstatymÄ R. J., įgaliotam atstovui advokatui Algimantui Kliunkai,nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo.kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 264 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė:

S. T. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2016 m. vasaros iki 2017 m. balandžio mėn. pradžios, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslÄ platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinę medžiagÄ , kuriÄ miÅ¡kelyje Å¡alia (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios F. D., gim. (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei bute esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus perdavė nepilnametei F.

D. surÅ«kyti, tokiu bÅ«du lenkė nepilnametę vartoti narkotines medžiagas. Å ie S. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 2 dalį.S. T. 2017 m. balandžio 14 d. apie 2 val. 44 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ F. D. iÅ¡ lovos, dėl ko pastaroji griÅ«dama užsigavo pakaušį. Po to jis paėmė F. D. už alkÅ«nės ir stipriai pastÅ«mė, dėl ko F. D. kairės kojos keliu atsitrenkė į stalÄ , tokiu bÅ«du nukentėjusiajai F.

D. sukėlė fizinį skausmÄ . Be to jis 2017 m. balandžio 17 d. apie 4.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ F. D. valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ smogdamas kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, smaugdamas, spardydamas, kÄ sdamas į veidÄ , neleisdamas iÅ¡eiti iÅ¡ buto, pargriaudamas ant grindų, padarė F. D. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, deÅ¡inėje krÅ«tyje, abiejuose žastuose, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose dilbiuose, kairiame rieÅ¡e, abiejose plaÅ¡takose, kryžmens srityje, deÅ¡inio klubakaulio srityje, kairėje Å¡launyje, abiejose blauzdose, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimÄ su kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio klubakaulio srityje ir, bandydamas nuplėšti apatines kelnaites, pasikėsino išžaginti nepilnametę F.

D., gim(duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji F. D. apsigynė.Be to S. T. 2017 m. balandžio 17 d. apie 8.00 val., O. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), uždegė popierių, nuo kurio užsidegė baldai ir kiti namų apyvokos daiktai bei iÅ¡degė buto vidus, sudegė bute buvę nukentėjusiosios F. D. daiktai, buvo apgadintas nukentėjusiosios L. V. butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiosios S. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ - O.

K. padarydamas 7000 eurų turtinę žalÄ , F. D. padarydamas 1010 eurų turtinę žalÄ , L. V. padarydamas 600 eurų turtinę žalÄ ir S. G. padarydamas 750 eurų turtinę žalÄ . Kaltinamasis S. T. pareiÅ¡kė, jog savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies – prisipažįsta kaltu dėl turto sunaikinimo ir smurto F. D. atžvilgiu, tačiau neigia, kad kėsinosi jÄ išžaginti ir lenkė vartoti narkotines medžiagas.Atsakinėdamas į klausimus, S. T. paaiÅ¡kino, kad D. nesiÅ«lė ir nedavė narkotikų.

Jos organizme buvo rasta narkotinių medžiagų, nes ji ir dabar turi draugÄ , kurio pavardės nenori sakyti, su kuriuo vartoja narkotikus. Apie tai jam yra sakę draugai. Nurodo, kad pats vartojo narkotikus, o 14 d. nevartojo. Per gimtadienį vartojo tik alkoholį. F. irgi vartojo tik alkoholį. Nežino kodėl jos organizme rasti narkotikai. Kaltę iÅ¡ dalies pripažįsta, nes jÄ užgavo. Buvo supykęs, F. trenkė jam ir, atsakydamas į tai, trenkė atgal. Tas pats buvo abi dienas: ir 14 d., ir 17 d. TÄ 14 dienÄ viskas prasidėjo nuo to, kad juokėsi iÅ¡ F., kai Å¡i papasakojo apie savo mamÄ .

Jai tas nepatiko, todėl sudavė jam. SmÅ«gių F. atžvilgiu neneigia, tačiau nepamena į kokias kÅ«no vietas tie smÅ«giai buvo suduoti.Pripažįsta, kad yra Å«maus bÅ«do ir elgiasi spontaniÅ¡kai. Apimtas pykčio dažniausiai sudaužydavo savo telefonÄ . F. telefonÄ â€žNokia“ sudaužė balandžio 14 d., kadangi susinervino. TelefonÄ daužė ne dėl to, kad F. negalėtų paskambinti policijai, o dėl to, kad ji tuo metu susiraÅ¡inėjo su drauge. Surinkti numerį 112 lengviau nei raÅ¡yti žinutes.Pripažįsta, kad balandžio 17 d. buvo suėmęs F. už kaklo, tačiau nurodo, kad tÄ dienÄ ji norėjo iÅ¡Å¡okti pro langÄ , todėl tempė nuo to lango.

Be to F. buvo užsidariusi tualete su peiliu ir grasino susipjaustyti venas. Bandydamas iÅ¡ jos atimti peilį, netyčia galėjo įbrėžti. Neigia, jog F. siÅ«lė eiti ant tilto nusižudyti. Tvirtina jog taip jÄ erzindavo, nes kartÄ ji pati norėjo nuÅ¡okti nuo to tilto. Pripažįsta, kad padegė butÄ . Labai galisi, nes sugadino ne tik savo, bet ir savo mamos gyvenimÄ , padarė žalos kitiems žmonėms. Nurodo, jog tÄ kartÄ tikriausiai norėjo nusižudyti, todėl ir padegė butÄ . Pripažįsta, kad prieÅ¡ padegdamas savo butÄ , skambino į gaisrinę ir pasiuntė jÄ Ä¯ F. tėvų namus.

Negali paaiÅ¡kinti kodėl taip pasielgė. Po to kai policija iÅ¡sivežė F., pats buvo iÅ¡važiavęs į miestÄ su dviračiu. Grįžęs dar iÅ¡gėrė degtinės. Mano, kad padegė butÄ dėl girtumo. Tvirtina, kad nenorėjo F. išžaginti, nes jei bÅ«tų norėjęs lytinių santykių, bÅ«tų normaliai elgęsis. Laiko, kad dėl pasikėsinimo išžaginti yra apkalbėtas. Nebandė jos nurengti, gal tik tampė už rÅ«bų.Taip pat nepripažįsta kaltės dėl lenkimo nepilnametę F. vartoti narkotines medžiagas.

Nurodo, kad pats vartoja marihuanÄ . F. nematė kaip vartoja, tačiau ji apie tai žinojo. Narkotikų pats neslėpė, jie buvo padėti stalčiuje. Gal F. ir pasiimdavo jų pavartoti su draugėmis. Ji sakė, kad ir jo (S. T.) narkotines medžiagas vartojo. Teigia, jog pats nenorėjo, kad ji vartotų narkotikus.Su 1010 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu turtinei žalai atlyginti nesutinka, nes liepė F. susirinkti savo daiktus tuo metu, kai ji iÅ¡važinėjo su policija, tačiau pareigÅ«nai sakė, kad daiktų atvažiuos rytoj.Sutinka, kad F. sukėlė stresÄ , padarė kÅ«no sužalojimus ir dėl to ji patyrė neturtinę žalÄ .Ligonių kasos ieÅ¡kinio neginčija.

Nesutinka su nukentėjusios O. K. ieÅ¡kiniu, kadangi jis nepagrįstai didelis. Dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui.Nukentėjusioji F. D. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad 2017-04-14 įvyko konfliktas tarp jos ir S.. IÅ¡ pradžių apsižodžiavo jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini)numerio nežino. Apsiraminimui išėjo į laukÄ , po to grįžo, bet jis nenorėjo įsileisti. Vėliau įleido, bet įėjus pastÅ«mė. Norėjo susitaikyti, bet jis nustÅ«mė nuo lovos ir ji užsigavo pakaušį.

Tada jis pasakė, kad lovoje nemiegosi ir padėjo jai čiužinį ant žemės. Bandė vėl susitaikyti, bet jis ir vėl jÄ stipriai stÅ«mė, dėl ko ji trenkė kojÄ Ä¯ stalÄ . S. daug kartų stÅ«mė, ji kelis kartus griuvo ant žemės, buvo kelios mėlynės ant kojų. Apie 1-2 val. nakties išėjo pasivaikščioti S.. Ji pati stovėjo prie lango, bandė langÄ atidaryti ir paÅ¡aukti, nes užrakino jÄ , bet langas neatsidarė. Grįžęs, ant jos pradėjo rėkti, ji pasiėmė peilį ir užsidarė tualete.

Buvo iÅ¡sigandusi ir nežinojo pati kÄ daro. Sau nenorėjo nieko padaryti. Jis iÅ¡laužė duris ir bandė peilį atimti. Atiminėdamas peilį, dÅ«rė jai į rankÄ . Ji pargriuvo į lovÄ , pradėjo kalbėtis. Tada atvažiavo policija. Kiek jai žinoma, policijÄ iÅ¡kvietė kaimynai dėl triukÅ¡mo. Ji taip pat ketino iÅ¡sikviesti policijÄ , bet jis sudaužė į stalÄ visus telefonus. Konflikto metu ji garsiai rėkė. Atvažiavus policijai, S. prieÅ¡ atidarant duris pagrasino jai kad nieko nesakytų.

