Legislator Case Law & Legislation
7a480d5a-e030-4bec-91ee-5e9ad046ace3 AI generated

7a480d5a-e030-4bec-91ee-5e9ad046ace3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7a480d5a-e030-4bec-91ee-5e9ad046ace3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(J. G.), tretieji asmenys S. B., V. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Natural North Caviar“, dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų 160 523,75 Eur (554 256,40 Lt) dydžio žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ buvo įregistruota 2002 m. rugpjūčio 21 d., rejestro Nr. AB2002-886. Akcijų nuosavybės teisė 100 proc. priklausė trečiajam asmeniui S. B.

Legislator headnote

AI generated

7a480d5a-e030-4bec-91ee-5e9ad046ace3 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „Royal Caviar“, nepraėjus vienerių metų terminui nuo atsakovo J. G. darbo santykių su UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ pabaigos, pasinaudojo J. G. žinoma UAB „Auksinio erÅ¡keto“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuri buvo tinkamai saugoma ir turėjo komercinę vertę, be to, pasinaudodama tokio tipo informacija, savo veiksmais, siekdama nesÄ Å¾ininga konkurencine veikla įsitvirtinti rinkoje ir gauti finansinės naudos, padarė UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ didelius finansinius nuostolius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-649-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01216-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto ViÅ¡inskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis erÅ¡ketas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-603/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis erÅ¡ketas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Royal Caviar“ ir J.

G. (J. G.), tretieji asmenys S. B., V. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,Natural North Caviar“, dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų 160 523,75 Eur (554 256,40 Lt) dydžio žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ buvo įregistruota 2002 m. rugpjūčio 21 d., rejestro Nr. AB2002-886. Akcijų nuosavybės teisė 100 proc. priklausė trečiajam asmeniui S. B.

Nuo įsteigimo bendrovė vertėsi prekyba maistui vartojamais žuvų produktais, jų transportavimu, įrenginių nuoma. 2011 m. ieÅ¡kovė sudarė prekių ir paslaugų pirkimo bei pardavimo sandorius su asocijuotosiomis įmonėmis (asocijuotÄ ja įmone laikoma įmonė, kuriai bendrovė daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ , tačiau kuri nėra nei tos įmonės patronuojamoji, nei pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti įmonė, nei bendro pavaldumo įmonė), kurių veiklos pobÅ«dis yra didmeninė ir mažmeninė prekyba.

Asocijuotosios įmonės: BUAB „Sanves“, UAB „Šiaurės kompanija“. Nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. atsakovas J. G. ėjo ieÅ¡kovės vadovo pareigas. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. J. G. buvo perkeltas į vadovo pavaduotojo pareigas. Nuo įsteigimo ieÅ¡kovė sugebėjo sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, daugelį metų dirbdama iÅ¡skirtinėje ikrų ir kitų žuvų produktų rinkoje, sugebėjo rasti pelningai veiklai vykdyti bÅ«tinus patikimus tiekėjus ir prekių pirkėjus, sugebėjo sukurti pelningÄ prekių pardavimo mechanizmÄ , kainodarÄ bei rinkodarÄ ir taip įsitvirtino bei ėmė bendradarbiauti su didžiausiais Lietuvos prekybos tinklais ir kitais ieÅ¡kovės parduodamų prekių platintojais.

IlgÄ laikÄ eidamas vadovaujamas pareigas įmonėje atsakovas J. G. labai nuodugniai susipažino su ieÅ¡kovės ir asocijuotųjų įmonių veikla, puikiai iÅ¡manė visus įmonės vidaus procesus, galėjo prieiti prie visos informacijos ir finansinių dokumentų. Atsakovas J. G., dirbdamas pas ieÅ¡kovę vadovu ir vadovo pavaduotoju, susipažino su darbo srities specifika, įgijo veiklai bÅ«tinų žinių ir patirties, tiesiogiai bendravo su ieÅ¡kovės prekių tiekėjais ir pirkėjais, žinojo jų kontaktinius duomenis ir poreikius, jam taip pat buvo žinomos ieÅ¡kovės ir jos pirkėjų bei tiekėjų sudarytų sutarčių sÄ lygos, tarp jų ir įsigyjamos produkcijos pirkimo bei pardavimo klientams kainos.

Taigi, matyti, jog atsakovas J. G., vykdydamas savo, kaip ieÅ¡kovės vadovo bei vadovo pavaduotojo, pareigas, buvo iÅ¡samiai susipažinęs su informacija, sudarančia UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, t. y. ieÅ¡kovės, komercinę paslaptį. Pats atsakovas J. G., vykdydamas vadovaujamas pareigas UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“, jokių dokumentų, apibrėžiančių įmonės komercinę paslaptį, nesudarė. Nors informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, nustatymas įmonės vidaus aktuose ir darbuotojų supažindinimas su jais nėra privaloma sÄ lyga Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktui taikyti, siekiant tinkamai saugoti UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ konfidencialiÄ informacijÄ 2011 m. sausio 19 d. buvo parengtas UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡as ir patvirtintas su juo supažindinant darbuotojus UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ vadovo pareigas ėjusio S. B.

įsakymu Nr. 2011-01-19. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo atveju didesnę reikšmę turi objektyvus tam tikros informacijos vertinimas ir, žinoma, vadovaujamas pareigas bendrovėje einančio asmens suvokimas, kad bendrovėje komercinę vertę turi visa tinkamai saugoma ir tretiesiems asmenims nežinoma informacija.Ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 30 d. atsakovas J. G. pasitraukė iš UAB „Auksinis eršketas“ einamų pareigų ir 2012 m. kovo 5 d. įsteigė UAB „Royal Caviar“.

Nuo įsteigimo pradžios atsakovė UAB „Royal Caviar“ užsiėmė analogiÅ¡ka veikla kaip ir ieÅ¡kovė – ikrų bei kitų žuvų produktų didmenine ir mažmenine prekyba. Tai yra pasinaudojo ieÅ¡kovės naudotu verslo modeliu, perkant ikrus ir kitus žuvų produktus iÅ¡ gamintojų ir juos parduodant daugiausia didmeninėje rinkoje. Vos tik įsteigta UAB „Royal Caviar“ pasinaudojo nesÄ Å¾iningu pranaÅ¡umu ir pradėjo labai sėkmingai plėsti konkurencinę veiklÄ toje pačioje rinkoje, siÅ«lydama identiÅ¡kus produktus, taip tiesiogiai kenkdama UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, nes staigiai sumažėjo ieÅ¡kovės pardavimas ir gaunamos pajamos.

