7a4df9b8-c323-460c-8b3c-e64c975e0f41 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-1013-763/2019 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01032-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 2.4.1.4; 2.4.2.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 20 d. Švenčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjai B. U., jos atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovui T.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. U. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja B. U. per EPP sistemÄ pateikusi pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Å venčionių r. (unikalus.

Nr. (duomenys neskelbtini)) 1924-1930 metais buvo pastatyta pirtis. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas reikalingas įgyvendinant pastato atstatymo teisę saugomojoje teritorijoje. PareiÅ¡kime nurodė, kad turimÄ Å¾emės sklypÄ paveldėjo iÅ¡ tėvo, kuris kartu su broliu paveldėjo buvusiÄ pareiÅ¡kėjos senelio J. B. (U) žemę. Iki nacionalizavimo tai buvo viena namų valda – vienas bendras sklypas su buvusia sodyba, kurį valdė pareiÅ¡kėjos senelis J. B. (U). AtkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę ir nuosavybės teises į senelio žemę, pareiÅ¡kėjos tėvas V. su jaunesniuoju broliu B. buvusiÄ senelio J.

B. (U.) žemę pasidalino ir įregistravo nekilnojamojo turto registre du atskirus sklypus. PareiÅ¡kėjos tėvo jaunesniajam broliui B. atitekusiÄ senelio žemės dalį paveldėjo pareiÅ¡kėjos pusseserė V. P.. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du atskiri žemės sklypai: pareiÅ¡kėjai priklausantis 2,76 ha žemės sklypas, ir V. P., priklausantis 2,77 ha žemės sklypas. PareiÅ¡kėjos pusseserės V. P. paveldėtame sklype yra iÅ¡likę buvusios senelio J. B. (U.) sodybos pastatai: maždaug iki 1930 metų statytas gyvenamasis namas, svirnas, klojimas, Å¡ulinys.

PareiÅ¡kėjos tėvas V. buvo iÅ¡tremtas į SibirÄ kartu su seneliu 1945 metais, o pareiÅ¡kėjos tėvo brolis B. nebuvo iÅ¡tremtas dėl savo jauno amžiaus ir, liko gyventi J. B. (U.) sodyboje kartu su savo motina V. (J. B. žmona). Todėl, kitus, Å¡iuo metu esančius pastatus pareiÅ¡kėjos tėvo brolis B. pastatė jau vėliau, t. y. sovietmečiu maždaug iki 1985 metų, – tvartÄ , kiemo rÅ«sį, lauko virtuvę. Tame tarpe, arčiau namų, maždaug 1985 metais buvo pastatyta ir nauja pirtis.

Å ie faktai pareiÅ¡kėjai yra žinomi, tačiau, duomenų apie kitam savininkui (pusseserei V. P.) priklausantį žemės sklypÄ ir, jame esančius pastatus pareiÅ¡kėja pateikti negali, nes nekilnojamojo turto registras neteikia duomenų apie kitų asmenų valdomÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjos tėvas, grįžęs iÅ¡ tremties nebegalėjo apsigyventi senelio namuose, nes namus po motinos V. mirties 1958 m., pilnai valdė ir jais naudojosi jaunesnysis brolis B.. Todėl, vėliau, kai buvo atkuriama nuosavybės teisė į senelio žemę, pareiÅ¡kėjos tėvas su savo broliu (V.

P. tėvu) susitarė atsidalinti senelio valdas taip: pareiÅ¡kėjos tėvui atiteko žemės klypo dalis atokiau nuo gyvenamojo namo, o V. P. tėvui atiteko žemė aplink gyvenamÄ jį namÄ , seni iÅ¡likę trobesiai, bei sovietmečiu jo pastatyti Å«kiniai pastatai. Visiems buvusiems kaimo gyventojams buvo žinoma, kad senelio B. žemėje, atokiau nuo gyvenamojo namo, kaimynams padedant maždaug 1924-1930 metais buvo pastatyta pirtis. Pirtimi tuo metu naudojosi visi kaimo žmonės. Rezistencijos metu pirtyje maudydavosi ir partizanai, kuriuos rėmė kaimo žmonės. Už ryšį su partizanais buvo iÅ¡tremtas faktiÅ¡kai visas kaimas.

