7a4fe717-d277-4fef-a36e-e9c58d1f8ace · Panevėžio apygardos teismas

Pirmos instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-491-280/2015Virginija Svirplienė             Teisminio pr. Nr. 2-08-3-00664-2015-7Procesinio sprendimo kategorija:121.14; 122.4; 140.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A.

Å .-J., R. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1619-452/2015 pagal pareiÅ¡kėjų A. Å .-J. ir R. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. Å ., Č. B., antstoliui A. B., Swedbank AB, Panevėžio kredito unijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, dėl fizinio asmens bankroto, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai A. Å . – J. ir R. J. prašė iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Inovestus“, patvirtinti 580 Eur sumÄ administratoriaus iÅ¡laidas, reikalingas bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jų skoliniai įsipareigojimai pareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ sudarė 131 591,38 EUR. Skoliniai įsipareigojimai, kurių pareiÅ¡kėjai negali įvykdyti, susidarė, nes jie 2005-11-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypÄ ir neturėdami tam lėšų 2006-01-04 iÅ¡ Swedbanko pasiėmė 130 329 EUR ir 28 962 EUR kreditÄ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai. 2014-07-24 pareiÅ¡kėjai su banku pakeitė anksčiau sudarytas kredito sutartis numatydami negrÄ Å¾inti kredito sumÄ ir Å¡iuo metu Swedbank AB pareiÅ¡kėjai yra skolingi kintamas palÅ«kanas ir 92 683,99 EUR pagal kredito sutartį Nr. 06-00038-FA ir 26 494,76 EUR- pagal kredito Nr. 08-004352-FA. 2014-10-09 pareiÅ¡kėjas su Č.

B. pasirašė vekselį dėl skolos. Pagal notarės iÅ¡duotÄ vykdomÄ jÄ antstolis A. B. vykdo 6 697,76 EUR iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kreditoriui Č. B.. 2011-07-22 laidavimo sutartimi Nr. 11-00388, įsipareigojo atsakyti visu savo turtu už pareiÅ¡kėjos tėvui D. Å . 196 941,62 EUR iÅ¡duotÄ paskolÄ . Å iuo metu vyksta teisminis procesas pagal Panevėžio kredito unija pateiktÄ ieÅ¡kinį dėl 170 085,60 EUR skolos ir procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjų. PareiÅ¡kėjai už pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje su Kredito unija patyrė 1 823,40 EUR iÅ¡laidas advokatams.

Pagal susitarimÄ Å¡iÄ sÄ skaitÄ ir 1 348,47 EUR žyminį mokestį Panevėžio apygardos teisme apmokėjo kreditorė J. Å .. Viso jie kreditorei J. Å . jie yra skolingi 3 171,87 EUR. Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi iÅ¡ieÅ¡kojimÄ po 2 432,81 EUR iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo dėl žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-04 nutartį ir 2 432,81 EUR skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ R. J. pagal 2014-03-31 Panevėžio apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Antstolio A. B. vykdymo iÅ¡laidų pagal potvarkius 0025/14/02794 ir 0025/15/00531 bendra suma yra 849,26 EUR. A. Å .-J. gaunamos pajamos iÅ¡ darbo užmokesčio už 2014 m. buvo apie 5 200 EUR, vidutiniÅ¡kai 433,34 EUR per mėnesį. R. J. pajamų iÅ¡ darbo santykių neturi, registruotas darbo biržoje, gauna 300 EUR nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Numatoma gauti iÅ¡moka iÅ¡ Garantinio fondo už darbÄ bankrutuojančioje UAB „Agelus“. Å eima augina vienÄ nepilnametį sÅ«nų, kitų iÅ¡laikytinių neturi.

Sutuoktiniai turi 39 023 EUR vertės nekilnojamojo turto, ir R. J. nuosavybės teise priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ 250 EUR vertės. Jie neatlygintinai naudojasi lengvuoju automobiliu pagal panaudos sutartį su pareiÅ¡kėjo tėvais, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Debitorių ir santaupų neturi. Nesant pajamų ir pakankamai turto, realios tikimybės, kad pajamų ar turto padaugės ir įsipareigojimai bus padengti, sutinkamai su Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str.2p., yra nemokÅ«s, todėl prašė jiems iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

PareiÅ¡kėjų su vaiku pragyvenimui per mėnesį vidutiniÅ¡kai reikia apie 697 EUR sumos, kuri detalizuojama prie ieÅ¡kinio pridedamoje lentelėje. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „Inovestus“; patvirtinti 580 EUR be PVM sÄ matÄ bankroto administratoriui reikalingų lėšų bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti A.

