7a57125e-af6b-4e64-a2c2-9af0f3398103 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2062-121/2012Proc. Nr. 3-61-3-00265-2012-1 Procesinio sprendimo kategoria 9.1.1, 9.3.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                     2012 m. balandžio 30 d.

          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė raÅ¡ytinio roceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. T. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.         Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,          n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja I.

T. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija) 2012 m. sausio 2 d. sprendimÄ Nr. S-l(7-240/2011) „Dėl I. T. 2011-10-24 skundo", 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. 68-136 „Dėl I. T. (a/k (duomenys neskelbtini) 2011-08-23 patikslinto skundo";

3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-126 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo".        PaaiÅ¡kina, kad ikiteisminės mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios institucijos visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstus, neteisėtus ir neteisingus sprendimus.        IÅ¡ esmės nesutinka su skundžiamų sprendimų dalimi dėl pareiÅ¡kėjos 2005-2008 metais gautų pajamų už perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priskyrimo individualios veiklos pajamoms ir apmokestinimo, kaip pajamų gautų iÅ¡ vykdytos individualios veiklos.

PareiÅ¡kėjos manymu, pardavus tik tris nekilnojamojo turto objektus (2005, 2007 ir 2008 metais), nėra pakankamo ir neginčijamo pagrindo konstatuoti ekonominės naudos siekimÄ ir individualios veiklos tęstinumo požymio buvimÄ . Toks sandorių skaičius nesudaro sistemos, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tai buvo atsitiktiniai sandoriai, sudaryti asmeninių poreikių tenkinimui, todėl nėra pakankamo ir neginčijamo pagrindo konstatuoti individualios veiklos vykdymÄ . Pagal individualios veiklos sÄ vokÄ , pateiktÄ Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMÄ®) 2 str. 7 dalyje, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimÄ , taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ Ä¯statyme iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims.

PareiÅ¡kėjos Å¡eimos asmeninių poreikių tenkinimas, turint tikslÄ Ä¯sigyti nuosavÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , atitinkantį gyventojos pagrįstus lÅ«kesčius ir elementarius poreikius, siekimas gyventi atskirai nuo sutuoktinio tėvų bei pasirinkimas tinkamos ir patogios bÅ«sto buvimo vietos negali bÅ«ti vertinami nei kaip subjektyvÅ«s pareiÅ¡kėjos samprotavimai, nei kaip siekimas gauti ekonominės naudos, nes pareiÅ¡kėjos Å¡eima neturėjo nuosavo bÅ«sto, todėl gyveno su sutuoktinio tėvais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav.

Tuo metu pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, o sutuoktinio - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. Aplinkybė, kad bendras gyvenimas kelioms Å¡eimoms viename bÅ«ste yra pakankamai sudėtingas ir keblus visomis prasmėmis, nereikalauja atskiro įrodinėjimo. Tik surinkus papildomus įrodymus, galima bÅ«tų padaryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ apie nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo tikslus (ar tai buvo asmeninių poreikių tenkinimas, ar ekonominės naudos siekimas) ir dėl turto pardavimo pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuotÄ praktikÄ , kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, GPMÄ® norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti tikslu iÅ¡sirinkti tinkamÄ ir patogiÄ bÅ«simo gyvenamojo bÅ«sto buvimo vietÄ , t.y. iÅ¡imtinai asmeninių poreikių tenkinimui.

Be to, lyginant pajamas, gautas iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo, su pajamomis, gautomis vykdant veiklÄ , įsigijus verslo liudijimÄ , Å¡ios sudarė neženkliÄ gyventojos pajamų dalį, todėl negalima laikyti, kad gyventoja pragyvenimui naudojo 2005-2008 metais gautas pajamas iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo,jai pragyvenimui pakako pajamų, gautų iÅ¡ verslo. PareiÅ¡kėja, vykdydama veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , negalėjo skirti pakankamai laiko organizuoti ir vykdyti savarankiÅ¡kÄ individualiÄ veiklÄ , perkant ir parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ .

Be to, įsigaliojus 2010 m. lapkričio 23 d. GPMÄ® 2, 6,10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1152, buvo pakeista individualios veiklos sÄ voka. NežiÅ«rint, kad GPMÄ® 2 str. 7 d. 1 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, pareiÅ¡kėjos manymu, Å¡i aplinkybė svarbi, nagrinėjant jos apmokestinimo klausimÄ už ankstesnius mokestinius laikotarpius bendrųjų teisės principų, kaip protingumas ir teisingumas, aspektu.Mokesčių administratoriaus priimami sprendimai mokesčių mokėjimo klausimais turi bÅ«ti objektyvÅ«s (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.).

Mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d.) (b.l.1-4).        Atsakovė Inspekcija atsiliepimu pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjos skundo argumentai vertintini kaip gynybinė pareiÅ¡kėjos pozicija, susidedanti iÅ¡ nieko nenustatančių, neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos ir nesudaro pagrindo naikinti aukščiau minėtus sprendimus, kurie yra pagrįsti ir teisingi.Atsakovė, pasirėmusi LVAT 2006-06-16 sprendimu Nr. A-5-902/2006, mano, jog Vilniaus AVMI surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja vykdė individualiÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ , nes 2005-2008 metų laikotarpiu pareiÅ¡kėjos vykdytai veiklai yra bÅ«dingi visi nurodyti individualios veiklos požymiai, t.y., savarankiÅ¡kumas, ekonominės naudos siekimas ir tęstinumas.       Gyventojo veikla yra savarankiÅ¡ka, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra bÅ«dingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo iÅ¡laidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt.

