7a529c51-36aa-4e2f-9f37-c1146e26fbbd · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-67-839/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00903-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.39.2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 2 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hermes Asset Management“ atstovui advokatui V.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-67-839/2020 pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Hermes Asset Management“ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 12384,50 EUR iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 292,23 EUR palÅ«kanų, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017-08-24 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017-09-04 iki 2017-12-04 buvo apdrausta automobilio „Mercedes Benz 1844L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2017-09-16 ir 2017-09-23 įvyko du eismo įvykiai. 2017-09-16 įvykio metu trūkus transporto priemonės „Mercedes Benz 1844L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) hidraulinei žarnai išsiliejo tepalai, 2017-09-23 kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „Opel Mokka“, valst.

Nr. VSSB3005. Kadangi atsakovė buvo atsakinga už eismo įvykio kilimÄ , ieÅ¡kovei Sutarties pagrindu atsirado pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė apskaičiavo ir kompensavo: 475,50 Eur alyvos valymo iÅ¡laidas; 10150,04 Eur transporto priemonei „Opel Mokka“ padarytÄ Å¾alÄ ; 1758,96 Eur administravimo ir kitas iÅ¡laidas. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas 400,00 Eur dydžio draudimo įmokÄ turėjo sumokėti iki 2017-09-04, tačiau mokėjimas buvo atliktas 2017-09-29, todėl eismo įvykių kilimo metu atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimų.

Atsakovės elgesys, susijęs su netinkamu draudimo sutarčių vykdymu, t.y. draudimo įmokų mokėjimu, yra sistemiÅ¡kas. IeÅ¡kovė ne kartÄ atsakovei primindavo apie vėluojamas mokėti įmokas, kai kurios draudimo sutartys nesumokėjus draudimo įmokų buvo nutrauktos, todėl atsakovės elgesys, susijęs su 2017-08-24 draudimo sutarties vykdymu, negali bÅ«ti laikomas vienkartiniu, atsitiktiniu, neapdairiu ir pan. 2018-05-23 ir 2018-10-25 iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokas ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę ir ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nepraleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, skaičiuojamo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimams turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, kuris Å¡iuo atveju yra praleistas. Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovė iki 2017-09-04 nesumokėjo 400,00 EUR dydžio draudimo įmokos, tačiau atsakovė Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėjo terminÄ praleidusi nedaug ir tÄ mėnesį, kurį ji turėjo bÅ«ti sumokėta.

IeÅ¡kovė pati neįvykdė jai nustatytos teisinės pareigos raÅ¡tu praneÅ¡ti atsakovei apie draudimo įmokos nesumokėjimÄ ir informuoti apie konkrečias įstatyme numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Atsakovė pas ieÅ¡kovę draudžiasi daug transporto priemonių, mokėjimai einamuoju mėnesiu paprastai buvo atliekami vienu kartu už daug draudimo sutarčių ir tokia draudimo sutarčių apmokėjimo praktika tarp Å¡alių buvo įprasta. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ir atsakovė UAB „Hermes Asset Management“ 2017-08-24 sudarė Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017-09-04 iki 2017-12-04 buvo apdrausta automobilio „Mercedes Benz 1844L“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje Å¡alys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos (Draudimo sutarties 1.5.1 p., 1.5.2 p.). Pagal sutarties nuostatas atsakovė 400,00 EUR dydžio draudimo įmokÄ turėjo sumokėti iki 2017-09-04. Draudimo įmoka pagal Å¡iÄ draudimo sutartį buvo sumokėta 2017-09-29. 2017-09-16 ir 2017-09-23 Vokietijoje automobilis „Mercedes Benz 1844L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į du eismo įvykius. 2017-09-23 įvykio metu trÅ«kus transporto priemonės hidraulinei žarnai iÅ¡siliejo tepalai, 2017-09-16 kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „Opel Mokka“, valst.

Nr. VSSB3005. Už eismo įvykius atsakinga atsakovės drausta transporto priemonė, todėl ieÅ¡kovė kompensavo: 475,50 EUR alyvos valymo iÅ¡laidas; 10150,04 EUR transporto priemonei „Opel Mokka“ padarytÄ Å¾alÄ ; 1758,96 EUR administravimo ir kitas iÅ¡laidas. 675,50 EUR iÅ¡moka sumokėta 2018-05-23, 11 709 EUR iÅ¡moka sumokėta 2018-10-25. 2018-08-02 ir 2018-11-30 atsakovei pateiktos pretenzijos dėl iÅ¡mokų kompensavimo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®, akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2017 11 29) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu draudimo sutartis yra galiojanti.