Å .-J. ir R. J. fizinių asmenų bankroto bylÄ , atmetė A. Å .-J. ir R. J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje iki nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ arba atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo dienos. Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, kreditorių Kredito unijos ir Swedbank nurodytas aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublik?s fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau-FABÄ®) 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sÄ Å¾iningi, o jiems iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nebÅ«tų pasiektas FABÄ® tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Teismas įvertino tai, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«dami skolingi kreditoriui Swedbank pagal 2006-01-04 kredito sutartį, 2011 m. laidavimo sutartimi laidavo už D. Å . savo turtu, R. J. pasiskolino pragyvenimui ir kasdienėms iÅ¡laidoms 23 000 Lt iÅ¡ Č. B., bylinėdamiesi teisme dėl sandorio su Kredito unija nuginčijimo tokiais bÅ«dais tik didino savo skolas kreditoriams. R. J., bÅ«damas aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, turėdamas vadovavimo patirties, yra registruotas darbo biržoje, nepateikė įrodymų, kad neturi objektyvios galimybės susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , siekiant sumažinti skolas kreditoriams.

Teismas R. J. elgesį, sudarant naujus susitarimus, leidžiančius didėti skoloms, keičiant darbo vietas, sutuoktinių gyvenimÄ iÅ¡ skolintų pinigų vertino kaip neprotingÄ , nerÅ«pestingÄ ir pažeidžiantį kreditorių interesus, elgesį. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai turi galimybes įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingÄ laikotarpį ir protingai paskirstant bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas. Ä®rodymų, patvirtinančių J. Å . reikalavimus dėl sÄ skaitų 2525, 2534 apmokėjimo nėra, todėl teismas kritiÅ¡kai vertino J.

Å . ir R. J. raÅ¡ytinius susitarimus. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, fizinio asmens bÅ«klės neatitiktis FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui arba pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas yra savarankiÅ¡ki pagrindai atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , todėl teismas, vadovaudamasis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teismas taip pat atmetė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

PareiÅ¡kėjai A. Å . – J. ir R. J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti nutartį, iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ A. Å . – J. ir R. J., bankroto administratoriumi skirti UAB „Inovestus“, patvirtinti administratoriaus lėšų sÄ matÄ 580 EUR. Apeliantai nurodė, kad jų bÅ«klė atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nurodytÄ fizinio asmens nemokumo apibrėžimÄ , kadangi jų skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, virÅ¡ija 25 MMA.

Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantai yra pajėgÅ«s Å¡ias skolas grÄ Å¾inti, tokia iÅ¡vada neatitinka tikrosios pareiÅ¡kėjų finansinės padėties. PareiÅ¡kėjų bendra turto vertė – 39 273 EUR, o įsiskolinimų – 131 591,38 EUR, gaunamos pajamos per mėnesį – 733,34 EUR, todėl likusiai skolai padengti pareiÅ¡kėjams prireiktų bent 10 metų. Be to, į įsiskolinimų apimtį neįtrauktas 170 tÅ«kst. EUR virÅ¡ijantis Panevėžio kredito unijos reikalavimas, kurio vykdymas užtruktų apie 30 metų.

Nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjos pajamos artimiausiu metu kils tiek, kad bus galima iÅ¡mokėti daugiau nei 130 tÅ«kst. EUR skolų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad negali susirasti geriau apmokamo darbo – pareiÅ¡kėjas ieÅ¡ko darbo, naudodamasis specialiai tam tikslui valstybės sukurta institucija, jos priemonėmis ir paslaugomis. PareiÅ¡kėjo iÅ¡silavinimas ir vadovaujamojo darbo patirtis savaime darbo negarantuoja. Ankstesnių darboviečių palikimo priežastys Å¡ioje byloje nėra svarbios, tačiau teismas neturėjo remtis prielaida, kad visuomet jie buvo savanoriÅ¡ki ar kad toks elgesys gali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu.

LAT praktikoje nurodyta, kad nesÄ Å¾iningu gali bÅ«ti pripažintas toks asmuo, kuris sÄ moningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti reikalavimai bus nuraÅ¡yti. Pirmosios instancijos teismas nei laidavimo sandorio, nei vekselio iÅ¡davimo sandorio aplinkybių ar tikslų detaliai nenagrinėjo, nutartyje dėl to nepasisakė, todėl negalėjo daryti iÅ¡vados, kad sandoriai sudaryti nesÄ Å¾iningai. Laidavimo sandoris sudarytas 2011 m., o Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2013 m., taigi pareiÅ¡kėjai tuo metu negalėjo tikėtis, kad apskritai jų skolas kas nors kokiu nors bÅ«du nuraÅ¡ys.

Nei laidavimo sandoris, nei vekselio iÅ¡davimas negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi poelgiai. PareiÅ¡kėjai neturėjo daugkartinės skolinimosi iÅ¡ kredito įstaigų patirties, laidavimo sandorių patirties, o vėlesnis skolinimasis buvo nulemtas objektyvios realybės – lėšų trÅ«kumo pragyvenimui, bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui ir kt., todėl subjektyviojo nesÄ Å¾iningumo Å¡iuo atveju nebuvo. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutartį palikti nepakeistÄ .

