7a549cc1-dcbd-4d09-9c28-5a63be7b60a9 · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-65-780/2018;Proceso Nr. 2-27-3-00499-2017-6;Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.3; 2.4.2.3; 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.2.6.5. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d.Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant RÅ«tai Stanulienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės I. Å . atstovei advokatei Irenai AndriuÅ¡kevičienei, atsakovų S. L. ir R. J. L. atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) pagal ieÅ¡kovės I.

Å . ieÅ¡kinį atsakovams S. L. ir R. J. L., ir dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo R. J. L. pagal atsakovų S. L. ir R. J. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. Å .. Teismas n u s t a t ė:                IeÅ¡kovė I. Å . ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. 4523, sudarytÄ tarp S. L. ir R. J. L. dėl pastato – žvėrelių fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti S. L. pastatÄ â€“ žvėrelių fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone.Atsakovai S. L. ir R.

J. L. su ieškiniu nesutinka ir savo priešieškiniu prašo:

1) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį, kuria S. L. padovanojo R. J. L. pastatÄ â€“ žvėrelių fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajonas, nuo jos sudarymo dienos;

2) pripažinti R. J. L. nuosavybės teisę į pastatÄ â€“ žvėrelių fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajonas. IeÅ¡kovės I. Å . ieÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais ieÅ¡kinyje, dublike, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, triplike dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio (t. 1, el. b. l. 1-4, 125-128; t. 2, el. b. l. 39-41, 52-56) ir ieÅ¡kovės atstovės teismo posėdyje iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovas S. L. yra skolingas ieÅ¡kovei 43 693,59 Eur pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-11-15 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-50-572, kuris pateiktas vykdyti antstolei.

Jokia skolos dalis nėra iÅ¡ieÅ¡kota. Atsakovas S. L., panaudojęs Å«kininko Å«kiui suteiktÄ valstybės finansinę paramÄ , rekonstravo savo tėvui atsakovui R. J. L. priklausantį Å«kinį pastatÄ esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, sukurdamas naujÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 498,97 kv. m. žvėrelių fermÄ . Atsakovas S. L. 2016-06-07 įregistravo savo nuosavybės teisę į žvėrelių fermÄ remdamasis 2006-10-24 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovas S. L.

Dovanojimo sutartimi Nr. 4523 perleido nuosavybės teisę savo tėvui atsakovui R. J. L.. Tokia dovanojimo sutartis pažeidė ieÅ¡kovės teises iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovo S. L., kuris neprivalėjo sudaryti Å¡ios sutarties, o neatlygintinai perleisdamas turtÄ savo artimam giminaičiui elgėsi nesÄ Å¾iningai. Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2006-10-24 Dovanojimo sutartį Nr. 4523 remiantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana) ir grÄ Å¾inti padovanotÄ pastatÄ atsakovui S. L..

Nesutikdama su atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė remiasi tuo, kad 2006-10-24 Dovanojimo sutartis Nr. 4523 nėra tariamas sandoris, kaip teigia atsakovai, nes jie Å¡iuo sandoriu siekė sukurti teisines pasekmes, t. y. sukurti atsakovo R. J. L. nuosavybę. IeÅ¡kovė nesutinka, kad atsakovas S. L. nebuvo pastato savininkas ir neturėjo teisės sudaryti jo dovanojimo sutarties. Nurodo, kad 1999-04-28 R. J. L. leido savo sÅ«nui S. L. rekonstruoti Å«kinį pastatÄ , o 1999-05-17 padovanojo S. L. 1/3 žemės sklypo Å¡io pastato statybai. 1999-05-19 atsakovui S. L. buvo iÅ¡duotas Leidimas Nr. 19 vykdyti statybos darbus, 1999-05-21 Pastatų statybos ir rekonstrukcijos dalinio finansavimo iÅ¡ kaimo rėmimo fondo sutartimi buvo suteikta 40 procentų statybinių medžiagų vertės parama, o 2006-10-24 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pastatas pripažintas tinkamu naudoti.

