7a3e13d2-d6f3-42f0-89f8-e5fd57409694 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                   Administracinė byla Nr. I-1134-437/12                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 38; 74                                                                                                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06175-2011-0 (S)                                                                                       VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS  TEISMAS                       S P R E N D I M A S                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2012 m sausio 30 d.                       Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš  Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjams D.

D., A. D., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovo atstovui Juliui Jasaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ Â pagal pareiÅ¡kėjų D. D. ir A. D. skundÄ Â atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,            n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas D.

D. prašo:

1. Ä®pareigoti atsakovę LR vyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ paneigti apie jį paskleistus ir jo garbę bei orumÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbiant dienraÅ¡tyje „Elektrėnų žinios“ tokio turinio tekstÄ : „LR Savivaldybių tarybų rinkimų metu apie D. D. paskleista informacija, jog jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, yra neteisinga; 2. Priteisti iÅ¡ atsakovės 30 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.           PareiÅ¡kėjas A. D. praÅ¡o:

1. Ä®pareigoti LR vyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ paneigti apie jį paskleistus ir jo garbę bei orumÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbiant dienraÅ¡tyje „Elektrėnų žinios“ tokio turinio tekstÄ : „LR Savivaldybių tarybų rinkimų metu apie A. D. paskleista informacija, jog jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, yra neteisinga“;

2. Priteisti iÅ¡Â atsakovės 30 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.           PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai siekė dalyvauti 2011-02-27 įvykusiuose vietos savivaldybių rinkimuose. Tuo tikslu privalėjo užpildyti kandidato anketÄ . Susipažinę su anketos duomenimis pareiÅ¡kėjai nustatė, kad pagal anketos 9 punktÄ privalės pateikti duomenis pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. nustato, jog „kiekvienas kandidatas turi vieÅ¡ai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11d.

Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sÄ raÅ¡u, prie kandidato pavardės turi bÅ«ti pažymėta:

„Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“. PareiÅ¡kėjai tvirtina abejoję kaip užpildyti kandidato anketos 9 p. D. D. savivaldybės rinkimų komisijoje buvo pateikta informacija, jog apie jo teistumÄ esÄ yra gauta informacija iÅ¡ Vokietijos. Dėl to D. D. dėl kandidato anketos 9 p. pildymo nusprendė konsultuotis LR vyriausiojoje rinkimų komisijoje.

LR vyriausioji rinkimų komisija iÅ¡aiÅ¡kino, jog D. D. esÄ tegu preliminariai nurodo, kad jis yra teistas, o jei Å¡i informacija nustatyta tvarka patikrinus nepasitvirtins, Vyriausioji rinkimų komisija paÅ¡alins tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ iÅ¡ kandidatų anketų. PareiÅ¡kėjas A. D. taip pat turėjo pagrįstų abejonių kaip jis turi užpildyti kandidato anketos 9 p. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip jie privalo užpildyti kandidato anketos 9 p., A. D. dar 2010-11-04 raÅ¡tu kreipėsi į VyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ .

Vyriausioji rinkimų komisija jokio paaiÅ¡kinimo nepateikė, o vietoj atsakymo savo internetiniame puslapyje įdėjo LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. tekstÄ . Tuomet pareiÅ¡kėjai susiskambino su VyriausiÄ ja rinkimų komisija ir jos darbuotoja patikino, jog jei A. D. turi abejonių, tokiu atveju reikia žymėti „Taip“, o paaiÅ¡kėjus kad anketos 9 punkte reikia žymėti „Ne“, pakeisti anketos duomenis nekils problemų.Siekdami dalyvauti rinkimuose į Elektrėnų savivaldybę ir vadovaudamiesi minėtu Vyriausiosios rinkimų komisijos darbuotojos paaiÅ¡kinimu, pareiÅ¡kėjai nustatytais terminais pateikė pareikÅ¡tinius dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Abiejų pareiÅ¡kėjų anketose 9 p. buvo nurodyta, jog jie teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos. D. D. pildydamas kandidato anketos 9 p. nurodė, jog „dalyvavau dvejuose rinkimuose ir 9 punktÄ pildžiau ne, esu gavęs baudÄ Vokietijoje ir nežinau kaip jie tai traktuoja, vrk darbuotoja sakė kad viskas yra tikrinama ir kai nėra duomenų pakeičia į ne, paraÅ¡iau taip, kad nekiltų nesklandumų“.LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 2 d. nustato, jog jeigu kandidatas neįvykdė Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d.

įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimÄ . Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia savivaldybės tarybos nario įgaliojimus.

Å ie reikalavimai netaikomi ir rinkimų komisijos atitinkamų veiksmų nesiima, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.Realizuodama savo įgalinimus pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 2 d., LR vyriausioji rinkimų komisija turėjo patikrinti ir nustatyti Å¡iuos juridinius faktus:1)             nustatyti asmenis kurie atitinka LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. sÄ lygas (t.y. asmenis, kurių atžvilgiu yra po 1990 m. kovo 11d.

įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo);2)             ar asmuo Å¡iÄ aplinkybę nurodė kandidatų į savivaldybių tarybų narius anketos 9 p. nustatydama ar kandidatas nurodė apie savo nuteisimo po 1990 m. kovo 11d. arba nuteisimo dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo faktÄ , komisija užsisako duomenis iÅ¡ Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos.

Å ių duomenų pagrindų Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia, kurie asmenys atitinka LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. ir kurie neatitinka.LR vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustato, jog Vyriausioji rinkimų komisija privalo „užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais“. Realizuodama savo pareigÄ užtikrinti lygiÄ rinkimų teisę, Vyriausioji rinkimų komisija turėjo patikrinti ne tik duomenis tų asmenų, kurie apie savo nusikalstamas veikas nieko nenurodė, bet ir anketinius 9 p. duomenis tų asmenų, kurie dėl įvairių priežasčių neteisingai nurodė, jog teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos.

Atsakovė, tikrindama duomenis, galėjo ir privalėjo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjai pagal oficialius duomenis ir kandidato anketos 9 p. prasme yra neteisti. Å ios savo pareigos ji neatliko.Pažymi, jog pareiÅ¡kėjai buvo suklaidinti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauto neteisingo patarimo. Tai įrodo pvz. D. D. padarytas prieraÅ¡as prie kandidato anketos 9 p.: „dalyvavau dvejuose rinkimuose ir 9 punktÄ pildžiau ne, esu gavęs baudÄ Vokietijoje ir nežinau kaip jie tai traktuoja, vrk darbuotoja sakė kad viskas yra tikrinama ir kai nėra duomenų pakeičia į ne, paraÅ¡iau taip, kad nekiltų nesklandumų“.

Todėl kandidatų anketų 9 p. neteisingai nurodė jog teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos. Å i pareiÅ¡kėjų anketų 9 p. nurodyta informacija buvo nustatyta tvarka įtraukta į rinkimų komisijos leidžiamus knygelę, kandidato plakatÄ , taip pat plakatÄ su kandidatų sÄ raÅ¡u.Siekdami iÅ¡taisyti padėtį, pareiÅ¡kėjai nustatyta tvarka iÅ¡siėmė pažymas iÅ¡ Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. A. D. Å¡iÄ pažymÄ iÅ¡siėmė 2011-02-15, D.

D. – 2011-03-03. Pažymose nurodyta, jog pareiškėjai yra neteisti. LR vyriausioji rinkimų komisija šiuos duomenis turėjo, arba galėjo juos turėti, tačiau nepaisant to, jos sprendimu buvo pažymėta, kad pareiškėjų atžvilgiu yra įsiteisėję teismo nuosprendžiai dėl nusikalstamos veikos. Nepaisant pareiškėjų skundų, kad tokios informacijos neskelbtų, Vyriausioji rinkimų komisija ištaisyti padėtį atsisakė. Pareiškėjai kreipėsi pagalbos į aukštas pareigas užimančius asmenis, kurie kalbėjo su VRK pirmininku Z.