PareiÅ¡kėjos 2005-2008 metais vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiÅ¡ka. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams bÅ«dingų aplinkybių. PareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai sprendė su Å¡ia veikla susijusius klausimus, t.y. sprendė, kokį turtÄ , už kokiÄ sumÄ ir iÅ¡ kokių asmenų pirkti, kam ir už kiek parduoti, pati dengė savo veiklos iÅ¡laidas, Å«kio bÅ«du statė ir rekonstravo sodo statinius. LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (adm. bylos Nr. A-14-916/2006, A-5-902/2006, A-442-660/2006).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja tikrinamu laikotarpiu sudarė keturis nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, be to, patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu ir 2004 metais vykdė nekilnojamojo turto pirkimÄ - pardavimÄ , bet pareiÅ¡kėjai mokesčiai ir su jais susijusios sumos už 2004 metus nėra papildomai apskaičiuotos, kadangi 2004 metai nepateko į pareiÅ¡kėjos tikrinimo laikotarpį.Toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pardavimo (pirkimo) sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog 2005-07-27, 2007-12-11 bei 2008-10-10 sandoriai su nekilnojamojo turto objektais buvo atsitiktiniai, ir leidžia konstatuoti tęstinumo požymio buvimÄ pareiÅ¡kėjos veikloje.

Individualiai veiklai konstatuoti neturi reikÅ¡mės, kiek nekilnojamųjų objektų pareiÅ¡kėja įsigijo kiekvienais metais, vien įsigyto nekilnojamojo turto paskirtis ir jo naudojimo pobÅ«dis suteikia pagrindÄ individualiai veiklai konstatuoti. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu tęstiniu laikotarpiu pirko žemės sklypus sodų bendrijose, statė juose arba rekonstravo esamus sodo statinius, o vėliau pardavė. Ä®sigytų/perleistų objektų skaičius sÄ lygotas tos aplinkybės, kad statyba/rekonstrukcija yra sÄ lyginai ilgai trunkantis procesas.

PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu įsigiję sklypus, atliko aktyvius veiksmus (pastatė pastatus arba rekonstravo esamus), turėjusius įtakos nekilnojamo turto vertei ateityje. Taigi, pareiÅ¡kėjos veiklai bÅ«dingas tęstinumo ir versliÅ¡kumo požymis. LVAT 2008-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1613/08 yra pripažinęs, kad individualiÄ veiklÄ galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti konkrečios rÅ«Å¡ies individualioje veikloje.

Tačiau, atsižvelgdamas į besikeičiančiÄ ekonominę situacijÄ ar kitas aplinkybes, sprendimÄ dėl tokios individualios veiklos su Å¡iuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net ir keleriems metams po turto įsigijimo. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kada ir ar bÅ«tent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas Å¡iuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas.Atsakovės manymu, Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ , siekė gauti ekonominės naudos.

Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu. Svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla (adm. bylos Nr. A-442-66/2009, A-756-137/2009, A-1-1068/2007).

Nagrinėjamu atveju veiklos versliÅ¡kumas (komerciÅ¡kumas) pasireiÅ¡kia ir perleidžiamo turto rÅ«Å¡imi (nevienkartiniai nekilnojamojo turto, nenaudojamo asmeniniams poreikiams, įsigijimo ir perleidimo sandoriai), taip pat pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio atliekamais aktyviais veiksmais, įtakojančiais nekilnojamojo turto vertės didėjimÄ ateityje (statinių statybos bei rekonstravimo darbai). Be to, pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio 2010-02-19 paaiÅ¡kinimuose nurodyti nekilnojamojo turto pardavimo motyvai - vietos nepatrauklumas, automobilių keliamos dulkės, lėktuvų keliamas triukÅ¡mas egzistavo ir nekilnojamojo turto įsigijimo momentu, tačiau pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu atliko sodo namų rekonstrukcijÄ arba statė naujus pastatus.

Visų pareiÅ¡kėjos su sutuoktiniu atliktų aktyvių veiksmų rezultate buvo suformuoti patrauklÅ«s nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo parduoti. Atsižvelgus į patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , Vilniaus AVMI padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nekilnojamÄ jį turtÄ , parduotÄ pagal 2005-07-27, 2007-12-11 bei 2008-10-10 sandorius, įsigijo siekdama jį parduoti ir gauti pajamų, taigi pareiÅ¡kėjos veikla atitiko versliÅ¡kumo požymį ir jos tikslÄ ekonominės naudos siekimÄ .        Todėl Vilniaus AVMI pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad, remiantis patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma bei atsižvelgus į veiklos sistemiÅ¡kumÄ , pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjos aktyvÅ«s veiksmai su nekilnojamuoju turtu atitinka GPMÄ® 2 str. 7 dalyje nustatytus individualios veiklos požymius.

Taigi pareiÅ¡kėjos pajamos, gautos pagal 2005-07-27, 2007-12-11 bei 2008-10-10 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius pagrįstai priskirtos pajamoms iÅ¡ individualios veiklos.         Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu buvo įsigijusi verslo liudijimÄ , veiklos rÅ«Å¡is - naujų statinių statyba. Remiantis PVMÄ® 2 str. 6 dalimi, 3 str. 1 dalimi, ekonominės veiklos požymiai iÅ¡ esmės atitinka individualios veiklos požymius GPMÄ® prasme, todėl pareiÅ¡kėja, kuri vykdė individualiÄ veiklÄ , taip pat vykdė ir ekonominę veiklÄ PVMÄ® prasme.Pagal PVMÄ® 32 str. 1 ir 2 dalis, kadangi pareiÅ¡kėja pagal 2005-07-27 ir 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutartis pardavė žemės sklypus su naujais statiniais, jų tiekimas yra apmokestinamas PVM.Pagal PVMÄ® 71 str. 1 ir 4 dalis pareiÅ¡kėjos PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) virÅ¡ijo 2005 metų gruodžio mėnesį, tačiau pareiÅ¡kėja, pažeisdama PVMÄ® 71 ir 92 straipsnio nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetÄ 19 321 Lt PVM.