Ji atsigulė į lovÄ ir užsiklojo kaldra. Policijos pareigÅ«nai paklausė, ar viskas gerai, atsakė, kad gerai. Policija iÅ¡važiavo. TÄ naktį buvo iÅ¡gėrę po taurę Å¡ampano.17 d., per Velykas, iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį, vakare apie 21 val. į S. butÄ buvo atėję draugai iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Vienam draugui išėjus apie 2 ar 3 val., bute liko ji, S., A. L. ir L. P.. Pradėjo kalbėti apie jos senelius, ji pradėjo juos ginti. Draugams išėjus, ji klojo lovÄ , o S. vėl pasakė kažkÄ apie jos senelius ir kad ji niekam nereikalinga, pradėjo grasinti, kad užmuÅ¡ jos senelius, padegs sodybÄ .

Pasiklojusi lovÄ , nuėjo miegoti. S. pasakė, kad eina žudytis, jam atsakė: „eik“, sulaikyti nebandė. Prie pat durų jis apsisuko ir grįžo prie jos, pradėjo vėl gÄ sdinti jÄ , priekaiÅ¡tauti, kad gyvenimÄ jam sugriovė. Atsakė jam kad nori miego, siÅ«lė pasikalbėti ryte. Jis trÅ«ktelėjo jÄ , kad nemiegotų, o kalbėtų. Pradėjo jÄ tempti iÅ¡ lovos už marÅ¡kinėlių. Buvo apsirengusi marÅ¡kinėliais ir kelnaitėmis. Jis iÅ¡tempė jÄ iÅ¡ lovos, ji užsigavo alkÅ«nę į žemę.

Perspėjo, kad nedarytų kaip ankščiau, tačiau jis jÄ permetė per save ir ji užsigavo nugarÄ . Pradėjo trÅ«kti oro. Atsistojo, bandė atsigulti į lovÄ , tačiau S. iÅ¡metė pagalvę, kaldrÄ . Jis pradėjo grasinti, kad iÅ¡prievartaus, vartodamas nezenzÅ«rinius žodžius. Pradėjo tempti jÄ už kelnaičių ir jos įplyÅ¡o. Pats taip pat nusimovė kelnes. Ä®kando į deÅ¡inę krÅ«tinę, pradėjo vėl jÄ mėtyti, nustÅ«mė. Sakė S. nelįsti prie jos, stengėsi pasiprieÅ¡inti.

Bet jis ir toliau tampė, užgavo skaudžiai rankÄ , stipriai trenkė. S. pradėjo Å¡aukti, kad užmuÅ¡ jÄ ir pats užsimuÅ¡. Po to jis apklojo jÄ kaldra ir sakė, kad pasmaugs su kaldra ir žymių neliks. Pradėjo jÄ smaugti. TrÅ«ko oro, labai iÅ¡sigando, bijojo kad neiÅ¡gyvens. Bandė pasiprieÅ¡inti, stumti nuo savęs. Å iek tiek iÅ¡silaisvino įkvėpti oro. Tuomet S. kaldrÄ numetė, pradėjo smaugti ir įkando į veido kairę pusę taip stipriai, kad atsirado po akimi mėlynė.

Pagal kaimynų iÅ¡kvietimÄ vėl atvažiavo policija. Policijos pareigÅ«nams skundėsi, kad jÄ mušė, buvo iÅ¡sigandusi, prašė jÄ paimti. Policija parvežė namo apie 6 val. ryto. Parėjusi namo, apsikabino mamÄ ir pasakė, kad jÄ sumušė, papasakojo kad grasino visus užmuÅ¡ti, norėjo iÅ¡prievartauti. Pas S. gyveno dvi savaites. Per tas dvi savaites svaigalų nevartojo, vienÄ kartÄ marihuanos rÅ«kė, nežino iÅ¡ kur jÄ S. atnešė. S. narkotikų davė iki 10 kartų, buvo tik marihuana.

Iki to laiko, kai pradėjo gyventi su S., jis buvo davęs pabandyti marihuanos kelis kartus. Su juo pradėjo vartoti narkotines medžiagas 2016 m. vasarÄ , birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Gyvenant dvi savaites (duomenys neskelbtini)bute, vartojo narkotikus su S. 1-2 kartus. Iki gyvenimo kartu narkotikus vartodavo lauke, (duomenys neskelbtini), ten esančiame miÅ¡kelyje. RÅ«kė tik marihuanÄ . Darė ,,DžointÄ â€œ namuose. Tas cigaretes susukdavo S.. Per kartÄ surÅ«kydavo vienÄ cigaretę pusiau. IÅ¡ kur jis gaudavo marihuanos nežino.

Turėdavo jÄ suvyniotÄ Å¾urnalo lape (I tomas, b.l. 61-63). Nukentėjusioji F. D. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.Nukentėjusioji S. G. paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyveno ir kaltinamasis. Ä®vykio naktį namuose nemiegojo, nes prižiÅ«ri senukÄ . Užsibuvusi pas jį, liko ten nakvoti. Dukra gyvena atskirai. Dukra paskambino 8 val. ir liepė greičiau bėgti namo, nes jie dega. Parbėgus, namuose jau buvo policija, gaisrinė, durys buvo iÅ¡laužtos, nauji plastikiniai langai iÅ¡daužti.

Durys ir langai buvo nauji, dabar viskas sugadinta. Jiems sutvarkyti neturi lėšų. ButÄ nusipirko metai iki įvykio, jis nebuvo draustas. Degantis butas buvo aukÅ¡tu žemiau. Pati namuose retai bÅ«davo, todėl negali pasakyti, ar kaltinamojo bute bÅ«davo triukÅ¡mai.Atsakinėdama į klausimus paaiÅ¡kino, kad durys buvo iÅ¡laužtos gaisrininkų, kuriems kaimynai pasakė, kad bute nieko nėra. Žala buvo padaryta dėl iÅ¡laužtų durų, iÅ¡daužytų langų. Nuo grindų dar ir dabar sklinda blogas kvapas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi 750 eurų žalÄ , kuriÄ tvirtina ir dabar. IeÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nes nieko jau nebenori - nori tik ramybės.Nukentėjusioji L. V. paaiÅ¡kino, kad apie kaltinamÄ jį žino labai neigiamų dalykų. Pati gyvena tame name, kaip ir kaltinamasis, tik pirmame aukÅ¡te, 104 bute. Kol šis berniukas neatsikėlė gyventi, tai jį pažinojo kaip tylų ir ramų. Pažinojo ir jo mamÄ . Kai jis atsikėlė, prasidėjo naktimis visokie garsai, daužymai, grasinimai, gÄ sdinimai tos mergaitės atžvilgiu.

Galima buvo atskirti jo balsÄ . Buvo rėkiama ant tos mergaitės keiksmažodžiais. F. tiesiog rėkdavo, kad jos neliestų, nemuÅ¡tų. Ne kartÄ pati kvietė policijÄ . Ä®vykio naktį taip pat kvietė policijÄ . Pati turi 2 nepilnamečius vaikus, kurie viskÄ girdėjo, matė ir naktimis nemiegojo. Valandos nepamena, nes nuo įvykio praėjo metai, tačiau pamena, kad pasitiko atvykusius du policininkus ir jų prašė, kad paimtų S., nes tÄ savaitę policija buvo kviečiama ne pirmÄ kartÄ . Ketvirtadienį kita kaimynė buvo kvietusi policijÄ , nes neįmanoma buvo nuo triukÅ¡mų miegoti.

Policininkai nuramino ir pažadėjo padaryti tai, kas jiems priklauso. Ryte, prieÅ¡ 8 val. iÅ¡girdo sprogimo garsÄ ir pakėlė vyrÄ . Pasakė jam bėgti, nes gal tÄ mergaitę pro langÄ iÅ¡metė. Kartu užbėgo laiptais į viršų ir pamatė dÅ«mus. Vyras iÅ¡laužė duris, o pati pradėjo kviesti kaimynus. Vyras rado kaltinamÄ jį ir iÅ¡metė jį į laukÄ . Galvojo, kad ten ir ta mergaitė yra. Paskambino R. vyrui R. paklausti, ar ta mergaitė namuose, ar ji saugi.Atsakinėdama į klausimus nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad žalÄ dar ir dabar patiria, nes buvo stipriai aplieta siena, iki Å¡iol yra pelėsis, net spintoje rÅ«bai pradėjo pelyti.

Žala liks ilgam. Iki Å¡iol liko baimė. Dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, tačiau nepilnai. IeÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nes nesitiki, kad S. T. atlygins. Problemos prasidėjo tada, kai S. T. apsigyveno nuolatinai. IÅ¡ jo buto girdėdavo Å¡auksmus. KartÄ po nemiegotos nakties net pabarė užpykusi. Jis „šoko į akis“ sakydamas, kad nieko nedaro. Per tÄ mėnesį buvo ne viena bemiegė naktis. Tame bute matydavo mergaitę. Pati dienos metu dirba, bet vakarais bei naktimis girdėdavo triukÅ¡mÄ .