V.. Å io pokalbio metu Z. V. teigė, jog VRK turi savo duomenų bazę, nors iÅ¡ tiesų VRK tokios duomenų bazės neturi. PareiÅ¡kėjai tvirtina, kad jie dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veikimo ir neveikimo patyrė ženkliÄ neturtinę žalÄ . Vyriausiosios rinkimų komisijos paskleista informacija neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjai yra neteisti ir Å¡iÄ aplinkybę įrodo jų gautos pažymos iÅ¡ Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Savo neteisėtu ir kaltu neveikimu LR vyriausioji rinkimų komisija pareiÅ¡kėjams padarė didelę neturtinę žalÄ , t.y. pareiÅ¡kėjai buvo neteisingai apibÅ«dinti Elektrėnų savivaldybės elektorato akyse, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, buvo nepagrįstai pabloginta jų reputacija.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civ. byloje Nr. 3K-3-394/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, jog „teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymi, jog dėl Å¡io paskelbimo atsiradusios pasekmės buvo skaudžios: tam, kad gautų mandatų Elektrėnų savivaldybėje jiems pritrÅ«ko 50 balsų, pareiÅ¡kėjai buvo nepagrįstai apjuodinti viso Elektrėnų m. rinkėjų akyse, buvo visiÅ¡kai sugadinta jų, kaip politinių veikėjų, reputacija.

Dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) buvo suduotas skaudus smÅ«gis 15-20 m. sunkia politine veikla užsidirbtai pareiÅ¡kėjų reputacijai. Vyriausioji rinkimų komisija yra tiesiogiai atsakinga dėl to, kad turėdama pareigÄ patikrinti ar teisingai užpildytas kandidato anketos 9 p,. ir pažadėjusi tai padaryti, ji Å¡ios savo pareigos neatliko; atsakovė yra biudžetinė įstaiga, todėl jos turtinė padėtis yra labai gera; teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principai reikalauja, kad neturtinės žalos atlyginimas pastaruoju atveju nebÅ«tų simbolinis. PraÅ¡o priteisti iÅ¡Â atsakovės kiekvienam po 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjai pažymi, kad LR vyriausioji rinkimų komisija nėra visuomenės informavimo priemonė LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 82 d. prasme, jos veikla reglamentuota visiÅ¡kai kitais teisės aktais, todėl Å¡iuo atveju ikiteisminė ginčo stadija neprivaloma. Nepaisant to, pareiÅ¡kėjai turi teisę reikalauti, kad atsakovė bÅ«tų įpareigota paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jų garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės.D.

D. ir A. D. kreipėsi į VRK su praÅ¡ymu dėl neteisingos informacijos paneigimo. Atsakovė nesutinka, kad ji dėl savo kaltės paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjus. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai ir  jų atstovas skundÄ Â palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais.Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime pareiÅ¡kėjų skundÄ Â praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ Â (b.l. 63-66). PaaiaÅ¡kina, kad iÅ¡ VRK interneto tinklalapyje pateiktos informacijos matyti, kad D.

D. ir A. D. dalyvavo 2011-02-27 vykusių savivaldybių tarybų rinkimuose, kuriuose jie buvo iÅ¡kelti partijos „Jaunoji Lietuva“ kandidatais į Elektrėnų savivaldybės tarybÄ Elektrėnų savivaldybės rinkimų apygardoje Nr.8, gavo atitinkamai 206 ir 115 rinkėjų balsų, o partija „Jaunoji Lietuva“, iÅ¡ viso gavusi 312 rinkėjų balsų (3,76 %), mandatų negavo. Vadovaujantis STRÄ® 35 str. 4 d., partija turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai dokumentus, tarp jų ir paties kandidato užpildytÄ kandidato į savivaldybės tarybos narius anketÄ .

Vadovaujantis STRĮ 35 str. 12 d., šioje anketoje kandidatu keliamas asmuo pats turi įrašyti atitinkamus duomenis, taip pat atsakyti į šio įstatymo 89 str. nurodytus klausimus ir pasirašyti. Vadovaujantis STRĮ 36 str. 3 d., tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 str. reikalavimus; prireikus VRK gali kreiptis pagalbos į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui duomenis.