Å ias aplinkybės dar iki kreipimosi į teismÄ pareiÅ¡kėjai pasakojo senyvo amžiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai - B. M. ir A. B.. PareiÅ¡kėja ieÅ¡kojo miÅ¡ke pirties liekanų, tačiau buvusios pirties kiek nors iÅ¡likusių pamatų nerado, nes tokių pamatų (kaip Å¡iuo metu yra statoma) nebuvo, pirtis stovėjo ant akmenų. Akmenų miÅ¡ke yra nemažai, sunku juos atskirti, tačiau, kasinėdami buvo aptikę kelias krosnies plytas. Senolių teigimu pirtis sudegė, priežastys galėjo bÅ«ti įvairios, nurodė, kad kalbama, jog galėjo padegti dėl ryÅ¡io su partizanais.

Paveldėjusi tėvui priklausiusį žemės sklypÄ , pareiÅ¡kėja domėjosi archyviniais dokumentais, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti buvusių pastatų iÅ¡dėstymÄ senelio J. B. (U.) žemėje. IÅ¡ Lietuvos centrinio archyvo dokumentų kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjos senelio J. B. (U.) (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 5,53 ha žemės, jo Å¡eimÄ sudarė: žmona V., sÅ«nus V. ir B., tačiau, tarp archyve iÅ¡likusių ir pareiÅ¡kėjai pateiktų duomenų apie J. B. (U.) valdytÄ Å¾emę, kaimynus, eksplikacijos planų ir kitokios buvusios statistikos, duomenų apie sodybos pastatų iÅ¡dėstymÄ nebuvo rasta.

LR Saugomu teritorijų įstatymas reglamentuoja buvusių sodybų atstatymÄ (galimybes) tose žemės sklypuose, kurie patenka į regioninių parkų teritorijas, kaip ir pareiÅ¡kėjai priklausanti žemė. Buvusios sodybos apibrėžimas įstatyme pateikiamas taip: buvusia sodyba yra laikoma vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas su priklausiniais. Mano, kad Å¡ioje byloje teisės taikymo prasme teks spręsti, ar galima atstatyti buvusios sodybos gyvenamojo namo priklausinį, kaip savarankiÅ¡kÄ statinį.

Ä®statymo nuostata aiÅ¡kiai apibrėžia, kad atstatant buvusiÄ sodyba saugomoje teritorijoje, gyvenamasis namas gali bÅ«ti vienas (nebent bÅ«ta dviejų). Tačiau, kiek gali bÅ«ti atstatoma gyvenamojo namo priklausinių - įstatyme nėra kalbama. PareiÅ¡kėjos atveju, į buvusiÄ senelio J. B. (U.) valdytÄ Å¾emę nuosavybės teisė buvo atkurta dviem įpėdiniam (sÅ«nums) lygiomis dalimis. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja neketina atstatyti daugiau, nei jai atitekusiame sklype buvo priklausinių, t. y. ketina atstatyti tik buvusiÄ pirtį, todėl tuo tikslu kreipiasi į teismÄ , nes juridinio fakto nustatymas turi turėti tam tikras teisines pasekmes.

Jeigu tokios pasekmės atsiranda, t. y. nustačius praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , pareiÅ¡kėja įgys teisę atstatyti J. B. (U.) valdytoje žemėje 1924-1930 metais statytÄ buvusiÄ pirtį. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja B. U. palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais ir pagrindais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pirtis galėjo bÅ«ti pastatyta laikotarpyje tarp 1924-1934 metų. Ja naudojosi kaimo bendruomenė, tai prisimena ir tos vietovės gyventojas B.

M., kuris yra 96 metų amžiaus, o vaikystėje piemenavo (duomenys neskelbtini) kaime. Jis ir parodė vietÄ , kurioje ta pirtis stovėjo. Deja, pokario metais ji sudegė (manoma, kad buvo tyčia stribų sudeginta, nes joje nakvodavo ir Lietuvos partizanai). Jos senelis J. B. (U.) dėl ryÅ¡ių su partizanais buvo iÅ¡tremtas į SibirÄ . Ten buvo iÅ¡tremtas ir jos tėvas V. U. (pareiÅ¡kėja pripažinta nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, byloje pateiktas pažymėjimas). Pirties liekanų nėra iÅ¡likę (pasisekė surasti tik plytÄ nuo krosnies), nes ji nebuvo pastatyta ant pamatų, o tiesiog ant akmenų.