KartÄ yra girdėjusi, kad viduryje nakties ta mergaitė buvo iÅ¡bėgusi iÅ¡ buto. Pati jÄ tada sutiko koridoriuje. Ji buvo lengvai apsirengusi. Ta mergaitė buvo visÄ laikÄ užgožta. Pati anksčiau S. pažinojo, kaip mandagų berniukÄ . Pradžioje to nesureikÅ¡mino, galvojo, kad jauni, todėl ir pykstasi. Bet triukÅ¡mai kartojosi, dažniausia apie 4 - 6 valandÄ ryte. S. matydavo lauke rÅ«kantį. Nepamena, ar mergaitę matė rÅ«kančiÄ . TriukÅ¡mas bÅ«davo ne kas vakarÄ . Pas kaltinamÄ jį kelis vakarus girdėjosi kompanijos balsai, bet tai bÅ«davo vakare, ne naktį.

Balandžio 17 d. girdėjo S. balsÄ , grasinantį užmuÅ¡ti, iÅ¡mesti. IÅ¡ kur iÅ¡mes nesakė. Kadangi grasino iÅ¡mesti, tai pagalvojo, kad per langÄ , nes juk balkono nėra. Ta mergaitė sakė, kad jos neliestų, prie jos nelįstų, paliktų ramybėje. Girdėjo jos balsÄ , kad smaugi, spaudi, dÅ«stu, ir jos balsas buvo kaip dÅ«stančio žmogaus. Tai buvo tÄ naktį, kai kilo gaisras.Liudytojas D. Å . paaiÅ¡kino, kad 2017 m. balandžio 17 d. gavo iÅ¡kvietimÄ dėl triukÅ¡mo bute, netoli ligoninės (adreso tikslaus nepamena).

PrieÅ¡ įeinant į namÄ , pasitiko namo gyventoja, kuri parodė butÄ , bet pati ten nėjo. Ji lygtai sakė, kad jau kelinta diena ten yra vaikinas ir mergina, kurie triukÅ¡mauja, kad tÄ merginÄ skriaudžia. Kai priėjo prie durų, bute triukÅ¡mo negirdėjo. Įėjus į vidų, jame buvo D. ir T., kurie vienas ant kito pradėjo garsiai Å¡aukti, gÄ sdinti. Vienas sakė vienaip, kitas - kitaip. D. nuvežė pas jos tėvus. TÄ dienÄ neveikė duomenų bazės, todėl nematė praneÅ¡imo, kada tai įvyko.

Kai nuvežė D. namo, pradėjo veikti duomenų bazės ir tuomet pamatė, kad tas iÅ¡kvietimas buvo be kelių minučių Å¡eÅ¡ios valandos. Grįžo atgal suraÅ¡yti protokolÄ už triukÅ¡mÄ , tačiau ten jau nieko nerado. Važinėjo po miestÄ ieÅ¡koti T.. Bevažinėjant, paskambino D. motina, kuri pasakė, kad jos dukra sumuÅ¡ta, kad T. jÄ iÅ¡prievartavo. Sakė, kad nori pradžioje su advokatu apsitarti, tada atvyks į komisariatÄ dėl pareiÅ¡kimo.Atsakinėdamas į klausimus liudytojas paaiÅ¡kino, kad nuvykus į tÄ butÄ , D. ir T. sakė, kad vienas kitam šėrė, t.y.

ėjo kalba apie smurtÄ . Niekas nekalbėjo dėl pareiÅ¡kimo raÅ¡ymo. T. lygtai sakė, kad jam nosis sužalota, bet apžiÅ«rėjus, žymių nebuvo. D. nuo aÅ¡arų buvo raudoni skruostai. D. prašė nuvežti jÄ pas motinÄ . Nutarė jÄ nuvežti į saugiÄ aplinkÄ , t.y. pas motinÄ . Matėsi, kad D. blaivi, o T. buvo neblaivus, bet kadangi tai buvo jo namuose, girtumo netikrino. TÄ dienÄ tarnybÄ baigė 7.30 val. Liudytojas N. V. paaiÅ¡kino, kad gavo praneÅ¡imÄ , jog adresu (duomenys neskelbtini)keliamas triukÅ¡mas.

Buvo naktis. Nuvykus pagal praneÅ¡imÄ , pasitiko skambinusi moteris, ji parodė butÄ , iÅ¡ kurio sklido triukÅ¡mas. Ta moteris sakė, kad nepilnametė mergina ir jaunuolis, kurie nuomojasi butÄ , triukÅ¡mauja, kad triukÅ¡maujama nuolatos, kad negali miegoti. Ji nenorėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes nenorėjo turėti problemų. Kai priėjo prie durų, triukÅ¡mo jau nebuvo. Pasibeldus, kaltinamasis atidarė duris. Lovoje sėdėjo apsigaubusi mergina, kuri verkė, vienas ant kito rėkė. Jis rėkė ant merginos, kad ji iÅ¡eitų, nes nenori su ja bÅ«ti.

Buvo žviegimas, rėkimas. Ta mergina – D. prašė vežti jÄ pas mamÄ . Ji tada buvo su mama susipykusi. Mergina nenorėjo, kad pas jos mamÄ eitų visi kartu. Prašė laukti jos, jei mama iÅ¡vys. Todėl kurį laikÄ jos laukė prie namo. Mergina negrįžo. Po to grįžo į (duomenys neskelbtini)suraÅ¡yti S. T. protokolÄ , bet durų niekas neatidarė, garso jokio nebuvo.Liudytoja D. U. – K. paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), vienu aukÅ¡tu aukščiau nei gyvena kaltinamasis su mergina.

Balandžio 14 dienÄ buvo girdėti, kad mergina lygtai verkia, aimanuoja, lygtai girdėjosi daiktų mėtymas, trankymas, bildesys, atskirų žodžių suprasti negalėjo. Atsidariusi langÄ pasiklausė, po to išėjo į laiptinę ir nustatė, kuriame bute tas triukÅ¡mas. Nusileidusi žemyn, girdėjo triukÅ¡mÄ , verkimÄ . Paskambino policijai. Atvyko pareigÅ«nai, kurie patarė, kad geriau pačiai nesirodyti. Parodė jiems tÄ butÄ ir jie ten nuėjo. PareigÅ«nai nesiÅ«lė raÅ¡yti pareiÅ¡kimo.

Nežino, kaip ten toliau viskas vyko. Po tos 14 dienos daugiau tame bute konfliktų negirdėjo.Per Velykas vėlai grįžo namo ir tÄ naktį nieko negirdėjo. Tik ryte kaimynai pradėjo žadinti, sakydami kad degam. Per gaisrÄ nenukentėjo. Atsakinėdama į klausimus patikslino, jog apklausos ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad girdėjo T. pasakymÄ , kad ko norėjai, tÄ ir gavai. Tie parodymai teisingi nes buvo apklausiama tuojau po įvykio ir geriau prisiminė.Liudytoja J. Å . paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta.

Å ioje byloje buvo apklausinėjama jos dukra. Žino, kad dukra A. L. draugavo su F. D.. Kai F. gyveno tame bendrabutyje, dukra lankydavosi pas jÄ . Dukra pasakojo, kad tÄ vakarÄ kai kilo gaisras, ji ten buvo iki vėlumos. Dukrai esant, konfliktų nebuvo. Dukra sakė, kad tÄ vakarÄ gražiai bendravo, nesuprato kodėl buvo iÅ¡kviesta policija, kuri atvažiavo ir iÅ¡važiavo. Namo dukra grįžo neiÅ¡gėrusi. Ji pakėlė 8 val., kai gavo telefonu žinutę iÅ¡ S., kad dega. Taip pat žino, jog lygtai S. sudaužė F. telefonÄ .

Tuomet dukra paskolino F. tokį prastÄ telefonÄ , kuris buvo iÅ¡metimui skirtas, jis to gaisro metu turbÅ«t ir sudegė. Pretenzijų dėl telefono neturi. Iki Å¡iol dukra draugauja su F.. Apie draugus vaikai nelabai pasakoja, bet tas F. ir S. gyvenimas nelabai geras buvo, pasibardavo, tačiau dukra labai daug nepasakojo, gal draugę užstojo. Yra F. dukrai sakiusi, kad jie barasi, ir mėlynių ji turėjo.Liudytoja L. D. paaiÅ¡kino, kad 2017-04-17 ryte, tik atėjus į darbÄ , buvo gautas iÅ¡kvietimas į gaisro vietÄ .

Nuvykus prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), jautėsi kvapas, buvo jau atvažiavusi gaisrinė. Vyras ant rankų iÅ¡nešė nekvėpuojantį jaunuolį, kuris buvo be sÄ monės. Pradėjo jį gaivinti. Po keleto pÅ«slės įpÅ«timų jaunuolis pradėjo kosčioti. Tada transportavo jį į ligoninę. Kai atsirado kvėpavimas, jaunuolis nebuvo pilnai sÄ moningas, tik muistėsi, nekalbėjo. Per kaukę teikė jam deguonį ir vežė į ligoninę, kuri nuo įvykio vietos buvo labai netoli, apie 200 metrų.