Ar sudaryta sutartis galioja, sprendžiama pagal tai, ar ji nėra niekinė, nuginčyta arba nutraukta. Draudiko teisė reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 3 dalį.

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobÅ«džio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui. Teismų praktikoje nurodoma, kad draudiko sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo klausimus taip pat reglamentuoja TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis. Å ioje normoje įtvirtinta nuostata, pakartojanti draudiko teisę reikalauti grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat kitos Å¡iÄ teisę detalizuojančios nuostatos. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

Å ioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymÄ , todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grÄ Å¾inamos sumos dydį, sÄ raÅ¡as. Ä®statyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama draudiku, sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir garantavo dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma. Byloje nustatyta, kad prisiimdama draudimo sutarties pareigas, ieÅ¡kovė LR CK 6.987 str. pagrindu, priėmė atsakovės pavėluotai sumokėtÄ draudimo įmokÄ .

Atsakovės pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos priėmimas neriboja ieÅ¡kovės teisės reikalauti draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo LR TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. tvarka ir ieÅ¡kovė nėra saistoma pareigos nepriimti ar grÄ Å¾inti draudėjo pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos dalį, nes iki tol draudimo teisiniai santykiai tarp Å¡alių nebuvo nutrÅ«kę. Draudėjui nemokant draudimo įmokų, draudimo sutartis iÅ¡lieka galiojanti, jai ir toliau yra teikiamos vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugos, tačiau Å¡iuo atveju, vykdant nenutrauktas draudimo sutartis, draudikui (ieÅ¡kovei) iÅ¡liko teisė reikalauti iÅ¡ atsakovės draudimo įmokų ir kartu iÅ¡mokų gražinimo.

TPVCAPDJ įstatymo 11 str. 7 d., teisinis reglamentavimas leidžia iÅ¡vengti draudiko interesų pažeidimo ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ draudėjo trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, kurios buvo iÅ¡mokėtos dėl apdraustojo asmens (draudėjo) padarytos žalos. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atmesti ieÅ¡kinį remiantis vien tuo, kad sumokėta draudimo įmoka buvo priimta. Teismas atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintomis Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis, kurių 29 punkte numatyta draudiko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti draudimo sutartį, todėl siekia pasipelnyti, atmesdama kitas įstatymo numatytas galimybes apginti savo interesus, vertina kaip nepakankamai pagrįstus.

Minėtas 29 p. nustato, kad jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo Å¡ių sÄ lygų 27 punkte nustatyto praneÅ¡imo gavimo, draudikas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti draudimo sutartį. Teismo vertinimu TPVCAPDÄ® 7 str. 2 d. prasme, draudikas turi teisę, bet ne pareigÄ savo iniciatyva nutraukti draudimo sutartį, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nesant imperatyvios pareigos draudikui kitos Å¡alies netinkamai vykdomÄ draudimo sutartį nutraukti ar taikyti kitas sutarčių nevykdymo pasekmes, ieÅ¡kovės veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti ar nesÄ Å¾iningi kitos draudimo sutarties Å¡alies atžvilgiu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas ir atsakovės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo nepagrįsti. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

Tais atvejais, kai ieÅ¡kinio dalykas yra iÅ¡ regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas turi žinoti apie pagrindinę prievolę ir jos įvykdymo terminus. Kasacinis teismas, pirmiau nurodytas nuostatas aiÅ¡kindamas civilinėje byloje, kurioje draudimo bendrovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , regreso tvarka siekė iÅ¡ieÅ¡koti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ draudėjo, yra konstatavęs, kad situacijoje, kai draudikas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį draudėjui dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko žalÄ sukėlęs eismo įvykis, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimÄ savo korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

Tokios pozicijos dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, kai reiÅ¡kiamas regresinis reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , sumokėtÄ dėl užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, skaičiavimo (nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo) laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014. Kasacinis teismas taip pat yra nustatęs, kad kai reikalavimas yra reiÅ¡kiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, toks reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad Å¡iems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pirmÄ 675,50 EUR iÅ¡mokos dalį sumokėjo 2018-05-23, 11 709 EUR iÅ¡moka sumokėta 2018-10-25. Ä® teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2019-05-23, todėl vienerių metų terminas nėra praleistas. Ginčo dėl sudarytos bei įsigaliojusios draudimo sutarties, dėl nustatytos draudimo įmokos bei praÅ¡omos priteisti sumos (žalos) dydžio iÅ¡ esmės nėra.