Nuo identiÅ¡kos veiklos vykdymo pradžios atsakovė UAB „Royal Caviar“ dirbo pelningai, nors dauguma panaÅ¡iÄ veiklÄ pradedančių įmonių pirmaisiais mėnesiais ar netgi metais negauna pelno bei mėgina įsitvirtinti rinkoje, ieÅ¡kodamos tiek patikimų tiekėjų, tiek ir nuolatinių klientų. Savo privatų verslÄ atsakovas J. G. organizavo atsižvelgdamas į informacijÄ , sudarančiÄ ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, o konkrečiau – informacijÄ apie prekių ir žaliavų tiekėjus, Å¡ių prekių pirkėjus, jų kontaktinius duomenis, prekių kainodaros ir rinkodaros struktÅ«rÄ , bendrovės dabartinę ir ateities veiklos strategijÄ .

Å i informacija suteikė puikiÄ galimybę ne tik įvertinti privataus verslo rentabilumÄ bei rizikos koeficientÄ , bet ir lengvai perimti dalį ieÅ¡kovės tiekėjų ir pirkėjų. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad UAB „Royal Caviar“, pasinaudodama J. G. disponuojama konfidencialiÄ komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuriÄ Å¡is sužinojo eidamas vadovo pareigas UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, labai lengvai pateko į rinkÄ kaip nauja rinkos dalyvė ikrų ir kitų žuvų produktų pardavimo srityje, taip neadekvačiai apribodama ir pablogindama ieÅ¡kovės konkurencines galimybes.

Atitinkamai ir atsakovas J. G., gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės konfidencialiÄ informacijÄ apie įmonės veiklos specifikÄ , klientus ir sutarčių su jais sÄ lygas ir įgijęs profesinių žinių bei patirties, jÄ atskleidė savo įsteigtai ir vadovaujamai UAB „Royal Caviar“ ir ja pasinaudojo, vadovaudamas įmonei ir vykdydamas ieÅ¡kovės vykdytai veiklai visiÅ¡kai analogiÅ¡kÄ verslÄ . Atsakovė UAB „Royal Caviar“, veikdama toje pačioje ikrų ir kitų žuvų produktų pardavimo rinkoje, privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, prieÅ¡taraujančių Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, o kartu ir pažeisti Konkurencijos įstatymo nuostatas.

Taigi atsakovė UAB „Royal Caviar“, savo Å«kinėje veikloje naudodama ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pažeidimÄ , todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Tokie bendri atsakovų UAB „Royal Caviar“ ir J. G. neteisėti veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ veikÄ , t. y. informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimÄ , perdavimÄ , skelbimÄ be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimÄ iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „Royal Caviar“, nepraėjus vienerių metų terminui nuo atsakovo J. G. darbo santykių su UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ pabaigos, pasinaudojo J. G. žinoma UAB „Auksinio erÅ¡keto“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuri buvo tinkamai saugoma ir turėjo komercinę vertę, be to, pasinaudodama tokio tipo informacija, savo veiksmais, siekdama nesÄ Å¾ininga konkurencine veikla įsitvirtinti rinkoje ir gauti finansinės naudos, padarė UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ didelius finansinius nuostolius.

Negautų pajamų ar negauto grynojo pelno dydis gali bÅ«ti nustatomas pagal atsakovės gautas pajamas iÅ¡ atsakovės finansinių ataskaitų (objektyvusis metodas). IeÅ¡kovė pateikė atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ 2012 m. finansines ataskaitas – balansÄ bei pelno (nuostolių) ataskaitÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro, kuriose 2012 m. gautos pajamos sudaro 653 184,00 Lt. Å iuo metu ieÅ¡kovės negautoms pajamoms apskaičiuoti taikomas subjektyvusis metodas, kuris grindžiamas skirtumu tarp ieÅ¡kovės pelno, gauto iki teisės pažeidimo padarymo ir atitinkamu laikotarpiu po jo, ir Å¡ie duomenys patvirtinami pateikiamais iÅ¡samiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Nuo atsakovės UAB „Royal Caviar“ įsteigimo dienos ieÅ¡kovė patyrė didelių finansinių nuostolių, kurie atsispindi pateikiamuose laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose. Atsakovo dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų sukelti padariniai ieÅ¡kovui yra prarasti prekių tiekėjai ir pirkėjai, sumažėję užsakymų kiekiai ir dėl to atitinkamai sumažėjęs ieÅ¡kovės pardavimas ir gaunamos pajamos. Jau 2011 metais, kai atsakovas J.

G. nutraukė darbo santykius su ieÅ¡kove, UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. patyrė 1 157 431,00 Lt nuostolį. Atitinkamai 2012 metais ieÅ¡kovės nuostolis sudarė 228 210,00 Lt. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktas ankstesnių metų finansines ataskaitas, bendrovė itin stabiliai vykdė veiklÄ : 2010 m. uždirbo 692 500,00 Lt, o 2009 m. – 677 072,00 Lt grynojo pelno. Prie ieÅ¡kinio pridedama UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ 2012, 2011, 2010 metų finansinė atskaitomybė, kuriÄ sudaro pelno (nuostolių) ataskaitos ir metiniai balansai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės finansinės bÅ«klės pablogėjimas galėjo bÅ«ti nulemtas ne vien tik atsakovės kaltų veiksmų, bet ir kitų rinkos veiksnių, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 40 proc. ieÅ¡kovės visų per 2011 ir 2012 metus patirtų nuostolių, t. y. (1 157 431,00 Lt + 228 210,00 Lt) x 0,4 = 554 256,40 Lt, atlyginimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, visų pirma dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieÅ¡kovės asocijuotoji partnerė UAB „Šiaurės kompanija“ prarado ilgalaikius savo verslo partnerius Vokietijoje.

UAB „Šiaurės kompanija“ nuo 2009 m. bendradarbiavo su Vokietijoje įsikÅ«rusia įmone „Altonaer Kaviar Import Haus G. R. GmbH & Co. KG“ (adresas: Schmarjestrasse 44, 22767 Hamburg, Germany), iÅ¡ kurios dideliais kiekiais importuodavo ikrus. Praėjus 4 mėn. po atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ įsteigimo, 2012 m. kovo 5 d., ilgalaikis UAB „Šiaurės kompanija“ bendradarbiavimas su minėta įmone nutrÅ«ko, o netrukus atsakovė pati pradėjo platinti „Altonaer Kaviar Import Haus“ gaminamÄ produkcijÄ Lietuvos rinkoje, parduodamas jÄ didžiausiuose Lietuvos prekybos centruose, turgavietėse ir kitose žuvų ir jų produktų mažmeninio pardavimo vietose.