Ligoninėje jaunuolis kažko logiÅ¡ko nesakė.Liudytoja J. B. paaiÅ¡kino, kad dirbo reagavimo skyriaus operatyvinės grupės vyresniÄ jÄ . Nakties pirmoje pusėje kartu su patruliu gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini)name garsiai Å¡Å«kauja mergina, trukdo ilsėtis pranešėjai, kuri negali užmigdyti savo vaiko. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja, kuri sakė, kad butas yra antrame aukÅ¡te, kad grasiai Å¡Å«kauja mergina. Pranešėjos paprašė, kad ji eitų į savo butÄ , kad nematytų, kas kvietė policijÄ .

Priėjus prie nurodyto buto, ten buvo tylu. Pasibeldus, atidarė duris pusiau nusirengęs vaikinas. Jis buvo su Å¡ortais ir marÅ¡kinėliais. Nesimatė, kad jis bÅ«tų neblaivus. Įėjus į tÄ vieno kambario butÄ , mergina gulėjo lovoje nusisukusi. Paklausus kas įvyko, kodėl triukÅ¡mauja, vaikinas pasakė, kad Å¡ventė draugės gimtadienį, kad susipyko, jis jÄ pavadino negražiais žodžiais, o Å¡iuo metu jie susitaikė, viskas yra gerai. Mergina nekreipė dėmesio. Gulėjo apsiklojusi, verkė.

Paklausus jos kas atsitiko, sakė, kad susipyko su vaikinu, kad dabar jau viskas gerai. Sakė, kad Å¡iandien pas draugÄ Å¡ventė gimtadienį, jai sukako 17-a metų, kad, dabar eina miegoti. Sakė, kad jos mama žino, kur ji, kad nieko nereikia, viskas jai gerai. Tuomet iÅ¡ to buto iÅ¡važiavo. Po pusvalandžio privažiavo prie to paties bendrabučio, lange buvo tamsu, daugiau praneÅ¡imų negavo.Atsakinėdama į klausimus paaiÅ¡kino, kad tÄ kartÄ užsirašė merginos ir vaikino duomenis. Vaikinas buvo mandagus, sakė, kad Å¡ventė gimtadienį, kad mergina liko pas jį nakvoti.

Kad jie gyvena kartu, nekilo mintis, nes pirmÄ kartÄ juos matė. Jei bÅ«tų žinojusi, kad jie kartu gyvena, tai bÅ«tų smurtas artimoje aplinkoje, bÅ«tų giliau tyrus tÄ Ä¯vykį. IÅ¡ tėvų nebuvo gauta praneÅ¡imų, kad dukra naktį negrįžta namo. Jei bÅ«tų mergina sakiusi, kad jai kažkas negerai, bÅ«tų jÄ nuvežę į namus. Liudytojas V. K. paaiÅ¡kino, jog gavo iÅ¡kvietimÄ dėl triukÅ¡mo bendrabutyje. Nuvykus, pasitiko moteris, su kuria bendravo ekipažo vyresnioji - J. B..

Priėjus prie durų, buvo tylu. Duris atidarė jaunuolis. Sakė, kad buvo su mergina apsipykę. Su ta mergina daugiau bendravo kolegė. Jokios pagalbos niekas neprašė, jos ir nereikėjo. Tas įvykis jokių įtarimų nesukėlė.Liudytoja R. J. paaiÅ¡kino, kad F. D. yra jos dukra. Kai dukra susipažino su kaltinamuoju, jos elgesys pasikeitė, pradėjo Å¡eimos narius terorizuoti, neklausyti, reikalauti vis daugiau pinigų. Matydavo jÄ kartais su mėlynėmis, tačiau ji nesakė iÅ¡ kur jos. Ta draugystė prasidėjo 2016 m. vasarÄ .

KartÄ grįžusi rado namuose kaljanÄ , baisiÄ smarvę, įtarė, kad buvo rÅ«kyta. DukrÄ ir S. barė, kaljanÄ norėjo iÅ¡mesti, bet jie pradėjo rėkti, kad „tai ne tavo daiktas“. Sakė S., kad jis daugiau namuose nesilankytų. Gyvena aÅ¡tuoniabutyje kuriame gerai girdisi triukÅ¡mas. VirÅ¡utinio aukÅ¡to kaimynas iÅ¡girdo, kad F. praÅ¡osi pagalbos, kad padėkite, jį iÅ¡meskite. Tai buvo gal 2016 m. lapkričio - gruodžio mėnesį. Tas kaimynas iÅ¡vijo S.. F. toliau draugavo su S., kuris dukrÄ pastoviai terorizavo, kad jei ji jį paliks, tai jai kÄ nors padarys ir pasidarys sau.

Dukra tuo laiku buvo užsidariusi, ekstravagantiÅ¡ka. S. jai buvo kažkoks idealas. Kai pamatė, kad vyksta negeri dalykai, pasiÅ«lė jai apsigalvoti, su kuo ji nori bÅ«ti. Pagrindinis konfliktas su dukra buvo 2017 m. sausio 11-14 dienomis, kai paskambino vyro sÅ«nus dėl pinigų paskolinimo jo draugui. Vyras nuėjo paimti tų pinigų, bet jų jau nebuvo. Namuose daugiau niekas nesilankė, joks daiktas niekada nėra dingęs. TÄ kartÄ buvo dingę 2700 eurų. Vyras parašė policijai pareiÅ¡kimÄ . PrieÅ¡ tai pas F. buvo dingę buto raktai.

F. po įvykių prisiminė, kad ji buvo pas S. S. g. bute, striukę pasikabino koridoriuje. Po to nuėjusi į mokyklÄ , ji raktų nerado. F. tada pasakė, kad galėjo tuos raktus paimti S.. Tikėjosi, kad raktai atsiras, todėl spynų nekeitė. Tačiau raktai taip ir neatsirado. Kilo mintis patikrinti aukso papuoÅ¡alus. Patikrinusi, nerado 4 auksinių žiedų ir labai stambios auksinės grandinėlės su kryžiuku. IeÅ¡kojo po lombardus, tačiau nerado, bet F. sakė, kad S. tuo laiku kelis kartus važiavo į Vilnių ir neaiÅ¡ku, kÄ ten veikė.

Buvo dar dingę mažosios dukros 200 eurų, kurie buvo padėti stalčiuje, svetainėje. Kadangi anksčiau niekas nėra dingę, tai buvo Å¡okas. Buvo sekmadienis, važiavo pas S. mamÄ . Tuo laiku F. buvo pas jį svečiuose. Prašė S. grÄ Å¾inti likusius pinigus Jis „iÅ¡dėjo į Å¡uns dienas“, grasino susidorojimu, iÅ¡vadino debilais ir bepročiais. Tuomet F. iÅ¡sivežė namo. F. paskambino S, kuris atvažiavo su draugais, įsiveržė į butÄ , mušė vyrÄ , įkando jam į rankÄ .

Teko kviesti policijÄ , bet pareiÅ¡kimo nerašė. Prasidėjo S. tardymas dėl tų vagysčių. Tuomet prasidėjo dar didesnis jo teroras F. atžvilgiu. Ji pradėjo su Å¡eima labai konfliktuoti. Vasario 28 d. posÅ«nis grįžo iÅ¡ Anglijos, visi kartu vakarieniavo. Paskambino S.. F. norėjo eiti pas S.. Neleido jai eiti, bet ji išėjo. Kai F. skambino S., posÅ«nis paėmė telefono ragelį ir kalbėjo su S., kad jis turi grÄ Å¾inti pinigus. S. labai supyko. Kai jis susitiko su F., kilo didžiulis konfliktas.

Skambino F., bet ji neatsiliepė, suprato, kad jos telefonas sudaužytas, nes buvo įprasta, kad kai ji nori kam nors paskambinti, tai S. yra paprastesnis kelias - sudaužyti telefonÄ . Jau buvo vienas F. telefonas atiduotas remontui. TÄ vakarÄ draugai matė, jog S. labai agresyvus, todėl F. iÅ¡sivežė į kitÄ vietÄ . Tuomet S parbėgo namo pas savo mamÄ , trankėsi, sudaužė klozetÄ . IÅ¡sigandusi jo mama iÅ¡vijo jį ir paskambinusi nuogÄ stavo dėl F. kad S. nebÅ«tų jos nužudęs, nes atlėkė su F. sudraskyta striuke.

Tai buvo 2 ar 3 val. nakties, vasario mėnesį kai Å¡alta. Paskambino į duris S.. Jis buvo trumpomis rankovėmis, basomis kojomis, su maikute. Jį įleido posÅ«nis, kuris jo nebuvo anksčiau matęs. S. atsiklaupė ir posÅ«nio atsipraÅ¡inėjo. Buvo neramu, klausė, kur F.. S. nežinojo kur F., todėl skambino policijai, praÅ¡ydami ieÅ¡koti F. ir iÅ¡vežti S.. Vyras su sÅ«numi irgi iÅ¡vyko ieÅ¡koti F., bet nerado. KitÄ dienÄ apie 9-10 val. ji grįžo sveika. Po kiek tai laiko S. vėl beldėsi į duris.

