Legislator Case Law & Legislation
7a41fff2-a9f0-409d-868f-c9780d2cb4bd AI generated

7a41fff2-a9f0-409d-868f-c9780d2cb4bd · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 7a41fff2-a9f0-409d-868f-c9780d2cb4bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurioms esant pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas Ä®statymo 3 ir 4 straipsniuose numatytas oficialus perspėjimas. Tai nustatęs, teismas, vadovaudamasis Å¡iomis taisyklėmis, turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti oficialų perspėjimÄ nepagrįstu;

Legislator headnote

AI generated

7a41fff2-a9f0-409d-868f-c9780d2cb4bd · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Nurodė, kad atsakovo prie atsiliepimo pateikti duomenys nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjÄ oficialiai perspėti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka, nes tie duomenys neįrodo, jog pareiÅ¡kėjas priklauso organizuoto nusikalstamumo dariniui, organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui. Atsakovo pateiktas 2017 m. kovo 28 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolas nieko neįrodo. 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas taip pat neįrodo pareiÅ¡kėjo priklausymo organizuotam dariniui.

Keywords

AI generated
violence against officials police misconduct police permit prior administrative complaint public order grounds supervisory complaint
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

admin byla 2017 m. birželio 2 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. S. ir jo atstovui advokatui Mariui Zabitai,dalyvaujant atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams ArÅ«nui Kurapkiui ir Vygandui Vilimui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

S. skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 16 d. oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 0617000000182 ir 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 40-IL-345 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“ panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. S. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 16 d. oficialų perspėjimÄ Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 0617000000182 ir 2017 m. kovo 15 d. nutarimÄ Nr. 40-IL-345 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“.PareiÅ¡kėjas R.

S. skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad 2017 m. kovo 15 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių apskrities VPK, Å iaulių AVPK) virÅ¡ininko pavaduotojas priėmė nutarimÄ Nr. 40-IL-3435, kuriuo nutarė pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ R. S. 2017 m. kovo 16 d. vykdant nurodytÄ nutarimÄ Å iaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas pareiÅ¡kėjui R. S. pareiÅ¡kė ir įteikė oficialų perspėjimÄ Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 0617000000182.

Oficialiame perspėjime Lietuvos Respublikos įstatymo vardu nurodyta, kad R. S. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sÄ lygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiÅ¡kėjo veiksmus vertina kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu reikalaujama laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir oficialiai perspėjama, kad jeigu pareiÅ¡kėjas savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklÄ arba jiems priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramÄ bei informacijÄ , naudingÄ nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokiÄ neteisėtÄ veiklÄ , keliančiÄ didelę žalÄ valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėpsis, taip pat nepraneÅ¡ teisėsaugos institucijoms apie Å¡iuos nusikaltimus ir kitokiÄ organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtÄ veiklÄ , jam bus taikomos Å¡io įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 2017 m. kovo 15 d.

Å iaulių AVPK virÅ¡ininko pavaduotojo nutarimas Nr. 40-IL-3435 ir 2017 m. kovo 16 d. oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu yra neteisėti ir nepagrįsti bei pažeidžiantys Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymÄ (toliau – ir ONUÄ®), Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ . Pažymėjo, kad jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ar struktÅ«rai bei nedaro jokių nusikaltimų.

Nors praeityje yra teistas, tačiau teistumai iÅ¡nykę. 2017 m. kovo 15 d. nutarimas ir 2017 m. kovo 16 d. oficialus perspėjimas jam yra pareikÅ¡ti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) bei pareikÅ¡tų įtarimų, tai yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisėta, kadangi tokiu bÅ«du yra sunkinama jo procesinė padėtis dar nesant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui. Pažymėjo, kad subjektai, priėmę nutarimÄ jam pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ ir jį pareiÅ¡kę, yra tie patys subjektai, kurie tiria jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tokiu bÅ«du gali bÅ«ti nepagrįstai sudaromos prielaidos pasunkinti jo procesinę padėtį, taikyti procesines prievartos priemones bei pasinaudoti iÅ¡kreipiant jo asmenį charakterizuojančius duomenis ikiteisminio tyrimo eigoje ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisminiame procese. PareiÅ¡kiant šį oficialų perspėjimÄ jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kodėl jis yra reiÅ¡kiamas ir kokius įstatymus jis pažeidžia, o taip pat nebuvo pateiktas ir nutarimas pareikÅ¡ti tokį perspėjimÄ , nebuvo suteikta galimybė apsiginti.