Todėl pareiÅ¡kėjai pagrįstai apskaičiuota PVM ir PVM delspinigių sumos bei paskirta minimali (10 %) PVM bauda.        Pagal GPMÄ® 36 str. 2 dalį, MAÄ® 40 straipsnio nuostatas, neskaičiavusi ir nemokėjusi GPM dėl savo ar kitų asmenų kaltės, pareiÅ¡kėja pažeidė įstatymÄ ir padarė žalÄ valstybės biudžetui, kadangi į valstybės biudžetÄ Ä¯statymo nustatytu terminu nebuvo sumokėtas GPM. Todėl Vilniaus AVMI pagrįstai nuo nesumokėto GPM apskaičiavo delspinigius ir skyrė minimaliÄ (10 % dydžio) GPM baudÄ .Vilniaus AVMI pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėja vykdo individualiÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ , todėl, vadovaujantis VSDÄ® 4 str. 3 dalies nuostatomis, patikrinimo metu pareiÅ¡kėjai teisėtai apskaičiavo VSD įmokas pagrindinei pensijos daliai bei VSD įmokas papildomai pensijos daliai, o vadovaujantis VSDÄ® 16 str. 2 dalimi pagrįstai paskyrė baudas.

Vilniaus AVMI pagrindė pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas, todėl pareiÅ¡kėja, nesutinkanti su Vilniaus AVMI apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.Pagal MAÄ® 141 straipsnį nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sumokėjusi papildomai apskaičiuotas GPM ir PVM sumas, todėl nėra pagrindo svarstyti atleidimo nuo GPM ir PVM baudų klausimo. Be to, Komisija 2012-01-02 sprendimu Nr. S-1(7-240/2011) atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 1681 Lt GPM ir 8224 Lt PVM delspinigių.Dėl GPMÄ® nuostatų, įsigaliojusių po tikrinamojo laikotarpio, paaiÅ¡kina, kad taikomos teisės aktų nuostatos, kurios galioja konkrečių veiksmų atlikimo metu, iÅ¡skyrus pačiuose norminiuose aktuose numatytÄ teisės aktų galiojimÄ atgal (paprastai atgal galioja mokesčių teisės normos, kurios Å¡velnina atsakomybę).

Todėl mokesčių administratorius visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi norminiais aktais, kurie galiojo konkrečių pareiÅ¡kėjos veiksmų atlikimo metu, t.y. tikrinamuoju laikotarpiu. PareiÅ¡kėjos nurodyti GPMÄ® atitinkamų nuostatų pakeitimai, įsigalioję po tikrinamojo laikotarpio, neturi jokios įtakos sprendžiant pareiÅ¡kėjos apmokestinimo klausimÄ (b.l.33-35).Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime nurodo, kad, palaikydama Inspekcijos atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti (b.l.39).Skundas atmestinas.        Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVMI, patikrinusi mokesčių mokėtojos I.

T. GPM, PVM ir VSD įmokų už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 apskaičiavimÄ , deklaravimÄ ir sumokėjimÄ , 2011-04-14 surašė patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-04-77-10 (toliau - Aktas), kuriuo nustatė:1. Dėl nekilojamojo turto sandorių:         1) pagal Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2005-07-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis A. T. fiziniams asmenims už 110 000 Lt pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., su nebaigtu statyti sodo namu (baigtumas 82 proc).

Å is žemės sklypas buvo įsigytas pagal Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2004-05-14 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 760 Lt, parduotas taip pat už 12 760 Lt, nebaigtas statyti sodo namas parduotas už 97 240 Lt;2) pagal Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo 2006-02-07 sutartį (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja už 360 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise jos vardu įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ su nebaigtos statybos sodo pastatu (baigtumas 90 proc.) ir Å«kio pastatu (baigtumas 97 proc.) adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

Šį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal Nekilnojamojo turto dovanojimo 2005-12-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai buvo padovanojęs jos tėvas V. T.. Dovanojamas turtas sutartyje įvertintas 323 000 Lt pagal 2005-12-19 UAB „Ober-Haus" Nekilnojamas turtas preliminarų rinkos vertės nustatymÄ . Atsižvelgus į tai, kad turto pardavimo pajamos buvo panaudotos pragyvenimui ir Å¡eimos gyvenamojo namo statybai, bei į tai, kad Å¡is nekilnojamasis turtas įsigytas nekomerciniu (dovanojimo) bÅ«du, 360 000 Lt pajamos, gautos 2006 metais pardavus turtÄ , patikrinimo akte įvertintos kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos;3) pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2007-12-11 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis A.

T. už 60 000 Lt pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Turtas įsigytas taip pat už 60 000 Lt sumÄ pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2005-07-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

4) pagal Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2008-10-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja ir sutuoktinis A. T. už 350 000 Lt pardavė žemės sklypÄ su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) g. 20, Vilniuje. Nebaigtas statyti sodo namas (baigtumas 91 proc.) parduotas už 200 000 Lt, žemės sklypas su sodo nameliu - už 150 000 Lt. Žemės sklypas su sodo nameliu įsigytas pagal Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui 2005-02-03 aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ 2005-03-01.

Žemės sklypas parduotas, išlaikius jį nuosavybėje trejus metus.2. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu A. T., be nurodytų 2005-2008 metais sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių, kelis nekilnojamojo turto objektus yra perleidę 2004 metais:1) pagal Pirkimo-pardavimo 2004-04-07 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 127 500 Lt parduoti du žemės sklypai su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) g. 4 ir (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, SB „Tyla".

Žemės sklypai parduoti po 3000 Lt, sodo namas (baigtumas 95 proc.) - už 121 500 Lt. Žemės sklypas su sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini) g. 4, Vilniuje, buvo įsigytas pagal Žemės sklypo ir nebaigto statyti sodo pastato 2002-12-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 600 Lt (žemės sklypas - 3000 Lt, statiniai – 16 600 Lt). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, SB „Tyla", buvo įsigytas už 3000 Lt pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2002-12-03 sutartį, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini);        2) pagal 2003-12-18 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis A. T. įsigijo po 1/2 dalį žemės Å«kio (sodų) paskirties žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)", skl. Nr. 19, esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav. Å iame sklype Å«kio bÅ«du pastačius sodo namÄ ir Å«kio pastatÄ , iÅ¡duotas 2004-05-11 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1320. Pagal 2004-06-22 dovanojimo sutartį pareiÅ¡kėja iÅ¡ sutuoktinio A.