Skambino policijai, kad jį iÅ¡vežtų. Policija jį iÅ¡vežė pas jo mamÄ . Mama skambino, kad S. prieÅ¡ jÄ Å¡oka su peiliais, ji bijo įsileisti S. į namus. Iki balandžio 1 d. vyko Å¡eimos teroras. Mažoji dukra buvo iÅ¡gÄ sdinta, per visus įvykius Å¡eima buvo ant skyrybų ribos. Balandžio 1 d. gavo 2 žinutes, kuriose buvo įžeidinėjama ir grasinama. Tos žinutės buvo siųstos iÅ¡ S. telefono. Nutarė pasiÅ«lyti F. pasirinkit, arba bÅ«ti Å¡eimoje, arba iÅ¡eiti. F. pasirinko iÅ¡eiti pas S..

Tai buvo gal balandžio 3 d. Bendravo su dukra ir po jos išėjimo, nupirkdavo kai kÄ , pervesdavo pinigų į jos sÄ skaitÄ , kad turėtų iÅ¡ ko gyventi. MokyklÄ ji lankė, mokėsi gerai. Vyras ir pati kreipėsi į policijÄ pagalbos, nes jautė, kad bus blogai. Su F. skambinosi, nes turėjo bÅ«ti jos gimtadienis. Ketvirtadienį ji sutiko susitikti, o penktadienį, 14 d., jau telefonas buvo iÅ¡jungtas. Vyras sakė, kad skambino L. V., jog naktį buvo triukÅ¡mas, kad rėkė S. ant F., vadino jÄ â€žpacanke“, kad uždaužys, iÅ¡mes per langÄ .

Vakare pati susitiko su F., kuri buvo prislėgta. Buvo pakeistas jos telefonas. Suprato, kad ankstesnis sudaužytas, kad neturėtų ryÅ¡io su aplinka. Matė mėlynes ant jos kojų, rankų. Klausė, ar jos neskriaudė, bet atsakė, kad užsigavo pati. F. sakė, kad ji namo negrįš, nes ateis draugės jÄ pasveikinti. KitÄ dienÄ buvo Velykos, paskambinusi F. sakė, kad ji dažo kiauÅ¡inius. Pirmadienį, 17 dienÄ , apie 6.30 val. grįžo F.. Jos kairiojo skruostikaulio virÅ¡utinėje dalyje buvo didelė kraujosruva, buvo įkÄ sta.

Kraujosruvos buvo ant viso kÅ«no. F. buvo iÅ¡sigandusi, verkė. Tada paskambino į policijÄ , kad ieÅ¡kotų S., nes jautė, kad įvyko kažkas negero. Atvažiavo gaisrinė pagal melagingÄ iÅ¡kvietimÄ . Kadangi niekas nedegė, gaisrinė iÅ¡važiavo. Po 5 minučių L. V. paskambino, kad dega, kad S. uždegė butÄ . Tuomet F. iÅ¡vežė į ligoninę ir pati važiavo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. F. buvo paguldyta į ligoninę. Ji bijojo bÅ«ti užmuÅ¡ta, sakė, kad S. jÄ metė per petį, ji krito ant grindų, užsigavo nugarÄ , stengėsi gintis, S. atstÅ«mė nuo savęs, tada jis trenkė jai, sakė, kad uždusins, kad žino kaip tai padaryti, kad neliktų jo pirÅ¡tų žymių, uždėjo antklodę ir jÄ dusino, įkando į skruostÄ , spardė, daužė, žnaibė.

KitÄ dienÄ nuvyko į policijÄ , prašė dukrÄ vežti į Panevėžį dėl ekspertizės sužeidimams nustatyti. Taip pat prašė atlikti narkotikų testÄ , nes kilo įtarimų, kad jų buvo vartota. Ä®tarimas pasitvirtino, buvo rasta narkotikų. Dukra prisipažino, kad rÅ«kė su S. apie 10-11 kartų, kuris parÅ«pindavo narkotikų. Buvo sunku iÅ¡gyventi traumÄ , todėl kreipėsi į psichologÄ . Dukra dabar pasikeitusi, bendrauja. Lanko mokyklÄ , gyvena kartu. Nakčiai nuo to laiko nebuvo išėjusi, neliko ir pakelto balso, gyvena ramybėje.IÅ¡ dukros pasakojimo žino, kad kai dukra dėl smurto norėjo kviesti policijÄ , S. įspėjo, kad pasibaigs jai labai blogai.

Jis nuolatos grasindavo užmuÅ¡ti, primuÅ¡ti. Balandžio 17 d. naktį S. siÅ«lė eiti ir abiem nusižudyti. Dukra atsakė, kad jai labai gerai gyventi, kad jei jis to nori, tegul eina ir nusižudo. Tada S. dar labiau supyko, puolė, net peilį buvo paėmęs.Nurodo, kad ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko.F. pas S. buvo iÅ¡sineÅ¡usi rÅ«bus, daiktus, kurie sudeginti, sudaužyti telefonai. Turtinę žalÄ sudaro 1010 eurų. Tai minimali suma lyginant su tuo, kas padaryta. F. taip pat padaryta moralinė ir fizinė žala, sukeltas skausmas, didžiulė psichologinė trauma, potrauminio streso sindromas.

Po apklausos jai buvo taip pat Å¡okas. Dukrai padarytÄ Å¾alÄ vertina 3000 eurų.Pradžioje dukra savaitę krizių centre gulėjo, dabar ten lankosi. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 424/2017 (05) matyti, kad F. D. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairėje krÅ«tyje, abiejuose žastuose, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose dilbiuose, kairiame rieÅ¡e, abiejose plaÅ¡takose, kryžmens srityje, deÅ¡inio klubakaulio srityje, kairėje Å¡launyje, abiejose blauzdose, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimas su kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio klubakaulio srityje, paveikus kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), mažiausiai 48 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku, t.y. 2017-04-17.

F. D. sužalojimų lytiniuose organuose nenustatyta. F. D. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmÄ . (I tomas, b.l. 86-77)2017-04-18 15 val. 10 min. F. D. atliktas Mullti drug sckreen testas. IÅ¡tyrus Å¡lapimÄ , rasta bendzodiazepimų ir marihuanos narkotinių medžiagų (I tomas, b.l. 102).IÅ¡ teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-220/2017 matyti, kad F. D. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ , nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

F. D. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, trikdantis jos funkcionavimÄ ir adaptacijÄ ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 146 – 156).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas butas (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti gaisro padariniai – sudegę baldai, daiktai, iÅ¡daužtas langas, apdegę daiktai iÅ¡mesti į laukÄ .

Taip pat apžiÅ«rėtas butas 305 tame pačiame name (II tomas, b.l. 64 – 73).IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrÄ patikrinimo matyti, kad gaisro vietoje – (duomenys neskelbtini)elektros trumpojo jungimo požymių nesimato. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmogaus veika. Pagrindinė gaisro židinio zona spėjama buto kambaryje prie Å¡iaurinės sienos. S. T. uždegus sukrautus popierius, nuo jų ugnis iÅ¡plito į Å¡alia stovėjusiÄ lovÄ ir kitas kambaryje buvusias degias medžiagas (II tomas, b.l. 106 – 107).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 1281/2017(01) matyti, kad 2017-04-18 buvo paimtas S. T. kraujas tyrimui ir jį atlikus narkotinių bei psichotropinių medžiagų nerasta (IV tomas, b.l. 78).

Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįraÅ¡ytas, lankėsi Anykščių PSC pas vaikų ir paauglių psichiatrÄ , nustatyta diagnozė F-98.8 (kiti specifiniai elgesio ir emocijų sutrikimai), pas suaugusiųjų psichiatrÄ nesilankė (4 t., b. l. 58).Pagal 2017-05-17 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 97TPK - 138/2017 S. T. teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (IV tomas, b.l. 62). Veikų vertinimas Dėl lenkimo nepilnametę vartoti narkotines medžiagas S. T. pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus perdavė surÅ«kyti narkotinę medžiagÄ nepilnametei F.

D. ir taip lenkė jÄ vartoti narkotines medžiagas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 264 straipsnio 2 dalyje.Å io nusikaltimo objektas yra visuomenės sveikata, o dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemÄ sukeliant apsvaigimÄ bei priklausomybę nuo jų ir tokių medžiagų sÄ raÅ¡as turi bÅ«ti nustatytas specialiu teisės aktu.

