7a3a458b-94d6-4970-a01b-eac9ba74ae5b · Vilniaus apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-1036/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34863-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.3;

1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.5;

2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. J. (S. J.) gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir jam skirta 3 (trejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. J. (S. J.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – 5 (penkerius) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo faktinio Å¡ios teisės sustabdymo, t. y. 2023 m. kovo 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. J. (S. J.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 300 (trys Å¡imtai) eurų į valstybės biudžetÄ .

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ S. J. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 456,99 (keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir 99 centai) eurai gydymo iÅ¡laidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (456,99 eurus) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. J. (S. J.) priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus naudai 1 775,12 (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt penki eurai ir 12 centų) eurai turtinės žalos atlyginimo.

S. J. (S. J.) paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. S. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

jis, 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 21.47 val., Ukmergės rajone, važiuodamas nuo Molėtų link Ukmergės, LiauÅ¡ių kaime, Molėtų gatvėje, ties namu Nr. 6, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>.“, ir 127 punkto, numatančio, kad „Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, <...>, kelio <..> bÅ«klę <...>, meteorologines sÄ lygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. <...>.“, reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0282 jo iÅ¡kvėptame ore nustatyta 0,91 promilės etilo alkoholio koncentracija, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sÄ lygas – tamsų paros metÄ bei Å¡lapiÄ kelio dangÄ , nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo 86 km/h greičiu, virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ toje kelio atkarpoje 50 km/h greitį, ko pasėkoje užvažiavo ant skiriamosios salelės ir, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į deÅ¡inę bei už kelio ribų apvirto. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis J. P. bei nukentėjo automobilio keleivės: R. V., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir P. P., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis S. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) nurodo, kad ginčo dėl padarytos veikos, kvalifikacijos ir nustatytų faktinių aplinkybių nėra, kaltu pilnai prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, pripažino, jog virÅ¡ijo važiavimo greitį, eksperto iÅ¡vadoje nurodomo greičio neginčijo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių neginčija. S. J. apeliacinį skundÄ teikia dalyje tik dėl jam paskirtos bausmės, praÅ¡ydamas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai R. M. turtinę žalÄ ir dalį civilinio ieÅ¡kinio Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra). Taip pat apeliantas praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir skiriamÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, bei pritaikius BK 75 straipsnį iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , skiriant laisvės atėmimÄ ne mažiau 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir atidedant likusios bausmės vykdymÄ iki 3 (trijų) metų.

1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismui teikė praÅ¡ymÄ atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų, nes tam buvo visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje numatytos sÄ lygos. S. J. visiÅ¡kai prisipažino kaltu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, neprašė tirti kitų byloje esančių įrodymų, sutiko duoti parodymus, nebuvo nustatyta, kad ginčijamos bylos aplinkybes, kvalifikacija, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Atkreipiamas dėmesys, jog ir prokuroras kaltinamajame akte iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad yra galimybė atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad jis bÅ«tų atliktas. Nuteistajam buvo suteiktos pagrįstos viltys ir tikimybė, kad byla nagrinėjama sutrumpintu įrodymų tyrimo tvarka, nenagrinėjant visų faktinių, pripažįstamų aplinkybių ir netiriant kitų byloje esančių įrodymų. Pažymima, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė bylos nagrinėjimo metu ir baigiamųjų kalbų metu taikyti jo atžvilgiu BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ bausmę mažinti vienu trečdaliu, tačiau Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas pareikÅ¡to praÅ¡ymo nevertino ir Skundžiamame nuosprendyje nepasisakė bei nemotyvavo.

Apylinkės teismas faktiÅ¡kai atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ pagal BPK 291 straipsnio nuostatas, kitų įrodymų netyrė, tik iÅ¡klausė nukentėjusiuosius, atvykusius į teismo posėdį, nes patys nukentėjusieji norėjo pasisakyti. Nukentėjusieji nenurodė naujų aplinkybių, o juos iÅ¡klausius naujų aplinkybių nepaaiÅ¡kėjo, atlikti įrodymų tyrimÄ nebuvo bÅ«tinybės. Liudytojai į teismo posėdį kviečiami nebuvo, o nuteistasis prašė apklausti liudytojÄ T. B. tik dėl jį charakterizuojančių aplinkybių, o ne dėl įvykio, nusikalstamos veikos aplinkybių, dėl ko ginčo nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas Skundžiamame nuosprendyje vadovavosi liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kitais įrodymais, rinktais ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo metu įrodymų tyrimo neatliko, naujai įrodymų teismo posėdyje netyrė ir nuosprendyje faktiÅ¡kai pripažino, kad byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Nors nuteistasis S. J. neginčija to, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo tiriami kiti byloje esantys įrodymai, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir vienu trečdaliu nesumažino jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