T. gavo dovanų jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo ir statinių 1/2 dalį, turtÄ Ä¯vertinus 39 061 Lt verte. PareiÅ¡kėja gautÄ dovanų turto dalį ir jai priklausančiÄ turto dalį pagal 2004-06-30 dovanojimo sutartį padovanojo tėvui V. T., turtas įvertintas 160 000 Lt verte. Pagal 2004-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį V. T. šį turtÄ pardavė už 90 000 Lt. Patikrinimo akte konstatuota, kad realÅ«s pajamų gavėjai ir pardavėjai pagal minėtÄ pirkimo-pardavimo sutartį yra pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis A.

T., o ne V. T.. Todėl pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis A. T. kiekvienas gavo po 45 000 Lt pajamų už parduotÄ turtÄ , valdytÄ pusę metų, bet Å¡eimos reikmėms nenaudotÄ .        3. IÅ¡analizavus sandorių intensyvumÄ , pasikartojamumÄ , gautų pajamų dydį, pareiÅ¡kėjai priklausiusio nekilnojamojo turto naudojimo pobÅ«dį, Aktu konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos veikla perkant ir parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ atitinka GPMÄ® 2 str. 7 dalyje apibrėžtus individualios veiklos požymius (ekonominės naudos siekimÄ , savarankiÅ¡kumÄ ir tęstinumÄ ).

Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu A. T. 2004-2008 metais vykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo individualiÄ veiklÄ , o pajamos gautos už 2004-2008 metais parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (iÅ¡skyrus 360 000 Lt pajamas, gautas už 2006 m. parduotÄ dovanų gautÄ asmeninės nuosavybės žemės sklypÄ su nebaigtos statybos sodo ir Å«kio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.), priskirtinos pajamoms, gautoms vykdant individualiÄ ekonominę veiklÄ .Atsižvelgusi į Civilinio kodekso (CK) 3.88 straipsnio nuostatas, Vilniaus AVMI nustatė, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek sutuoktinis A.

T. aktyviai veikė sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorius, todėl Aktu apmokestinamosios individualios veiklos turto pardavimo pajamos sutuoktiniams buvo pripažintos per pusę.Akte konstatuota, kad tai, jog sutuoktiniai 2004 m. pradėjo ir 2005-2008 metais tęsė individualiÄ veiklÄ , pirkdami-parduodami nekilnojamÄ jį turtÄ , patvirtina Å¡ie faktai:1) sutuoktiniai, pradėję pardavinėti nekilnojamÄ jį turtÄ 2004 metais (pardavė 2 objektus), be nuosavybėje turimų 3 žemės sklypų (2 sklypai pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsigyti 2002 m., vienas - 2004 m.), bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2005 m.

įsigijo dar 3 žemės sklypus. I. ir A. T. 2005, 2007 ir 2008 metais pardavė po vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ : 2005 ir 2008 metais pardavė žemės sklypus su nebaigtais statyti statiniais; 2007 metais - žemės sklypÄ su pamatais. Vilniaus AVMI konstatavo, kad nevienkartinis, nuolatinis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas (atsikartojamumas) leidžia konstatuoti veiklos tęstinumÄ ;         2) iÅ¡ I. T. ir jos sutuoktinio A. T. pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad mokesčių mokėtojai savarankiÅ¡kai sprendė su Å¡ia veikla susijusius klausimus: ieÅ¡kojo žemės sklypų, tarėsi su pardavėjais, ieÅ¡kojo pirkėjų, Å«kio bÅ«du statė sodo namus bei dengė iÅ¡laidas;3) pirkdami ir parduodami nekilnojamÄ jį turtÄ , sutuoktiniai siekė gauti pajamų ir ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 2004 metais gavo 217 500 Lt pajamų iÅ¡ nekilnojamojo ir 173 680,5 Lt naudos (217 500 Lt – 42 600 Lt (statinių ir žemės sklypų įsigijimo kaina) - 1219,50 Lt (iÅ¡laidos notarams)), statybų iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai nepateikti; 2005 metais gavo 110 000 Lt pajamų (dokumentais pagrįstos 115 158 Lt turto įsigijimo/perleidimo iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pardavimo pajamas); 2007 metais gavo 60 000 Lt pajamų (pardavimo pajamos nevirÅ¡ijo įsigijimo iÅ¡laidų); 2008 metais gavo 350 000 Lt pajamų ir 85 477 Lt naudos (350 000 Lt - 264 553 Lt dokumentais pagrįstos turto įsigijimo/perleidimo iÅ¡laidos));4) kitos tikrinamuoju laikotarpiu I.

T. gautos pajamos: 2005 m. - 65 160 Lt pajamos iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , 2006 m. – 360 000 Lt iÅ¡ ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir 24 900 Lt iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , 2007 m. – 25 500 Lt iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ . Mokesčių mokėtojos sutuoktinio kitas pajamas sudarė: 2005 m. – 65 160 Lt pajamos veiklos pagal verslo liudijimÄ , 14 545 Lt - su darbo santykiais susijusios pajamos; 2006 m. – 25 500 Lt pajamos iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , 2007 m.

– 25 500 Lt pajamos iÅ¡ pagal verslo liudijimÄ vykdytos veiklos, 2008 m. – 18 500 Lt pajamos iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , 235 000 Lt - iÅ¡ individualios veiklos turto pardavimo.       5) I. T. ir jos sutuoktinio vykdytų pirkimo-pardavimo sandorių negalima priskirti atsitiktiniams sandoriams, pvz., parduodant asmeninį turtÄ (nerekonstravo, nestatė asmeniniam naudojimui) arba turint kitų motyvų, pvz., iÅ¡vykstant gyventi į užsienį. Žemės sklypų įsigijimas pirkimo bÅ«du sodų bendrijose, sodo namų ir Å«kio pastatų statyba juose, didinanti nekilnojamojo turto vertę bei pardavimo pajamų panaudojimas įsigyjant naujus nekilnojamojo turto objektus atspindi mokesčių mokėtojų veiklos versliÅ¡kumÄ .

