7a4d48f6-e124-4cc6-aa81-48883b1da481 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT- 7297-322/2020 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00839-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. J., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. J.-S., A. J. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. J. pateikė teismui praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turto paveldėjimo tikslu, kad jis po savo motinos, J. J. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas R.

J. pareiÅ¡kimÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad jo motina J. J. nuo 2007 m. atsikraustė gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini). Motina į jo namus atsivežė savo asmeninius daiktus – stalÄ , komodÄ , spintÄ . Pas jį motina gyveno iki mirties. Å ių metų pradžioje sužinojo, kad po motinos mirties liko piniginės lėšos banke „(duomenys neskelbtini)“, AB. Anksčiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes motina neturėjo registruoto nekilnojamojo turto. Po motinos mirties jam liko lova, spinta, komoda, jos asmeniniai daiktai.

Brolis V. J. miręs, daugiau brolių ir seserų neturi, yra brolio vaikai A. J. ir S. J.-S.. MotinÄ palaidojo pats, brolio vaikai finansiÅ¡kai neprisidėjo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Zita Ragauskaitė pilnai palaikė pareiÅ¡kimÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad po motinos J. J. mirties pareiÅ¡kėjas R. J. naudojasi jos kilnojamuoju turtu t. y. baldais, namų apyvokos daiktais, kuriuos ji atsivežė atsikraustydama pas sÅ«nų R. J. gyventi. Å iÄ aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu liudytojos – J.

J. sesuo J. A. ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinė R. J. Suinteresuotas asmuo S. J.-S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad su R. J. pareiÅ¡kimu sutinka ir pritaria, jog pareiÅ¡kėjui atitektų jo močiutės J. J. sukauptos piniginės santaupos. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiÅ¡kė, atsiliepimo nepateikė.

Liudytoja J. A. paaiÅ¡kino, kad J. J. yra jos sesuo, pareiÅ¡kėjas yra jos sesers sÅ«nus. J. J. iki savo mirties gyveno pas sÅ«nų (duomenys neskelbtini). J. J. pas sÅ«nų atsivežė spintÄ , sofÄ . Visi sesers daiktai po jos mirties liko pas sÅ«nų R. J.. Liudytoja R. J. paaiÅ¡kino, kad R. J. yra jos sutuoktinis. J. J., jos vyro motina, į (duomenys neskelbtini) atvyko gyventi 2007 m. rugsėjo mėnesį. J. J. sirgo, jÄ reikėjo slaugyti ir prižiÅ«rėti. J. J. turėjo savo atskirÄ kambarį, atsikraustydama atsivežė savo staliukÄ , komodÄ .

Po jos mirties liko kilnojamieji daiktai, kuriais jie ir šiuo metu naudojasi. Anūkai (A. J. ir S. J.-S.) prie laidojimo neprisidėjo. Vyras R. J. dėl palikimo anksčiau nesikreipė, nes nežinojo, kad J. J. turi paveldimo turto. Pareiškimas tenkintinas. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjo motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), o faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (pas sūnų R.

J.). Po J. J. mirties jos palikimas - namų apyvokos ir asmeniniai daiktai (baldai, rÅ«bai) liko pas pareiÅ¡kėjÄ , R. J.. Registruotino ir nekilnojamojo turto palikėja neturėjo. Kaip matosi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo, jam apie motinai priklausančias pinigines lėšas, esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB, nebuvo žinoma ir tik Å¡ių metų pradžioje netikėtai paaiÅ¡kėjo. Å iÄ aplinkybę patvirtina teisme gautas banko „(duomenys neskelbtini)“, AB raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad po J.

J. mirties liko sukauptos piniginės lėšos. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus J. J.. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog po J. J. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iÅ¡ įpėdinių nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal įstatymo nuostatÄ Ä¯pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjas R. J. po savo motinos, J. J., mirties priėmė jos palikimÄ â€“ asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, todėl laikytina, kad palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Nenustatyta, kad Å¡iems jo veiksmams kas nors prieÅ¡tarautų, suinteresuoti asmenys teismui prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kimo nepareiÅ¡kė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad R.

J. priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti paveldimÄ turtÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiÅ¡kėjas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios Å¡ioje byloje yra 8,58 Eur, priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ palikimo priėmimo tikslu, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimÄ iÅ¡ karto po jos mirties pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti paveldimÄ turtÄ . Priteisti iÅ¡ R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,58 Eur (aÅ¡tuonis eurus 58 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja Laima Borkovskienė