Anksčiau buvo vienas sklypas, kuris po senelio mirties atiteko dviem jo sÅ«nums – V. ir B., tačiau pastatai (kai kuriuos iÅ¡ jų jis pasistatė sovietmečiu) liko B. U. (atkÅ«rus J. B. (U.) nuosavybės teises ir vėliaus turtÄ paveldėjus jo įpėdiniams) priklausančiame sklype. Ji praÅ¡o tik nustatyti teisinę galiÄ turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) kaime, nurodytoje vietoje iÅ¡ tikrųjų stovėjo pirtis. PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Anželika MeÅ¡kaitė, palaikydama pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes bei baigiamojoje kalboje iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti kaip įrodytÄ .

Ji pažymėjo, kad reikia iÅ¡spręsti teisės taikymo klausimÄ . Jos manymu, buvusioje sodyboje (jos žemės sklype, kuris vėliau buvo padalintas į keletÄ ) galima atstatyti tik vienÄ gyvenamÄ jį namÄ , tačiau tai neturėtų liesti priklausinius. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro matyti, kad senieji pastatai pastatyti 1925-1930 metai (yra nauja pirtis pastatyta 1985 m.). Liudytojo B. M. parodymais prie ežero buvo viena didelė pirtis, kurioje prausėsi visas kaimas ir kuri pokaryje sudegė, suformavus sklypus, pirtis pateko į J.

B. sklypo teritorijÄ . Kitas liudytojas V. P. parodė, kad jis dalyvavo kartu su jau mirusiu A. B., ir kuris parodė kur buvo pirtis, bÅ«tent prie ežero. Pati pareiÅ¡kėja parodė, kad su pusbroliu, kuris gyvena užsienyje, kartu ieÅ¡kojo pirties lieknų, abudu kasinėjo ir rado pirties akmenų, krosnies plytų liekanų, tačiau Å¡iuo metu žiemÄ , tai neįmanoma užfiksuoti. LR saugomų teritorijų įstatyme nėra reglamentuota, kiek žemės sklype, esančiame regioninio parko teritorijoje, kuriame buvo sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais) gali bÅ«ti atstatyta priklausinių, kaip savarankiÅ¡kų statinių.

PareiÅ¡kėja neketina atkurti – atstatyti daugiau, nei buvo statinių, ji nesiekia antros sodybos atkurti, ketina tik atstatyti tik vienÄ statinį – buvusiÄ pirtį. Atstovės manymu pareiÅ¡kimas atitinka CPK 444 str. ir 445 str. nuostatas, toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas ir jis sukels teisines pasekmes. PareiÅ¡kėja nesiekia atkurti daugiau pastatų nei jų buvo sklype, tai yra buvusios sodybos priklausinys- pirtis. PraÅ¡o remtis liudytojų parodymais. Suinteresuotas asmuo AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti buvusios pirties juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bendras plotas - 2,76 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio.

Å iam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos: miÅ¡ko naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nacionaliniai ir regioniniai parkai, kraÅ¡tovaizdžio draustiniai. PareiÅ¡kėja tikslu įgyvendinti pastato atstatymo teisę saugomoje teritorijoje, nori nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai priklausančiame žemės sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje - Labanoro regioniniame parke ir pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planÄ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-03-28 įsakymu Nr. Dl-219), patenka į kompleksinį (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinį, 1924-1930 metais buvo pastatyta pirtis.

Apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kurio 9 str. 3 d. nustatytas statybų (tame tarpe ir buvusių sodybų ir jų priklausinių atstatymo, bei naujų sodybų ir jų priklausinių statybos) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas, pagal kurį Saugomų teritorijų įstatymas suteikia teisę gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijoje statyti (atstatyti) naujus (buvusius) statinius tik žemės sklype esančioje (esamoje) ar buvusioje sodyboje (buvusios sodybos juridinį faktÄ nustatant teismo sprendimu).

Buvusios sodybos apibrėžimas yra pateikiamas Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 52 d., pagal kurį, buvusia sodyba yra laikoma vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, - nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.

Saugomų teritorijų įstatymas numato galimybę gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose esančiuose privačiuose žemės sklypuose atstatyti sunykusiÄ pirtį tik tuo atveju, jei bÅ«tu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad asmeniui priklausančiame žemės sklype yra anksčiau buvusi sodyba, kuriÄ sudarė gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniu - pirtimi. Direkcijos manymu, vertinant pareiÅ¡kime nurodomas aplinkybes, taip pat bÅ«tina vadovautis pagal analogijÄ minėtam įstatymui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika juridinę reikÅ¡mę turinčio buvusios sodybos fakto nustatymo bylose.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos bÅ«tų atkuriamos kelios. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas bei ne kartÄ priimtose nutartyse pasisakyta, kad vien tik Å«kio pastatų buvimo faktas, neįrodžius, kad sklype buvo ir gyvenamasis namas, neduoda pagrindo iÅ¡vadai apie sodybos buvimÄ padaryti. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nuosavybės teisės į jos senelio (J.