Todėl atsakovas S. L. tapo naujai sukurto daikto savininku kaip statytojas (CK 4.47 straipsnio 5 punktas). IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovų pateiktos jų sudarytos sutartys: 1999-05-20 pastato statybos rekonstrukcijos rangos sutartis; 1999-10-10 Å¡inÅ¡ilų fermos panaudos sutartis; 2006-01-06 sutartis dėl atsiskaitymo už lėšas, panaudotas pagal pastato rekonstrukcijos sutartį, nepatvirtina atsakovo R. J. L. nuosavybės teisės į pastatÄ , nes pagal CK 4.49 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė rangos sutartimi negali bÅ«ti iÅ¡ anksto perleista į bÅ«simÄ registruotinÄ daiktÄ , be to, Å¡ios sutartys dėl daiktinių teisų į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo neatitinka notarinės formos reikalavimų, kaip numato CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

IeÅ¡kovė teigia, kad rangos sutartis neatitinka ir iki 2001-07-01 galiojusio CK 44, 149, 225 straipsnių reikalavimų, kurie numatė tiek notarinę nekilnojamųjų daiktų sandorių formÄ , tiek privalomÄ tokių sutarčių registracijÄ , kurios nesilaikymas sandorius daro negaliojančiais. IeÅ¡kovė nesutinka ir su tuo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-572/2010 ir Kauno Apygardos teismo 2007-10-30 nutartimi Nr. 2A-1066-395/2007 buvo konstatuotas prejudicinis faktas, kad ginčo pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovui R.

J. L., nes toje santuokos nutraukimo byloje teismai nenagrinėjo pastato nuosavybės klausimo, o sprendė tik kompensacijų tarp sutuoktinių klausimÄ . NesutikimÄ pripažinti nuosavybės teises į ginčo pastatÄ atsakovui R. J. L. ieÅ¡kovė grindžia ir tuo, kad atsakovai neginčija nuosavybės teisės įregistravimo atsakovo S. L. vardu teisėtumo ir Å¡ie vieÅ¡o registro duomenys yra teisėti kol nenuginčyti. Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis grindžiamas Å¡iais argumentais, kurie iÅ¡dėstyti atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike, patikslintame prieÅ¡iekinyje, dublike dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio (t. 1, el. b. l. 34-38, 142-153, 154-159; t. 2, el. b. l. 45-49) ir atsakovų atstovo teismo posėdyje iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovai sutinka, kad ginčijama dovanojimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, tačiau ne ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu, o kaip tariamas sandoris, be to, restitucija negali bÅ«ti taikoma, nes žvėrelių ferma visÄ laikÄ priklausė atsakovui R. J. L., o atsakovo S. L. nuosavybės teisė į pastatÄ buvo įregistruota nepagrįstai. Atsakovai nurodo, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, priklausė atsakovui R. J. L. nuo pat joje esančių statinių statybos pradžios. 1995-01-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi R.

J. L. įsigijo 2966 kv. m. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone. 1999-04-28 R. J. L. parašė sutikimÄ , kuriuo sutiko, kad sÅ«nus S. L. rekonstruotų R. J. L. priklausantį asmeninės nuosavybės teise pastatÄ , kuris buvo toje pačioje namų valdoje ir buvo pastatytas 1989 m. bei inventorizuotas, tačiau teisinė registracija nebuvo atlikta. Buvo parengtas naujo Å«kinio pastato (žvėrelių fermos supaprastintas projektas, o 1999-05-17 R. J. L. padovanojo sÅ«nui S. L. 1/3 dalį žemės sklypo, esančio toje pat namų valdoje. 1999-05-19 S. L. buvo iÅ¡duotas Leidimas Nr. 19, kuriuo leista statyti (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone žvėrelių fermÄ . 1999-05-20 atsakovai sudarė pastato statybos-rekonstrukcijos darbų rangos sutartį, kuria rangovas R.

J. L. įsipareigojo atlikti jam anksčiau priklausiusiame sklype esančio pastato rekonstrukcijÄ savo jėgomis, naudodamas savo lėšomis įgytas medžiagas ir darbo priemones, o užsakovas S. L. įsipareigojo atsiskaityti su rangovu. Å ios sutarties 9.2 punkte atsakovai numatė, kad jeigu užsakovas neatsiskaito už statybos-rekonstrukcijos darbus, pastatas laikomas rangovo nuosavybe iki tol, kol užsakovas atsiskaitys pilnumoje. 1999-10-10 atsakovai sudarė Å inÅ¡ilų fermos panaudos sutartį, kuria R. J.