1.2. Apeliantas akcentuoja, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusiajai R. M. padarytÄ Å¾alÄ atlygino, taip pat atlygino dalį turtinės žalos Sodrai. Nors Å¡ios aplinkybės ir nurodytos Skundžiame nuosprendyje, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. S. J. praÅ¡o įvertinti, jog nepaisant jo sunkios Å¡eimos turtinės padėties, t. y. gyvenimo tik iÅ¡ socialinių iÅ¡mokų, dviejų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, nuosavo gyvenamojo bÅ«sto neturėjimo, jis atlygino nukentėjusiajai R. M. turtinę žalÄ pagal savo turtines galimybes.

1.3. Kartu nuteistojo S. J. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje numatytÄ dalinį bausmės vykdymo atidėjimÄ ir to nemotyvavo. Apeliantas apeliacinio teismo praÅ¡o įvertinti, kad jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , taip pat faktinę aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko įvažiuojant į eismo juostos skiriamÄ jÄ salelę, kuri tamsius paros metu sunkiai matoma, nėra apÅ¡viesta. Minimos salelės deÅ¡inė pusė yra iÅ¡klota akmenimis, Å¡i kelio dalis lyginant su kita deÅ¡iniÄ ja eismo puse yra siauresnė, Å¡i kelio atkarpa labai avaringa, įrengta neatsižvelgiant į eismo sÄ lygas, nurodytas įspėjamasis kelio ženklas „iÅ¡kili saugumo salelė“, įvažiavimo kryptis į salelę labai staigi ir deÅ¡inės kelio pusės grindinys grįstas smulkiais akmenimis, kaip ir iÅ¡važiavimas. Esant drėgnai ir Å¡lapiai kelio dangai, neįmanoma įvertinti ar automobilio deÅ¡inės pusės ratai pateks ant akmenų dangos, nes Å¡i kelio dalis labai siaura. DeÅ¡inė kelio pusė yra atitverta bordiÅ«rais. Tamsiu paros metu labai sudėtinga pravažiuoti Å¡iÄ â€žsalelę“ važiuojant kryptimi iÅ¡ Želvos į Ukmergės miestÄ . Juo labiau, Å¡i salelė yra klaidinanti, nes viena kelio pusė yra tiesi, o važiuojant iÅ¡ Želvos į Ukmergę yra labai staigus posÅ«kis į deÅ¡inę, labai greitai po to labai staigus posÅ«kis į kairę. Pažymima, kad Å¡ioje kelio atkarpoje nuolat įvyksta eismo įvykiai, o minimos aplinkybės sÄ lygojo ir šį eismo įvykį. Taip pat S. J. praÅ¡o atsižvelgti, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinti jo Å¡eimynines aplinkybes, t. y. kad turi Å¡eimÄ ir iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, jį charakterizuojančias aplinkybes, nurodo, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Atsiliepimu į nuteistojo S. J. apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorė Ingrida Gureckienė (toliau – ir prokurorė) praÅ¡o nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti ir SkundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ .

2.1. Prokurorė atsiliepime detaliai analizuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Nagrinėjamu atveju pagal nuteistojo ir nukentėjusiosios R. M. parodymus matyti, kad klausimas buvo spręstinas vien dėl žalos atlyginimo R. M.. Kaip teisingai pažymėta Skundžiama nuosprendyje kitiems nukentėjusiesiems žalÄ atlygino AB „Lietuvos draudimas“, yra pareikÅ¡ti Sodros ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai. Nepaisant pakankamai ilgo praėjusio laikotarpio, nuteistasis S. J. iki Å¡iol neatlygino civiliniais ieÅ¡kiniais praÅ¡omų sumų, sumokėjo tik 50 (penkiasdeÅ¡imt) eurų Sodrai, kas sudaro nežymiÄ dalį tik vieno iÅ¡ pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio.