B. (U.)) žemę atkÅ«rimo metu, pareiÅ¡kėjos tėvas (V.) su savo broliu B. (PareiÅ¡kėjos pusseserės V. P. tėvu) atsidalino senelio valdas taip, kad pareiÅ¡kėjos tėvui atiteko žemės sklypo dalis atokiau nuo gyvenamojo namo, o jo broliui B. (V. P. tėvui) atiteko žemė aplink gyvenamÄ jį namÄ , seni iÅ¡likę trobesiai, bei sovietmečiu jo pastatyti Å«kiniai pastatai. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du atskiri žemės sklypai, suformuoti iÅ¡ anksčiau J. B. priklausiusios sodybos valdos: pareiÅ¡kėjai priklausantis žemės sklypas 2,76 ha ploto ir pareiÅ¡kėjos pusseserei V.

P. priklausantis paveldėtas žemės sklypas 2,77 ha ploto. V. P. paveldėtame žemės sklype yra iÅ¡likę buvusios senelio J. B. (U.) sodybos pastatai: maždaug iki 1930 metų statytas gyvenamasis namas, svirnas, klojimas, Å¡ulinys. Taigi, pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype nėra buvusios sodybos, kurioje anksčiau gyveno J. B., kadangi Å¡i sodyba, kuria sudaro gyvenamasis namas, svirnas, klojimas, Å¡ulinys Å¡iuo metu yra gretimame, pareiÅ¡kėjos pusseserei V. P. priklausančiame žemės sklype, todėl PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti buvusios pirties juridinę reikÅ¡me turintis faktas nesukurs jokiu teisinių pasekmių PareiÅ¡kėjai, nes teisines pasekmes - buvusios pirties atstatymÄ PareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype, gali sukelti tik juridinio fakto dėl buvusios sodybos, o ne dėl atskiro sodybos priklausinio nustatymas.

Saugomų teritorijų įstatymas nesuteikia pareiÅ¡kėjai jos siekiamos įgyti teisės jai priklausančiame žemės sklype atstatyti galimai buvusiÄ pirtį, kuri galėjo bÅ«ti gretimame V. P. priklausančiame žemės sklype esančios ir anksčiau J. B. priklausiusios sodybos priklausinys. PraÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovas T. R., palaikydamas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip neįrodytÄ .

Papildomai pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype nėra buvę sodybos, kurioje anksčiau gyveno jos senelis J. B.. Å i sodyba, kuriÄ sudaro gyvenamasis namas, svirnas, klojimas, Å¡ulinys, Å¡iuo metu yra gretimame, pareiÅ¡kėjos pusseserei V. P. priklausančiame žemės sklype, todėl praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡me turintis faktas nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes tokias pasekmes - buvusios pirties atstatymÄ pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype, gali sukelti tik juridinio fakto dėl buvusios sodybos, o ne dėl atskiro sodybos priklausinio nustatymas.

Saugomų teritorijų įstatymas nesuteikia pareiÅ¡kėjai jos siekiamos įgyti teisės jai priklausančiame žemės sklype atstatyti galimai buvusiÄ pirtį, nes jai dabar priklausančiame žemės sklype gyvenamojo namo niekada nebuvo. įstatymas nesuteikia pareiÅ¡kėjai atkurti buvusiÄ pirtį, todėl pareiÅ¡kimas atmestinas. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. P., parodė, kad jis prieÅ¡ pora metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje vežė dėdę A. B. iÅ¡ Å venčionėlių m., į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur buvo jo tėviÅ¡kė.

Tos kelionės tikslas buvo toks, kad dėdė papasakojo apie savo gyvenimÄ , gimtinę (duomenys neskelbtini) kaime, ir norėjo pasivažinėti. Tada kartu važiavo pareiÅ¡kėja B. U. ir Bi, jis parodė pirtį ant ežero pakrantės, ir papasakojo, kad kai ji buvo, tai visas kaimas naudojosi ta pirtimi. Bi. prisiminė, kad kai buvo mažas, mama jį vesdavo į tÄ pirtį praustis. Pasakojo, kad buvo gana didelė pirtis su priepirčiu. Pasakojo, kad pirtis buvo iki tol kol sudegė (teismo posėdyje liudytojas žemės sklypo plane parodė pirties vietÄ ).