L. perdavė S. L. naudotis pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone. Å ios sutarties 7 punktas numatė, kad užbaigus fermos rekonstrukcijos darbus pagal projektÄ , pastatÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre R. J. L. vardu, o sutarties 10 punktas numatė, kad pasibaigus panaudos sutarties terminui S. L. turi teisę iÅ¡sinuomoti arba pirkti žvėrelių fermÄ . 2006-01-06 atsakovai sudarė sutartį, kurioje konstatavo, kad R. J. L. įvykdė visus darbus pagal 1999-05-20 sutartį ir panaudojo 146856,64 Lt nuosavų piniginių lėšų, S. L. patvirtino, kad apmokėjo 6300 Eur ir patvirtino faktÄ , kad atsiskaityti pilnumoje neturi galimybės, todėl sutarties 3 punkte Å¡alys sutarė, kad remiantis 1999-05-20 sutarties 9.2. punktu, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, lieka R.

J. L. nuosavybe. 2006-10-24 Å¡is pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovai teigia, kad S. L. negalėjo įgyti nuosavybės teisės į pastatÄ -žvėrelių fermÄ statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, nes žvėrelių ferma buvo sukurta rekonstravus R. J. L. priklausantį dviejų aukÅ¡tų Å«kinį pastatÄ , o atsakovų sudarytos sutartys patvirtina jų susitarimÄ , kad po rekonstrukcijos rekonstruota žvėrelių ferma lieka R. J. L. nuosavybe. Atsakovai remiasi ir tuo, kad R.

J. L. nuosavybė teisė į statinį jau yra pripažinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl papildomai neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-50-572/2007 konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo S. L. ir I. L. pripažinti nuosavybės teises į šį pastatÄ , o Kauno apygardos teismas 2007-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1066-395/2007 padarė iÅ¡vadÄ , kad žvėrelių fermos savininkas yra R.

J. L.. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-04-07 nutartimi Nr. 3K-3-207/2008 Å¡ie teismo sprendimai buvo palikti nepakeisti. Kadangi po Å¡ių teismų sprendimų priėmimo iki 2016-06-07 jokie sandoriai dėl nuosavybės teisės perleidimo nebuvo sudaryti, taip pat neatsirado jokie kiti pagrindai, kuriais remiantis S. L. bÅ«tų įgijęs nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ , nuosavybės teisė pripažintina R. J. L.. Be to, atsakovai teigia, kad nuosavybės teisė R. J. L. atsirado dar ir 2015-07-17 Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto pagrindu, kai jis nusipirko 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone.

Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akte nebuvo aptartas parduotame žemės sklype esančios žvėrelių fermos nuosavybės perėjimo klausimas, todėl remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančiÄ Å¾vėrelių fermÄ perėjo žemės sklypo pirkėjui R. J. L.. Atsakovas R. J. L. norėjo įregistruoti nuosavybės teisę į žvėrelių fermÄ savo vardu, tačiau Registrų centras atsisakė tÄ daryti, nes 1999-05-19 Leidimas Nr. 19 vykdyti statybos darbus buvo iÅ¡duotas S. L. vardu, o 2006-10-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte jis nurodytas kaip statytojas.

Todėl pastato savininku galėjo bÅ«ti įregistruotas tik S. L.. Tokioje situacijoje vienintelis bÅ«das pastato nuosavybės teisę įregistruoti R. J. L. vardu atsakovams atrodė nuosavybės teisės įregistravimas S. L. vardu 2006-10-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, o po to dovanojimo sutarties sudarymas. Atsakovai 2016-06-07 tÄ ir padarė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad S. L. niekada nebuvo žvėrelių fermos savininku, jis neturėjo teisės šį pastatÄ perleisti. Todėl ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti joje nurodytų teisinių padarinių, todėl Å¡i sutartis negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

Dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia restitucija netaikytina, nes pastatas iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo R. J. L. nuosavybė (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, pagrįstos Å¡alių pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir paaiÅ¡kinimais. Antstolė Angelė Kvaraciejienė vykdo 43 693,59 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko S. L. iÅ¡ieÅ¡kotojai I. L. (Å ) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-11-15 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-50-572.

Skola neiÅ¡ieÅ¡kota (t. 1, el. b. l. 8).1999-04-28 R. J. L. davė raÅ¡ytinį sutikimÄ , kad jo sÅ«nus S. L. rekonstruotų R. J. L. priklausantį asmeninės nuosavybės teise pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone (t. 1, el. b. l. 45). 1999-05-17 R. J. L. privačios žemės sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo sÅ«nui S. L. 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone (t. 1, el. b. l. 67-68).1999-05-19 Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija iÅ¡davė LeidimÄ Nr. 19, kuriuo S. L. buvo leista statyti žvėrelių fermÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone (t. 1, el. b. l. 48). 1999-05-20 R.