Be to, vadovaujantis parodymais, vien nukentėjusiajai R. M. pats S. J. davė keletÄ Å¡imtų eurų, kas kartu taip pat nesudaro pagrįsto pagrindo aiÅ¡kiai taikyti atitinkamÄ lengvinančiÄ aplinkybę. Vadovaujantis surinktais duomenimis, nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl jo pajamas sudaro socialinės iÅ¡mokos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad žala neatlyginta, apeliaciniu skundu praÅ¡oma įvertinti bÅ«tent sunkiÄ nuteistojo Å¡eimos turtinę padėtį, gyvenimÄ vien tik iÅ¡ socialinių iÅ¡mokų, dviejų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymÄ , gyvenamojo bÅ«sto neturėjimÄ , tačiau, nepaisant minėtų aplinkybių, nesant svarių argumentų dėl esamos padėties, negalėjimo dirbti, atlyginti žalÄ , bÅ«nant darbingam, esant pakankamam laiko tarpui ir pan., asmens tam tikti interesai, siekiant iÅ¡vengti neigiamų, anot jo, pasekmių, gauti tam tikrų lengvatų, nėra prerogatyva, kilę padariniai yra adekvatÅ«s. Spręstina, kad toks pastarojo elgesys neparodo tinkamo jo požiÅ«rio į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nukentėjusiuosius, kartu neparodydamas ir mažesnio savo bei padarytos veikos pavojingumo.

Vien tai, kad nuteistasis S. J. patirs tam tikrus, jo manymu, suvaržymus, nepatogumus, savaime neleidžia vertinti, kad bausmė paskirta netinkamai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atsakomybę lengvinančių aplinkybių įstatymo normas, todėl šiuo klausimu keisti Skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.

2.2. Pasisakant apie apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BK 641 straipsnio nuostatomis ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, atsiliepime pažymima, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas negali bÅ«ti taikomas formaliai, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeidžiamas esminis BPK straipsnis. Nagrinėjamu atveju prokurorė pritaria skundo daliai, kad nuteistasis neprašė tirti kitų įrodymų, esančių byloje, sutiko duoti parodymus, pilnai savo kaltę pripažino, nebuvo nustatyta, kad ginčija bylos aplinkybes, kvalifikacijÄ , kiti liudytojai nebuvo kviečiami į teismo posėdį, kiti įrodymai nebuvo tiriami, apylinkės teismas Skundžiamame nuosprendyje rėmėsi liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kitais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepaisant paminėto, nėra pagrindo sutikti su kitais apeliacinio skundo teigimais. Atkreiptinas dėmesys, kad vis dėlto buvo atliktas įrodymų tyrimas, t. y. buvo apklausiami nukentėję asmenys, atvykę į teismo posėdį, praÅ¡oma apklausti liudytojÄ T. B. dėl nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, kas iÅ¡ esmės nurodoma ir apeliaciniame skunde. Nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog aplinkybės nekėlė abejonių ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė dėl BK 641 straipsnio ir BPK 273 straipsnio taikymo, nevertintini skundo argumentai ir nesutiktina, kad faktiÅ¡kai baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , dėl ko turėtų bÅ«ti taikomas BK 641 straipsnis.

2.3. Atsiliepime nurodoma, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo pagrįstu vertinimu, jog nėra pagrindo S. J. atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo netyčinis, tačiau veika pasireiÅ¡kė Å¡iurkščiu KET pažeidimu vairuojant neblaiviam nuo alkoholio, ignoruojant eismo saugumo taisykles ir sukėlė sunkiausius padarinius – žuvo žmogus, buvo sužeisti dar keli kiti žmonės. Kartu nurodoma, jog nuteistasis laiku neužtikrino, kad automobilis bÅ«tų apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, bÅ«tų galiojanti automobilio techninė apžiÅ«ra.