Be to, nebuvo pateikta (nurodyta) vieÅ¡a ar slapta surinkta informacija, kuri bÅ«tų sudariusi prielaidÄ jį oficialiai perspėti vadovaujantis ONUÄ® 1, 4, 5 straipsniais. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog jis nežino, ar jo atžvilgiu yra taikytos operatyvinės priemonės, ar yra įraÅ¡ytas į operatyvinę įskaitÄ ir ar ji yra susijusi su jam pareikÅ¡tu oficialiu perspėjimu, todėl gintis nuo to taip pat negali. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo paskirtis yra prevencinė, todėl Å¡iuo metu jam pareiÅ¡kus oficialų perspėjimÄ , kai jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, neatitinka Å¡io įstatymo paskirties ir yra papildoma priemonė, pakenksianti jo procesinei padėčiai baudžiamajame procese.

Ikiteisminiame tyrime jam yra taikytos kardomosios priemonės, kurios varžo jo teises. Viena iÅ¡ kardomųjų priemonių yra užstatas, kuriam Å¡is procesas gali turėti tiesioginės įtakos. Suprastų, kad prevencinio poveikio priemonė bÅ«tų pareikÅ¡ta iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo nusikalstamumo užkardymui, tačiau tai visiÅ¡kai nepriimtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir esant suvaržytoms asmens teisėms ir laisvėms yra tariamai užkardomas nusikalstamumas pasinaudojant kitomis prievartos priemonėmis.

Jam nebuvo pateikta nei vieÅ¡a, nei įslaptinta informacija gintis nuo pareikÅ¡to oficialaus perspėjimo ir nebuvo paaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu Å¡is perspėjimas jam apskritai yra reiÅ¡kiamas. Pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose (Pocius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 35601/04, 2010-07-06; Užukauskas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 16964/04, 2010-07-06) pažymėjo, jog asmuo turi teisę į gynybÄ , jam turi bÅ«ti suteikta teisė gintis tiek nuo vieÅ¡os, tiek nuo įslaptintos informacijos pagrindu priimtų valstybės institucijų sprendimų.

Ä®slaptintais duomenimis negali bÅ«ti grindžiamas joks valstybinės institucijos sprendimas, ribojantis asmens laisves ir sukeliantis jam neigiamas pasekmes.PareiÅ¡kėjas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundÄ palaiko. Jis nėra susijęs su organizuotomis grupėmis. Nurodė, kad bendrauja telefonu su A. A., kai atvyksta iÅ¡ kito miesto. PraÅ¡o skundÄ tenkinti.PareiÅ¡kėjo R. S. atstovas advokatas Marius Zabita teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ palaiko. PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės rėmėsi argumentais, kurie nurodyti pareiÅ¡kėjo skunde.

Nurodė, kad pareiškėjo skunde minimas E. B., tačiau tai techninė klaida, kadangi oficialus perspėjimas pareikštas R. S. Ši klaida įsivėlė dėl to, kad buvo panaudotas tekstas iš kitos administracinės bylos (duomenys neskelbtini), kurioje buvo pripažinta, kad surinkti duomenys nebuvo pakankami asmeniui perspėti. Taip pat nurodė, kad klaida įsivėlė ir nurodant, kad skundžiamas nutarimas yra 2016 m., nutarimas yra 2017 m. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimu.