Dėl Å¡ių veiksmų ieÅ¡kovė ir asocijuotoji įmonė UAB „Šiaurės kompanija“ privalėjo ieÅ¡kotis naujų verslo partnerių ir tiekėjų, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2013 m. spalio 30 d. abi bendrovės negavo planuotų pajamų, kurias anksčiau gaudavo parduodamos „Altonaer Kaviar Import Haus“ gaminamÄ produkcijÄ , ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė 124 711,20 Lt nuostolių, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į UAB „Šiaurės kompanija“ ir „Altonaer Kaviar Import Haus“ pirkimo ataskaitos duomenis pirkimų laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d.

Minėtu laikotarpiu prekių pirkimas sudarė 623 556,00 Lt sumÄ , nuo kurios asocijuotoji įmonė UAB „Šiaurės kompanija“ ir ieÅ¡kovė, kiekviena taikydama po 20 proc. antkainį, turėjo uždirbti 124 711,20 Lt pelno. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad UAB „Šiaurės kompanija“ gaminamÄ produkcijÄ perparduodavo iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovei UAB „Auksinis erÅ¡ketas“. Atsakovai, pasinaudodami ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančia informacija ir nesÄ Å¾iningai konkuruodami, ne tik sudarė sutartis su tais pačiais ieÅ¡kovės prekių tiekėjais, bet ir perviliojo vienus iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės parduodamos produkcijos pirkėjų.

Ieškovė nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. savo prekes platino Estijos Respublikoje bendradarbiaudama su pirkėja – Estijos Respublikoje įsikūrusia bendrove „SAGA OU“, įmonės kodas 10109034, esančia adresu: Punane tn. 72A, Tallinn, Estonia 13619. Vos prieš 2012 m. kovo 5 d. įsteigiant UAB „Royal Caviar“, ilgalaikis ieškovės bendradarbiavimas su „SAGA OU“ nutrūko, o atsakovė UAB „Royal Caviar“ pradėjo tiekti „SAGA OU“ analogiškas ieškovės produkcijai prekes.

Dėl prarasto stambaus užsakovo Estijos Respublikos ikrų ir kitų žuvų produktų didmeninio pardavimo rinkoje ieÅ¡kovė negavo 2012 metais planuoto 17 585,88 Lt pelno, ir tai laikytina ieÅ¡kovės patirta žala. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 2011 metų pardavimÄ , vykdytÄ tarp UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ ir „SAGA OU“. Be kita ko, atsakovai itin greitai savo produkcijÄ pradėjo platinti visuose didžiausiuose Lietuvoje esančiuose prekybos centruose. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad atsakovas J.

G., bÅ«damas UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ vadovu ir jai atstovaudamas, pats pasirašė didmeninio prekių pirkimo–pardavimo sutartis su Å¡iais prekybos tinklais: UAB „Rimi Lietuva“, „Maxima Latvia SIA“, UAB „Rivona“, AB „Palink“, UAB „Prisma LT“ bei UAB „Maxima LT“, todėl puikiai žinojo Å¡ių sutarčių turinį, sÄ lygas, taip pat ir ieÅ¡kovės produkcijos pardavimo kainÄ , bendrovėms atstovaujančių įmonių kontaktinius duomenis.

Pasinaudodama šia informacija, atsakovė UAB „Royal Caviar“ labai greitai nuo įsteigimo momento pradėjo bendradarbiauti su išvardytais prekybos tinklais ir lengvai užėmė ikrų ir kitų žuvų produktų rinkos dalį Lietuvoje bei Latvijoje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ naudai iš ieškovės BUAB ,,Auksinis eršketas“ priteisė 1 500 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba.Teismas nustatė, kad ieškovė buvo įregistruota 2002 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo įsteigimo dienos vertėsi prekyba maistui vartojamais žuvų produktais, jų transportavimu, įrenginių nuoma (t. 1, b. l. 22–27).

Šios įmonės 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui S. B.. Teismas akcentavo, kad nekilo šalių ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovės veikla buvo susijusi su gamybinėmis asocijuotosiomis įmonėmis, kurių visas akcijas (100 proc.) taip pat nuosavybės teise valdė trečiasis asmuo S. B., t. y. UAB ,,Sanves“ (2013 m. rugpjūčio 19 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto) ir UAB ,,Šiaurės kompanija“ (iškelta bankroto byla).

Atsakovas J. G. nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ėjo vadovo pareigas ieÅ¡kovės bendrovėje, o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. buvo perkeltas į vadovo pavaduotojo pareigas (t. 1, b. l. 28–30). Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo J. G. darbo sutarties nustatė, jog atsakovas iÅ¡ pavaduotojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 punktÄ buvo atleistas 2011 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 29). Teismo vertinimu, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė UAB ,,Royal Caviar“ veikė toje pačioje rinkoje, nes į bylÄ pateiktomis pirkimo–pardavimo (tiekimo) sutartimis su prekybos tinklais, sÄ skaitomis faktÅ«romis patvirtinama, jog Å¡alys iÅ¡ esmės vykdė analogiÅ¡kų produktų didmeninę prekybÄ iÅ¡ dalies ir tuose pačiuose prekybos tinkluose.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ir atsakovė UAB ,,Royal Caviar“ esant ikrų ir kitų žuvų produktų tiekimo paklausai buvo lygiavertės paslaugų tiekėjos, t. y. konkurentės pasiÅ«los aspektu, ir laikė, kad Å¡alys buvo konkurentės veikdamos toje pačioje rinkoje bei vykdydamos ikrų ir kitų žuvų produktų prekybÄ iÅ¡ dalies tuose pačiuose prekybos tinkluose.Teismas nustatė, kad, dirbdamas ieÅ¡kovės bendrovėje, atsakovas J. G. nebuvo supažindintas su UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡u, patvirtintu vadovo įsakymu Nr. 2011-01-19 (t. 1, b. l. 36–37), taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, jog darbo sutartyje buvo įraÅ¡ytos sÄ lygos, susijusios su konfidencialumo pareiga ir (ar) bet kokio pobÅ«džio ar galimo turinio nekonkuravimu ateityje.