Å i aplinkybė leidžia tvirtinti, kad nekilnojamojo turto įsigijimo tikslas - komercinis, o pirkimo-pardavimo veikla vykdyta tikslingai, siekiant gauti ekonominę naudÄ . Nors sutuoktiniai teigė, kad žemės sklypus 2004-2005 metais pirko turėdami tikslÄ arba pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ ir jame gyventi, arba įsigytuose sklypuose auginti sodo-daržo gėrybes, tačiau patikrinimo metu nebuvo nustatyti jokie faktai, patvirtinantys, kad nors viename iÅ¡ minėtų objektų sutuoktiniai bÅ«tų apsigyvenę, deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ ar ilgesnį laikotarpį bÅ«tų faktiÅ¡kai naudoję asmeniniams Å¡eimos narių poreikiams.

Žemės sklypai su statiniais, parduoti 2004 m., 2005 m., tretiesiems asmenims buvo perleisti praėjus trumpam laiko tarpui po naujų pastatų statybų ar senų pastatų rekonstrukcijos. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigytame 2002-03-01, pagal 2004-11-02 LeidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ I. T. ir A. T. vardu, sutuoktiniai vykdė sodybinio gyvenamojo namo statybÄ , kurio pabaiga fiksuota 2007-09-24 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2161.

Nuo 2008-05-13 Å¡iuo adresu įregistruota Å¡eimos gyvenamoji vieta. I. T. 2008-06-06-2010-04-01 laikotarpiu deklaruota gyvenamoji vieta buvo poilsio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Neringoje.        4. Dėl GPM:4.1. Vilniaus AVMI PA I. T. GPM už 2005 metus papildomai neapskaičiavo, už 2006 m. jai apskaičiavo grÄ Å¾intinÄ 428 Lt GPM sumÄ , už 2007 m. papildomai GPM neapskaičiavo. Vilniaus AVMI už 2008 m. papildomai apskaičiavo 6078 Lt mokėtinÄ GPM sumÄ : I. ir A. T. 2008 metais pagal 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė žemės sklypÄ su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) g. 20 Vilniuje už 350 000 Lt, kuriuos įsigijo už 22 000 Lt.

Vilniaus AVMI I. T. tenkančiÄ 175 000 Lt pajamų sumÄ (350 000 Lt/2) priskyrė individualios veiklos pajamoms ir sumažinusi jÄ 2008 m. mokėtina PVM suma (175 000 Lt - 13 381 Lt=161 619 Lt), atsižvelgusi į patirtas iÅ¡laidas (132 261,46 Lt (208 443,91 Lt (statybinių medžiagų pirkimo iÅ¡laidos)+ 33 150 Lt (statybos darbų įsigijimo iÅ¡laidos) +22 000 Lt (turto įsigijimo iÅ¡laidos)+929 Lt (notaro paslaugų iÅ¡laidos)/2)), atėmus taikytinÄ 4032 Lt MNPD ir pritaikiusi 24 proc. GPM tarifÄ , Vilniaus AVMI I.

T. apskaičiavo 6078 Lt mokėtinÄ GPM sumÄ ((161 619 Lt-132 261,46 Lt -4032 Lt) x 24 proc.). Vilniaus AVMI įvertinusi už 2006 m. apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ 428 Lt GPM sumÄ , iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjai apskaičiavo 5650 Lt papildomai mokėtinÄ GPM sumÄ (6078Lt - 428 Lt).4.2. I. T. pareigÄ deklaruoti pajamas ir už jas apskaičiuotas mokesčių sumas turėjo įvykdyti iki 2009-05-04, tačiau neįvykdė, todėl Vilniaus AVMI jai už laikotarpį nuo 2009-05-04 iki 2011-04-14 apskaičiavo 1681 Lt GPM delspinigių sumÄ .        5.

Dėl PVM:5.1. I. T. ir A. T. PVM mokėtojais nebuvo įsiregistravę. Vilniaus AVMI nustatė, kad pripažinus, jog I. T. 2005-2008 metais vykdė individualiÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ bei individualiÄ veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , pareiÅ¡kėja nuo 2005-12-31 turėjo įsiregistruoti PVM mokėtoja, nes jos pajamos gruodžio mėn. virÅ¡ijo 100 000 Lt:5.1.1. turėjo mokėti PVM už 2005 m. gruodžio mėn., nes laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. atlygis iÅ¡ ekonominės veiklos buvo 120 160 Lt (t.y. 20 160 Lt virÅ¡ijo minėtÄ ribÄ ), todėl pareiÅ¡kėja iki 2006-01-25 turėjo sumokėti 3075 Lt PVM (20 160 Lt x 18 proc. x 118 proc.);5.1.2. turėjo mokėti PVM už 2008 m. spalio mėn., nes laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. spalio mėn. atlygis iÅ¡ ekonominės veiklos buvo 200 500 Lt (t.y. 100 500 Lt virÅ¡ijo minėtÄ ribÄ ), todėl pareiÅ¡kėja iki 2008-11-25 turėjo sumokėti 15 331 Lt PVM (100 500 Lt x 18 proc. x 118 proc.);5.1.3. turėjo mokėti PVM už 2008 m. gruodžio mėn., nes už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. iÅ¡ ekonominės veiklos gautas atlygis sudarė 165 669 Lt (t.y. 65 669 Lt virÅ¡ijo minėtÄ ribÄ ), tačiau 2008 m. gruodžio mėn. suteiktų PVM apmokestinamų paslaugų vertė sudarė 6000 Lt, (t.y. mažiau už 65 669 Lt), todėl pareiÅ¡kėja iki 2009-01-25 privalėjo sumokėti ir deklaruoti 915 Lt PVM nuo 6000 Lt sumos (6000 x 18 proc. x 118 proc.).