Nurodė, kad atsakovo prie atsiliepimo pateikti duomenys nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjÄ oficialiai perspėti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka, nes tie duomenys neįrodo, jog pareiÅ¡kėjas priklauso organizuoto nusikalstamumo dariniui, organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui. Atsakovo pateiktas 2017 m. kovo 28 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolas nieko neįrodo. 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas taip pat neįrodo pareiÅ¡kėjo priklausymo organizuotam dariniui.

Ä®slaptinta informacija neturėtų bÅ«ti laikoma įrodymu Å¡ioje byloje. Mano, kad 2017 m. kovo 15 d. nebuvo duomenų taikyti oficialų perspėjimÄ . PraÅ¡o vadovautis sprendimais administracinėse bylose Nr. I-294-353/2011, Nr. I-684-289/2013. PraÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovas Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 15–18) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas pritaikytas vadovaujantis ONUÄ® nuostatomis, kurios numato oficialaus perspėjimo sÄ vokÄ , skyrimo pagrindus bei tvarkÄ .

Taikant pareiÅ¡kėjui oficialų perspėjimÄ patikrinti ONUÄ® 4 straipsnio numatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai, t. y. ar duomenys (neįslaptinti ir įslaptinti) apie asmenį yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar gauti duomenys liudija asmens sÄ sajÄ su organizuotomis grupėmis ar jų nariais bei, ar Å¡ie ryÅ¡iai leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo gali daryti sunkius (labai sunkius) nusikaltimus. Oficialaus perspėjimo skyrimo teisiniame reglamentavime nėra apribojimų, pagal kuriuos ikiteisminius tyrimus atliekantys policijos pareigÅ«nai (skunde įvardijami subjektais, tiriančiais inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ) negalėtų taikyti ONUÄ® numatytų prevencinių poveikio priemonių.

Prevencines poveikio priemones taiko įgalioti policijos pareigÅ«nai. Å iaulių apskrities VPK KP ONTV pareigÅ«nai įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų apie R. S. ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis ir jų nariais bei padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali vykdyti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, ir bÅ«dami įgalioti taikyti oficialų perspėjimÄ bei jį taikydami pareiÅ¡kėjui, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, prevencinės poveikio priemonės taikymo formos ir tvarkos nepažeidė.

Pažymėjo, kad skunde minimo ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) metu surinkti duomenys ir kiti pareiškėjo akcentuojami duomenys apie ankstesnius teistumus yra gauti įstatymo nustatyta tvarka. Šios informacijos turinys asmens charakteristikos neiškreipia, o aiškiai parodo asmens ryšius su organizuotos grupės nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Aptariami duomenys atitinka ONUĮ 4 straipsnyje numatytus prevencinių priemonių, šiuo atveju oficialaus perspėjimo taikymo, pagrindus, dėl to jais remtis yra pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo aiškinimas, kad taip sunkinama jo procesinė padėtis, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad ONUÄ® nenumato, jog asmuo, kuriam taikomas oficialus perspėjimas, bÅ«tų supažindintas su duomenimis, kurių pagrindu jam yra pritaikyta Å¡i prevencinė poveikio priemonė. ONUÄ® numato oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kimo tvarkÄ ir pasekmes, o bÅ«tent 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasiraÅ¡yti, o 6 straipsnio 5 dalis įpareigoja, kad asmeniui turi bÅ«ti įteiktas oficialaus perspėjimo nuoraÅ¡as, bet ne nutarimas asmeniui taikyti prevencinę poveikio priemonę.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (bylos Nr. A63-128/2009, Nr. A525-224/2008), pabrėžtina, kad oficialiame perspėjime, atsižvelgus į operatyvinės veiklos metu (kriminalinės žvalgybos) gautos informacijos slaptÄ pobÅ«dį ir Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , neturi ir negali bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir Å¡ių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjas su jam taikytu oficialiu perspėjimu buvo supažindintas tinkamai, oficialaus perspėjimo nuoraÅ¡as jam įteiktas. Pagal ONUÄ® oficialus perspėjimas nėra prievartos priemonė ir neriboja perspėjamo asmens laisvių ir teisių. Tai yra ne bausmė, kuri pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ gali bÅ«ti skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui už nusikaltimo padarymÄ , bet prevencinė poveikio priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotÄ nusikalstamumÄ .