Teismas nurodė, kad atsakovas J. G. teigia, kad jam nėra ir niekada nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie ieÅ¡kovės verslui vertę turinčiÄ informacijÄ . Teismas pažymėjo, kad, atsakovo teigimu, nėra paslaptis informacija apie Lietuvoje ir Latvijoje veikiančius prekybos centrus, kuriuose gali bÅ«ti pardavinėjami ikrai ir kiti žuvų maisto produktai, valdančias įmones (,,Rimi“, kuriuos valdo UAB ,,Rimi Lietuva“, ,,Maxima“, kuriuos valdo „Maxima Latvia SIA“ ir UAB „Maxima LT“, ,,Norfa“, kuriuos valdo UAB „Rivona“, ,,Iki“, kuriuos valdo UAB ,,Palink“, ,,Prisma“, kuriuos valdo UAB „Prisma LT“), be to, informacija apie prekybos centrus valdančias įmones vieÅ¡ai skleidžiama prekybos centruose, kurie yra kiekviename mieste ir (ar) miestelyje, spaudoje ir gatvėse skelbiant reklamÄ , taip pat ir prekybos centrus valdančių įmonių interneto tinklalapiuose skelbiant vieÅ¡ai kontaktinius duomenis tiekėjams, pageidaujantiems bendradarbiauti su prekybos centrus valdančiomis įmonėmis (t. 3, b. l. 11–24).

Teismas pažymėjo, kad, anot atsakovų, tokia pati situacija susiklosto ir su kainomis, nes visų maisto produktų, taip pat ikrų ir kitų žuvų produktų, kainos prekybos centruose ir interneto tinklalapiuose yra skelbiamos vieÅ¡ai ir prieinamos visiems asmenimis. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama jai tikėtina nesÄ Å¾iningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, iÅ¡ esmės nurodė neteisėtus atsakovų veiksmus, susijusius su ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus, kainodarÄ , vykdytÄ verslo modelį ir kt. pasinaudojimu.

Teismas nustatė, kad atsakovas J. G. iÅ¡ UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ einamų pareigų buvo atleistas 2011 m. birželio 30 d. ir sutiko su atsakovų argumentais, jog pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovas bet kokiÄ informacijÄ , kuriÄ jis sužinojo dirbdamas pas ieÅ¡kovę, galėjo pasinaudoti nuo 2012 m. birželio 30 d., t. y. praėjus vieneriems metams po darbo santykių pabaigos. Teismas pažymėjo, jog į bylÄ nėra pateikta iÅ¡ esmės jokių duomenų apie atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ buvusius sutartinius santykius su ieÅ¡kovės klientais iki 2012 m. birželio 30 d., ir byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog sutartys su prekybos tinklais (UAB „Rimi Lietuva“ – 2013 m. gegužės 3 d., UAB „Prisma LT“ – 2012 m. liepos 30 d., UAB „Maxima LT“ – 2012 m. lapkričio 8 d., „Maxima Latvia SIA“ – 2013 m. gegužės 20 d., UAB „Palink“ – 2014 m. liepos 23 d.) buvo sudarytos po minėto vienerių metų ginčo laikotarpio (t. 3, b. l. 72).

Teismas pažymėjo, kad atsakovas J. G. iÅ¡ UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2010 m. lapkričio 30 d., o iÅ¡ direktoriaus pavaduotojo pareigų – 2011 m. birželio 30 d. IeÅ¡kovei iÅ¡ esmės nepateikus jokių įrodymų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog atsakovas J. G. turėjo galimybę žinoti UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ eidamas bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, teismas laikė, jog vienerių metų terminas pasibaigė 2011 m. lapkričio 30 d.

Be to, teismo vertinimu, byloje nepaneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, jog Estijos bendrovei „SAGA OU“ pirmasis prekių pardavimas iÅ¡ UAB ,,Royal Caviar“ įvyko 2012 m. rugpjūčio 2 d., kai UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ paskutinis pardavimas minėtai Estijos bendrovei įvyko 2011 m. spalio 12 d., t. y. esant žymiam laikotarpiui iki atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ įsteigimo. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovės teiginius dėl tiekėjos „Altonaer Kaviar Import Haus“ nuviliojimo, nes, visų pirma, UAB ,,Å iaurės kompanija“ (net ir laikant vienu Å«kio subjektu su UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas) iÅ¡ nurodytos įmonės pirko žaliavas, o atsakovė UAB ,,Royal Caviar“ – pagamintÄ produkcijÄ , ir antra, byloje nėra pateikta duomenų, jog UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ turėjo iÅ¡skirtines teises platinti „Altonaer Kaviar Import Haus“ produkcijÄ (t. 3, b. l. 95–96).

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atsakovas J. G. ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančia informacija naudojosi atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ veikloje draudžiamu pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį laikotarpiu, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovų bendri veiksmai tiesiogiai lėmė ieÅ¡kovo gaunamų pajamų sumažėjimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis), todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymoPirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovės ir atsakovų ginÄÄ , perkeldamas bÅ«tent ieÅ¡kovei pareigÄ Ä¯rodyti atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus, neteisingai bylos Å¡alims paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ (lot. onus probandi) ir todėl priėmė teisės aktams ir teismų praktikai prieÅ¡taraujantį neteisėtÄ sprendimÄ .Dėl ieÅ¡kovės konfidencialios informacijos turinio apimtiesTiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje numatomi trys komercinei paslapčiai keliami reikalavimai: slaptumas, gamybinė vertė ir pastangos iÅ¡saugoti informacijos slaptumÄ .

Atsakovų veikloje panaudota atsakovo J. G. surinkta informacija apie ieÅ¡kovės veiklÄ , klientus ir tiekėjus, prekių pardavimo, kainodaros bei rinkodaros sistemÄ , sutarčių su partneriais sÄ lygas ir t. t. atitinka visus minėtus kriterijus. Å ios informacijos ieÅ¡kovė vieÅ¡ai neskelbė, tinkamai jÄ saugojo, nes nuo to priklausė jos verslo sėkmė. Kad atitinkama verslo subjekto informacija galėtų bÅ«ti laikoma komercine paslaptimi, nėra bÅ«tina, kad bÅ«tų patvirtintas konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡as.

Å iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi objektyvus tam tikros informacijos vertinimas ir vadovaujamas pareigas einančio asmens suvokimas, kad bendrovėje komercinę vertę turi visa tinkamai saugoma ir tretiesiems asmenims nežinoma informacija. J. G., eidamas vadovaujamas pareigas, gerai iÅ¡manė ir žinojo, kas sudarė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį. Atsakovas J. G. žinojo ieÅ¡kovės komercines paslaptis (ieÅ¡kovės veiklÄ , klientus bei tiekėjus, prekių pardavimo, kainodaros bei rinkodaros sistemÄ , sutarčių su partneriais sÄ lygas ir t. t.), kuriÄ panaudojo UAB „Royal Caviar“ veikloje.

Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai konstatavo, kad ieÅ¡kovė, siekdama jai nesÄ Å¾iningais konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nurodė neteisėtus atsakovų veiksmus, susijusius su pasinaudojimu komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus, kainodarÄ , vykdytÄ verslo modelį ir kt., tačiau ieÅ¡kovės ir atsakovų ginÄÄ sprendė tik ieÅ¡kovės klientų bei tiekėjų perviliojimo kontekste ir visiÅ¡kai nesprendė ieÅ¡kovės verslo modelio, prekybos, kainodaros ir rinkodaros sistemos, verslo praktikos ir t. t. panaudojimo UAB „Royal Caviar“ veikloje kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo ginÄÄ iÅ¡spręsti viso ieÅ¡kovės (apeliantės) ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo apimties kontekste. Teismas iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės ir atsakovų ginÄÄ tik iÅ¡ dalies, nes nesprendė dėl visų atsakovų atliktų nesÄ Å¾iningų veiksmų. Taip teismas pažeidė bylos nagrinėjimo ribas ir neteisingai bei neteisėtai iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ . Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies aiÅ¡kinimoPirmosios instancijos teismas, sprendime spręsdamas ieÅ¡kovės ir atsakovų ginÄÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, kuria nustatomas vienerių metų terminas neatskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė UAB „Royal Caviar“ nuo 2011 m. birželio 30 d. (nuo atsakovo J. G. atleidimo datos) iki 2012 m. birželio 30 d. buvo užmezgusi sutartinius santykius su buvusiais ieškovės klientais bei tiekėjais.Nagrinėjamu atveju yra aišku ir neįrodinėtina, kad iki sutartinių santykių pradžios tarp šalių susiklosto ikisutartiniai santykiai. Neatmetama, kad atsakovai, pasinaudodami informacija, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, pradėjo derėtis su ieškovės tiekėjais ir pirkėjais dėl sutartinių santykių įforminimo dar iki pasibaigiant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytam vienerių metų terminui, t. y. iki 2012 m. birželio 30 d.Lingvistiškai ir logiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, darytina išvada, kad šia nuostata draudžiama atsakovui J.

G. atskleisti informacijÄ , kuri sudaro ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, bÅ«tent atsakovei UAB „Royal Caviar“, o ne tretiesiems asmenims, t. y. ieÅ¡kovės buvusiems klientams ir tiekėjams. Dėl to teisiÅ¡kai nėra pagrįsta spręsti ginÄÄ dėl konfidencialios informacijos panaudojimo, atsižvelgiant tik į tai, kada susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės buvusių tiekėjų bei klientų ir atsakovės UAB „Royal Caviar“. Pirmosios instancijos teismas turėjo, be kita ko, iÅ¡nagrinėti, kada informacija, sudaranti ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, buvo atskleista atsakovei UAB „Royal Caviar“, t. y. nuo kada atsakovė UAB „Royal Caviar“, pasinaudodama informacija, sudarančia ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, įgijo nesÄ Å¾iningÄ konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Atsakovas J. G. įsteigė UAB „Royal Caviar“ 2012 m. kovo 5 d. Atsakovas J. G. buvo vienintelis atsakovės UAB „Royal Caviar“ steigėjas, nuo atsakovės UAB „Royal Caviar“ įsteigimo atsakovas J. G. perdavė jo turimÄ , ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , kuria remiantis buvo tvarkomi atsakovės UAB „Royal Caviar“ verslo reikalai ir buvo sukurta verslo modelio bazė. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindė ne tik tuo, kad atsakovai perviliojo jos buvusius tiekėjus bei klientus, bet ir tuo, kad atsakovai pasinaudojo ir kita informacija, kuri sudarė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį.

Pirmosios instancijos teismas minėtos informacijos panaudojimo atsakovės UAB „Royal Caviar“ veikoje teisėtumo visiÅ¡kai nenagrinėjo. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo motyvųPirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai yra prieÅ¡taringi. IÅ¡ pradžių pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieÅ¡kovei nereikia įrodinėti UAB „Royal Caviar“ kaltės, o jau kitame sakinyje mini tyčinius veiksmus, taip tiesiogiai pabrėždamas, kad siekiant, jog bÅ«tų galima taikyti atsakovei UAB „Royal Caviar“ civilinę atsakomybę, bÅ«tina įžvelgti jos veiksmuose vienÄ iÅ¡ kaltės formų – tyčiÄ (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tokiÄ pirmosios instancijos teismo motyvacijÄ , nėra aiÅ¡ku, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės UAB „Royal Caviar“ civilinės atsakomybės klausimÄ , siekė nustatyti atsakovės UAB „Royal Caviar“ kaltę, nes dėl to pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta. Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas J. G., eidamas ieÅ¡kovės vadovo pavaduotojo pareigas, turėjo galimybę gauti informacijÄ , sudarančiÄ ieÅ¡kovės komercinę paslaptį.

Å i pirmosios instancijos pozicija neatitinka įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių nesÄ Å¾iningos konkurencijos bylose. Be to, tokiÄ pirmosios instancijos teismo pozicijÄ paneigia verslo praktika. Dažnai net vadovaujamų pareigų neinantys darbuotojai, dirbdami net palyginti trumpÄ laikotarpį atitinkamame verslo subjekte, sužino konfidencialiÄ informacijÄ . Taigi atsakovas J. G. turėjo galimybę susipažinti su ieÅ¡kovės konfidencialia informacija. Net ir teigiant, kad yra tikimybė, jog po paskyrimo ieÅ¡kovės vadovo pavaduotoju atsakovas J.

G. neturėjo galimybės žinoti ieÅ¡kovės konfidencialios informacijos, nėra pagrindo teigti, kad jis neturėjo galimybės sužinoti, ar nepasikeitė ieÅ¡kovės pagrindiniai tiekėjai ir pirkėjai, esminės su jais sudarytų sutarčių sÄ lygos, verslo modelis ir pan., t. y. ar nepasikeitė ieÅ¡kovės konfidenciali informacija, kuriÄ atsakovas sužinojo dar eidamas ieÅ¡kovės vadovo pareigas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai J. G. ir UAB „Royal Caviar“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priimti papildomÄ Ä¯rodymÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymoNagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei vis tiek iÅ¡lieka pareiga įrodyti, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o ieÅ¡kovė dėl to patyrė žalÄ , kuri priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais veiksmais.