J. L. ir S. L. sudarė Pastato statybos-rekonstrukcijos darbų rangos sutartį, kuria rangovas R. J. L. įsipareigojo atlikti jam anksčiau priklausiusiame sklype pastatyto dviejų aukÅ¡tų Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, rekonstrukcijÄ savo jėgomis, naudodamas savo lėšomis įgytas medžiagas ir darbo priemones, o užsakovas S. L. įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Å ios sutarties 9.2 punkte sutarties Å¡alys numatė, kad jeigu užsakovas neatsiskaito už statybos-rekonstrukcijos darbus, pastatas laikomas rangovo nuosavybe iki tol, kol užsakovas atsiskaitys pilnumoje (t. 1, el. b. l. 49-54). 1999-10-10 R.

J. L. ir S. L. sudarė Å inÅ¡ilų fermos panaudos sutartį, kuria panaudos davėjas R. J. L. perdavė panaudos gavėjui S. L. neatlygintinai naudotis Å¡inÅ¡ilų fermÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone. Sutarties 6 punkte numatyta, kad panaudos gavėjui suteikiama teisė atlikti pastato rekonstrukcijÄ , pristatant antrÄ aukÅ¡tÄ , o sutarties 7 punkte numatyta, kad užbaigus fermos rekonstrukcijos darbus pagal projektÄ , pastatÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre panaudos davėjo R. J. L. vardu.

Sutarties 10 punktas numato, kad pasibaigus panaudos sutarties terminui panaudos gavėjas turi teisę iÅ¡sinuomoti arba pirkti žvėrelių fermÄ (t. 1, el. b. l. 55-56). 2006-01-06 R. J. L. ir S. L. sudarė sutartį Dėl atsiskaitymo už lėšas, panaudotas pagal 1999 m. gegužės 20 d. pastato statybos-rekonstrukcijos sutartį, kurioje konstatavo, kad R. J. L. įvykdė visus darbus pagal 1999-05-20 Pastato statybos-rekonstrukcijos darbų rangos sutartį ir panaudojo 146856,64 Lt nuosavų piniginių lėšų, o S. L. apmokėjo 6300 Eur.

Sutartimi S. L. patvirtino faktÄ , kad atsiskaityti pilnumoje neturi galimybės, todėl sutarties 3 punkte Å¡alys sutarė, kad remiantis 1999-05-20 sutarties 9.2. punktu, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, lieka R. J. L. nuosavybe (t. 1, el. b. l. 57-58). 2006-10-24 buvo suraÅ¡ytas Ūkinio pastato-Å¡inÅ¡ilų žvėrelių fermos pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo Å«kinis pastatas-Å¡inÅ¡ilų žvėrelių ferma, esanti (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, pripažintas tinkamu naudoti.

Å iame akte statytoju nurodomas S. L., taip pat užfiksuota, kad statybos darbus atliko S. L. ir R. J. L. (t. 1, el. b. l. 63-65).2007-06-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-50-572/2007 dėl santuokos nutraukimo nurodyta, kad atsakovė I. L. (Å .) patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti S. L. nuosavybės teisę į pastatÄ -žvėrelių fermÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir S. L. asmeninėn nuosavybėn priteisti Å¡iÄ Å¾vėrelių fermÄ , o jai priteisti kompensacijÄ .

Teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovė neįrodė, jog pastatas-žvėrelių ferma, esanti (duomenys neskelbtini), Lazdijų raj. priklauso jai ir ieÅ¡kovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad S. L. iki Å¡iol nėra pilnai atsiskaitęs su tėvu R. J. L. už rekonstrukcijos darbus pagal 1999-05-20 pastato statybos rekonstrukcijos darbų rangos sutartį (sutarties 9.2 p.), nėra teisinio pagrindo S. L. ir I. L. pripažinti nuosavybės teises į šį pastatÄ (t. 1, el. b. l. 74-82).2007-10-30 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1066-395/2007 teismas atmetė atsakovės I.

L. ir atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. J. L. apeliacinius skundus ir iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovo S. L. apeliacinį skundÄ , pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimo dalį, tačiau nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žvėrelių fermos, prie kurios rekonstrukcijos sutuoktiniai prisidėjo, negalima pripažinti jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe, o nustatytos aplinkybės patvirtina, kad rekonstruotas pastatas priklauso R. J. L., o ne sutuoktiniams. Teismas nurodė, kad pastato vertė iki rekonstrukcijos ar po jos įtakos pastato savininko R.