Žino, kad A. B. mirė. Aukščiau esančiame sklype gyvena Birutės pusseserė, tame sklype yra pastatai, tvartai – sodyba ganėtinai apleista, žolė bÅ«na nupjaunama. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas B. M., gim. 1922 m., parodė, kad jis yra 96 metų amžiaus. Gyveno ((duomenys neskelbtini). Gerai žino (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kaime yra (duomenys neskelbtini) ežeras, aplinkui dar yra 5 ežerai (iÅ¡vardina ežerų pavadinimus). Gerai pažinojo J. B. (U.) – Ju. vadino. Turėjo jis sÅ«nų V., o kitas sÅ«nus jaunesnysis, gal 5 metų buvo, B..

Prisimena kaip B. maÅ¾Ä jį mokė ežere plaukti. BÅ«damas apie deÅ¡imties metų jis piemenavo (duomenys neskelbtini) kaime, pasamdytas buvo pas B. K. ganyti karvių. Ten gyveno 5 Å¡eimos ir visi buvo Bi. Ju. turėjo apie 5 ha žemės. Atsimena, kad J. B. sodyboje prie ežero stovėjo didelė pirtis, kurioje prausėsi visas kaimas. Atsimena, kad prie Juliaus pirties varydavo karves ežeran, ten buvo aikÅ¡tė. Viena pirtis buvo visom Å¡eimom, visi eidavo kas Å¡eÅ¡tadienį – pasikeisdami kas Å¡eÅ¡tadienį kÅ«rendavo, ir jis prausdavosi toje pirtyje.

Ir 14 metų piemenavo. Vėliau užėjo tarybų valdžia, IÅ¡vežė sÅ«nų V. ir tėvÄ , o liko Jul. (motina) ir B. gal apie 16 metų amžiaus. Sklypus padalino, ir pirtis atiteko Juliaus sklypui. B. buvo jaunas, pirtis dÅ«minė be kamino, tai jis gal neturėjo įgÅ«džių, kad reikia valyti ir suodžius, o jis užkÅ«rė, ir užsidegė pirtis. Pats matė gaisrÄ , nes tuo metu ateidavo pas tetÄ , apie 19-20 metų amžiaus jis tada buvo – po karo gaisras įvyko. PareiÅ¡kimas atmestinas.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai B. U. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Labanoro sen., Å venčionių r. (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį ji paveldėjo 2015-05-18 paveldėjimo teisės liudijimu po savo tėvo V. B. (U.) mirties. PareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ sieja su galimu statybos leidimo iÅ¡davimu (pirties atstatymui) jai priklausančiame žemės sklype. Taigi, nagrinėjamos civilinės bylos esminis ir pagrindinis klausimas – ar pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esantys akmenys ir plytos (sodybos liekanos) yra buvusio pagrindinio sodybos daikto - gyvenamojo namo, anuomet priklausiusio pareiÅ¡kėjos seneliui J.

B. (U.) nuosavybės teise (kaip nurodė pareiškėja) priklausinio pamatai, tai yra buvo pirtis. Kita vertus, jeigu pamatai yra ne pagrindinio daikto – gyvenamojo namo, o ūkinio pastato liekanos, kam ūkinis pastatas priklausė, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes ūkinio pastato buvimas žemės sklype jokių teisinių pasekmių žemės sklypo šiuo atveju savininkui nesukelia. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja teigia, jog jos žemės sklype yra likusios būtent senelio priklausiusios sodybos priklausinio liekanos.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintÄ iÅ¡imtį, yra pažymėjęs, kad pirmiausia reikÅ¡minga buvusių ar esamų statinių buvimo vieta: jei negalima nustatyti iÅ¡ statinių liekanų ar pažymėjimo vietovės dokumentuose ar teismo sprendimu vadovaujantis įrodymais juridinio fakto, kur buvo statiniai, žemės savininkui neatsiranda teisė statyti jo pageidaujamoje vietoje kitokius nei su draustinio tikslais susijusius statinius. Tais atvejais, kai žemės savininkas siekia įgyvendinti Å¡iÄ iÅ¡imtinę įstatyme įtvirtintÄ teisę, be Å¡ios aplinkybės, kur buvo sodyba, privalo įrodyti tokiai teisei atsirasti ir bÅ«tinÄ aplinkybę, kokie statiniai buvo sodyboje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-48/2013). Sprendžiant klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio sodybos buvimo vietos fakto nustatymo, reikia nustatyti, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų aiÅ¡kinimo, pagal kurį: tuo atveju, kai nustatoma, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiÅ¡kėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali bÅ«ti nustatomas; prieÅ¡ingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos bÅ«tų atkuriamos kelios; toks įstatymo aiÅ¡kinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo J.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-259/2008). Ä®rodinėjant buvusios sodybos faktÄ statinių ir sodų fizinio buvimo bÅ«du įrodymais gali bÅ«ti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali bÅ«ti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto iÅ¡vada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais apraÅ¡ais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais–archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.

Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija. Tuo atveju, jei buvusios sodybos faktas įrodinėjamas tos teritorijos planais, žemėlapiais ar panašiais dokumentais, teismas turi vertinti pateiktus įrodymus (istorinius – archyvinius dokumentus ir kitus įrodymus) patikimumo ir pakankamumo aspektais. Kai iš žemėlapio neįmanoma nustatyti konkretaus sklypo ribų ir konkrečių pastatų buvimo tikslių koordinačių, nes jame nėra įbraižytų žemės sklypo ribų, nėra prijungtų prie bylos kompetentingų institucijų žemėlapio paaiškinimų, žemėlapyje nepažymėti konkrečios sodybos statiniai, toks žemėlapis negali būti laikomas patikimu ir tiksliu, o duomenys neatitinka istoriniams – archyviniams dokumentams keliamų reikalavimų.

Teismo nuomone, pareiškėja byloje neįrodė pagrindinio sodybos pastato - gyvenamojo namo buvimo fakto jai priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose yra specifinis, įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

Aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja priklausančiame žemės sklype rado akmenų ir galimai pirties pečiaus plytų, tai neįrodo sodybos buvimo vietos pareiÅ¡kėjos žemės sklype ir tai nėra laikytina įrodymais, kurie net nėra jokiomis priemonėmis užfiksuoti. Teismas nesivadovauja kaip įrodymais, pagrindžiančiais pirties, tai yra sodybos priklausinio buvimo faktÄ pareiÅ¡kėjos žemės sklype, liudytojų V. P., kuris teismo posėdyje papasakojo apie jo sužinotÄ informacijÄ apie buvusiÄ pareiÅ¡kėjos sklype pirtį iÅ¡ jau mirusio A.

Bi., kurio tėviÅ¡kė buvo (duomenys neskelbtini) kaime, pasakojimo, ir B. M. parodymais, kad jis gerai prisimena pareiÅ¡kėjos senelio ir tėvo sklype buvusiÄ pirtį, kad pats joje jaunystėje prausėsi, žino jos sudegimo aplinkybes, ir kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip netiesioginiai įrodymai dėl pirties pareiÅ¡kėjos sklype buvimo fakto, nes įrodymai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, kurio 9 str. 3 d. nustatytas statybų (tame tarpe ir buvusių sodybų ir jų priklausinių atstatymo, bei naujų sodybų ir jų priklausinių statybos) gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas, pagal kurį Saugomų teritorijų įstatymas suteikia teisę gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijoje statyti (atstatyti) naujus (buvusius) statinius tik žemės sklype esančioje (esamoje) ar buvusioje sodyboje (buvusios sodybos juridinį faktÄ nustatant teismo sprendimu).

Saugomų teritorijų įstatymas numato galimybę gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose esančiuose privačiuose žemės sklypuose atstatyti sunykusiÄ pirtį tik tuo atveju, jei bÅ«tu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad asmeniui priklausančiame žemės sklype yra anksčiau buvusi sodyba, kuriÄ sudarė gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniu – pirtimi, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, liudytojų, suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų, bylos medžiagoje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du atskiri žemės sklypai: pareiÅ¡kėjai priklausantis 2,76 ha žemės sklypas, ir V.

P., priklausantis 2,77 ha žemės sklypas, ir bÅ«tent pareiÅ¡kėjos pusseserės V. P. paveldėtame sklype yra iÅ¡likę buvusios senelio J. B. (U.) sodybos pastatai: maždaug iki 1930 metų statytas gyvenamasis namas, svirnas, klojimas, Å¡ulinys. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodytais nesutikimo su pareiÅ¡kimu argumentais ir jų nekartoja. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjos B. U. pareiÅ¡kimas atmestinas kaip neįrodytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 159, 263-270 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjos B. U. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus teisėjas Teisėjas Rimvydas Petrauskas