Vadovaujantis STRÄ® 42 str. 1 d., likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų VRK paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančių partijų, partijų koalicijų, iÅ¡sikėlusių kandidatų, iÅ¡sikėlusių kandidatų jungtinius sÄ raÅ¡us, partijoms burtais nustatytus rinkimų numerius, iÅ¡sikėlusiems kandidatams burtais rezervuotus rinkimų numerius, kandidatų sÄ raÅ¡us ir kandidatus. Vadovaujantis STRÄ® 42 str. 4 d., likus ne mažiau kaip 18 dienų iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisija rinkimuose iÅ¡sikėlusių kandidatų, iÅ¡sikėlusių kandidatų jungtinius sÄ raÅ¡us, partijų kandidatų sÄ raÅ¡us (jungtinius sÄ raÅ¡us) ir kandidatų rinkimų numerius.Vadovaujantis STRÄ® 89 str. 1 d., „kiekvienas kandidatas turi vieÅ¡ai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sÄ raÅ¡u, prie kandidato pavardės turi bÅ«ti pažymėta „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“.

Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo buvo okupacinio režimo teismo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.“ PareiÅ¡kėjas A. D., pildydamas kandidato anketos 9 p. dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. iÅ¡dėstytų reikalavimų, įrašė atsakymÄ â€žTaip“ ir papildomai nurodė „Sovietų sÄ jungos buvau persekiojimas ir sukurpė bylÄ â€œ. D. D., pildydamas kandidato anketos 9 p. dėl Savivaldybių tarybų rinkimų 89 str. 1 d. iÅ¡dėstytų reikalavimų, įrašė atsakymÄ â€žTaip“ ir papildomai nurodė „Dalyvavau dviejuose rinkimuose ir 9 punktÄ pildžiau ne, esu gavęs baudÄ Vokietijoje ir nežinau kaip jie traktuoja, vrk darbuotoja sakė, kad viskas yra tikrinama ir kai nėra duomenų pakeičia į ne, paraÅ¡iau taip, kad nekiltų nesklandumų“.

Minėtos kandidatų anketos buvo paskelbtos VRK internetiniame tinklalapyje.PaaiÅ¡kina, kad bÅ«tina patirtos žalos atlyginimo sÄ lyga yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d., 6.271 str. 1 d.) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp tokių veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). PareiÅ¡kėjai skunde nepagrįstai nurodo, kad VRK turėjo patikrinti ir nustatyti ne tik tai, ar kandidatuojantys asmenys atitinka STRÄ® 89 str. 1 d. nurodytas sÄ lygas, bet taip pat ir asmenų, kurie kandidato anketos 9 p. neteisingai nurodė, jog teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, anketos duomenų teisingumÄ .

Tokie argumentai nėra pagrįsti nuoroda į teisės aktus. VRK, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, gali atlikti ir atlieka visus veiksmus tik savo įgaliojimų ribose ir negali jų virÅ¡yti. VRK, vadovaudamasi STRÄ® 89 str. nuostatomis ir realizuodama savo įgaliojimus rinkimų organizavimo srityje, paskelbia kandidato užpildytÄ anketÄ ir patikrina tik faktÄ , ar kandidatuojantis asmuo nenuslėpė nuo rinkėjų, kad buvo teismo nuteistas, ir, nustačiusi tokiÄ aplinkybę, taiko įstatyme nustatytas sankcijas.

VRK nėra įgaliota tikrinti kandidatų anketose nurodomų kitokių faktų, taip pat aplinkybių pilnumo ar teisingumo, iÅ¡skyrus atvejus, kai VRK tai įpareigoja daryti teisės aktai arba kai dėl tokių faktų ar aplinkybių nurodymo (pavieÅ¡inimo) kandidatų pareiÅ¡kiniuose dokumentuose gali bÅ«ti pažeistos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai. Tai reiÅ¡kia, kad VRK nėra atsakinga už kandidatų skelbiamų duomenų teisingumÄ tais atvejais, kai jie patys save apkalba. STRÄ® 35 str. reglamentuoja pareiÅ¡kinių dokumentų pateikimo sÄ lygas ir tvarkÄ , o 41 str. - pareiÅ¡kinių dokumentų atÅ¡aukimo ir papildymo tvarkÄ ir sÄ lygas, tačiau įstatymas nenumato galimybės pačiai VRK taisyti pareiÅ¡kiniuose dokumentuose nurodytus duomenis.

