7a3ba2d6-fa0b-47c8-a2ab-a3eaf7abab19 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-683-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02395-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1(S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-16) nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas laikotarpyje nuo 2016-08-30 iki 2016-09-12 perpildytoje kameroje. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas buvo dvi lovos (gultai) dviejų aukÅ¡tų, trys spintelės, stalas, du suoliukai, sanitarinis mazgas, kurie užimdavo didelę dalį kameros ploto.

Tualetas buvo atviras, atskirtas tik plona skardine sienele, sklido nemalonÅ«s kvapai. Indai buvo sulankstyti, kiauri. Pasivaikščiojimo kiemai buvo per maži, rÅ«bus skalbdavo kameroje, džiovindavo virÅ¡ tualeto ant virvių, nebuvo Å¡ilto vandens, o į duÅ¡Ä vesdavo tik vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių. Kamerose Å¡alta, ventiliacija neveikė, drėgna, tamsu. Maitinimas buvo netinkamas, porcijos mažos. Taip pat nebuvo suteikta galimybė žiÅ«rėti televizorių, nes įsijungti televizorių buvo sudaryta tik vienam asmeniui.

PareiÅ¡kėjui prasidėjo depresija, kreipėsi į psichologus, gydytojus, nes prasidėjo galvos skausmai, raumenų traukimas, trÅ«kčiojo akis, nebuvo skirtas tinkamas gydymas ir neatliko jokių tyrimų. Be to, kamerose kartu su pareiÅ¡kėjo buvo kalinami ir asmenys sergantys ŽIV. PareigÅ«nai taip pat elgėsi netinkamai, kėlė tarp nuteistųjų provokacijas. Tokiais veiksmais atsakovas žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , kankino, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , depresijÄ .

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-25) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui visÄ kalinimo laikotarpį teko nuo 3,78 iki 5,03 kv. m ploto. Be to, kameroje yra kintantis nuteistųjų skaičius. Sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis teisės aktais. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kamerose buvo Å¡alta, tačiau jis kalėjo rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais Å¡iltuoju metų laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas nesiskundė dėl kamerų higieninių sÄ lygų nei administracijai, nei Kauno visuomenės sveikatos centrui.

Ä®rengti sanitarinius mazgus atskirose patalpose Kauno TI reikalinga atlikti pastato ir patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl reikalavimas įrengti atskirose patalpose sanitarinius mazgus yra netaikomas. Sanitariniai mazgai turi atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , užtikrinančiÄ tinkamÄ kamerų oro kokybę. Sanitarinis mazgas atskirtas nuo kameros 2,1 m aukščio atitvarais. Kamerose įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai bei vakarais ir rytais įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas.

Taip pat papraÅ¡ius nuteistiesiems įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas ir dienos metu. PareiÅ¡kėjas dėl kameros apÅ¡vietimo jokių praÅ¡ymų neteikė administracijai. PareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisės pasivaikščioti vienÄ valanda kieme kaip tai numato teisės aktai. Taip pat nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti, mankÅ¡tintis. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo užtikrinta galimybė maudytis vienÄ kartÄ per savaitę 15 min. duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį kalėjo kameroje Nr. 170, kuri ventiliuojama per atidaromÄ langÄ , o iÅ¡ sanitarinio mazgo- mechaninė ventiliacija.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo gyventi su nerÅ«kančiais arba perkelti į kitÄ kamerÄ administracijai nepateikė. Taip pat atsakovas nurodė, jog nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su ŽIV užsikrėtusiais asmenimis, tokių skundų administracijai pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs. Pirminis psichologinis vertinimas vyksta ne nuteistojo iniciatyva, o vykdant teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis kreipėsi į psichologÄ atmestini. PareiÅ¡kėjo skundas dalyje paliktinas nenagrinėtinu, o kitoje dalyje atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kameros neatitiko higienos reikalavimų.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpyje nuo 2016-08-30 iki 2016-09-20 (b. l. 27).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto. Atsakovo atstovo pateiktos 2017-02-27 pažymos Nr. 11-909 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI ( b. l.

27) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo kalinamas kameroje Nr. 170, kurioje reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos buvo užtikrintas ginčo laikotarpiu. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv. m, buvo užtikrinta. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali ploto norma, yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę dalį kamerų gyvenamojo ploto užėmė baldai bei kiti įrenginiai, dėl ko pareiÅ¡kėjui trÅ«ko laisvos erdvės, negalėjo judėti. Teismas akcentuoja, kad pagal Ä®sakymo 1.3.1 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerose teko ne mažiau kaip 3,78 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡o (b. l. 52-54) 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta. Akcentuotina tai, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemelio ploto normos. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie Kauno tardymo izoliatoriuje įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius – įstaigoje įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,08 kv. m iki 17,43 kv. m, dvejuose kiemeliuose įrengta sporto įranga.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, minėtas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktos foto nuotraukos (b. l. 55,58). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti bei į tai, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad duÅ¡e prausimuisi skiriama tik 15 minučių per savaitę.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d.

