2022-05-25 Nr. AB-13621-3-62-3-00498-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-55-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą (įformintas rezoliucija) dėl pritarimo drausmės komisijos siūlymui netarpininkauti dėl pareiškėjo skatinimo; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 7-6083; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 2S-423; 4) įpareigoti Pravieniškių PN-AK iš naujo svarstyti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ teikimą „Dėl nuteistojo paskatinimo“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK drausmės komisija 2019 m. lapkričio 27 d. posėdyje priėmė sprendimą netarpininkauti dėl pareiškėjo paskatinimo pagal VĮ „Mūsų amatai“ pateiktą 2019 m. lapkričio 5 d. teikimą Nr. 9/05-1409 už stropų darbą. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 7-6083 pareiškėjas buvo informuotas apie Pravieniškių PN-AK drausmės komisijos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą netarpininkauti dėl paskatinimo pareiškėjui skyrimo. Atsakovas pagrindiniu motyvu atsisakyti pareiškėją skatinti nurodė tai, jog nebuvo praėjęs pakankamas laikas nuo paskutinio pareiškėjui suteikto paskatinimo, dėl ko nėra galimybės nustatyti pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kalėjimų departamentas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 2S-423 netenkino pareiškėjo skundo ir Pravieniškių PN-AK sprendimą paliko galioti. Šiuo atveju nuteistojo teisė būti paskatintam buvo netinkamai aiškinama. Atsakovo argumentas, kad nepraėjo pakankamai laiko po paskutiniosios paskatinimo priemonės, apriboja galimybę nuteistajam už bet kokį gerą elgesį gauti paskatinimą, eliminuoja motyvaciją siekti geros moralės ir tinkamo elgesio. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad teikimą skirti paskatinimą teikė įmonė, kurioje jis dirbo. Pravieniškių PN-AK nepagrįstai, nepateikdami jokių pagrįstų argumentų, atsisakė tarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo, todėl sprendimai naikintini.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-286 patvirtintų Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 4.1 punktą, nuteistasis gali būti skatinamas ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius. Rekomendacijų 4.4 punkte numatyta, kad skiriant paskatinimo priemones, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos vertinamos kompleksiškai. Pravieniškių PN-AK drausmės komisijos 2019 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu buvo kompleksiškai įvertintos visos BVK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos skatinimo sąlygos, t. y. paskatinimo priemonės skyrimo pagrindas, pareiškėjo asmenybė, anksčiau jam skirtos paskatinimo priemonės ir nuobaudos bei buvo priimtas patariamojo pobūdžio kolegialus sprendimas pareiškėjo neskatinti, nes jis buvo skatintas 2019 m. rugsėjo 18 d. Teisės aktai nenustato, kokiais pagrindais ir aplinkybėmis turi būti skiriama viena arba kita paskatinimo priemonė, todėl pareigūnai, kuriems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės suteikia teisę skirti paskatinimo priemonę, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinę paskatinimo priemonės skyrimo pagrindą, nuteistojo asmenybę, anksčiau skirtas paskatinimo priemones ir nuobaudas, parenka paskatinimo priemonę savo nuožiūra. Paskatinimo priemonės skyrimas/neskyrimas yra įgalioto pataisos pareigūno teisė, bet ne pareiga.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad BVK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skyrimas yra įgalioto pataisos pareigūno teisė. Teisės aktų nuostatos nenumato pataisos įstaigos administracijai pareigos už tam tikrus nuopelnus nuteistiesiems privalomai skirti BVK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas paskatinimo priemones. Vadovaujantis Rekomendacijų 4.1 punktu, paprastai nuteistasis gali būti skatinamas ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius. Kadangi pareiškėjas buvo skatintas 2019 m. rugsėjo 18 d., todėl nepraėjus trijų mėnesių laikotarpiui, nebuvo galima nustatyti, ar yra pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vien tik ta aplinkybė, kad Kalėjimų departamento sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti, nes įstaiga išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą bei pateikė pagrįstą ir teisės aktams atitinkantį atsakymą. Kalėjimų departamentas laikosi teisės aktuose nustatytos skatinimo priemonių nuteistiesiems skyrimo tvarkos, todėl sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 7-6083 „Atsakymas dėl paskatinimo“ nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais atsisakyta tarpininkauti dėl paskatinimo pareiškėjui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad VĮ „Mūsų amatai“ 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė Pravieniškių PN-AK teikimą Nr. 9/05-1409 skirti pareiškėjui G. R. paskatinimą už stropų darbą. Pravieniškių PN-AK drausmės komisija 2019 m. lapkričio 27 d. posėdyje nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinimui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas 2019 m. rugsėjo 18 d. ir praėjo per mažas laiko tarpas. Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu drausmės komisijos siūlymui pritarė (sprendimas įformintas rezoliucija). Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 7-6083 „Atsakymas dėl paskatinimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie Pravieniškių PN-AK sprendimą netarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo, kadangi pareiškėjui prieš du mėnesius (2019 m. rugsėjo 18 d.) buvo skirtas paskatinimas ir praėjo nepakankamas laiko tarpas, per kurį būtų galima nustatyti, ar yra pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK sprendimu netarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamento 2020 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 2S-423 pareiškėjo skundas buvo netenkintas.