Paskyrus Å¡iÄ prevencinę poveikio priemonę asmuo nėra pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimÄ . Kaip jau minėta, R. S. oficialus perspėjimas paskirtas remiantis ONUÄ® 4 straipsnyje įtvirtintais prevencinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais, t. y. „ne tariamai užkardomas nusikalstamumas“, kaip nurodyta skunde, o kaip jau nurodyta, remiantis įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis (ne vien duomenimis, kuriais remiantis R. S. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius labai sunkų nusikaltimÄ , kuriuos akcentuoja pareiÅ¡kėjas, bet ir kitais duomenimis, dėl kurių jo atžvilgiu nėra vykdomas baudžiamasis persekiojimas) siekiama neleisti asmeniui padaryti sunkaus (ar labai sunkaus) nusikaltimo ir garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Dėl to skunde iÅ¡vardinti teiginiai, jog tai „papildoma priemonė, pakenksianti procesinei padėčiai“, kad tai „prievartos priemonė“, yra nepagrįsti. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Raimondo prieÅ¡ ItalijÄ ir Labita prieÅ¡ ItalijÄ pažymėjo, jog asmenims, įtariamiems priklausymu mafijai, yra teisėta taikyti prevencines priemones, įskaitant specialiÄ jÄ priežiÅ«rÄ , nes Å¡ių prevencinių priemonių paskirtis – nusikaltimų prevencija; [...] surinkti įrodymai, nors ir nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, gali patvirtinti pagrįstus bÅ«gÅ¡tavimus, kad Å¡ie asmenys gali daryti nusikaltimus ateityje.

Taikant oficialų perspėjimÄ pareiÅ¡kėjui buvo vadovaujamasi įslaptintais duomenimis, todėl atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumų iÅ¡aiÅ¡kinimus vertinant įslaptintus duomenis, kurie Å¡iuo atveju nėra vieninteliai duomenys (2014-10-08 LVAT sprendimas Nr. A-492-1448-14). Surinkti duomenys pagrįstai liudija, kad pareiÅ¡kėjui oficialus perspėjimas buvo pareikÅ¡tas ne be pagrindo, kad jau pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kiant ginčijamÄ oficialų perspėjimÄ buvo duomenų, jog jis linkęs daryti nusikaltimus ir jo atžvilgiu buvo bÅ«tina taikyti prevencinę priemonę siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.Atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai ArÅ«nas Kurapkis ir Vygandas Vilimas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovo atstovas ArÅ«nas Kurapkis teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės rėmėsi argumentais, kurie nurodyti atsiliepime. Ä®slaptina informacija, kuri pateikta tik teismui susipažinti, yra tik papildoma medžiaga. Kadangi įslaptintų dokumentų aktualumas nėra iÅ¡nykęs, jie nebuvo iÅ¡slaptinti. Nurodė, kad įstatymas nenustato laiko, per kurį reikia pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ . Nurodė, kad vadovaujasi LVAT 2014 m. spalio 8 d. sprendimu byloje Nr. A492-1448/2014. Be to, atsakovo atstovas Vygandas Vilimas dėl pareiÅ¡kėjo atstovo argumentų, kad duomenys gauti po oficialaus perspėjimo taikymo, nurodė, jog duomenys buvo gauti 2016 m. pabaigoje, o tik iÅ¡slaptinti buvo vėliau.PareiÅ¡kėjo R.

S. skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 16 d. oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 0617000000182 ir 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 40-IL-345 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“ teisėtumo bei pagrįstumo.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2003 m. gegužės 1 d., toliau – Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, Ä®statymas, ONUÄ®), kuris nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ (1 straipsnis).