IÅ¡ viso patikrinimo metu I. T. apskaičiuota 19 321 Lt mokėtina PVM suma (3075+15 331+915).5.2. Vadovaudamasi PVMÄ® 123 straipsniu, MAÄ® 96-99, 139 straipsniais, Vilniaus AVMI pareiÅ¡kėjai nuo 2006-01-26 iki 2011-04-14 apskaičiavo 8224 Lt PVM delspinigių sumÄ .        6. Dėl VSD įmokų:6.1. Aktu konstatuota, kad pareiÅ¡kėja 2005-2007 m. individualios nekilnojamo turto pardavimo veikos apmokestinamųjų pajamų negavo. 2008 metais jos gauta iÅ¡ mokėtos veiklos apmokestinamųjų pajamų suma atėmus pajamų mokesčio sumÄ yra didesnė už 12 MMA (9600 Lt) ir sudarė 23 279,54 Lt (161 619 Lt - 132 261,46 Lt – 6078 Lt).

Todėl vadovaujantis VSDÄ® 5 str. 2 dalimi, pareiÅ¡kėja nuo 2005-07-27 iki 2008-10-10 privalėjo mokėti 3140 Lt VSD įmokas bazinei pensijos daliai, o nuo 2008-01-01 iki 2008-10-10 papildomai pensijos daliai.          6.2. Vadovaujantis VSDÄ® 16 str. 2 dalimi, Vilniaus AVMI pareiÅ¡kėjai skyrė 1570 Lt (3140 Lt x 50 proc.) VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudÄ ir 559,36 Lt (1118,71 Lt x 50 proc.) VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ .6.3 VSD įmokų delspinigių neskaičiavo (Komisijos bylos Nr. 6.11-02(7-240/2011) (toliau - „ten pat“), b.l. 23-34a).

7. PareiÅ¡kėja Vilniaus AVMI 2010-05-27 pateikė pastabas dėl Akto, kuriomis prašė jo netvirtinti, tuo atveju, jei Aktas bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patvirtintas, paskirti jai minimaliÄ baudÄ ir atleisti jÄ nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių mokėjimo. Vilniaus AVMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos pastabas ir AktÄ , 2011-06-23 priėmė sprendimÄ Nr. (4.65)-256-126:1) patvirtinti AktÄ . Vilniaus AVMI konstatavo, kad, kadangi pareiÅ¡kėjos vykdyta veikla atitinka GPMÄ® įtvirtintos individualios veiklos požymius, kurios požymiai iÅ¡ esmės atitinka PVMÄ® nurodytÄ ekonominę veiklÄ , todėl Akte nuo pareiÅ¡kėjos vykdytos ekonominės veiklos pagrįstai apskaičiuotas PVM.

2) skirti 565 Lt GPM baudÄ bei 1932 Lt PVM baudÄ . Vilniaus AVMI skyrė jai minimalias 10 proc. baudas.         3) neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 1681 Lt GPM delspinigių, 8224 Lt PVM delspinigių, 565 Lt GPM baudos ir 1932 Lt PVM baudos (ten pat, b.l.18-22).Nesutikdama su Vilniaus AVMI 2011-06-23 sprendimu Nr. (4.65)-256-126, pareiÅ¡kėja jį apskundė Inspekcijai, kuri 2011-09-23 sprendimu Nr. 68-136 patvirtino Vilniaus AVMI 2011-06-23 sprendimÄ Nr. (4.65)-256-126, kuriame konstatavo, kad Vilniaus AVMI surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja vykdė individualiÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ , nes 2005-2008 metų laikotarpiu pareiÅ¡kėjos vykdytai veiklai yra bÅ«dingi visi individualios veiklos požymiai (savarankiÅ¡kumas, ekonominės naudos siekimas ir tęstinumas).

PareiÅ¡kėja turi galimybę Å¡iÄ veiklÄ vykdyti ir ateityje, nes turi nuosavybėje dar neparduotų nekilnojamo turto objektų (ten pat, b.l.8-12).PareiÅ¡kėja Komisijai pateikė skundÄ dėl Inspekcijos 2011-09-23 sprendimo Nr. 68-136 (ten pat, b.l. 2-5).Komisija 2012-01-02 sprendimu Nr. S-1(7-240/2011) patvirtino Inspekcijos 2011-09-23 sprendimÄ Nr. 68-136 ir nusprendė pareiÅ¡kėjÄ nuo 1681 Lt GPM delspinigių ir 8224 Lt PVM delspinigių. Komisija konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai pareiÅ¡kėjos 2005-2008 metais vykdytÄ nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo veiklÄ pripažino individualia ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gautas pajamas apmokestino GPM.

PareiÅ¡kėja, kuri vykdė individualiÄ veiklÄ , vykdė ir ekonominę veiklÄ PVMÄ® prasme. Kadangi pareiÅ¡kėja pagal 2005-07-27 ir 2010-10-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pardavė žemės sklypus su naujais statiniais, todėl jų tiekimas yra apmokestinamas PVM. Komisija konstatavo, kad mokesčių administratorius teisėtai pareiÅ¡kėjai apskaičiavo mokesčių sumas, delspinigius ir baudas. Komisija nusprendė, kad nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sumokėjusi papildomai apskaičiuotas GPM ir PVM sumas, todėl nėra pagrindo svarstyti atleidimo nuo GPM ir PVM baudų klausimÄ .

Spręsdama atleidimo nuo delspinigių klausimÄ , Komisija nustatė, kad pareiÅ¡kėja yra bedarbė, dabartiniu metu negauna jokių pajamų, įskaitant nedarbo iÅ¡mokas, kartu su sutuoktiniu iÅ¡laiko 1993 m. gimusiÄ dukrÄ . PareiÅ¡kėja 2005-2008 m. laikotarpiu pajamas, gautas iÅ¡ ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos naudojo pragyvenimui ir nuosavo namo statybai, todėl tikėtina, kad iÅ¡ Å¡ios veiklos gautų grynųjų pajamų pareiÅ¡kėja piniginių santaupų nesukaupė. PareiÅ¡kėja iÅ¡ vykdytos veiklos gavo palyginti nedideles grynÄ sias pajamas 39 928 Lt.