Nors S. J. parodė, kad jam buvo pagirios, o svečiuose prieÅ¡ įvykį jis negėrė, tačiau nepaisant to jis vairavo automobilį bÅ«damas pakankamai nemažai apgirtęs – jam nustatytos 0,91 promilės, jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pažymima ir tai, kad apeliantui jau buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bet nepaisant to, S. J. po to dar ne kartÄ nusikalto, be kita ko, ir už vairavimÄ esant neblaiviam, o vėliau jam buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Akcentuojama ir tai, kad šį nusikaltimÄ apeliantas padarė neiÅ¡nykus teistumui už tyčinį nusikaltimÄ transporto eismo saugumui (už vairavimÄ neblaiviam nuo alkoholio), buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

Ankstesnis nubaudimas už vairavimÄ esant neblaiviam nepadarė teigiamo poveikio S. J., jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kas pagal teismų praktikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2010) rodo dar didesnį asmens pavojingumÄ , nakties metu, esant sudėtingoms eismo sÄ lygoms, įvažiavo į skiriamÄ jÄ salelę, o po to į griovį, dėl to vienai nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitai – nežymus sveikatos sutrikdymas, o dar vienas keleivis žuvo.

Tai rodo, kad Å¡ias itin sunkias pasekmes sukėlę S. J. veiksmai yra dėsningi, nulemti sÄ moningo eismo saugumo taisyklių ignoravimo ir abejingumo kitiems eismo dalyviams. Net ir esant formaliems pagrindams taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, minėtos aplinkybės yra reikÅ¡mingos vertinant apelianto asmenybę ir grindžiant iÅ¡vadÄ , ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgęs į minėtas S. J. asmenybę neigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , su kuo visiÅ¡kai sutinka ir prokurorė.

2.4. Kartu akcentuojama, jog jokių naujų aplinkybių tiek dėl nusikalstamos veikos, tiek dėl asmens charakteristikos, kurie bÅ«tų nežinomi ir nevertinti ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu nepateikė. Nagrinėjamu atveju visuomenės, nukentėjusiųjų saugumas ir interesai, baudžiamųjų įstatymų nuostatų paisymas, lyginant su galimais pastarojo nepatogumais, pageidavimu, yra akivaizdžiai didesnė, prioritetÄ turinti vertybė. Kaip matyti iÅ¡ Skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, todėl akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti apeliaciniame skunde praÅ¡omas nuostatas. Apylinkės teismo paskirta bausmė yra proporcinga, teisinga bei teisėta, atitinka visus jai keliamus tikslus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. J. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

5. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, nuteistojo S. J. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei padarymo aplinkybių klausimai nėra keliami, neginčijama ir paskirtos bausmės rÅ«Å¡is. Nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti iÅ¡ dalies ir nesutinka su Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, bei galutinės paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, nesumažino vienu trečdaliu, t. y. netinkamai taikė su bausmės skyrimu susijusias BK nuostatas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnyje numatytais nuosprendžio pakeitimo pagrindais, ir atsižvelgdama į tai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ , sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas.

Dėl bausmės individualizavimo

6. Kaip jau buvo minėta, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. J. iÅ¡ esmės nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, praÅ¡ydamas jÄ sumažinti, nustačius dar vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmių individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, padarė teisingas ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo, todėl keisti ar naikinti Å¡iÄ nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021). Teismas paskiria tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K-7-719/2021, Nr. 2K-266-648/2022).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. J., konstatavo vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinti nuteistojo veiksmai, susiję su turtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajai R. M. bei civiliniam ieÅ¡kovui Sodrai, tačiau minimų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kontekste. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).

9. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys civilinių ieÅ¡kinių nereiÅ¡kė. Ir nors apeliantas S. J. laisva valia prisidėjo prie žuvusiojo laidotuvių iÅ¡laidų ir materialiai parėmė nukentėjusiÄ jÄ R. M., kÄ patvirtino ir pati nukentėjusioji (2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 3 t., b. l. 57–59), tačiau Å¡ios aplinkybės, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali bÅ«ti vertinamos kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalies (50 eurų) žalos atlyginimas civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atlygintos žalos dalis, lyginant su neatlyginta žalos dalimi (2232,11 eurų), yra pakankamai didelė ir sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Teisėjų kolegija pritaria ir prokurorės atsiliepime iÅ¡dėstytai pozicijai, kad apelianto sunki finansinė padėtis neleis jam per protingus terminus užtikrinti civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Å¡ioje byloje nenustatyta nuteistojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Pasisakydama dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad S. J. padarė neatsargų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje. IÅ¡ Skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į S. J. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , iÅ¡samiai įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o bÅ«tent kilusį eismo įvykį, bei dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų kilusias negrįžtamas pasekmes – vienas keleivis J.