J. L. nuosavybės teisei neturi, o jeigu atsakovė įsitikinusi, kad jos lėšomis buvo rekonstruotas kitam asmeniui (R. J. L.) priklausantis turtas, ji gali reikÅ¡ti turtinį reikalavimÄ bÅ«tent jam, t. y. pastato savininkui, o ne sutuoktiniui S. L. (t. 1, el. b. l. 94-107).2008-04-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-207/2008 Kauno apygardos teismo 2007-10-30 nutartis Nr. 2A-1066-395/2007 buvo palikta nepakeista ir kasacinis teismas pripažino, kad teismai teisingai nustatė sutuoktiniams priklausantį dalintinÄ turtÄ (t. 1, el. b. l. 86-92).2015-07-17 antstolė Angelė Kvaraciejienė surašė Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ , kuriuo patvirtino, kad 2015-06-26 įvykusiose varžytinėse pardavė R.

J. L. 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. L. (t. 1, el. b. l. 66). 2016-04-22 S. L. notariškai patvirtintu savo patvirtinimu pripažino, kad pagal 1999-05-20 Pastato statybos-rekonstrukcijos darbų rangos sutartį ir 2006-01-06 sutartį Dėl atsiskaitymo už lėšas, panaudotas pagal 1999 m. gegužės 20 d. pastato statybos-rekonstrukcijos sutartį, ūkinis pastatas šinšilų žvėrelių ferma, esanti (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso ir jis sutinka, kad šis pastatas asmeninės nuosavybės teise būtų įregistruotas R.

J. L. vardu (t. 1, el. b. l. 72).2016-06-07 pastatas-žvėrelių ferma, esanti (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 2006-10-24 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip S. L. nuosavybė ir tÄ pačiÄ dienÄ Dovanojimo sutartimi Nr. 4523 S. L. šį pastatÄ -žvėrelių fermÄ padovanojo savo tėvui R. J. L. (t. 1, el. b. l. 12-14, 108-114).Remdamosi aukščiau nurodytais įrodymais Å¡ioje byloje Å¡alys praÅ¡o 2016-06-07 sudarytÄ pastato-žvėrelių fermos, esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 4523 pripažinti negaliojančia, tačiau nesutaria kokiu pagrindu tai turi bÅ«ti padaryta ir nesutaria dėl restitucijos taikymo.

Sprendžiant ar dovanojimo sutartį bÅ«tina pripažinti negaliojančia visų pirma, pažymėtina, kad atsakovai visiÅ¡kai nepagrįstai praÅ¡o vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalimi, kuri reguliuoja tariamojo sandorio negaliojimÄ . CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restitucijÄ , o niekinio sandorio faktÄ ir jo teisinius padarinius teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).

Teismų praktika dėl sandorio pripažinimÄ tariamuoju reglamentuojančių teisės normų grindžiama sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, prigimties aiÅ¡kinimu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas, numatytas CK 1.86 straipsnyje.

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, bÅ«tina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).

Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovų elgesio sudarant ginčijamÄ sandorį,  taip pat tikruosius jų ketinimus sudarant dovanojimo sandorį, teismas pripažįsta, kad byloje nustatytos visiÅ¡kai prieÅ¡ingos aplinkybės dėl jų sudarytos dovanojimo sutarties pasekmių nei teigia atsakovai. Nagrinėjamu atveju sudarydami ginčijamÄ dovanojimo sutartį atsakovai kaip tik ir norėjo pasiekti, kryptingai tÄ darė ir visiÅ¡kai pasiekė bÅ«tent tÄ tikslÄ ir tÄ teisinį rezultatÄ , kuris ir yra dovanojimo sandorio esmė – nuosavybės teisės perleidimÄ apdovanotajam R.

J. L.. Atsakovai pripažįsta, kad jų tikslas buvo kokiu nors bÅ«du įregistruoti R. J. L. nuosavybės teisę į pastatÄ -žvėrelių fermÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad dovanojimo sutartimi, kuria S. L., turėdamas jam įregistruotÄ nuosavybės teisę į pastatÄ , perleido Å¡io pastato nuosavybės teisę R. J. L., atsakovai siekė sukurti teisinius padarinius ir juos sukÅ«rė, nes vieÅ¡ame registre R. J. L. buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į šį pastatÄ .