Inspekcijos sprendime nurodyti pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio 2010 metais atlikti sandoriai neduoda pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjos ekonominė padėtis yra gera (pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui buvo suformuota 62 902 Lt mokesčių ir su jais susijusių mokėjimų mokestinė prievolė, pareiÅ¡kėjos sutuoktinis yra įregistruotas darbo biržoje ir turi bedarbio statusÄ ). Komisija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo GPM ir PVM delspinigių (ten pat, b.l.247-255).             Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.          Šios bylos dalykas yra pareiÅ¡kėjai gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius atitinkamai reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo įstatymai.                           Dėl GPM įstatymo taikymo.             Kas yra individuali veikla, reglamentuoja 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007 (GPMĮ), kurio 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. GPMÄ® 2 str. 7 d. 1 punkte (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija) nustatyta, kad individuali veikla – savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, iÅ¡skyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklÄ .             Individualios veiklos sÄ vokos aiÅ¡kinimas yra iÅ¡plėtotas gausioje LVAT praktikoje. Antai LVAT 2006 m. birželio 16 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-502-902-06 (Administracinių teismų praktika Nr.

9) iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal GPMÄ® 2 str. 7 dalyje duotÄ apibrėžimÄ individuali veikla – savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. IÅ¡ pateikto apibrėžimo matyti, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims.        Aptariamu atveju, kolegijos nuomone, Vilniaus AVMI Akte labai detaliai iÅ¡analizavo pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio per laikotarpį nuo 2005 iki 2008 metų laikotarpį atliktus nekilojamojo turto sandorius ir pagrįstai, motyvuotai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos vykdytai veiklai yra bÅ«dingi visi nurodyti individualios veiklos požymiai, t.y., savarankiÅ¡kumas, ekonominės naudos siekimas ir tęstinumas.

Tiek Vilniaus AVMI, tiek atsakovė bei Komisija visiÅ¡kai pagrįstai tokiai iÅ¡vadai padaryti retrospektyviai (t.y. netaikydama mokestinių sankcijų) įvertino ir pareiÅ¡kėjos su sutuoktiniu anksčiau (2004 m.) vykdytus sandorius, nes jie sklandžiai „įsiraÅ¡o“ į veiklos tęstinumo požymį.        LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1613-08 taip pat konstatavo, kad, atsižvelgus į nustatytÄ sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, kuriuose dalyvavo apeliantas, skaičių, jų sudarymo intensyvumÄ ir pasikartojamumÄ (vien tik per 2004 metus buvo sudaryti 7 turto pardavimo sandoriai, taip pat įsigyta nemažai tos pačios rÅ«Å¡ies turto, sudarytos preliminariosios sutartys dėl jo), gautų pajamų dydį, jo įprastinį dalyvavimÄ sandoriuose kaip jų iniciatoriaus, akivaizdu, kad A.

J. veikla nebuvo atsitiktinė, ji buvo tęstinė. Å ia veikla neabejotinai buvo siekiama ekonominės naudos ir ji turėjo versliÅ¡kumo požymių. Ta aplinkybė, kad tam tikras 2004 metais parduotas turtas buvo įgytas prieÅ¡ 1-2 metus iki jo pardavimo, nagrinėjamu atveju Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigia. Ekonominės naudos nebÅ«tinai turi bÅ«ti siekiama per trumpÄ laikotarpį. Asmens apsisprendimÄ tam tikrÄ laikÄ neparduoti anksčiau įsigyto turto gali lemti ekonominė situacija rinkoje (pavyzdžiui, sparčiai augančios turto kainos) ar kitos aplinkybės. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad individualiÄ sklypų pardavimo veiklÄ galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti bÅ«tent Å¡ios rÅ«Å¡ies individualioje veikloje, t.y. prekyboje žemės sklypais ar jų dalimis.

Atsižvelgdamas į besikeičiančiÄ ekonominę situacijÄ ar kitas aplinkybes, sprendimÄ dėl tokios individualios veiklos su Å¡iuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net ir keleriems metams po turto įsigijimo. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to kada ir, ar bÅ«tent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas Å¡iuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas.

Todėl, net jei ir bÅ«tų nustatyta, kad apeliantas žemės sklypus supirkinėjo turėdamas tikslÄ tapti stambiu Å«kininku, tai neturėtų lemiamos reikÅ¡mės. Ūkininkavimas kaip taisyklė taip pat yra ekonominė veikla, kuria siekiama gauti ekonominės naudos (pajamų), kuri turi individualios veiklos požymių. Taigi ir turto įsigijimas Å«kininkavimui paprastai reiÅ¡kia, kad jo įsigijimo pagrindinis tikslas yra pajamų ar kitos ekonominės naudos gavimas, kas atitinka individualios veiklos požymius, rodo, kad turtas buvo įgytas verslo, Å«kinės-komercinės veiklos vykdymui, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti.

LVAT 2009 m. vasario 19 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-442-66/2009 (Administracinė jurisprudencija Nr.

17) pareiÅ¡kėjai teigė, kad nekilnojamÄ jį turtÄ 2003-2004 m. pardavė dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių (ligos), negalėdami jo iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti, todėl atsakovas nepagrįstai juos pripažino besiverčiančiais individualia veikla. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė. LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad GPMÄ® prasme savarankiÅ¡ka veikla laikytina tokia veikla, kuriÄ vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiÅ«ra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iÅ¡ kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006 m. spalio 20 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006).

SavarankiÅ¡kai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias iÅ¡laidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007). Tam, kad atitinkamÄ veiklÄ galima bÅ«tų pripažinti individualia, turi bÅ«ti nustatytas ir Å¡ios veiklos tęstinumas. LVAt ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006 m. spalio 20 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; 2006 m. birželio 19 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 ).

LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad į gautų pajamų (naudos) dydį gali bÅ«ti atsižvelgiama, kaip į papildomÄ kriterijų, siekiant nustatyti tikruosius gyventojo tikslus, o bÅ«tent tikslÄ gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali bÅ«ti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sÄ naudos, kokiÄ gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iÅ¡ tokios veiklos ir panaÅ¡iai.