Tik abu Å¡iuos kriterijus atitinkančios medžiagos gali bÅ«ti pripažįstamos BK 264 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku.Å iuo atveju kaltinimas suformuluotas nurodant tik tai, kad S. T. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagÄ ir ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus perdavė jÄ surÅ«kyti F. D.. Kaltinime nenurodyta nei kokia tai medžiaga (koks jos poveikis), nei tos medžiagos pavadinimas. Todėl neįmanoma nustatyti ar ta medžiaga atitinka narkotinei medžiagai keliamus kriterijus, o tuo pačiu negalima nustatyti ar ji yra nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnyje, dalyku.

Nenustačius Å¡ių faktinių aplinkybių, nėra įrodyta ir viena iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėtinių dalių – objektyvioji pusė.Atlikus tyrimÄ F. D. organizme, rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tai yra objektyvus įrodymas, kad ji vartojo tokias medžiagas, tačiau to nepakanka iÅ¡vadai, jog S. T. lenkė jÄ vartoti narkotines medžiagas.IÅ¡ F. D. apklausos protokolo bei kaltinamojo S. T. paaiÅ¡kinimų galima daryti prielaidÄ , jog kaltinamasis buvo įgijęs (ir pats vartojo) marichuanÄ .

Taip pat galima daryti prielaidÄ , jog F. D. vartojo (rÅ«kė) bÅ«tent tokiÄ galimai narkotinę medžiagÄ . Tačiau, kaip minėta, prokuroras nei kaltinime, nei baigiamojoje kalboje narkotinės medžiagos neįvardijo. Kaltinamasis S. T., pripažindamas, jog turėjo įsigijęs marichuanos ir jÄ vartojo, neigia, jog rÅ«kyti davė ir F. D. ar kitaip lenkė jÄ vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Jis teigia, jog žinojo, kad F. D. vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau tvirtina, jog ji tų medžiagų gaudavo pati iÅ¡ savo draugų.

Toks kaltinamojo aiÅ¡kinimas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip pasirinktas gynybos bÅ«das. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į objektyvius įrodymus, kurie paneigia nukentėjusios aiÅ¡kinimÄ ir netiesiogiai patvirtina kaltinamojo parodymus. Nukentėjusioji F. D. tvirtina, kad visus kartus, kada tik ji vartojo narkotines medžiagas, jų gavo iÅ¡ S. T.. Visais atvejais tai buvo marichuana ir visuomet suktinę jie surÅ«kydavo kartu (per puse). Jos teigimu taip buvo ir paskutinį kartÄ 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje.

IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad mėginiai tyrimo atlikimui (S. T. kraujas ir F. D. Å¡lapimas) buvo paimti tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. balandžio 18 dienÄ . Jei F. D. paskutinį kartÄ narkotines medžiagas vartojo kartu su S. T., tai ir patikrinimo rezultatai abiejų turėtų bÅ«ti analogiÅ¡ki. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ specialistų iÅ¡vadų, S. T. organizme narkotinių bei psichotropinių medžiagų nerasta, o F. D. organizme tokių medžiagų rasta. Be to F. D. apklausos metu teigė, jog su S. T. vartojo (rÅ«kė) tik marichuanÄ .

Tačiau jos organizme rasta ne tik marihuanos narkotinių medžiagų, bet ir bendzodiazepimų, t.y. psichotropinės medžiagos, kuri į organizmÄ patenka ne rÅ«kymo, o kitokio vartojimo bÅ«du. Visi Å¡ie prieÅ¡taravimai verčia abejoti F. D. parodymų teisingumu ir netiesiogiai patvirtina S. T. teiginius, jog F. D. narkotines medžiagas gavo savarankiÅ¡kai ir ne iÅ¡ jo, o iÅ¡ kitų asmenų.Ä®vertinus aukščiau pateiktus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog nėra objektyvių įrodymų, jog S. T. bÅ«tų padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 264 straipsnio 2 dalyje, todėl jis iÅ¡ Å¡io kaltinimo iÅ¡teisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl smurto 2017 m. balandžio 14 d. F. D. nuosekliai parodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. naktį tarp jos ir S. T. buvo kilęs konfliktas, kurio metu kaltinamasis jÄ stumdė, iÅ¡metė iÅ¡ lovos. Dėl Å¡ių veiksmų ji užsigavo pakaušį, ne kartÄ atsitrenkė į baldus ir dėl to buvo sužalojimai (kraujosrÅ«vos) kojose, sužalojimų padarymo metu jautė skausmÄ .Tai, kad balandžio 14 d. F. D. sudavė smÅ«gius bei padarė sužalojimus, neneigia ir pats kaltinamasis. Jis tik negali nurodyti į kurias kÅ«no vietas sudavė.

Be to teigia, jog konfliktas buvo abipusis.Tai, kad balandžio 14 d. dukra galimai patyrė smurtÄ , patvirtina ir jos motina R. J., kuri sekančiÄ dienÄ bendravo su dukra ir matė ant jos kojų kraujosruvas.Apie tai, kad balandžio 14 d. naktį S. T. bute buvo triukÅ¡mas, girdėjosi aimanos, bildesys, atrodė, jog kažkas mėtoma, parodė liudytoja D. U.-K., kuri iÅ¡kvietė policijÄ . Pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę policijos pareigÅ«nai J. B. ir V. K. parodė, kad užėjus į 205 butÄ , rado S. T. ir F.

D.. Pastaroji gulėjo lovoje apsiverkusi ir paaiÅ¡kino, jog buvo kilęs konfliktas su draugu, tačiau jie jau susitaikė. Visa tai leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog 2017 m. balandžio 14 d. F. D. patyrė smurtÄ ir tÄ smurtÄ jos atžvilgiu vartojo bÅ«tent S. T.. Suduodamas smÅ«gius bei vartodamas kitokiÄ fizinę prievartÄ ir matydamas verkiančiÄ F. D. (tai, kad ji buvo apsiverkusi, patvirtino policijos pareigÅ«nai), S. T. neabejotinai suprato, kad sukelia jai skausmÄ . O įvertinus tai, jog jis privertė nukentėjusiÄ jÄ apie tai neprasitarti atvykusiems policijos pareigÅ«nams, darytina iÅ¡vadÄ , jog jis ir siekė tokio tikslo.

Tai reiÅ¡kia, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Todėl jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai.                           Dėl pasikėsinimo išžaginti ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo F. D. nuosekliai parodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., nakties metu tarp jos ir S. T. eilinį kartÄ kilo konfliktas. Ji bandė iÅ¡vengti konflikto, prašė S. eiti miegoti ir pasikalbėti kitÄ dienÄ , tačiau jis nenurimo, grasino nužudyti jos senelius, padegti jų namus.

S. T. iÅ¡metė jÄ iÅ¡ lovos ant žemės, dėl ko ji užsigavo alkÅ«nę. Vėliau imtynių veiksmu permetė jÄ per save, dėl ko susitrenkė nugarÄ , pradėjo trÅ«kti oro. S. T. žargoniÅ¡kais ir necenzuriniais žodžiais pagrasino, kad išžagins ir ėmėsi veiksmų: bandė numauti jai kelnaites ir jas įplėšė, pats apsinuogino nusimaudamas kelnes. Ji visomis jėgomis prieÅ¡inosi, stÅ«mė jį nuo savęs. S. T. tuomet sudavė smÅ«gius ranka, įkando į deÅ¡inę krutinę.

Å aukė, kad užmuÅ¡ ir jÄ , ir pats užsimuÅ¡. Pradėjo smaugti su kaldrÄ , sakydamas, jog taip neliks žymių.Kaltinamasis S. T. pripažįsta kad balandžio 17 d. tarp jo ir F. D. buvo kilęs konfliktas, kurio metu jie vienas kitam sudavė smÅ«gius į vairias kÅ«no vietas. Pripažįsta ir tai, kad buvo suėmęs jÄ už kaklo, tačiau neigia, jog taip jÄ smaugė. Teigia, jog F. D. tÄ naktį pati norėjo iÅ¡Å¡okti pro langÄ , o jis tik neleido jai taip padaryti ir numetė ant lovos. Neigia ir tai, jog tÄ naktį kėsinosi jÄ išžaginti.

Kaltinamojo parodymai vertinami kritiÅ¡kai kaip siekis suÅ¡velninti savo padėtį. Nukentėjusios F. D. parodymus pilnai patvirtina liudytoja L. V., kuri tÄ naktį ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ji nurodo, kad nakties metu 205 bute kilo triukÅ¡mas, dėl kurio negalėjo miegoti nei ji pati, nei vaikai. Girdėjo S. T. Å¡aukiant, kad užmuÅ¡, iÅ¡mes. Kadangi žino, jog tame bute balkono nėra, suprato, kad grasina iÅ¡mesti pro langÄ . Žinojo, kad jau kuris laikas S. T. gyvena su mergina vardu F.. Girdėjo kaip F. prašė jos neliesti, prie jos nelįsti, palikti ramybėje, Å¡aukė „smaugi“, „spaudi“, „dustu“.