IeÅ¡kovė nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais (atsižvelgiant į įrodinėjimo specifikÄ tokio pobÅ«džio bylose) neįrodė, kad atsakovai UAB „Royal Caviar“ ir (ar) J. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir ieÅ¡kovė dėl to patyrė žalÄ .Dėl neteisėtų veiksmųBylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovai pasinaudojo ieÅ¡kovės informacija apie klientus ir su jais susijusia informacija, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad atsakovai kokiu nors bÅ«du bÅ«tų panaudoję ieÅ¡kovės komercinę paslaptį.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie netiesiogiai leistų teigti, jog atsakovai atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, pačios ieÅ¡kovės pateikti dokumentai patvirtina, jog visus nuostolius ieÅ¡kovė patyrė dėl trečiojo asmens S. B. veiksmų perkeliant ieÅ¡kovės veiklÄ Ä¯ naujai įsteigtÄ Ä¯monę UAB „Natural North Caviar“.IeÅ¡kovė nedėjo jokių pastangų, kad jai svarbi informacija bÅ«tų saugoma. Dėl to ieÅ¡kovės nurodoma informacija negali bÅ«ti laikoma komercine paslaptimi.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovai pasinaudojo informacija apie ieÅ¡kovės tiekėjus.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, atsakovė UAB „Royal Caviar“ niekada nebendradarbiavo su ieÅ¡kovės tiekėjais.IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai pasinaudojo ir informacija apie verslo modelį. Atsakovės UAB „Royal Caviar“ verslas paremtas principu perku–parduodu, kuris yra visuotinai žinomas, todėl negali bÅ«ti laikomas komercine paslaptimi. Be to, ieÅ¡kovės verslo modelis kartu su BUAB „Šiaurės kompanija“ iÅ¡ esmės buvo kitas nei atsakovės. IeÅ¡kovė įsigydavo ikrų ir kitų žuvų produktų žaliavÄ , jÄ perdirbdavo, iÅ¡fasuodavo ir tuomet platindavo prekybos centrams, o atsakovė UAB „Royal Caviar“ įsigyja galutinį perdirbtÄ , iÅ¡fasuotÄ produktÄ ir parduoda.

Taigi tai skirtingi verslo modeliai, o kartu ir skirtinga kainodara.GinÄÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodinėjo tik tai, jog atsakovai neva atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, t. y. pasinaudojo ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieÅ¡kovės klientus (prekybos centrus valdančias įmones), ir jokių kitų aplinkybių neįrodinėjo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ieÅ¡kovės ir atsakovų ginÄÄ tik iÅ¡ dalies.Apeliantė nepagrįstai informacijÄ apie klientus dėl jų specifikos (prekybos centrus valdančios įmonės apie savo veiklÄ skleidžia informacijÄ visais įmanomais kanalais) laiko komercine paslaptimi.

Ši informacija negali būti pripažinta net kaip konfidenciali informacija. Ieškovė nepateikia jokių duomenų ir (ar) įrodymų, kad tokia informacija, kuri nurodoma jos procesiniuose dokumentuose, yra kuo nors specifinė ir reikšminga. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad buvo pasinaudota kažkokia informacija, neidentifikuodama, kodėl ji turėtų būti pripažinta komercine paslaptimi.Dėl vienerių metų terminoAtsakovas J. G. iš ieškovės direktoriaus pareigų buvo atleistas 2010 m. lapkričio 30 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad vienerių metų terminas pasibaigė 2011 m. lapkričio 30 d.

IeÅ¡kovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai bÅ«tų atlikę kokius nors nesÄ Å¾iningus konkurencijos veiksmus iki vienerių metų termino pabaigos.Net jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad įstatyme įtvirtintas vienerių metų terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo atsakovo J. G. atleidimo iÅ¡ UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ direktoriaus pavaduotojo pareigų 2011 m. birželio 30 d. (tokiu atveju vienerių metų terminas pasibaigė 2012 m. birželio 30 d.), ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė, kaip pasireiÅ¡kė atsakovų neteisėti veiksmai.

Nors atsakovė UAB „Royal Caviar“ įsteigta 2012 m. kovo 6 d., tačiau vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas nėra neteisėta veika.Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai iki 2012 m. birželio 30 d. bÅ«tų atlikę kokius nors nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, kurie bÅ«tų nurodyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje.Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji savo ieÅ¡kinį grindė ne tik tuo, kad atsakovai perviliojo buvusius klientus, bet ir tuo, kad atsakovai pasinaudojo ir kita informacija, sudarančia ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, tačiau kokia ta kita informacija, kodėl ji yra vertinga ir pan., apeliantė nenurodė ir nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.Dėl priežastinio ryÅ¡ioIeÅ¡kovės ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas ne tik dėl to, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, bet ir dėl to, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, koks priežastinis ryÅ¡ys egzistuoja tarp ieÅ¡kovės nurodomos nuostolių dalies (40 proc.) ir atsakovų neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovė taip pat nenurodė, kokie kiti rinkos veiksniai nulėmė ieÅ¡kovės finansinės bÅ«klės pablogėjimÄ ir kaip buvo nustatyta, kad kiti rinkos veiksniai nulėmė likusios nuostolių dalies (60 proc.) atsiradimÄ .Dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių priežasčiųIeÅ¡kovės finansinės bÅ«klės pablogėjimÄ nulėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o trečiųjų asmenų S. B. ir UAB ,,Natural North Caviar“ veiksmai perkeliant BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ ir BUAB „Šiaurės kompanija“ veiklÄ Ä¯ naujai įsteigtÄ UAB „Natural North Caviar“.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Kadangi ieÅ¡kinys atmestas nustačius, kad nė vienas iÅ¡ atsakovų neatliko absoliučiai jokių neteisėtų veiksmų, tai apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų kaltės neturi jokios reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijojePagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinė byla nagrinėjama neperžengiant ieÅ¡kovės BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ apeliacinio skundo ribų.Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųKonkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų draudimas ir pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as veiksmų, kurie gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai. Pagal šį straipsnį draudžiamas informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylose dėl komercinių paslapčių reikia nustatyti, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai.Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais.

Priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusÄ praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iÅ¡ jos komercinės naudos.Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų padarinių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio: Tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos. Netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.Nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiÅ¡kus subjekto žinojimas, kad konkretÅ«s duomenys sudaro Å«kio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai, atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , asmuo turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek buvo bÅ«tina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl komercinių paslapčių taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Ä®rodinėjimo specifika tokiose bylose yra ta, kad paprastai įrodymai yra netiesioginiai.

Ä®rodinėjimo ypatumai iÅ¡samiai atskleisti kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovei pareigÄ Ä¯rodyti nesÄ Å¾iningus atsakovų veiksmus.

Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklė. Tai reiškia, kad nors bylose dėl komercinių paslapčių paprastai pateikiami netiesioginiai įrodymai, tačiau ieškovas, pareikšdamas atsakovui (-ams) ieškinį, nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti ieškinio argumentus pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad dėl atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ji patyrė nuostolių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti ne tik nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, bet ir dėl jų patirtÄ Å¾alÄ bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmųIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, nurodydama Å¡iuos argumentus:

1) ieškovės veikla, klientai, tiekėjai, kainodara, rinkodara, verslo modelis sudarė ieškovės komercinę paslaptį;

2) atsakovas J. G. buvo susipažinęs su konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡u, todėl ieÅ¡kovę ir atsakovÄ J. G. siejo nekonkuravimo įsipareigojimai;

3) atsakovai neteisėtai perviliojo ieÅ¡kovės klientus ir tiekėjus, taip pat neteisėtai atsakovės UAB ,,Natural North Caviar“ veikloje panaudojo ieÅ¡kovės verslo modelį ir kitÄ konfidencialiÄ informacijÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ draudžiančiame specialiajame teisės akte nustatyti veiksmai, kurie draudžiami, bet nereglamentuojama, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad jÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį.

Informacijai, kuri gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos Å¡iai informacijai iÅ¡saugoti. Slaptumas ir vertingumas aiÅ¡kinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o jÄ turinčiam asmeniui Å¡i informacija sukuria konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus rinkos dalyvius. Informacija apie asmens klientus gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai.

Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, vieÅ¡ai neprieinamos, kaip, pvz., asmenys ryÅ¡iams, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklÄ , paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sÄ lygomis Å«kio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iÅ¡ įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryÅ¡ius, t. y. kokie konkretÅ«s kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė bÅ«klė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sÄ lygomis teikiamas, už kokiÄ kainÄ tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama vieÅ¡ai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 10 dalies normomis suteikta teisė pačiam Å«kio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra Å«kio subjektui keliamų reikalavimų tokiÄ informacijÄ Ä¯forminti kaip komercinių paslapčių sÄ raÅ¡Ä fizine prasme. Komercinės paslapties savininkas Å¡iuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu bÅ«du asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis.

Svarbu tai, kad pasirinktas bÅ«das leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo, kas yra komercinė paslaptis, faktÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ kaip nesÄ Å¾iningus atsakovų UAB „Royal Caviar“ ir J. G. veiksmus nurodo, kad atsakovai pasinaudojo informacija, kuri sudaro BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ komercinę paslaptį. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos komercinę paslaptį sudaro informacija apie ieÅ¡kovės klientus, su klientais susijusi informacija, jų kontaktiniai duomenys, kainodara, taip pat informacija apie tiekėjus, verslo modelį ir kita informacija.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas J. G. buvo supažindintas su UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡u, patvirtintu UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ direktoriaus S. B. 2011 m. sausio 19 d. įsakymu, taip pat nėra duomenų, jog darbo sutartyje buvo įraÅ¡ytos sÄ lygos, susijusios su konfidencialumo pareiga ir (ar) bet kokio pobÅ«džio nekonkuravimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad vien tai, jog atsakovas J. G. dirbo direktoriaus pavaduotoju, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jis buvo susipažinęs su konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡u, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, jog jis bÅ«tų susipažinęs su konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡u. Apeliantė teigia, jog atsakovas J. G. žinojo, jog ieÅ¡kovės informacija apie klientus yra konfidenciali, tačiau Å¡ia informacija jis neteisėtai pasinaudojo UAB „Royal Caviar“ veikloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas J. G. iÅ¡ UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2010 m. lapkričio 30 d., o iÅ¡ direktoriaus pavaduotojo pareigų – 2011 m. birželio 30 d.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovas nuo 2012 m. birželio 30 d. turėjo teisę pasinaudoti bet kokia informacija, kuriÄ jis sužinojo dirbdamas UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylÄ nėra pateikta iÅ¡ esmės jokių duomenų apie atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ buvusius sutartinius santykius su UAB ,,Auksinis erÅ¡ketas“ klientais iki 2012 m. birželio 30 d.

Anot apeliantės, pervilioti klientai – tai prekybos tinklai, su kuriais sutartys buvo sudarytos po minėto vienerių metų ginčo laikotarpio (t. 3, b. l. 72). Be to, byloje nepaneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, jog Estijos bendrovei „SAGA OU“ pirmasis prekių pardavimas iš UAB ,,Royal Caviar“ įvyko 2012 m. rugpjūčio 2 d., kai UAB ,,Auksinis eršketas“ paskutinis pardavimas minėtai Estijos bendrovei įvyko 2011 m. spalio 12 d., t. y. esant žymiam laikotarpiui iki atsakovo UAB ,,Royal Caviar“ įsteigimo.

Taip pat laikytini nepagrįstais ieÅ¡kovės teiginiai dėl informacijos apie ieÅ¡kovės tiekėjus atskleidimo ir panaudojimo. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovai neteisėtai nuviliojo tiekėjÄ â€žAltonaer Kaviar Import Haus“. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visų pirma, Å¡i tiekėja nebuvo ieÅ¡kovės tiekėja, antra, net ieÅ¡kovę ir UAB ,,Å iaurės kompanija“ (kurios tiekėja buvo „Altonaer Kaviar Import Haus“) laikant vienu Å«kio subjektu pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, UAB ,,Å iaurės kompanija“ iÅ¡ nurodytos įmonės pirko žaliavas, o atsakovė UAB ,,Royal Caviar“ – pagamintÄ produkcijÄ , ir trečia, byloje yra pateikti duomenys, jog „Altonaer Kaviar Import Haus“ bendradarbiauja su visais, norinčiais pirkti jų produkcijÄ (t. 3, b. l. 95–96).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, jog atsakovai, pasinaudodami ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, nesÄ Å¾iningai perviliojo ieÅ¡kovės tiekėjus.Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovai neteisėtai naudojosi ieÅ¡kovės verslo modeliu, kainodara. Nagrinėjamu aspektu sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad atsakovės naudojamas verslo modelis, kur verslininkas veikia kaip tarpininkas – įsigyja prekes pigiau ir parduoda jas brangiau, negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, ypač įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB ,,Royal Caviar“ tiekėjai yra tie patys.

Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovės verslo modelis buvo skirtingas nei atsakovės UAB „Royal Caviar“: ieÅ¡kovė ir UAB „Šiaurės kompanija“ įsigydavo ikrų ir kitų žuvų produktų žaliavÄ , jÄ perdirbdavo, iÅ¡fasuodavo ir tuomet platindavo prekybos centrams, o UAB „Royal Caviar“ įsigyja galutinį perdirbtÄ , iÅ¡fasuotÄ produktÄ ir parduoda. Taigi Å¡iuo aspektu apeliantės ir atsakovės UAB „Royal Caviar“ verslo modeliai skirtingi, o kartu ir skirtinga kainodara.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, jog atsakovai atliko neteisėtus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, nes, pirma, neįrodė, kad J. G. buvo supažindintas su konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡u, o antra, neįrodė, kad atsakovas J. G. nesÄ Å¾iningai panaudojo ieÅ¡kovės komercinę paslaptį UAB „Royal Caviar“ veikloje.Dėl kitų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ir bylos nagrinėjimo ribų pirmoje instancijojeIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ginÄÄ tik ieÅ¡kovės klientų bei tiekėjų perviliojimo kontekste, tačiau visiÅ¡kai nesprendė ieÅ¡kovės verslo modelio, prekybos, kainodaros ir rinkodaros sistemos, verslo praktikos ir t. t. panaudojimo atsakovės UAB „Royal Caviar“ veikloje kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos.

Taigi apeliantė nurodė, kad atsakovas J. G. panaudojo informacijÄ apie ieÅ¡kovės klientus, tiekėjus, kainodarÄ , rinkodarÄ , verslo modelį ir kitÄ ieÅ¡kovės informacijÄ , tačiau kokia yra ta kita informacija, apeliantė nenurodė, neįvardijo, kokiÄ konkrečiÄ komercinę paslaptį atsakovas J. G. atskleidė, o atsakovė UAB „Royal Caviar“ neteisėtai perėmė. Nors bendrovės valdymo organai nustato informacijÄ , kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, tačiau kad tokia informacija galėtų bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, jai keliami iÅ¡ esmės trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos Å¡iai informacijai iÅ¡saugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Paprastai konfidencialios informacijos savininkas turi sudaryti sÄ lygas kitiems asmenims aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, taip pat sukurti tvarkÄ , kaip su Å¡ia informacija susipažinti, užtikrinti Å¡ios tvarkos laikymÄ si. Svarbu, kad pasirinktas informacijos pateikimo bÅ«das leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti tam tikro asmens žinojimo, kas yra komercinė paslaptis, faktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės komercinės paslapties neįvardijimas bylos nagrinėjimo metu ir jos konkretus neapibrėžimas neatitinka CK 1.116 straipsnio nuostatų, nes komercine paslaptimi ieÅ¡kovė laiko visa, kas tik susiję su darbu ieÅ¡kovės įmonėje bei jo organizavimu.Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas.

IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . IeÅ¡kinio elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ ir leidžia teismui tinkamai pasirengti nagrinėti bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016; kt.).Å iuo aspektu paminėtina, kad ieÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje savo patirtus nuostolius grindė atsakovų neteisėtais veiksmais perviliojant klientus ir tiekėjus.

Anot apeliantės, disponuodami informacija apie klientus ir tiekėjus bei pasinaudodami naudotu verslo modeliu, pirkdami ikrus ir kitus žuvų produktus iÅ¡ gamintojų ir juos pardavinėdami daugiausia didmeninėje rinkoje, atsakovai perviliojo jų tiekėjÄ ir klientus, todėl atsakovai turi atlyginti tokiais veiksmais ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieÅ¡kovė nurodė atsakovų neteisėtus veiksmus, susijusius su ieÅ¡kovės komercinės paslapties apie klientus, kainodarÄ , vykdytÄ verslo modelį ir kt. panaudojimu, tačiau sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas J.

G. turėjo galimybę žinoti UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , taip pat kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas J. G. naudojosi ieÅ¡kovės komercine paslaptimi UAB „Royal Caviar“ veikloje. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ieÅ¡kinio argumentus, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ginÄÄ tik iÅ¡ dalies. Dėl priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ioNeteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų padarinių (pvz., prarandamas klientas) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kinį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė ne tik neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, bet ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡io.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų matyti, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 554 256,40 Lt dydžio žalÄ , kuriÄ patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų panaudojant komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ .

Apeliantė padarytos žalos dydį apskaičiavo taip: 40 proc. BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ visų patirtų nuostolių per 2011 ir 2012 metus, o tai sudaro ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . IeÅ¡kovė tokį žalos apskaičiavimÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovės finansinės bÅ«klės pablogėjimas galėjo bÅ«ti nulemtas ne vien atsakovų kaltų veiksmų, bet ir kitų rinkos veiksnių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kodėl bÅ«tent pasirinkta 40 proc., koks priežastinis ryÅ¡ys egzistuoja tarp ieÅ¡kovės nurodomos nuostolių dalies ir atsakovų neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokie kiti rinkos veiksniai nulėmė ieÅ¡kovės finansinės bÅ«klės pablogėjimÄ ir kaip buvo nustatyta, kad kiti rinkos veiksniai nulėmė likusios nuostolių dalies atsiradimÄ . Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieÅ¡kovė taip pat teigė, kad ieÅ¡kovės nuostolius galėjo lemti tai, jog ieÅ¡kovės asocijuotoji partnerė UAB „Šiaurės kompanija“ dėl neteisėtų atsakovų veiksmų prarado ilgalaikius verslo partnerius Vokietijoje.

Tačiau iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotÄ pripažino tyčiniu, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi minėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Å ioje nutartyje nurodyta, kad S. B., V. B., A. B. kryptingas siekis perkelti veiklÄ ir turtÄ iÅ¡ UAB „Šiaurės kompanija“ į naujai įsteigtÄ Ä¯monę UAB „Natural North Caviar“ leidžia preziumuoti, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas yra tyčinis ir kad Å¡ios prezumpcijos minėtieji fiziniai asmenys nepaneigė.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ dėl neteisėtų atsakovų J. G. ir UAB „Royal Caviar“ veiksmų prarado ilgalaikius verslo partnerius Vokietijoje ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylÄ dėl BUAB „Auksinis erÅ¡ketas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje suinteresuotais asmenimis įtraukti S. B., V. B., A. B.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės nuostolius galėjo lemti atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jos nuostolių atsiradimo.Dėl žalos atlyginimoŽala, padaryta nesÄ Å¾ininga konkurencija, turi bÅ«ti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų bÅ«ti apskaičiuojama žala.

Sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tina nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Byloje nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra visų sÄ lygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti ir spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo (CK 6.245, 6.246 straipsniai).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                                  Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                  Egidijus Žironas