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ ir atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai, bÅ«dami skolingi bankui, skolinosi pragyvenimui, laidavo už D. Å . ir bylinėjosi su Panevėžio kredito unija taip tik didindami skolas, o pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad neturi objektyvios galimybės susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . PareiÅ¡kėjai pateikia duomenis apie 2014 m. gautÄ bendrÄ 5 182,80 EUR dydžio darbo užmokestį (431,90 EUR per mėnesį), tačiau pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodoma, kad pareiÅ¡kėjų ir vaiko reikmėms mėnesiui reikalinga 697,13 EUR bei praÅ¡o tvirtinti 580 EUR lėšų sumÄ bankroto procedÅ«roms, todėl suinteresuotam asmeniui kilo abejonių dėl pareiÅ¡kėjų gaunamų pajamų, kurios nėra tinkamai apskaitomos, bei pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo.

Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktais atsisakyta iÅ¡kelti apeliantams bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos neiÅ¡kėlimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai nėra sÄ Å¾iningi, todėl neatitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumo apibrėžimo ir Å¡iuo pagrindu atsisakė bankroto bylÄ iÅ¡kelti. Pažymėtina, kad FABÄ® 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumo bÅ«klės apibrėžimo neatitikimas ir bankrutuoti norinčio asmens nesÄ Å¾iningumas yra du skirtingi pagrindai, dėl kurių teismas gali atsisakyti kelti bankroto bylÄ , todėl pirmosios instancijos teismas darė netiksliÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjų nebuvimo nemokiais asmenimis dėl jų nesÄ Å¾iningumo.Pagal FABÄ® 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABÄ® 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas. Pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi virÅ¡yti įstatyme nustatytÄ dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti Å¡ių įsipareigojimų, t. y. jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grÄ Å¾inti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjų įsiskolinimai virÅ¡ija numatytÄ 25 MMA ribÄ , o pateikti pareiÅ¡kėjų finansiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai nebegali vykdyti Å¡ių įsipareigojimų, todėl pareiÅ¡kėjai atitinka formalų nemokumo reikalavimÄ .

Antra, nustačius fizinio asmens nemokumÄ turi bÅ«ti patikrinama, ar neegzistuoja FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant bankroto bylÄ atsisakoma iÅ¡kelti. Pagal Lietuvoje pasirinktÄ FABÄ® įtvirtintÄ fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sÄ lygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų bÅ«ti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl iÅ¡skirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.).

FABÄ® nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiÅ¡kai laikomas nesÄ Å¾iningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų.

NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų elgesį papildomai laiduojant už D.

Å . prievolių įvykdymÄ , lėšų skolinimÄ si vartojimo reikmėms, R. J. darbo neradimÄ vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ pareiÅ¡kėjų elgesį, tačiau nesiaiÅ¡kino Å¡ių sandorių sudarymo aplinkybių, nenagrinėjo R. J. pastangų siekiant susirasti darbo vietÄ , taip pat darė iÅ¡vadÄ , jog R. J. savo noru keitė darbo vietas, nors, teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog bendrovės, kuriose jis dirbo, bankrutavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbo vietų kaita ir pasitraukimas iÅ¡ darbo gali bÅ«ti pagrindas pripažinti asmenį sÄ moningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesÄ Å¾iningÄ , tačiau tokiai iÅ¡vadai nustatyti reikia detaliau iÅ¡analizuoti išėjimo iÅ¡ darbo priežastis, įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas vengė (nedėjo pakankamų pastangų) dirbti, ar tokiÄ bÅ«klę lėmė kitos, nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Vien tai, kad apeliantas išėjo iÅ¡ darbo, bendrovėms bankrutavus, ir Å¡iuo metu dar nepradėjo dirbti, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, neteikia pagrindo jį laikyti nesÄ Å¾iningu.

Teismas neatsižvelgė ir nevertino ir to, kad pareiÅ¡kėjas siekia įgyti papildomÄ C kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ , kuris, tikėtina, praplės pareiÅ¡kėjo įsidarbinimo galimybes. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jų finansinė padėtis pablogėjo ir įsiskolinimai pradėjo didėti mirus pareiÅ¡kėjos A. Å . – J. tėvui D. Å ., tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kaip D. Å . mirtis prisidėjo ir kokiÄ Ä¯takÄ padarė pareiÅ¡kėjų nemokumo bÅ«senai, kodėl po D. Å . mirties pareiÅ¡kėjai liko be pajamų, ar pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis buvo prasta jau iki pareiÅ¡kėjos tėvo mirties ir 23 000 Lt lėšų skolinimosi.

PareiÅ¡kėjai turi pateikti iÅ¡samius duomenis apie Å¡ių lėšų panaudojimÄ .Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas iÅ¡vadas, konstatuotina, kad tam tikros pirmiau nurodytos aplinkybės liko iÅ¡samiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo bÅ«ti neteisėtai nuspręsta dėl apeliantų nesÄ Å¾iningumo ir nepagrįstai atsisakyta iÅ¡kelti jų bankroto bylÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nustačius visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar pareiÅ¡kėjai buvo sÄ Å¾iningi (nesÄ Å¾iningi), įvertinti nesÄ Å¾iningų veiksmų (jei tokie bÅ«tų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, pareiÅ¡kėjos tėvo mirtis ar pan.), todėl konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl sprendimas naikinamas ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pažymėtina, kad teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai, padaryti, turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie skolintų lėšų naudojimÄ , apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu, n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja             Laimutė Sankauskaitė