Tačiau, aiÅ¡kinant GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtÄ individualios veiklos sÄ vokÄ , darytina iÅ¡vada, jog įstatymų leidėjas jÄ sieja su gyventojo siekiu gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkama veikla yra pelninga ar nepelninga. Tačiau LVAt iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad į gautų pajamų (naudos) dydį gali bÅ«ti atsižvelgiama, kaip į papildomÄ kriterijų, siekiant nustatyti tikruosius gyventojo tikslus, o bÅ«tent tikslÄ gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali bÅ«ti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sÄ naudos, kokiÄ gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iÅ¡ tokios veiklos ir panaÅ¡iai. Ä®vertinus Å¡ias PVMÄ® 2 str. 7 dalies aiÅ¡kinimo taisykles, kolegija sprendžia, kad cituotoje teismų praktikoje padarytos iÅ¡vados yra taikytinos ir nagrinėjamai bylai, todėl skundo argumentai, jog pardavus tik tris nekilnojamojo turto objektus, nėra pakankamo ir neginčijamo pagrindo konstatuoti ekonominės naudos siekimÄ ir individualios veiklos tęstinumo požymio buvimÄ , toks sandorių skaičius nesudaro sistemos, kad sandoriai su daryti siekiant patenkinti Å¡eimos poreikius apsirÅ«pinti bÅ«stu, kad iÅ¡ sandorių gautos pajamos sudarė nedidelę Å¡eimos pajamų dalį ir pan., vertintini kaip pareiÅ¡kėjos siekis iÅ¡vengti mokestinių prievolių valstybei.

PareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos narių per 2004-2008 metus sudarytus vienodos rÅ«Å¡ies (žemės sklypų sodų bendrijose supirkimas, gyvenamųjų statinių jame pastatymas (rekonstravimas) ir tokių namų valdų pardavimas) sandorius pagal jų sistemingumÄ bei intensyvumÄ pagrįstai galima laikyti nevienkartiniais, sistemingais, siekiant gauti (ir gaunant) ekonominės naudos. Pasitelkus protingumo, ekonomiÅ¡kumo principus, tokios veikos negalima pripažinti normalia (įprasta) Å¡eimos bÅ«sto paieÅ¡kos praktika.Kolegija sprendžia, kad Vilniaus AVMI, atsakovė bei Komisija skundžiamuose aktuose tinkamai aiÅ¡kino teisės aktus, pagrįstai pagal PVMÄ® 2 str. 7 dalį pareiÅ¡kėjos veiklÄ pripažino individualia veikla, turinčia visus jos požymius, t.y., savarankiÅ¡kumÄ , ekonominės naudos siekimÄ ir tęstinumÄ .PareiÅ¡kėjos nurodyti GPMÄ® atitinkamų nuostatų pakeitimai įsigaliojo po tikrinto laikotarpio, todėl negalėjo bÅ«ti taikomi sprendžiant pareiÅ¡kėjos apmokestinimo klausimÄ dėl veiklos, vykdytos 2005-2008 metais.                    Dėl PVM.

        2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (PVMÄ®) 2 str. 6 dalyje nustatyta, kad ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybÄ , prekybÄ , paslaugų teikimÄ , žemės Å«kio veiklÄ , žuvininkystę, kasybÄ , profesinę veiklÄ , naudojimÄ si turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kuriÄ vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar jÄ vykdant siekiama gauti pelno).        PVMÄ® 32 str. 1 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (iÅ¡skyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas.

Laikoma, kad:

1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo;

2) nauja pastato ar statinio dalis – tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas Å¡ios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis – 24 mėnesius po jos užbaigimo. PVMÄ® 32 str. 2 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sÄ lygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, iÅ¡skyrus žemę, perduodamÄ kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms.

Žeme statyboms Å¡iame straipsnyje laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. Vilniaus AVMI įrodė, jog pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu vykdė ir ekonominę veiklÄ PVMÄ® prasme: buvo įsigijusi verslo liudijimÄ (naujų statinių statyba), deklaravo pajamas iÅ¡ Å¡io verslo (t.y. pardavė žemės sklypus su naujais statiniais, gi jų tiekimas yra apmokestinamas PVM), pareiÅ¡kėjos PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) virÅ¡ijo 2005 m. gruodžio mėnesį, tačiau pareiÅ¡kėja, pažeisdama PVMÄ® 71 ir 92 straipsnio nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetÄ 19 321 Lt PVM.

Todėl pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota PVM ir PVM delspinigių sumos bei paskirta minimali (10 %) PVM bauda.       Dėl VSD įmokų.2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 (VSDĮ) 4 str. 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami: savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.

Å ie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iÅ¡ apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumÄ , arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ , atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumÄ , yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė.

Tuo atveju, kai Å¡ioje dalyje iÅ¡vardyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų iÅ¡mokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme.Vilniaus AVMI surinko įrodymus, kad pareiÅ¡kėjos 2008 metais gauta iÅ¡ minėtos individualios ir ekonominės veiklos apmokestinamųjų pajamų suma (atėmus pajamų mokesčio sumÄ ) yra didesnė už 12 MMA, todėl vadovaujantis VSDÄ® 5 str. 2 dalimi, teisėtai pareiÅ¡kėjai priskaičiavo mokėtinas nuo 2005-07-27 iki 2008-10-10 VSD įmokas bazinei pensijos daliai, o nuo 2008-01-01 iki 2008-10-10 - papildomai pensijos daliai, taip pat, vadovaujantis VSDÄ® 16 str. 2 dalimi, pagrįstai skyrė baudas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja skundu iÅ¡ esmės ginčija priskaičiuotų mokesčių pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , bet nepateikia jokių teisės aktais pagrįstų skaičiavimų, kokio dydžio, jos nuomone, mokesčiai bei baudos Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti priskaičiuoti, todėl teismas pareiÅ¡kėjai priskaičiuotų sumų dydžio nerevizuoja.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , skundas atmestinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja          n u s p r e n d ė : Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 2 d. sprendimÄ Nr. S-l(7-240/2011) „Dėl I. T. 2011-10-24 skundo", Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. 68-136 „Dėl I.

T. (a/k (duomenys neskelbtini) 2011-08-23 patikslinto skundo" bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-126 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" palikti nepakeistus, o skundÄ - atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                          Nijolė ŽalnieriÅ«nienė