Nagrinėjamu atveju visi VRK veiksmai buvo atlikti, laikantis įstatymų reikalavimų. Pažymi, kad Vyriausioji rinkimų komisija, siekdama nustatyti asmenis, neįvykdžiusius Seimo rinkimų įstatymo reikalavimo ir kurie kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nepaskelbė, kad po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, užklausė Informatikos ir ryÅ¡ių departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie jų turimÄ informacijÄ .

Tarp kitų asmenų Informatikos ir ryÅ¡ių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė 2011-02-02 pažymÄ , kad D. D. 2002 m. užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažint kaltu dėl nusikalstamos veikos.PareiÅ¡kėjų motyvai, kad jie buvo suklaidinti, gavę iÅ¡ VRK darbuotojos neteisingÄ patarimÄ dėl anketos pildymo, teisinės reikÅ¡mės neturi, nes sprendimÄ , kaip pildyti anketÄ , priėmė patys pareiÅ¡kėjai savarankiÅ¡kai, skunde nenurodoma, nei kas, nei kada, nei kokio turinio patarimÄ davė, todėl Å¡ių aplinkybių tikrumo apskritai neįmanoma patikrinti.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjų skundÄ Â prašė atmesti kaip nepagrįstÄ Â atsiliepimo į skundÄ Â motyvais.Skundas atmestinas.  Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai dalyvavo 2011-02-27 įvykusiuose vietos savivaldybių rinkimuose.

Tuo tikslu užpildė kandidato  į savivaldybės tarybos narius anketas. Pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų 89 str. 1 d., kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo.

Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sÄ raÅ¡u, prie kandidato pavardės turi bÅ«ti pažymėta „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo buvo okupacinio režimo teismo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. PareiÅ¡kėjas A. D., pildydamas kandidato anketos 9 punkte dėl savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str. 1 d. iÅ¡dėstytų reikalavimų, įrašė atsakymÄ â€žTaip“ ir patikslino:

„Sovietų sÄ jungos buvau persekiojamas ir sukurpė bylÄ â€œÂ (b.l. 67-68). PareiÅ¡kėjas D. D., kandidato anketos 9 punkte dėl įrašė „Taip“ ir patikslino „Dalyvavau dviejuose rinkimuose ir 9 punktÄ pildžiau ne, esu gavęs baudÄ Vokietijoje ir nežinau kaip jie traktuoja, vrk darbuotoja sakė, kad viskas yra tikrinama ir kai nėra duomenų pakeičia į ne, paraÅ¡iau taip, kad nekiltų nesklandumų“. Informacija apie pareiÅ¡kėjų teistumÄ buvo perkelta į atsakovės internetinį tinklalapį, taip pat – patalpinta rinkiminiame buklete (b.l. 88). PareiÅ¡kėjai tvirtina, kad atsakovė privalėjo patikrinti  duomenis dėl jų teistumo, ir, nustačiusi, jog pareiÅ¡kėjai yra neteisti, neplatinti rinkiminiuose dokumentuose tikrovės neatitinkančios ir juos žeminančios informacijos dėl teistumo.

Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-02-15 pažymoje, adresuotoje A. D., nurodoma, kad įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2011-02-14 duomenimis, šiam pareiÅ¡kėjui nepradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis neteistas (b.l. 18). PažymÄ Â apie tai, kad pareiÅ¡kėjas  D. D. neteistas, minėta institucija iÅ¡davė 2011-03-03 (b.l. 19). PareiÅ¡kėjai siekia, kad bÅ«tų paneigta, jų žodžiais, tikrovės neatitinkanti, juos žeminanti informacija, taip pat siekia prisiteisti neturtinę žalÄ .Pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 str. 4 d. 2 p. partija, šalia kitų dokumentų, turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai paties kandidato užpildytÄ kandidato į savivaldybės tarybos narius anketÄ .Pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 str. 12 d. kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar iÅ¡sikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius, pats turi įraÅ¡yti Å¡iuos duomenis: vardÄ , pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę dėl nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodÄ , gimimo datÄ , nuolatinės gyvenamosios vietos adresÄ , ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomÄ jÄ karo arba alternatyviÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ , neišėjęs į atsargÄ ar pensijÄ profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigÅ«nas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, atsakyti į Å¡io įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasiraÅ¡yti.

Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra. Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.             Pagal LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 str. 1 d. partija, partijų koalicija, kandidatas ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų turi teisę atšaukti visus savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį.

Apie tai partija ar partijų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai turi praneÅ¡ti pareiÅ¡kimu, o kandidatas – notarine tvarka patvirtintu pareiÅ¡kimu ir informuoti atitinkamus atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Bylos duomenimis, rinkimai į vietos savivaldos rinkimus vyko 2011-02-27. Naujus pareiÅ¡kinius dokumentus keičiant kandidatų eilę kandidatų sÄ raÅ¡e arba keliant naujus kandidatus galima teikti iki Å¡iame įstatyme nustatyto pareiÅ¡kinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai į atsakovę su notarine tvarka patvirtintu dokumentu dėl dokumentų, ar jų dalies atÅ¡aukimo, iki Å¡iame įstatyme nustatyto pareiÅ¡kinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nesikreipė. Atsakovei įstatymas nenumato galimybės taisyti kandidatų pareiÅ¡kiniuose dokumentuose nurodytų duomenų. Darytina iÅ¡vada, jog kandidatai yra patys atsakingi už duomenų, įraÅ¡ytų pareiÅ¡kiniuose dokumentuose, tikslumÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai atsakovės darbuotojų bÅ«tų buvę suklaidinti.

PareiÅ¡kėjų reikalavimų dalis dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus atmetama kaip nepagrįsta, nes nenustatyta, kad atsakovė neveikė taip, kaip privalėjo veikti, kandidato anketÄ Â pildo ir nustatyta tvarka gali keisti tik patys kandidatai. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmetami.Pagal LR CK 6.271 str. 1 d. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal  LR CK 6.271 str. 4 d. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.             LR administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis nustato netinkamos šalies pakeitimo tvarkÄ .

Jame pasisakyta, kad teismas, nustačius jog  skundas (praÅ¡ymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, turi teisę pareiÅ¡kėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiÅ¡kėju arba atsakovu. Jeigu pareiÅ¡kėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o teismo iÅ¡kviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. 2011-12-14 teismo posėdyje atsakove į procesÄ Â Ä¯traukta ir Lietuvos valstybė, atstovaujama LR vyriausiosios rinkimų komisijos (b.l. 83-84). Abu pareiÅ¡kėjai 2012-01-19 teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad žalos atlyginimÄ Â praÅ¡o priteisti iÅ¡Â LR vyriausiosios rinkimų komisijos, bet ne iÅ¡Â Lietuvos valstybės, skundo netikslino. 2012-01-19 teismo posėdžio metu Lietuvos valstybė, atstovaujama LR vyriausiosios rinkimų komisijos, teismo nutartimi, iÅ¡Â atsakovių buvo paÅ¡alinta.

Taigi, teismas savo procesinę pareigÄ , numatytÄ Â LR administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje, atliko. PareiÅ¡kėjai reikalavimÄ Â dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kė ne tam atsakovui, ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas  skundui atmesti.          Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta,  ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88  str. 1 p.,  127 str. 1 d., 129 str.,          n u s p r e n d ė:                      PareiÅ¡kėjų D.

D. ir A. D. skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai.          Teisėjai                                        Raimondas Blauzdžius                                                              Liuda Arlauskienė                                                              Liudmila Zaborovska