10. Teismas taip pat nustatė, kad už gerą elgesį pareiškėjas buvo skatintas 2019 m. rugsėjo 18 d. Iš Pravieniškių PN-AK pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui už gerą elgesį buvo skirta padėka. Teismas vadovavosi BVK 140 ir 141 straipsniais (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.). Teismas, įvertinęs BVK 140 straipsnio 1 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.), 199 punkto, Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-286, 4.1, 6, 6.1–6.4, 9 punktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad pareigūnai, įgalioti skirti paskatinimo priemones, turi teisę, bet ne pareigą skirti paskatinimo priemones. Paskatinimo priemonės laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sąlygas, kurioms esant nuteistajam gali būti skiriama paskatinimo priemonė, pareigūnai, vadovaudamiesi Rekomendacijų 4.4 punktu, vertina kompleksiškai.

11. Teismas nustatė, kad paskatinimo priemonė pareiškėjui paskutinį kartą buvo skirta 2019 m. rugsėjo 18 d. ir drausmės komisijos posėdžio dieną (2019 m. lapkričio 27 d.) dar nebuvo praėję trys mėnesiai nuo paskutinio paskatinimo pareiškėjui skyrimo. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą netarpininkauti dėl paskatinimo priemonės pareiškėjui skyrimo, nes pagal galiojusį teisinį reguliavimą dar nebuvo suėjęs Rekomendacijų 4.1 punkte nustatytas 3 mėnesių terminas nuo paskutinės paskatinimo priemonės skyrimo, dėl ko nebuvo galimybės įvertinti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 7-6083 „Atsakymas dėl paskatinimo“, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atsakovo priimtą sprendimą, matyti, kad pareiškėjui buvo išsamiai nurodyti konkretūs atsakovo sprendimo netarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo argumentai. Teismo vertinimu, atsakovo sprendimo motyvai yra aiškūs ir pakankami, sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Nors sprendime nėra nurodytas konkretus teisinis reguliavimas, kurio pagrindu priimtas ginčijamas atsakovo sprendimas, tačiau, teismo vertinimu, šis trūkumas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu, nes išsamus teisinis reguliavimas pateikiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos priimtame sprendime. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK sprendimas netarpininkauti dėl pareiškėjo paskatinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamento sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Netenkinęs reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo svarstyti teikimą dėl paskatinimo pareiškėjui skyrimo.

12. Teisėjų kolegija, vertindama Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 7-6083 pobūdį, pažymėjo, kad skundžiamu raštu pareiškėjas buvo tik informuotas apie Pravieniškių PN-AK sprendimą netarpininkauti dėl pareiškėjo paskatinimo. Teismas priėjo prie išvados, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra. Šis raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Nustatęs, jog skundžiamas Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 7-6083 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, teismas bylos dalį nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.)).

13. Teismas pažymėjo, kad kiti šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau neanalizavo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovo argumentas, kad nepraėjo pakankamai laiko po paskutiniosios paskatinimo priemonės, apriboja galimybę nuteistajam už bet kokį gerą elgesį gauti paskatinimą, eliminuoja motyvaciją siekti geros moralės ir tinkamo elgesio. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad teikimą skirti paskatinimą teikė įmonė, kurioje jis dirbo. Pravieniškių PN-AK nepagrįstai, nepateikdami jokių pagrįstų argumentų, atsisakė tarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo.

14.2. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas. Teismo sprendimai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų (specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų), susipažintų su rašytiniais įrodymais (apžiūrėtų daiktinius įrodymus). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 str.). Teismas nesilaikė nustatytų normų (ABTĮ 86, 87 str.) ir neišanalizavo, jog Rekomendacijos yra vidinis tarp pavaldžių įstaigų dokumentas, kuris nustato paskatinimo priemonių skyrimo metodines rekomendacijas, su kuriomis nėra supažindinami nuteistieji. Pareiškėjas nebuvo informuotas kaip ir kada jis galėtų gauti paskatinimą už savo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu. Kita prieštaraujanti teismo konstatuotoms išvadoms faktinė aplinkybė ta, jog metodinėmis rekomendacijomis nustatytas nuteistojo skatinimo būdas suvedamas į paskatinimo priemonės skyrimą/neskyrimą įgalioto pataisos pareigūno diskreciją. Rekomendacijos negali prieštarauti pagrindinio specialaus įstatymo BVK paskirčiai, jog būtų nustatyta tokia bausmės vykdymo tvarka, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 str. 2 d.). Tai, kad pareiškėjas (nuteistasis) gali būti paskatintas ne dažniau kaip kas tris mėnesius, pažeidžia pareiškėjo teises siekti progresinio geresnio elgesio ir prieštarauja BVK pagrindiniai paskirčiai.