Jos balsas skambėjo kaip pridususio žmogaus.Apie tai, kad tarp S. T. ir F. D. buvo įvykęs konfliktas ir abu buvo labai įsiaudrinę, o F. D. prašėsi parvežama pas motinÄ , patvirtino ir policijos pareigÅ«nai D. Å . ir N. V..Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistas savo iÅ¡vadoje Nr. G 424/2017 (05) nustatė, kad įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2017-04-17 F. D. padaryti daugybiniai sužalojimai (nubrozdinimai, kraujosruvos), mažiausiai 48 trauminiais poveikiais.

Specialisto iÅ¡vadoje nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobÅ«dis iÅ¡ esmės atitinka F. D. parodymus dėl jų padarymo aplinkybių. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti ir F. D. parodymais apie tai, kad S. T. pasikėsino jÄ išžaginti. Kaip minėta, S. T. neigia pasikėsinęs išžaginti nukentėjusiÄ jÄ ir teigia, jog tiesiog buvo abipusis fizinis smurtas. Jei tai bÅ«tų tik abipusis smurtas, kaip jį apibÅ«dina kaltinamasis (smÅ«gių sudavimas vienas kitam), tai akivaizdu, jog tarp konfliktuojančiųjų bÅ«tų tam tikras atstumas bent jau tam, kad bÅ«tų įmanoma ir paranku suduoti tuos smÅ«gius.

Tačiau Å¡iuo atveju F. D. nurodo, jog S. T. jÄ parbloÅ¡kė ant lovos, užgulė ir smaugė su antklode. Tai, kad tokie nukentėjusios parodymai atitinka tikrovę, patvirtina liudytoja L. V., kuri girdėjo F. D. praÅ¡ymus jos neliesti, prie jos nelįsti, palikti ramybėje. Tai rodo, jog buvo ne vien fizinis smurtas suduodant smÅ«gius, bet ir kitokia fizinė prievarta. F. D. taip pat nurodo, kad S. T. įkando jai į deÅ¡inę krÅ«tinę. Kad toks sužalojimas buvo padarytas, patvirtina teismo medicinos eksperto iÅ¡vada.

Toks veiksmas rodo, jog S. T. siekė fizinio artumo, esant nevaldomai aistrai. Todėl nėra pagrindo netikėti F. D. parodymais, jog S. T. ne tik žodžiais grasino jÄ išžaginti, bet ir atliko konkrečius veiksmus: bandė nuplėšti F. D. drabužius, apsinuogino pats. S. T. parodė, kad jis tiesiog mėgo erzinti F. D.. IÅ¡ nukentėjusios parodymų matyti, jog kaltinamasis pastoviai ir ypač įvykio naktį pabrėžė, kad ji niekam nereikalinga, nieko neverta, dėl visko kalta ir t.t. Ä®vertinus visa tai, neatmestina, kad S. T. siekė priversti F.

D. su juo lytiÅ¡kai santykiauti ne tiek dėl lytinės aistros patenkinimo, kiek siekdamas dar labiau ja pažeminti, sumenkinti savivertę, padaryti dar labiau jÄ priklausomÄ nuo savęs. Tačiau toks motyvas, jei jis toks buvo, reikÅ¡mės veikos - pasikėsinimo išžaginti kvalifikavimui neturi. IÅ¡ paties kaltinamojo parodymų matyti, jog jis puikiai žinojo, kad F. D. yra tik 17 metų (prieÅ¡ kelias dienas kartu Å¡ventė jos gimtadienį), t.y. kad ji nepilnametė. Tai reiÅ¡kia, kad jis, panaudodamas fizinį smurtÄ , siekė lytiÅ¡kai santykiauti su nepilnamete prieÅ¡ jos valiÄ .

Ä®gyvendinti savo tikslų kaltinamajam nepavyko tik todėl, kad nukentėjusioji aktyviai prieÅ¡inosi. Tokia veika vertintina kaip pasikėsinimas išžaginti nepilnametę ir ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį. Tas faktas, jog iki įvykio nukentėjusioji gyveno kartu su kaltinamuoju ir turėjo intymių santykių, neÅ¡alina kaltinamojo atsakomybės. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad F. D. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, trikdantis jos funkcionavimÄ ir adaptacijÄ ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Netikėti Å¡ia specialistų iÅ¡vada nėra pagrindo, kadangi tai patvirtina tiek pati nukentėjusioji, apibÅ«dindama savo bÅ«klę ir savijautÄ po nagrinėjamų įvykių, tiek jos mama, R. J.. IÅ¡ pačios nukentėjusios F. D. parodymų bei iÅ¡ Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akto turinio matyti, kad didžiausiÄ stresÄ , o tuo pačiu ir laikinÄ psichikos sutrikimÄ , kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlė ne pasikėsinimas išžaginti, bet S. T. neprognozuojamas smurtinis elgesys, kuomet jis betarpiÅ¡kai vartojo fizinį smurtÄ , grasino pakenkti F.

D. artimiesiems, sudeginti jų namus ir t.t. Psichikos sutrikimÄ sukėlė baimė dėl savo bei artimųjų gyvybių. Teismui nekyla abejonių, kad tarp S. T. veiksmų – pavartoto fizinio smurto, panaudoto psichologinio smurto, iÅ¡sakytų grasinimų ir kilusių pasekmių - psichikos sutrikimo – potrauminio streso sutrikimo, vertinamo kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

                                       Dėl turto sunaikinimo IÅ¡ byloje esančių įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad 2017-04-17 gaisras kilo O. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno S. T.. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrÄ patikrinimo matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmogaus veika.

Kaltinamasis S. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad bÅ«tent jis padegė butÄ , uždegdamas prie lovos sudėtus popierius. Jo teigimu, taip jis pasielgė norėdamas nusižudyti. Tai leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent kaltinamasis padegė butÄ . IÅ¡ nukentėjusios O. K. parodymų bei pateiktų dokumentų matyti, kad dėl gaisro butas visiÅ¡kai nebetinkamas gyventi. Gaisras sunaikino ne tik baldus, grindis, langus ir duris, bet ir elektros instaliacijÄ ir netgi tinkÄ .

Todėl jai padaryta 7 000 eurų žala. Per gaisrÄ sudegė bute buvę F. D. daiktai, kurių vertė 1010 eurų. Dėl paties gaisro ir jo gesinimo nukentėjusiai L. V. padaryta 600 eurų, o nukentėjusiai S. G. 750 eurų žala. Kadangi gaisrÄ sukėlė kaltinamasis, todėl tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – turto sugadinimo ir sunaikinimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. S. T., sukeldamas gaisrÄ bendrabučio kambaryje, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumÄ , t.y., kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas, buto savininkei O.

K. ir galbÅ«t kitiems asmenims priklausantis turtas. Nors jis tokių pasekmių nesiekė, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti už kilusius padarinius. S. T. gaisrÄ sukėlė daugiabučio namo bute, anksti ryte, kai nemaža dalis gyventojų dar miega. Toks nekontroliuojamas gaisras kėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Todėl S. T. veika vertinama kaip turto sunaikinimas visuotinai pavojingu bÅ«du.Remiantis iÅ¡dėstytu, S. T. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Gaisro sukėlimo motyvas – noras nusižudyti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Bausmių skyrimo motyvai Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.Kaltinamasis S. T. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, viena apysunkių ir viena sunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamasis ankščiau neteistas (4 t., b. l. 28 – 49), devynis kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus (4 t., b. l. 52 - 55).

Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįraÅ¡ytas, lankėsi Anykščių PSC pas vaikų ir paauglių psichiatrÄ , nustatyta diagnozė F-98.8, pas suaugusiųjų psichiatrÄ nesilankė (4 t., b. l. 58). S. T. iki sulaikymo nedirbo ir darbo biržoje registruotas nebuvo. Mokymo įstaigos (mokėsi 2015 – 2016 metais) charakterizuojamas neigiamai, o LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus administracijos - patenkinamai (4 t., b. l. 65, 71). S. T. pilnai pripažino savo kaltę dėl skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo F.

D. bei dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo, dėl Å¡ių veikų nuoÅ¡irdžiai gailisi ir tai laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. IÅ¡ paties kaltinamojo bei nukentėjusios F. D. parodymų matyti, kad 2017-04-17 S. T. vartojo alkoholį ir buvo neblaivus. Jo paties teigimu, po F. D. iÅ¡vykimo (kai jÄ iÅ¡sivežė policija), jis dar gėrė degtinės ir pripažįsta, jog bÅ«tent girtumas turėjo lemiamos įtakos buto padegimui. Ä®vertinus minėtus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje, padarymui ir tai vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kitų jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymas numato alternatyvias bausmes: viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų. Ä®vertinus S. T. asmenybę, vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , skirtina areÅ¡to bausmė, kuri savo dydžiu artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, skirtinos už nusikaltimÄ , trukmės vidurkiui.

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymas numato Å¡ias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimo arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki trejų metų. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad dėl Å¡ios veikos nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jam skirtina areÅ¡to bausmė, kuri savo dydžiu artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, skirtinos už nusikaltimÄ , trukmės vidurkiui. Už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokios rÅ«Å¡ies bausmė ir skirtina.