Todėl atsakovų teiginys, kad dovanojimo sutartimi jie nesiekė sukurti teisinių padarinių yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja jų pačių pateiktiems įrodymams, jų veiksmams ir jų tikslams, kurių jie siekė sudarydami ginčijamÄ sandorį. Atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis galėtų bÅ«ti pripažįstama tariamu sandoriu tik tuo atveju, jeigu tikroji Å¡io sandorio Å¡alių valia bÅ«tų buvusi prieÅ¡inga - faktiÅ¡kai iÅ¡laikyti S. L. nuosavybę po Å¡io sandorio, nepaisant jame įtvirtinto nuosavybės perleidimo.

Tačiau atsakovai pripažįsta, kad jie siekė bÅ«tent to tikslo, kuriam ir buvo skirtas dovanojimo sandoris, - nuosavybės perleidimo R. J. L.. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ginčijama dovanojimo sutartis turi esminį Å¡alių valios elemento trÅ«kumÄ ir kad atsakovai tik simuliavo sandorio sudarymÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tuo tarpu ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ pripažinti ginčijamÄ dovanojimo sutartį negaliojančia reiÅ¡kia kaip S. L. kreditorė, kurios interesus Å¡is sandoris pažeidžia.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-105/2009; Nr. 3K-3-485/2010; Nr. 3K-3-362/2011; Nr. 3K-3-204/2012; Nr. 3K-P-311/2012). Taikyti actio Pauliana instituto teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, todėl nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-511/2011;

Nr. 3K-3-25/2012; 3K-3-79-313/2017).Taigi, skolininko neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytÄ sandorį. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad kai skolininkas sandorį sudarė dėl to, kad jį sudaryti privalėjo, nes turėjo tokiÄ pareigÄ , tuomet kreditorius netenka galimybės ginti savo teises reikÅ¡damas actio Pauliana (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl privalomumo sudaryti sandorį, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-172-916/2016; e3K-3-119-421/2016; 3K-3-79-313/2017).Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovas S. L. ginčijamÄ dovanojimo sandorį sudarė dėl to, kad esant konkrečioms aplinkybėms jį sudaryti privalėjo, todėl ieÅ¡kovė I.

Š. kaip kreditorė negali ginti savo teises reikšdama actio Pauliana. Privalomumas atsakovui S. L. sudaryti pastato-žvėrelių fermos, esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo R. J. L. sutartį šiuo atveju kyla iš susiklosčiusių faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo pastatu, kurios kyla iš ankstesnių atsakovų tarpusavio sutarčių dėl šio pastato rekonstrukcijos ir iš įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais ginčo pastato nuosavybės klausimas jau yra išspręstas.

Nors ieškovė įrodinėja, kad pastato-žvėrelių fermos, esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2006-10-24 pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo tapo atsakovas S. L. kaip statytojas, ir teigia, kad visos atsakovų sutartys dėl statybos-rekonstrukcijos darbų rangos, dėl šio pastato panaudos, dėl atsakovų tarpusavio atsiskaitymo už rangos darbus, kurios buvo sudarytos iki šio akto surašymo, negalėjo sukurti nuosavybės teisės R.

J. L., nes jos tariamai prieÅ¡taravo CK normoms, draudžiančioms tokiais sandoriais perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ , tačiau visus ieÅ¡kovės argumentus paneigia įsiteisėję teismų sprendimai ieÅ¡kovės ir atsakovo S. L. santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina, kad 2007-06-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-50-572/2007 konstatuota, kad ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė pripažinti nuosavybės teisę į tÄ patį pastatÄ -žvėrelių fermÄ S. L., tačiau teismas sprendimu konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog S. L. nėra pilnai atsiskaitęs su tėvu R.

J. L. už rekonstrukcijos darbus pagal 1999-05-20 pastato statybos rekonstrukcijos darbų rangos sutartį (sutarties 9.2 p.), nėra teisinio pagrindo S. L. ir I. L. pripažinti nuosavybės teises į šį pastatÄ . Kauno apygardos teismas 2007-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1066-395/2007 pakeitė tik kitÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimo dalį, tačiau nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žvėrelių fermos negalima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių L. nuosavybe, ir konstatavo, jog rekonstruotas pastatas priklauso R.