įsakymu Nr. 1-209 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o 13, 14 punktus, kiekvienam suimtajam ir nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti duÅ¡u ir, esant atitinkamoms sÄ lygoms, t. y. kai nuteistųjų ir suimtųjų skaičius didesnis, naudojimosi duÅ¡u terminas gali bÅ«ti pratęstas 10 min. (b. l. 40-41). Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas bÅ«tų pažeidęs paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl prausimosi laiko prailginimo, ar dėl to, kad jis nespėjo nusiprausti, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laikÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę nusiprausti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje, kurioje jis kalėjo, buvo Å¡alta, drėgna bei buvo netinkama ventiliacija, tačiau į bylÄ nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo į bylÄ pateiktos kameros lango foto lentelės (b. l. 33, 35) patvirtina, kad ventiliacijos orlaidės kamerose yra ir jos gali bÅ«ti uždarytos arba atidarytos.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 17 punkte reglamentuota, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.

Taip pat, pateiktoje nuotraukoje matyti, kad kameroje Å¡viesa sklinda nuo lango ir nuo Å¡viesos Å¡altinių pritvirtintų prie lubų, tad pareiÅ¡kėjo argumentai, kad patalpose trÅ«ko oro ir Å¡viesos yra atmestini. Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kameroje buvo Å¡alta, teismo vertinimu, kadangi ginčo laikotarpis yra Å¡iltuoju metu laiku, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡alčio kameroje yra atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių jog patalpoje buvo drėgna, pagal byloje pateiktus duomenis – Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡Ä , asmenys esantys kameroje yra patys atsakingi už joje palaikomÄ Å¡varÄ ir tvarkÄ .

Byloje nėra duomenų jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis jog kameroje yra drėgmė, prašęs priemonių Å¡iam nepatogumui spręsti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai jog kameroje buvo drėgna yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina taip pat iÅ¡ to, jog kamerose nebuvo Å¡ilto vandens. Dėl Å¡ilto vandens tiekimo kamerose pastebėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimo kamerose įrengti Å¡ilto vandens tiekimo sistemÄ , teismas neturi pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų pažeidimÄ ir Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog sanitarinis mazgas buvo atviras ir atskirtas tik plona skardine sienele bei iÅ¡ jo sklido smarvė, buvo netinkama ventiliacija.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. liepos 17 d.) 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktÄ Å¡ios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Taisyklių 14.5. numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tardymo izoliatoriaus kameros sanitarinio mazgo patalpa yra atskirta nuo gyvenamosios patalpos 2,1 m. aukščio atitvarais, joje įrengtas unitazas bei Å¡i patalpa turi atskirÄ nuo gyvenamosios patalpos oro Å¡alinimo sistemÄ (b. l. 36-39), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų sanitarinio mazgo įrengimo esant minėtam teisiniam reglamentavimui atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog tekdavo plauti ir džiovinti rÅ«bus kameroje.

Atsakovo atstovas pateikė Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡Ä (b. l. 50-51), kuriame numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji turi teisę kartÄ per savaitę pasinaudoti skalbimo paslaugomis. Be to, iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengtos skalbinių džiovyklos (b .l. 36). Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad skalbdavo kameroje ir joje džiovindavo rÅ«bus, bet visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat tvirtino, kad Kauno TI pareigÅ«nų elgesys buvo netinkamas, tyčiniais veiksmais buvo sudaromos konfliktinės situacijos, provokacijos tarp kalinamųjų asmenų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobÅ«džio, nes jis nenurodė, kokie konkretÅ«s pareigÅ«nai, kokiais veiksmais sudarė konfliktines situacijas, provokavo nuteistuosius, nenurodė konkretaus su pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu susijusio atvejo, todėl bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, jog maitinimas buvo netinkamas, mažos porcijos, indai sulankstyti, kiauri, negalėdavo kameroje žiÅ«rėti televizoriaus bei buvo kalinamas su asmenimis sergančiais ŽIV.

PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai ir nekonkrečiai nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė. Todėl darytina iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių ir dėl to, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nustatyti negalima bei dėl to, jog pareiÅ¡kėjas dėl minėtų aplinkybių skundų nei administracijai, nei kitoms institucijoms neteikė, neindividualizavo Å¡ių pažeidimų teismui, todėl tokios aplinkybės atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas padarytÄ neturtinę žalÄ kildino ir iÅ¡ atsakovo veiksmų, nesuteikiant jam tinkamų gydymo paslaugų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iÅ¡ administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ , ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iÅ¡ kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalis).Å iuo atveju pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , padarytÄ iÅ¡ esmės nesuteikiant pareiÅ¡kėjui tinkamos asmens sveikatos priežiÅ«ros pagalbos.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014).

Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalÄ dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo teismingumo, laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, turinti vieÅ¡osios įstaigos statusÄ , pati savaime nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 dalis);

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTÄ®) 105 straipsnio 1 punktÄ teismas skundÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti.

Todėl teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ apimtimi dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų palieka nenagrinėtÄ .Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014-02-18. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014).

Tai, kad, pareiÅ¡kėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. ABTÄ® nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Kauno tardymo izoliatorių buvo atliktas pagal teisės aktus pirminis psichologinis vertinimas (b. l. 18 ).

Taip pat buvo vienÄ kartÄ apžiÅ«rėtas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialisto dėl galvos skausmo, akies raumens trÅ«kčiojimo (b. l. 28-32). Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas prieÅ¡taravimų dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie jo sveikatos bÅ«klę neginčijo, todėl tikėtina atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ nurodytomis aplinkybėmis, jog pareiÅ¡kėjo kreipimasis į Kauno TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojÄ Â nebuvo sÄ lygotas kalinimo sÄ lygų Kauno TI.

Ä®vertinus byloje esamus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo psichinei ar fizinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ , dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                Jolanta Medvedevienė