Bausmės trukmė įstatyme numatyta nuo 3 iki 10 metų. S. T. parenkant bausmės dydį už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiama į vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybė (veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui), veikos stadijÄ (pasikėsinimas), kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes jam skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯statymas numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų.

IÅ¡ nukentėjusios F. D. bei paties S. T. parodymų matyti, kad jis nuolatos yra linkęs gadinti ar naikinti svetimÄ turtÄ . Jis ne kartÄ yra sudaužęs F. D. telefonÄ . S. T. yra baustas administracine tvarka už nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu tyčia sudaužė bendro naudojimo patalpų durų stiklÄ . Teismo baudžiamuoju įsakymu jis yra baustas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti, nei administracine tvarka paskirta bauda, nei teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nesulaikė jo nuo analogiÅ¡kų veikų darymo.

S. T. veiksmai, kuriais gadinamas ir naikinamas svetimas turtas, sunkėjo, buvo padaroma vis didesnė žala. Tai rodo, kad ankstesnės nuobaudos ir bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė S. T. nuo tokių veikų darymo. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tik griežčiausios - laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad padarant Å¡iÄ veikÄ , yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui), viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu atitinka sankcijoje numatytÄ vidurkį.Už nesunkius nusikaltimus ir už sunkų nusikaltimÄ paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnes (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Subendrinta bausmė bendrinama su bausme, paskirta už apysunkį nusikaltimÄ iÅ¡ dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-03-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, iÅ¡ dalies jas sudedant (BK 64 straipsnio 3 dalis). Kadangi S. T. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimÄ ir už tai jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, tai eliminuoja galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . S. T.

Å¡iuo metu taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Å ios kardomosios priemonės pagrindai nėra iÅ¡nykę. Kadangi paskirta griežta reali laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, jog bÅ«damas laisvėje, jis gali pasislėpti nuo bausmės atlikimo. Be to, įvertinus jo asmenybę, neprognozuojamÄ charakterį, yra pagrindas manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis gali kelti pavojų tiek sau, tiek Å¡ioje byloje nukentėjusiais pripažintiems asmenims ar kitiems žmonės, bei gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardintas veikas.

Todėl kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.                                        Civiliniai ieÅ¡kiniai Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kalto asmens priteisti 1871,00 eurų už nukentėjusios F. D. gydymÄ (T. 2, b. l. 34 - 36). Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusios sveikatai padaryta nusikalstamais S. T. veiksmais. Pats kaltinamasis sutinka atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kinys pagrįstas pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkinamas pilnai.Nukentėjusioji F. D. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 1010,0 euro turtinei žalai ir 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (T. 4, b. l. 175 – 176). Turtinę žalÄ sudaro gaisro metu sudegusių daiktų vertė. Neturtinę žalÄ sudaro iÅ¡gyvenimai dėl patirto fizinio smurto, patirto skausmo, dėl pasikėsinimo į seksualinio apsisprendimo laisvę.Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės F. D. ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti grindžiamas tuo, kad S. T. padegus butÄ , sudegė jame buvę nukentėjusios asmeniniai daiktai.

IeÅ¡kinyje pateikiamas iÅ¡samus sudegusių (sugadintų) daiktų sÄ raÅ¡as ir jų vertė. Nei paties daiktų sÄ raÅ¡o, nei tų daiktų įvertinimo neginčija ir kaltinamasis. Teismui taip pat nėra pagrindo netikėti, kad nurodyti daiktai buvo bute ir tų daiktų verte. Darytina iÅ¡vada, kad civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas todėl tenkinamas visiÅ¡kai. Kaip jau minėta nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti ir neturtinę žalę, kuriÄ Ä¯vertino 3 000 eurų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis).

Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , Å¡is principas tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes. Å iuo atveju nusikalstamais veiksmais S. T. sukėlė F. D. fizinį skausmÄ , jai buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, teismo medicinos eksperto įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs laikinu psichikos sutrikimu – potrauminiu stresu.

Buvo pasikėsinta į jos seksualinio apsisprendimo laisvę. Dėl S. T. nusikalstamų veikų F. D. neabejotinai patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , skausmÄ , stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ir t.t. Atsižvelgus į tai kas pasakyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡oma suma neturtinei žalai atlyginti yra įvardinta tinkamai, neprieÅ¡tarauja susiformavusiai praktikai, todėl ieÅ¡kinys tenkinamas pilnai. Nukentėjusioji O. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 7 000 eurų turtinei žalai atlyginti ir 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (T. 2, b.l. 150).

Kaip jau minėta pasisakant dėl F. D. civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes. Pačiame ieÅ¡kinyje nėra detalizuojama kodėl neturtinė žala vertinama bÅ«tent tokia suma ir kas jÄ sudaro. Dėl tyčinių S. T. veiksmų buvo padegtas ir gaisro suniokotas O.

K. priklausantis butas. Neabejotina, kad nukentėjusioji, sužinojusi apie tokį įvykį, buvo sukrėsta, patyrė stresÄ , turėjo kitų nemalonių iÅ¡gyvenimų. Tačiau vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad pati nukentėjusioji tame bute negyvena (gyvena užsienyje). Tai reiÅ¡kia, jog jai nebuvo streso dėl to kur toliau gyventi. Paties gaisro ji taip pat nematė ir tai irgi mažina streso lygį, lyginant su tais, kurie betarpiÅ¡kai dalyvauja pačiame įvykyje. Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dėstyta, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, įvertinus socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ bei vadovaujantis teismų formuojama praktika, ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki 1 500 eurų.Kaip jau minėta, O.

K. pareiÅ¡kė 7 000 eurų ieÅ¡kinį ir turtinei žalai atlyginti. Å is ieÅ¡kinys taip pat nėra motyvuotas. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog butÄ vertina 7 000 eurų ir nurodo, kad viduje viskas iÅ¡degę. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (t. 2, b.l. 162-163) matyti, kad buto (duomenys neskelbtini)rinkos vidutinė vertė yra 6320 eurų. Be to iÅ¡ Å¡io dokumento matyti, kad tokia vertė yra kartu su rÅ«siu. Akivaizdu, jog rÅ«sys Å¡io gaisro metu nenukentėjo.

Butas yra daugiabutyje, jis nėra sunaikintas nepataisomai (nėra nugriautas ar kitaip sunaikintas). Jokių duomenų buto atkÅ«rimo sÄ naudas nėra, nėra pateikta duomenų kokia buto vertės dalis sunaikinta. IÅ¡ to paties iÅ¡raÅ¡o matyti, jog Å¡is butas 2017-05-04 yra parduotas. Byloje nėra duomenų už kokiÄ sumÄ jis parduotas, kas irgi turėtų įtakos žalos paskaičiavimui. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių, neatidėjus bylos nagrinėjimo ir nesurinkus papildomų duomenų, tiksliai paskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio negalima.

Å ių klausimų tikslinimÄ sunkina ir tai, kad civilinė ieÅ¡kovė gyvena užsienyje. Kaltinamasis jau ilgÄ laikÄ yra suimtas ir atidėti bylos iÅ¡nagrinėjimÄ yra netikslinga. Todėl O. K. pripažįstama teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ taip pat praÅ¡o priteisti 1000,00 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ pateiktos sÄ skaitos matyti, kad R.

J. advokatui už atstovavimÄ bei dokumentų suraÅ¡ymÄ sumokėjo 1000,00 eurų. Ä®vertinus bendrÄ bylos sudėtingumÄ ir posėdžių skaičių, sumokėta suma nelaikytina per didele. Sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios atstovui sumokėta suma pripažintina proceso iÅ¡laidomis ir priteistina iÅ¡ kalto asmens, t.y. S. T..Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: F. D. drabužiai (kvitas Nr. 1001304) ir mobilaus ryÅ¡io telefonas Nokia (kvitas Nr. 1001434), laikomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate – sunaikintini kaip beverčiai.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas N  U  S  P  R  E  N  D  Ė : S. T. dėl kaltinimo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių;S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tÄ keturiasdeÅ¡imčiai parų;  pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tÄ penkiasdeÅ¡imčiai parų;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimÄ ketveriems metams;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimÄ dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsniu, paskirtÄ bausmę subendrinti su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ penkeriems metams ir trims dienoms.PaskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® bausmę įskaityti suėmime nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. birželio 7 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.IÅ¡ S. T. nukentėjusiajai F. D. priteisti 1010 (vienÄ tÅ«kstantį deÅ¡imt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 3 000 (tris tÅ«kstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ S. T. nukentėjusiajai O. K. priteisti 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai O.

K. pripažįstama teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ turtinei žalai atlyginti, o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.IÅ¡ S. T. nukentėjusiosios įstatyminei atstovei R. J. priteisti 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų atstovavimo iÅ¡laidų.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: F. D. drabužius (kvitas Nr. 1001304) ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia (kvitas Nr. 1001434), laikomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti kaip beverčius.

Apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio gali bÅ«ti paduodami per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas                                                                                       Sigitas Bagdonavičius