Oficialus perspėjimas yra prevencinė poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma esant Å¡io įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal Ä®statymo 4 straipsnį (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1486 redakcija), Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Ä®statymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.ONUÄ® 6 straipsnio 1 dalis nurodo, kad policijos vadovas arba pavaduojantis policijos pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nurodytus duomenis, įgalioja policijos pareigÅ«nÄ pareikÅ¡ti asmeniui oficialų perspėjimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotojas RamÅ«nas Sarapas 2017 m. kovo 15 d. įgaliojo Å iaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiÄ jį tyrėjÄ VygandÄ VilimÄ pareikÅ¡ti R. S. oficialų perspėjimÄ (b. l. 23). Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raÅ¡tiÅ¡ku nutarimu, nutarimÄ patvirtina policijos įstaigos vadovas. Nutarimas taikyti pareiÅ¡kėjui oficialų perspėjimÄ patvirtintas Å iaulių AVPK virÅ¡ininko pavaduotojo (b. l. 21).

PareiÅ¡kėjas su oficialiu perspėjimu susipažino bei jo nuoraÅ¡Ä gavo 2017 m. kovo 16 d., patvirtindamas tai savo paraÅ¡u (b. l. 4). ONUÄ® 6 straipsnio 5 dalis numato pareigÄ Ä¯teikti asmeniui tik oficialaus perspėjimo nuoraÅ¡Ä .Byloje nustatyta, kad Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vygandas Vilimas 2017 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 40-IL-3435, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 3, 4 straipsniais, atsižvelgdamas į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietį R.

S., nutarė taikyti R. S. prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimÄ , nutarimÄ patvirtino Å iaulių AVPK virÅ¡ininko pavaduotojas (b. l. 21). Vykdant minėtÄ nutarimÄ , Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vygandas Vilimas, nurodydamas, kad R. S. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sÄ lygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiÅ¡kė R.

S. oficialų perspėjimÄ , kadangi jo veiksmai vertinti kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. PareiÅ¡kėjas ginčija Å¡ių aktų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose bylose (Nr. A143-405/2013, Nr. A143-863/2013), aiÅ¡kinant Ä®statymo 4 straipsnio taikymÄ , pažymima, kad Å¡ios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Be to, pagal svarstomÄ teisės normÄ nėra bÅ«tina, kad nurodytos informacijos surinkimas bÅ«tų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėjÄ . Tokia informacija gali bÅ«ti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebÅ«tinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimÄ gavusiu asmeniu. Tačiau Å¡ios informacijos turinys turi aiÅ¡kiai parodyti, kad asmuo turi ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryÅ¡ių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, jog Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Atsižvelgiant į informacijos slaptÄ pobÅ«dį, pastarųjų aplinkybių aiÅ¡kinimas sietinas su ABTÄ® 56 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumais. ABTÄ® 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Pasisakant dėl ABTÄ® 56 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, spręsdamas ABTÄ® 56 straipsnio 3 dalies (iki 2016 m. liepos 1 d.

ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalis) atitikimo Konstitucijai klausimÄ , 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas Å¡alims (vienai iÅ¡ jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. IÅ¡ esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kuriÄ asmens (pareiÅ¡kėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiÅ«riu gali bÅ«ti laikomas Å¡io straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai 2007-11-27 Meral prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33446/02, 32-39 p.; 2009-04-21 Miran prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2009-04-21 Topal prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 3055/04, 12-15 p.; 2008-12-16 Gulijev prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimas Nr. 10425/03).Atsižvelgiant į ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumus, Å¡ios kategorijos bylose buvo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Å¡io straipsnio taikymo:

1) nustatyti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurioms esant pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas Ä®statymo 3 ir 4 straipsniuose numatytas oficialus perspėjimas. Tai nustatęs, teismas, vadovaudamasis Å¡iomis taisyklėmis, turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti oficialų perspėjimÄ nepagrįstu;

2) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai yra patikimi ir pakankami tam, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡to oficialaus perspėjimo pagrįstumÄ Ä®statymo 4 straipsnio taikymo prasme. Tokiu atveju teismas, laikydamasis pakankamumo (užtektinumo) kriterijaus ir vadovaudamasis ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta bendro pobÅ«džio nuostata, kad valstybės ar tarnybos paslaptį sudarantys faktiniai duomenys (įrodymai) paprastai negali bÅ«ti laikomi įrodymais administracinėje byloje, taip pat turi atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalies taikymo prasme;

3) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai leidžia daryti pakankamai pagrįstÄ prielaidÄ apie Ä®statymo 4 straipsnyje nurodytus pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, tačiau jų nepakanka padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinumo taikyti pareiÅ¡kėjui Å¡iÄ prevencinę poveikio priemonę. Tokiais atvejais teismas turi motyvuotai pripažinti įslaptintÄ informacijÄ leistinu įrodymu administracinėje byloje ir jÄ Ä¯vertinti kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje.

AiÅ¡kindamas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnio taikymÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į aukščiau pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ dėl informacijos slaptumo, Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , taip pat Å¡io (5 str.) konstrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir Å¡ių veiksmų teisinė kvalifikacija (Nr. A525-224/2008, Nr. A662-1387/2009, Nr. A756-162/2010).

Ä®vertinęs, ar oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui paskirtas esant Ä®statymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju vykdant teisingumÄ turi bÅ«ti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažinus su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta kriminalinės žvalgybos informacija, kuria remiantis pareiÅ¡kėjui buvo taikytas oficialus perspėjimas, Å¡i medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas įrodymas (ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis), patvirtinantis pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is asmuo gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, kad oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad tik slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ , negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikÅ¡to oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais neįslaptintais vieÅ¡ais duomenimis, su kuriais susipažinti pareiÅ¡kėjui nebuvo jokių procesinių kliūčių ir kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiÅ¡kėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryÅ¡ius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla, o bÅ«tent pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje (labai sunkus nusikaltimas), 199 straipsnio 3 dalyje (sunkus nusikaltimas), 253 straipsnio 1 dalyje (apysunkis nusikaltimas), kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. B., V.

B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017 metų vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Olandijos Karalystėje neteisėtai įgijo, kaip įtariama, labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias paslėpė automobilio (duomenys neskelbtini), priekaboje (duomenys neskelbtini), įrengtoje ertmėje-slėptuvėje ir neteisėtai gabeno į Lietuvos RespublikÄ . 2017-02-22 apie 13.20 val. S. B., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Valstybės sienos apsaugos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardÄ , esančiÄ Salaperaugio k., Kalvarijos sav., nepateikė muitinės kontrolei ir tokiu bÅ«du per Lietuvos Respublikos sienÄ neteisėtai gabeno, kaip įtariama, labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų iki 2017-02-22 16.40 val., kol kratos metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė labai didelį kiekį, kaip įtariama, narkotinių ar psichotropinių medžiagų; kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ laikÄ iki 2017 m. vasario 22 d. 20.35 val. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai neturėdamas leidimo laikė, kaip įtariama, 22 vienetus Å¡audmenų, kol kratos metu Å¡iuos Å¡audmenis rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai (b. l. 55).

Be to, 2017 m. balandžio 26 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kontroliuojant telefoninius pokalbius iš jų galima suprasti, kad R. S. tarpininkauja A. A. įsigyjant psichotropines medžiagas iš G. C. (b. l. 27–28). Pareiškėjas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrauja telefonu su A. A., kai atvyksta iš kito miesto. Taip pat iš Universalios prevencinių priemonių taikymo registro ataskaitos matyti, kad G. C., be kita ko, dalyvauja kriminalinėje organizacijoje (b. l. 60).

A. A. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, kad „neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslÄ jas platinti, t. y. veikdamas bendrai su R. P. <...>“. OficialÅ«s perspėjimai pareiÅ¡kėjui R. S. taikyti keturis kartus, teismo įpareigojimai – penkis kartus (b. l. 64). Å iaulių AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad įstatymų nustatyta tvarka yra gauta duomenų apie R.

S. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (b. l. 25). Be to, ir kita atsakovo pateikta vieša informacija – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 29–33, 35–42, 43–48), Universali prevencinių priemonių taikymo registro ataskaita (b. l.

65) sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas nutarimo skirti oficialų perspėjimÄ priėmimo metu disponavo informacija apie pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius, suteikiančius pagrindÄ taikyti ONUÄ® numatytÄ prevencinę priemonę. Aptarti duomenys apie asmenų ryÅ¡ius bei įtarimus dėl daromų nusikalstamų veikų, taikytų priemonių nusikalstamų veikų užkardymui apimtis nagrinėjamu atveju sukuria pakankamas prielaidas byloje sprendžiant dėl prevencinio pobÅ«džio priemonių taikymo pareiÅ¡kėjui pagrįstumo pripažinti įslaptintÄ informacijÄ leistina įrodinėjimo priemone ir ja remtis.

Ä®slaptinta medžiaga buvo pateikta teisėjų kolegijai susipažinti. Ä®slaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobÅ«džio padarinių – reikalavimo asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų – atsiradimÄ . Teisėjų kolegijos vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, papildanti faktinius duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ ir padedanti visiÅ¡kai užtikrinti teisingumÄ .Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iÅ¡ viešųjų Å¡altinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 40-IL-3435 dėl prevencinių poveikio priemonių taikymo priimtas teisėtai, o oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui R.

S. paskirtas pagrįstai. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos. PareiÅ¡kėjo skundžiamas nutarimas ir oficialus perspėjimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.Teisėjų kolegijos vertinimu, aiÅ¡kinant Ä®statymo 5 straipsnio taikymÄ , atsižvelgiant į Ä®statymo 2 straipsnyje nurodytÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , taip pat į 5 straipsnio konstrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s nusikalstami susivienijimai, jų nariai, įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir tokių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodyti motyvai, jog pareiÅ¡kiant oficialų perspėjimÄ jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kodėl jis yra reiÅ¡kiamas ir kokius įstatymus jis pažeidžia, o taip pat nebuvo pateiktas ir nutarimas pareikÅ¡ti tokį perspėjimÄ , nebuvo suteikta galimybė apsiginti, nebuvo pateikta (nurodyta) vieÅ¡a ar slapta surinkta informacija, kuri bÅ«tų sudariusi prielaidÄ jį oficialiai perspėti vadovaujantis ONUÄ® 1, 4, 5 straipsniais, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad „oficialus perspėjimas kai jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas neatitinka Å¡io įstatymo paskirties ir yra papildoma priemonė, pakenksianti jo procesinei padėčiai baudžiamajame procese.

Be kita ko, ikiteisminiame tyrime jam yra taikytos kardomosios priemonės, kurios ir taip varžo jo teises. Viena iÅ¡ kardomųjų priemonių yra užstatas, kuriam Å¡is procesas gali turėti tiesioginės įtakos. Supranta, kad prevencinio poveikio priemonė bÅ«tų pareikÅ¡ta iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo nusikalstamumo užkardymui, tačiau tai visiÅ¡kai nepriimtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir esant suvaržytoms asmens teisėms ir laisvėms yra tariamai užkardomas nusikalstamumas pasinaudojant kitomis prievartos priemonėmis“.

Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reglamentuotų kardomųjų priemonių ir ONUÄ® reglamentuoto oficialaus perspėjimo skyrimo pagrindai bei tikslai skirtingi. Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinė priemonė, kuria pareiÅ¡kėjo teisių ar laisvių nesiekiama suvaržyti, o tik įspėti jį nedaryti teisės pažeidimų.Ä®vertinus byloje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 16 d. oficialaus perspėjimo Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 0617000000182 ir 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 40-IL-345 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjai                                                                                         Laisvutė Kartanaitė Arvydas Martinavičius Virginijus Stankevičius