14.3. Paskatinimas pats kaip toks elementas yra tik vienas iš vertinamųjų požymių, analizuojant asmens (nuteistojo) elgesį, todėl paskatinimo normavimas pagal laiką (laikotarpį) ir net pats iš savęs bet koks kitas normavimas yra/būtų neteisėtas ir stabdantis bet kokį asmens progresą teigiamo elgesio linkme. Vieno paskatinimo paskyrimas apibūdintų ir lemtų asmens elgesio pažangą iš esmės. Paskatinimo paskyrimas negali būti laikomas pagrindiniu nepriekaištingo elgesio normatyvu sprendžiant apie nusikalstamos rizikos sumažinimą. Paskatinimai yra skiriami už tam tikrus pozityvius veiksmus, išsiskiriančius iš bendro asmens elgesio bausmės atlikimo metu. Todėl paskatinimo skyrimo reikšmė turi būti suprantama ne kaip elgesio pažangos įvertinimo lemiamas instrumentas, o tik kaip vienas iš vertinamųjų požymių, kas tokiu atveju prieštarauja taikyti normavimus ir ribojimus gerai elgtis nuteistajam.

15. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, o bet kurios paskatinimo priemonės skyrimas ar neskyrimas yra įgalioto pataisos pareigūno teisė, bet ne pareiga. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo (įforminto rezoliucija) dėl pritarimo drausmės komisijos siūlymui netarpininkauti dėl pareiškėjo skatinimo, Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 7-6083 ir privaloma ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo išnagrinėjusio Kalėjimų departamento 2020 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 2S-423 teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Pravieniškių PN-AK iš naujo svarstyti VĮ „Mūsų amatai“ teikimą „Dėl nuteistojo paskatinimo“.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs ginčo šalių argumentus, bylos medžiagą, BVK ir Rekomendacijose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo priemones ir jų skyrimo tvarką, priėjo prie išvados, kad atsakovas turėjo pagrindą netarpininkauti dėl paskatinimo priemonės pareiškėjui skyrimo, nes pagal galiojusį teisinį reguliavimą dar nebuvo suėjęs Rekomendacijų 4.1 punkte nustatytas 3 mėnesių terminas nuo paskutinės paskatinimo priemonės skyrimo, dėl ko nebuvo galimybės įvertinti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 7-6083 pobūdį, pažymėjo, kad skundžiamu raštu pareiškėjas buvo tik informuotas apie Pravieniškių PN-AK sprendimą netarpininkauti dėl pareiškėjo paskatinimo, todėl konstatavo, jog šis raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl bylos dalį nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

19. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tarpininkauti dėl paskatinimo pareiškėjui skyrimo, panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK nepagrįstai, nepateikdami jokių pagrįstų argumentų, atsisakė tarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl paskatinimo skyrimo, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad VĮ „Mūsų amatai“ 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė Pravieniškių PN-AK teikimą Nr. 9/05-1409 skirti pareiškėjui paskatinimą už stropų darbą. Pravieniškių PN-AK drausmės komisija 2019 m. lapkričio 27 d. posėdyje nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinimui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas 2019 m. rugsėjo 18 d. ir praėjo per mažas laiko tarpas. Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu drausmės komisijos siūlymui pritarė (sprendimas įformintas rezoliucija). Iš Pravieniškių PN-AK pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui už gerą elgesį buvo skirta padėka.

23. Pažymėtina, jog BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 140 straipsnio 1 dalyje išvardintos paskatinimo priemonės gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. BVK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Pagal Rekomendacijų 4.1 punktą, nuteistasis gali būti skatinamas ne dažniau nei kartą per tris mėnesius.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog BVK 140–141 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas Pravieniškių PN-AK suteikia teisę, bet ne pareigą, skirti skatinimo priemones nuteistiesiems, tačiau pabrėžtina, kad ši diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2433-575/2019).

25. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą bei byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kada atsakovui nebuvo pagrindo skirti pareiškėjui paskatinimo priemonės. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Pravieniškių PN-AK nepagrįstai atsisakė tarpininkauti dėl paskatinimo skyrimo, pirmosios instancijos teismo atmesti teisėtai ir pagrįstai.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė