7a3a497e-8445-4ee5-a0f4-e42f85507f44 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-915-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00451-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 1.37.2.3. 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas teismui pateiktu skundu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK), priteisti 4299,40 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis Utenos AVPK Visagino policijos komisariato (toliau – ir Visagino PK) areÅ¡tinėje.PareiÅ¡kėjas skunde, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. (viso 55 paras) buvo laikomas Visagino PK areÅ¡tinės kamerose, pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nuostatas. Paaiškino, kad Visagino PK areštinės kamerose sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės nebuvo dezinfekuojamos ir plaunamos karštu vandeniu. Areštinės kamerose laikomi asmenys nebuvo aprūpinti valymo inventoriumi bei valymo (dezinfekavimo) priemonėmis. Visagino PK areštinės pareigūnai pareiškėjui yra paaiškinę, jog areštinėje yra tik vienas valymo inventorius, todėl atsižvelgiant į tai, jog juo naudodavosi ir kiti areštinėje laikomi asmenys, pareiškėjui paprašius, jis ne visada būdavo pateikiamas iškarto, todėl tekdavo laukti kelias valandas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jis buvo laikomas purvinose, neiÅ¡valytose Visagino PK areÅ¡tinės kamerose, antisanitarinėmis, sveikatai pavojingomis sÄ lygomis, kurios pareiÅ¡kėjui sukėlė baimę, depresijÄ , pažeminimÄ , nemigÄ . Taip pat nurodė, kad Visagino PK areÅ¡tinėje įrengtos trys trumpalaikio laikymo patalpos, kurių plotas yra 1,73 kv. m., 0,85 kv. m., 1,80 kv. m. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iose patalpose daug kartų buvo laikomas stovint su dar 2-3 asmenimis apytiksliai po dvi valandas.

Dėl tokių laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas jautė baimę, depresijÄ , stresÄ , pažeminimÄ , didelį nuovargį. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovo atstovas, neužtikrindamas tinkamų laikymų sÄ lygų, pažeidė Higienos normos HN 37:2009 nuostatas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ atlyginti neturtinę žalÄ , priteisiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ pinigų sumÄ .Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepime (8-11 b. l.) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutinka, todėl prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Patikslino, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. buvo sulaikytas ir patalpintas Utenos AVPK Visagino PK areštinėje ir joje laikomas iki 2012 m. lapkričio 20 d., vėliau į Visagino PK areštinę pareiškėjas buvo etapuotas ir laikomas vienas kameroje Nr. 14 nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d.; taip pat laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. kovo 20 d., nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. balandžio 24 d., nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2013 m. birželio 5 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 11 iki 2013 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4 su dar dviem asmenimis; taip pat nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 8 ir nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis.

PaaiÅ¡kino, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ , Visagino PK areÅ¡tinės kamerose laikomiems asmenims papraÅ¡ius, pareigÅ«nai pateikia valymo priemones ir inventorių (Å¡luotÄ , skudurÄ , kibirÄ vandeniui, Å¡veičiamuosius miltelius ir sanitarinį valiklį). Visagino PK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims iÅ¡vykus, valytojos iÅ¡valo ir dezinfekuoja kameras. Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Visagino PK areÅ¡tinėje yra trys trumpalaikio laikymo patalpos, iÅ¡ kurių naudojamos tik dvi, t. y. patalpa Nr. 17 (1,80 kv. m.) ir patalpa Nr. 19 (1,73 kv. m.).

Ä®prastai tokio pobÅ«džio patalpose asmenys laikomi apie 1,5 val. kartu su 1-2 asmenimis (iki 3 asmenų). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytos pareigos registruoti asmenų laikymo trumpalaikio laikymo patalpose, todėl atsakovo atstovas neturi duomenų, kiek asmenų kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma Visagino PK areÅ¡tinės trumpalaikio laikymo patalpose. Atsakovo atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Visagino PK areÅ¡tinės kamerose, jis patyrė sveikatos sutrikimus, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai, atsakovo atstovo nuomone, yra laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas skunde ir atsakovo atstovas atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti ginčo Å¡alims nedalyvaujant.

Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ ginčo Å¡alims praneÅ¡ta tinkamai teismo Å¡aukimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Ä® teismo posėdį neatvykus proceso Å¡alims, ir jų atstovams, bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis).PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos, kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Utenos AVPK areÅ¡tinėje, atlyginimÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia ir tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija.

Å iame kontekste Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), tokie asmenys iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir Å¡iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Nurodyto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės). Nagrinėjamoje byloje taip pat atsižvelgiama ir į Utenos AVPK virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 89-V-190 patvirtintų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos taisyklių, papildytų ir pakeistų Utenos AVPK virÅ¡ininko 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 89-V-600 (toliau – ir Utenos AVPK taisyklės), nuostatas (106, 118-123 b. l.).Pasisakydamas dėl skundo argumentų, teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Vadovaujantis Visagino PK Sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų registracijos žurnalo duomenimis matoma, kad pareiÅ¡kėjas į Visagino PK areÅ¡tinę buvo pristatytas 2012 m. lapkričio 19 d. 15 val. 40 min. ir joje laikomas iki 2012 m. lapkričio 22 d. 17 val. 35 min. (13-14 b. l.). 2012 m.

Asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnalo išrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Visagino PK areštinėje buvo laikomas vienas kameroje Nr. 14 nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. (15-21 b. l.). Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas Visagino PK areštinės kameroje Nr. 4 su dar vienu-dviem asmenimis buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 13 d. 11 val. 15 min. iki 2013 m. kovo 20 d. 11 val. 25 min. (22-24; 31-38 b. l.); tuo tarpu nuo 2013 m. balandžio 10 d. 12 val. 15 min. iki 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 9 su vienu asmeniu (iki 2013 m. balandžio 17 d. 8.00 val.), o po to kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis (25-26; 59-73 b. l.); nuo 2013 m. gegužės 29 d. 11 val. 20 min. iki 11 val. 20 min. iki 2013 m. birželio 5 d. 11 val. 20 min. kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis (27-28; 74-80 b. l.); nuo 2013 m. gruodžio 11 d. 11 val. 00 min. iki 2013 m. gruodžio 18 d. 11 val. 40 min. kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis (29-30; 81-87 b. l.); nuo 2014 m. sausio 8 d. 11 val. 00 min. iki 2014 m. sausio 15 d. 11 val. 20 min. kameroje Nr. 8 su vienu asmeniu (iki 2014 m. sausio 9 d.), o po to kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis (54-56; 39-46 b. l.); nuo 2014 m. balandžio 9 d. 12 val. 5 min. iki 2014 m. balandžio 16 d. 11 val. 10 min. buvo laikomas kameroje Nr. 4 su dviem asmenimis (47-53; 57-58 b. l.) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ siejo su aplinkybėmis, jog Utenos AVPK Visagino PK areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas antisanitarinėmis, sveikatai pavojingomis sÄ lygomis, kadangi sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės nebuvo dezinfekuojamos ir plaunamos karÅ¡tu vandeniu, o kameroje laikomi asmenys nebuvo aprÅ«pinti valymo priemonėmis ir inventoriumi.Nagrinėjant bylÄ yra aktuali Higienos norma HN 37:2009, nustatanti policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Minėtosios Higienos normos 6 punkte įtvirtinta nuostata įpareigoja policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Policijos areÅ¡tinės patalpų valymÄ , dezinfekavimÄ ir priežiÅ«rÄ reglamentuoja Higienos normos HN 37:2009 VII skirsnis, kuriame įtvirtintos nuostatos skelbia, jog visos policijos areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, langai ir durys sandarÅ«s; patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių (48 punktas); visos patalpos kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti valomos drėgnuoju bÅ«du (49 punktas); duÅ¡inių, sanitarinių Å¡varyklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti plaunamos karÅ¡tu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų; patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi bÅ«ti naudojamos teisės aktais nustatytos leistinos naudoti priemonės (50 punktas).

Sprendžiant ginÄÄ taip pat atsižvelgiama ir į AreÅ¡tinių veiklos taisyklių, nustatančių teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ , nuostatas. Minėtųjų taisyklių 9 punkto nuostatos įpareigojo policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis laikytis nustatytų vidaus tvarkos, prieÅ¡gaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (9.1. punktas); nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigÅ«nų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymÄ asmuo) (9.2.).

Utenos AVPK virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 89-V-190 patvirtintų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos taisyklių (su papildymais ir pakeitimais) nustatančių Visagino PK areÅ¡tinėje uždarytų asmenų teises ir pareigas, apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ , 12 punktas įtvirtina areÅ¡tinėje laikomiems asmenims taikytinus įpareigojimus, tame tarpe ir pareigÄ vykdyti įstatymų reikalavimus bei laikytis nustatytų vidaus tvarkos, prieÅ¡gaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (12.1. punktas); taip pat nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigÅ«nų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymÄ asmuo) (12.2. punktas) (114 b. l.).

Pagal Taisyklių 27 punkte nustatytÄ areÅ¡tinėje laikomiems asmenims taikytinÄ dienotvarkę, matoma, kad kamerų tvarkymui taip pat yra paskirtas atitinkamas laikotarpis nuo 7.15 iki 7.30 val., tačiau atsižvelgiant į areÅ¡tinėje laikomų asmenų suinteresuotumÄ palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ kamerose, tokios dienotvarkės nustatymas nepaneigia areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų galimybių susitvarkyti kameras ir kitu dienotvarkėje nustatytu laiku, ypatingai tais atvejais, kai su asmeniu nėra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, taip pat ir tuo metu, kai kameroje laikomiems asmenims yra paskirtas asmeninis laikas.

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl valymo priemonių ir inventoriaus iÅ¡davimo grindė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose materialinio buitinio aprÅ«pinimo normomis (aktuali 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), kurios nustatė, jog valymo inventoriaus komplektÄ sudaro Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad areÅ¡tinėje laikomiems asmenims papraÅ¡ius pareigÅ«nai kasdien iÅ¡duoda valymo inventorių (Å¡luotÄ , skudurÄ , kibirÄ vandeniui) bei priemones (Å¡veičiamuosius miltelius ir sanitarinį valiklį) (10 b. l.). Tai, kad Utenos AVPK priklausančios areÅ¡tinės, tame tarpe ir Visagino PK areÅ¡tinė yra aprÅ«pinama nurodytomis valymo priemonėmis ir inventoriumi patvirtina atsakovo atstovo byloje pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros ir jose nurodytų įsigytų valymo priemonių ir įrenginių paskirstymas areÅ¡tinėms (102-105 b. l.).Byloje Utenos AVPK pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y.

Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 3PT-58 patvirtina, kad Visagino PK areÅ¡tinėje lubos, grindys yra valomos ir dezinfekuojamos periodiÅ¡kai; patikrinimo metu buvo nustatytas pakankamas dezinfekcinių medžiagų „Ace“, „Clorinex“ kiekis (88-89 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad atliekant periodinę patikrÄ 2014 m. spalio 28 d. Visagino PK areÅ¡tinėje, 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-71 nustatyta, kad areÅ¡tinės kamerų, izoliatoriaus grindų, sienų, lubų vidaus apdaila lengvai valoma ir dezinfekuojama.

Visos patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du. DuÅ¡inių, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės plaunamos karÅ¡tu vandeniu su valikliais, turinčiais dezinfekantų. Asmenys laikomi areÅ¡tinėje aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. (90-92 b. l.).Teismas sprendžia, jog minėtieji duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Visagino PK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai atliekami policijos areÅ¡tinės patalpų valymo ir dezinfekavimo darbai. Tokie patikrinimų rezultatai taip pat patvirtina, kad atsakovo atstovas įgyvendina Higienos normos HN 37:2009 VII skirsnio reikalavimus.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų reikalavimų į Visagino PK administracijÄ su praÅ¡ymais ir (ar) skundais nesikreipė. Nagrinėjant bylÄ taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visagino PK pareigÅ«nus dėl valymo inventoriaus ir priemonių iÅ¡davimo, o pareigÅ«nai bÅ«tų atsisakę tai daryti. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerose buvusių netvarkingų, antisanitarinių ir sveikatai pavojingų sÄ lygų iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, be to, jie yra gana abstraktÅ«s, lakoniÅ¡ki ir nepakankamai detalizuoti.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuriose kamerose buvo netinkamos sÄ lygos dėl jų nevalymo. Teismas taip pat pažymi, kad minėtieji teisės aktai, t. y. Higienos normos HN 37:2009 52 punktas, AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 9.2. punktas, Utenos AVPK taisyklių 12.2. punktas, visų pirma, nustato pareigÄ patiems policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikru laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d., pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 14 buvo laikomas vienas, todėl už Å¡varos ir tvarkos palaikymÄ Å¡ioje kameroje jis buvo atsakingas pats.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).PareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos normų pažeidimo nepagrįsti objektyviais įrodymais ir yra abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s. Pažymėtina, jog pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Grindžiant neturtinės žalos reikalavimus antisanitarinių laikymo sÄ lygų kontekste bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba argumentuotai juos paneigti. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atstovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kiti aukščiau aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigė pareiÅ¡kėjo teiginius dėl jo laikymo antisanitarinėmis sÄ lygomis, o pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad Visagino PK areÅ¡tinėje buvo laikomas stovint mažose trumpalaikio laikymo patalpose su 2-3 asmenimis apie dvi valandas.

Papildomai pateiktuose skundo paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-831 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame nustatyta, kad policijos areštinėse įrengiamų trumpalaikio asmenų laikymo patalpų plotas negali būti mažesnis nei 2 kv. m.Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad atvykę Visagino PK areštinę asmenys yra laikinai laikomi dvejose trumpalaikio laikymo patalpose, t. y.

Nr. 17 (1,80 kv. m.) ir Nr. 19 (1,73 kv. m.), toks jų trumpalaikis laikymas iki paskirstymo į kameras paprastai galėjo trukti apytiksliai apie 1,5 val. vienoje patalpoje esant 1-2 asmenimis.PareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas teisės aktas - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 380, kuriuo patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai) (ginčui aktuali 2013 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-830 redakcija) nustato naujai statomų areÅ¡tinių projektavimo, statybos, esamų areÅ¡tinių rekonstravimo, kapitalinio remonto pagrindinius reikalavimus, jų materialinį ir techninį aprÅ«pinimÄ bei lygį.

IÅ¡ atsakovo atstovo byloje pateiktos 2011 m. kovo 8 d. rangos sutarties Nr. 89-IL-503 (93-94 b. l.) matoma, kad Å¡ios sutarties pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti Visagino PK areÅ¡tinės patalpų remonto darbus (1 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, redakcija galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d.) 2 straipsnio, nustatančio pagrindinių įstatymo sÄ vokų reikÅ¡mes, 19 punktu, statinio remontas yra skirstomas į statinio kapitalinį ir paprastÄ jį remontÄ .

Statinio kapitalinis remontas įvardinamas kaip statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (2 straipsnio 20 punktas); tuo tarpu statinio paprastasis remontas laikytinas statybos rÅ«Å¡imi, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant (2 straipsnio 21 punktas). Taigi, iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų atliktų darbų aktų Nr. A001, Nr. A002 (95-100 b. l.), matoma, kad minėtosios 2011 m. kovo 8 d. rangos sutarties pagrindu buvo atlikti paprastojo remonto darbai.

Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad Visagino PK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo atliekami rekonstravimo, kapitalinio remonto darbai, kas iš esmės įpareigotų taikyti minėtųjų Reikalavimų nuostatus. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei tai, kad trumpalaikio laikymo patalpose asmenys laikomi apie 1,5 val., daroma išvada, kad šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai, nei areštinių ar įkalinimo įstaigų kameroms. Todėl trumpalaikio laikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124„Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo.“Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 24 punkte numatyta, kad minimalaus laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos dydžio klausimas, tenkantis asmeniui, laikomam pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose bei areštinėse, reglamentuojamas diferencijuotai.

Tačiau nei paminėtame, nei kituose aptariamo Apibendrinimo punktuose teismas nepasisako dėl policijos komisariatų trumpalaikio laikymo patalpose vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto dydžio, bei tokio pobÅ«džio patalpų įrengimo.Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad trumpalaikio laikymo patalpose ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas epizodiÅ¡kai buvo laikomas ne daugiau nei 8 kartus ir kad pareiÅ¡kėjo laikymas minėtojo pobÅ«džio patalpose buvo neilgas, todėl toks laikymas negalėtų bÅ«ti laikomas kankinimui prilygstančiu elgesiu.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Utenos AVPK Visagino PK trumpalaikio laikymo patalpose atmestinas kaip nepagrįstas. Apibendrinant tai kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu Visagino PK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas periodiÅ¡kai, su pertraukomis, t. y. nuo 1 paros iki 14 parų (dažniausiai po 7 paras), todėl aukščiau paminėtos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Visagino PK areÅ¡tinėje negalėtų bÅ«ti vertinamos kaip ilgalaikio pobÅ«džio tinkamų sÄ lygų nesudarymas, nulėmęs ilgalaikius neigiamus padarinius pareiÅ¡kėjo fizinei ir/ar psichinei sveikatai.

Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas jau kėlė ginÄÄ dėl neturtinės žalos, kuriÄ jis kildino iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų Utenos AVPK Visagino PK areÅ¡tinės kamerose (Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1180-283/2015) iÅ¡ esmės tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, atlyginimo. Tačiau pateikdamas teismui ankstesnį, tai yra, 2015 m. birželio 10 d. skundÄ , pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, sukėlusių jam žalÄ , kurias iÅ¡dėstė 2015 m. lapkričio 16 d. skunde.

Tai patvirtina, kad 2015m. birželio mėnesį kreipdamasis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje pateiktame 2015m. lapkričio 16d. skunde naujai nurodytų kitų, anot pareiÅ¡kėjo, netinkamų jo laikymo sÄ lygų, anksčiau nevertino kaip sukėlusių jam neturtinę žalÄ . Todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo 2015m. lapkričio 16d. skunde nurodyti galimai patirti neigiami iÅ¡gyvenimai, negali bÅ«ti vertinami kaip sukėlę tokio masto pakenkimus pareiÅ¡kėjui, kurie turėtų bÅ«ti vertinami kaip neturtinė žala.

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumÄ , analizavo pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus, susijusius su skunde įvardytomis galimai netinkamomis laikymo sÄ lygomis, bei iÅ¡tyrė atsakovo atstovo pateiktus įrodymus. Patikrinęs atsakovo atstovo veiksmų teisėtumÄ , teismas teisės aktų pažeidimų dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų nenustatė, taip pat nenustatė ir tokių pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų, kurios galėtų bÅ«ti prilygintinos pareiÅ¡kėjo kankinimui.

Teismui nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, atsakomybė atsakovo atstovui nekyla. Juo labiau, byloje nėra duomenų, kad Utenos AVPK Visagino PK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar sudaryti kankinimui prilygintinas sÄ lygas. Nenustačius visų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų buvimo, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Dalia Pranckienė