Teismo vertinimu, nurodytos turtinės žalos dydis pagal byloje pateiktus įrodymus yra pakankamai pagrįstas ir patvirtina padarytos žalos faktÄ , pobÅ«dį bei dydį. IÅ¡ nelaimingo atsitikimo su alyva pažymos matyti, kad ji patvirtinta vairuotojo paraÅ¡u, patirtos iÅ¡laidos valymui apskaičiuotos pagal iÅ¡siliejusios alyvos, faktinius darbo laiko ir sunaudotų medžiagų kiekius. Ä®vykis dėl kito automobilio apgadinimo patvirtintas policijos pažyma, eksperto aktais, sÄ skaitomis dėl automobilio remonto kaÅ¡tų, kompensacijų ir iÅ¡laidų apraÅ¡ymais bei sÄ skaitomis už paslaugų teikimÄ .

Objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog iÅ¡laidos tarpininkams, administravimui yra nepagrįstos ar per didelės, nėra pateikta, todėl nėra pagrindo Å¡ias laikyti nepagrįstomis ir nebÅ«tinomis (CPK 178, 185 str.). Juolab, kaip nurodė Å¡alių atstovai, jų turimomis žiniomis apie autoįvykius nebuvo praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, taigi tikėtina, kad apie įvykius ieÅ¡kovė sužinojo tik iÅ¡ užsienio žalų reguliavimo partnerių. Ko pasekoje draudikas negalėjo tiesiogiai dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes, negalėjo imtis priemonių sumokėti reikalaujamÄ draudimo iÅ¡mokÄ betarpiÅ¡kai bendraudamas su nukentėjusiais asmenimis ir iÅ¡kart po eismo įvykio, todėl atsirado papildomos žalos sureguliavimo iÅ¡laidos, sudarančios iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos dalį.

Taigi teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp jų ir patirtos žalos dydis. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas.

Nurodytoje TPVCAPDÄ® 22 straipsnio normoje, inter alia, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ Å¾alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Teismo nuomone, sprendžiant dėl grÄ Å¾intinos sumos dydžio svarbu atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes: nagrinėjamu atveju draudimo įmokos sumokėjimas vėlavo 24 dienas, kas nėra itin trumpas laikotarpis lyginant su draudimo sutarties terminu 3 mėn., be to, atsižvelgtina į tai, kad draudimo sutartis sudaryta 2017-08-24 ir atsakovei jau nuo sutarties sudarymo turėjo pakankamai laiko atlikti įmokÄ .

Atsakovės nurodytos įmokos nesumokėjimo priežastys, t. y. iÅ¡ esmės siekis kuo mažesniais kaÅ¡tais atlikti įmokas, jog darbuotojui nereikėtų kasdien ar nuolat kontroliuoti įmokų mokėjimÄ , nėra pakankamai objektyvi priežastis nesilaikyti sutartinių įsipareigojimų. IÅ¡ byloje Å¡alių pateiktų duomenų apie anksčiau sudarytas draudimo sutartis ir draudimo įmokų mokėjimÄ matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2017-07-17 sudaryta daugiau nei 100 draudimo sutarčių, o įmokų vėlavimas buvo gan įprastas ir vėlavimo laikotarpiai yra nuo 15 iki 55 dienų. 2017 m. yra 7 sutartys, kuriose draudimo įmokos nesumokėtos.

Atsakovės pateikti duomenys apie draudimo įmokų mokėjimÄ patvirtina, kad atsakovė dažniausiai įmokas mokėdavo vienu metu pagal kelias ar keliolika sudarytų draudimo sutarčių. IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neneigė, tačiau jos pateikti duomenys apie praneÅ¡imus dėl nesumokėtų draudimo įmokų, draudimo sutarčių nutraukimo, informacija apie nesumokėtas draudimo įmokas neleidžia konstatuoti, jog ieÅ¡kovei draudimo įmokų vėlavimas buvo visiÅ¡kai priimtinas ir tinkamas.