J. L., o ne sutuoktiniams. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pastato vertė iki rekonstrukcijos ar po jos įtakos pastato savininko R. J. L. nuosavybės teisei neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartimi Nr. 3K-3-207/2008 Kauno apygardos teismo 2007-10-30 nutartis Nr. 2A-1066-395/2007 buvo palikta nepakeista ir kasacinis teismas pripažino, kad teismai teisingai nustatė sutuoktiniams L. priklausantį dalintinÄ turtÄ , į kurį žvėrelių ferma pagrįstai neįtraukta. Taigi, pastato-žvėrelių fermos, esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausymo R.

J. L., o ne S. L. klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas šis klausimas ir kurioje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir šioje byloje, o taip pat buvo įvertintos tos pačios atsakovų sudarytos sutartys, kurios pateiktos ir šioje byloje. Todėl nurodytas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimti kitoje byloje, turi res judicata reikšmę nagrinėjamai bylai ir ieškovė negali iš naujo kvestionuoti R.

J. L. nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ , savaip interpretuodama tas pačias atsakovų sudarytas sutartis, kuriomis remiantis yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl teismas Å¡ioje byloje remiasi Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendime Nr. 2-50-572/2007 ir Kauno apygardos teismo 2007-10-30 nutartimi Nr. 2A-1066-395/2007 nustatyta aplinkybe, kad pastato-žvėrelių fermos, esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė po jo rekonstrukcijos priklauso R.

J. L., kaip prejudiciniu faktu, kurio įrodinėti nereikia. Nors minėtais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje buvo pripažinta R. J. L. nuosavybės teisė į ginčo pastatÄ , tačiau Å¡ios nuosavybės teisės įregistravimas R. J. L. vardu vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre savaime nebuvo iÅ¡spręstas vien tik įsiteisėjus ankstesniam teismo sprendimui. Tuo tarpu 1999-10-10 R. J. L. ir S. L. sudarytos Å inÅ¡ilų fermos panaudos sutarties 7 punktas numato, kad užbaigus fermos rekonstrukcijos darbus pagal projektÄ , pastatas turi bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre panaudos davėjo R.

J. L. vardu. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad Å¡i atsakovų panaudos sutarties sÄ lyga, kartu su minėtais teismų sprendimais pripažinta R. J. L. nuosavybės teise į ginčo pastatÄ , įpareigojo atsakovus imtis veiksmų, kad teismo pripažinta R. J. L. nuosavybės teisė į pastatÄ -žvėrelių fermÄ galiausiai bÅ«tų įregistruota bÅ«tent R. J. L. vardu. Todėl po to, kai vieÅ¡ame registre nuosavybės teisė į ginčo pastatÄ be reikalo buvo įregistruota S. L. vardu, ginčijamÄ Å¡io pastato dovanojimo sutartį atsakovas S. L. privalėjo sudaryti, nes jis turėjo pareigÄ Ä¯gyvendinti tiek įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , priimtÄ kitoje civilinėje byloje ir turintį jam res judicata galiÄ , tiek 1999-10-10 Å inÅ¡ilų fermos panaudos sutarties 7 punktÄ , kuris numatė, jog vieÅ¡ame registre pastato savininku turi bÅ«ti įregistruotas R.

J. L.. Todėl po to, kai atsakovo S. L. nuosavybės teisė į ginčo pastatÄ buvo įregistruota jo vardu jis privalėjo Å¡iÄ teisę perleisti savo tėvui, nes negalėjo bÅ«ti ginčo pastato savininku. Å iuo atveju pabrėžtina, kad didžiausiÄ sumaiÅ¡tį ir pagrindÄ Å¡alių ginčams kilti davė ne pati dovanojimo sutartis, kuri tik įtvirtina logiÅ¡kÄ ir pagrįstÄ galutinį rezultatÄ ginče dėl nuosavybės į pastatÄ , o nereikalinga teisinė Å¡io pastato registracija atsakovo S. L. vardu, dėl kurios ir buvo bÅ«tina sudaryti dovanojimo sandorį siekiant įgyvendinti R.

J. L. nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ . Vietoj to, kad iÅ¡ karto nuosavybės teisę į pastatÄ Ä¯registruotų R. J. L. vardu, atsakovai visiÅ¡kai be reikalo pasirinko sudėtingesnį bÅ«dÄ ir be reikalo pirmiausiai formaliai nuosavybės teisę įregistravo S. L. vardu, o tik po to nuosavybę perleido faktiniam savininkui R. J. L.. Pabrėžtina, kad formaliai nuosavybės teisę į pastatÄ -žvėrelių fermÄ vieÅ¡o registro tvarkytojas turėjo pagrindÄ Ä¯registruoti S. L. vardu, nes iÅ¡ Nekilnojamojo registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad registro tvarkytojui buvo pateiktas tik pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame statytoju nurodytas bÅ«tent S. L..

Taigi, ydinga nagrinėjamoje situacijoje buvo ginčo pastato registracija S. L. vardu, o ne vėliau sekusi Å¡io pastato dovanojimo sutartis, kuri ydingÄ registracijÄ kaip tik ir iÅ¡taisė ir teisingai įtvirtino faktinius ginčo pastato nuosavybės santykius, konstatuotus ankstesniais minėtais teismų sprendimais. Tačiau Å¡alys teisinės registracijos S. L. vardu neginčija, o įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.622 straipsnis).

Todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai nuosavybės teisė į pastatÄ -žvėrelių fermÄ be reikalo buvo įregistruota S. L. vardu, atsakovų sudarytas dovanojimo sandoris vertintinas kaip S. L. pareigos perleisti nuosavybės teisę R. J. L. įvykdymas, nes tÄ padaryti S. L. įpareigojo atsakovų 1999-10-10 sudarytos Å inÅ¡ilų fermos panaudos sutarties 7 punktas ir ankstesnėje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas, pripažinęs bÅ«tent R. J. L., o ne S. L. nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ .

Byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pastato-žvėrelių fermos nuosavybės įregistravimas S. L. vardu nebuvo siekis sukurti jo nuosavybės teisę į šį pastatÄ , o po to sudaryta pastato dovanojimo sutartis nebuvo siekis sumažinti savo turtÄ ir apsunkinti ieÅ¡kovei, kaip S. L. kreditorei, galimybes patenkinti savo kreditinį reikalavimÄ , nes tokiais veiksmais buvo tik galutinai įvykdytas atsakovų 1999-10-10 sudarytos Å inÅ¡ilų fermos panaudos sutarties 7 punktas, įpareigojantis užbaigus fermos rekonstrukcijos darbus pastatÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre R.

J. L. vardu, ir faktiÅ¡kai įgyvendintas ankstesnėje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas, pripažinęs R. J. L. pastato-žvėrelių fermos savininku. Pažymėtina, kad pastato-žvėrelio fermos dovanojimo sutartį nebÅ«tų prasmės pripažinti negaliojančia, net jeigu formaliai ir bÅ«tų tam pagrindas, nes vis tiek nebÅ«tų galima taikyti restitucijos kaip sandorio negaliojimo rezultato. Ankstesnėje ieÅ¡kovės ir atsakovo S. L. santuokos nutraukimo byloje priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuosavybės teisė į šį pastatÄ buvo pripažinta R.

J. L., neleistų kitu teismo sprendimu Å¡io pastato grÄ Å¾inti dovanotojui S. L., nes taip bÅ«tų paneigtas ankstesnis minėtas teismo sprendimas ir kiltų klausimas ar teisingai buvo padalintas turtas ieÅ¡kovės ir atsakovo S. L. santuokos nutraukimo byloje. Todėl dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia negalint taikyti restitucijos neturėtų jokios realios prasmės ieÅ¡kovei.     Nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. 4523 dėl pastato – žvėrelių fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, perleidimo nei ieÅ¡kovės, nei atsakovų nurodomu pagrindu, atmestini ne tik Å¡ie Å¡alių reikalavimai, bet ir atsakovų reikalavimas pripažinti R.

J. L. nuosavybės teisę į šį pastatÄ , nes tokia teisė jam ne tik jau yra pripažinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-15 sprendimu Nr. 2-50-572/2007 ir Kauno apygardos teismo 2007-10-30 nutartimi Nr. 2A-1066-395/2007, bet ir įregistruota vieÅ¡ame registre tos pačios (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 4523 pagrindu, kuri pripažįstama teisėta ir nepažeidžiančia kreditorės I. Å . interesų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmeta ir ieÅ¡kinį, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims vienai iÅ¡ kitos nepriteistinos.

Ä®statymas numato, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Todėl atmetus ieÅ¡kinį, byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įraÅ¡as vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant R. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į pastatÄ â€“ žvėrelių fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, panaikintina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

  Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės I. Å . ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovų S. L. ir R. J. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kuriuo R. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta perleisti nuosavybės teises į pastatÄ â€“Å¾vėrelių fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.   Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Nekilnojamo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Teisėjas                                                                                                            Ramūnas Šarka