Nors byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių teiginius apie minėtų praneÅ¡imų siuntimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė draudimo sutartyje yra nurodžiusi įmonės elektroninį paÅ¡tÄ , todėl visiÅ¡kai tikėtina, kad automatizuotu bÅ«du praneÅ¡imai galėjo bÅ«ti siunčiami atsakovei. IÅ¡ byloje ieÅ¡kovės pateiktų priminimų apie nesumokėtų draudimo įmokų vėlavimÄ matyti, kad ne anksčiau kaip po 10 dienų vėlavimo bÅ«davo siunčiami praneÅ¡imai dėl įmokų vėlavimo, tačiau duomenų, jog toks praneÅ¡imas iki 2017-09-29 buvo iÅ¡siųstas ir dėl įmokos vėlavimo pagal 2017-08-24 sudarytÄ Sutartį, nėra pateikta, todėl sutiktina, kad atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad net neatsiskaičius laiku pagal draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja.

Kita vertus, atsakovė taip pat tinkamai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, kurių tinkamas vykdymas ieÅ¡kovei svarbus, nes draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iÅ¡ draudėjų, taip garantuojant draudikų stabiliÄ finansinę bÅ«klę, užtikrinančiÄ efektyviÄ draudimo apsaugos teikimÄ . Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė nevisiÅ¡kai tinkamai laikėsi Å¡alių bendradarbiavimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo principų.

Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad draudimo iÅ¡moka (12384,50 EUR) daug kartų virÅ¡ija draudimo įmokos dydį (400 EUR). Nustatant ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinos sumos dydį svarbu yra ir tai, kad ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieÅ¡kovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ , ir kt.

Ginčo Å¡alims yra (turi bÅ«ti) žinomi Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieÅ¡taraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Pripažinus, kad draudėjo pareigos nevykdymas sumokėti draudimo įmokÄ nekeičia draudiko pareigos patirti visus draudiminio įvykio, įvykusio draudimo įmokos nesumokėjimo laikotarpiu, kaÅ¡tus, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos piktnaudžiavimui, tai neskatintų draudėjo laikytis draudimo sutarties ir apskritai mokėti draudimo įmokas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu 25 proc. iÅ¡mokos grÄ Å¾inimas bÅ«tų proporcingas ir adekvatus atsakovės atsakomybės už padarytÄ draudimo sutarties pažeidimÄ rezultatas ir atitiktų Å¡ių draudimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrÄ . CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2019-05-30, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Remiantis nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinta 25 proc.) spręstina dėl atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė yra sumokėjusi 285 EUR žyminį mokestį, pateikė dokumentus, jog patyrė iš viso 300 EUR atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų bei sumokėjo 135,58 EUR už vertimo paslaugas. Taigi ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 71,25 EUR žyminio mokesčio, 75 EUR atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų bei 135,58 EUR išlaidų už vertimo paslaugas, nes faktinių dokumentų vertimo išlaidų nėra pagrindo sieti su atmestų reikalavimų dalimi.

Atsakovė pateikė dokumentus, jog patyrė iš viso 3200 EUR atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų. LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal minėto straipsnio 2 d. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Bylos duomenimis konstatuoti nesÄ Å¾iningÄ atsakovės elgesį nėra pagrindo. Be to, atsakovės atstovavimo iÅ¡laidas teisinei pagalbai iÅ¡ dalies lėmė ir ieÅ¡kovės elgesys, kai nepateikus visų dokumentų vertimo teko atidėti teismo posėdį. Taigi atsakovės naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis (2400 EUR).

Patirtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos nevirÅ¡ija nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos. IeÅ¡kovės ir atsakovės atstovai rengė ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ , dublikÄ , triplikÄ , atstovavo posėdžiuose, kurių bendra posėdžių trukmė daugiau nei 3 val. Pagal pateiktus dokumentus ieÅ¡kovo iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.3., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) nuo 2018 m.

IV ketvirčio iki 2019 II ketvirčio kilo nuo 970,3 EUR iki 1289 EUR. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013), Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , kodas juridinių asmenų registre 302912288, naudai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hermes Asset Management“, kodas juridinių asmenų registre 302482242, 3169,18 EUR, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3169,18 EUR sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-05-30, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 281,83 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hermes Asset Management“, kodas juridinių asmenų registre 302482242, naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013), Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , kodas juridinių asmenų registre 302912288, 2400 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas Gediminas Karpavičius