P. žuvo, kitoms keleivėms R. V. ir P. P. buvo atitinkamai nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats nuteistasis dėl savo veiksmų nukentėjo bei patyrė sveikatos sutrikdymÄ . Å iame kontekste buvo atkreiptas dėmesys ir į nukentėjusiųjų elgesį eismo įvykio kilimo metu, t. y. kad P. P. ir R. V., važiuodamos automobilyje, buvo neprisisegusios saugos diržu, kas apylinkės teismo vertimu galėjo taip pat sÄ lygoti jų sveikatos sužalojimus, o tam aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti.

Kartu kaip teisingai pažymėta Skundžiamame nuosprendyje automobilis, kurį vairavo apeliantas, buvo neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, jo techninė apžiūra buvo pasibaigusi (1 t., b. l. 50), taip pat iš dalies jis buvo techniškai netvarkingas, t. y. automobilio viduje nebuvo išsiskleidusių oro pagalvių (1 t., b. l. 36–37), kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis, vairuodamas tokios specifikacijos transporto priemonę, prisiėmė atsakomybę dėl galinčių kilti pasekmių.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino ir eismo įvykio kilimo aplinkybes. Nustatyta, jog nors važiuojant tamsiu paros metu, esant prastoms oro sÄ lygoms, t. y. lynojant, esant Å¡lapiai kelio dangai, rÅ«kui, neįrengtam gatvės apÅ¡vietimui, gali bÅ«ti sunku pastebėti skiriamÄ jÄ salelę, ant kurios nuteistasis užvažiavo, bet, vis tik, S. J., vairuodamas transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,91 promilės (1 t. b. l. 46)), virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Taip pat įvertintinas apelianto elgesys ir iÅ¡karto po eismo įvykio bei viso baudžiamojo proceso metu.

S. J. po įvykio bandė iÅ¡traukti prispaustÄ J. P. iÅ¡ automobilio, dar ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų, jų atsiprašė, dėjo pastangas atlyginti savo veiksmais padarytÄ turinę žalÄ . Kartu Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta ir nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad S. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

11. Be paminėtų aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į S. J. asmenybę (BK 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kaip teisingai pažymėta Skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 51), su sugyventine turi du nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 97; 3 t., b. l. 47, 48), visas Å¡eimos pajamas sudaro socialinės iÅ¡mokos (3 t., b. l. 49, 50), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, Å¡eima įtraukta į eilę socialiniam bÅ«stui gauti, Å¡eimai teikiamos socialinės paslaugos (3 t., b. l. 50). Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis teistas 11 (vienuolika) kartų, be kita ko ir už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, bei už vengimÄ atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtÄ dėl vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio. Apeliantui S. J. ne kartÄ taikytos tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek ir Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys (2 t., b. l. 55–66). Taip pat nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų padarytų pažeidžiant KET nustatytus reikalavimus bei darant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (smulkios vagystės) numatytus nusižengimus (2 t., b. l. 67–92). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. J. ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , apelianto veiksmus ir jo asmenybę, todėl Å¡velninti jam paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo

12. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis S. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo atžvilgiu netaikyti BK 641 straipsnio nuostatų ir iš esmės nurodo, kad minimas institutas nebuvo pritaikytas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nors jis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino, neprieštaravo ir sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Nagrinėjamu atveju iš Skundžiamo nuosprendžio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo netaikyti BK 641 straipsnio nuostatų visiškai nemotyvavo ir tuo klausimu nepasisakė, nors šis klausimas buvo keliamas ir baigiamųjų kalbų metu.

13. Teisėjų kolegija, prieÅ¡ pasisakydama komentuojamu klausimu, pažymi, jog BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamÄ jį procesÄ atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant Å¡io tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-1/2014, Nr. 2K-238-699/2017, Nr. 2K-264-697/2017). BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sÄ lygoms: 1) baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ arba priėmus baudžiamÄ jį įsakymÄ ; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. SutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant Å¡ioms sÄ lygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso Å¡alys – prokuroras ir gynėjas; 4) nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant BPK 273 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, ir nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoÅ¡irdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ .

14. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 57 – 59) bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio garso įraÅ¡o nustatyta, kad S. J. buvo kaltinamas neatsargaus, o ne labai sunkaus nusikaltimo (BK 16 straipsnis) padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. BylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui iÅ¡reiÅ¡kus pozicijÄ , kad bus atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bei paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl apklausiamos gynėjos nurodytos liudytojos ir dalyvaujančių nukentėjusiųjų, prokurorė sutrumpintam įrodymų tyrimui neprieÅ¡taravo, tik parodė, jog nėra numatyta galimybės apklausti liudytojÄ ir nukentėjusiÄ sias, o gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, nurodydama, kad liudytojos parodymai bÅ«tų tiriami tik nuteistÄ jį (tuo metu kaltinamÄ jį) charakterizuojančioje dalyje, dėl nukentėjusiųjų apklausos pritarė prokurorės pozicijai (garso įraÅ¡as nuo 00:41:00 s. iki 00:44:56 s.). Apylinkės teismui paklausus nukentėjusiųjų pozicijos dėl jų apklausos, jos parodė, kad nori pasisakyti (garso įraÅ¡as 00:44:32). IÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomones, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis (tuo metu kaltinamasis) kaltu prisipažino ir iÅ¡ esmės yra visos sÄ lygos, vadovautis BPK 273 straipsniu, o esant poreikiu ir galimybei, t. y. nuteistÄ jį (tuo metu kaltinamÄ jį) pripažinus kaltu taikyti BK 641 straipsnio lengvatas, atsižvelgiant, jog byloje dalyvauja nukentėjusiosios ir norima apklausti liudytojÄ , bus apklausiami ir Å¡ie asmenys (garso įraÅ¡as 00:44:44). Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme susiklosčiusi teisinė situacija atitiko visas BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

15. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kaip matyti ir iÅ¡ apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, perduodamas bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas nors ir nurodė, kad byloje yra galimybė atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau netaikė BPK 233 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ jeigu kaltinamasis yra pareiÅ¡kęs sutikimÄ , kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (ikiteisminio tyrimo metu apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ (2 t., b. l. 116)), teisėjas gali nuspręsti teisiamÄ jį posėdį Å¡aukti tik kaltinamÄ jį ir jo gynėjÄ , o kitiems proceso dalyviams tik praneÅ¡ti apie paskirto posėdžio laikÄ ir vietÄ ir jų teisę dalyvauti posėdyje, ir nutarė į teisiamÄ jį posėdį Å¡aukti nukentėjusiÄ sias V. M., R. M., R. V., tokio sprendimo nemotyvuodamas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte prokurorė nurodė, jog yra galimybė atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (3 t., b. l. 2 – 8), kaip minėta, nuteistasis apie tai buvo informuotas ir sutiko (2 t., b. l. 116). Baigiamųjų kalbų metu S. J. gynėja taip pat prašė bausmę sumažinti vienu trečdaliu, kadangi, jos vertinimu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (3 t., b. l. 57 – 59).

16. Prokurorės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi teiginiai, kad nors iÅ¡ dalies ir sutiktina su skundo argumentais, bet, vis tik, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, t. y. buvo apklausiami nukentėję asmenys, atvykę į teismo posėdį, praÅ¡oma apklausti liudytojÄ T. B., todėl BK 641 straipsnis negali bÅ«ti taikomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su prokurorės pozicija, akcentuoja, jog S. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ne vienÄ kartÄ nurodė faktines jos padarymo aplinkybes, 2023 m. birželio 15 d. teisiamajame posėdyje apklausus nukentėjusiÄ sias ir liudytojÄ , jos paaiÅ¡kino aplinkybes dėl padarytos žalos, apeliantÄ charakterizuojančių duomenų, o jų duoti parodymai dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių iÅ¡ esmės pasitvirtino ir sutapo tiek su nuteistojo nurodytomis, tiek ir su teismo nustatytomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos nukentėjusiosios ir liudytoja, Å¡iuo atveju, nereiÅ¡kia, jog nebuvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-697/2016, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-574/2023). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

17. Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog procesas pirmosios instancijos teisme vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apklaustų proceso dalyvių parodymų esmę sudarė klausimai, susiję su padaryta žala, apeliantÄ charakterizuojančiais duomenimis, nebuvo apklausti visi asmenys, nurodyti apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sÄ raÅ¡e, buvo pagarsinta bylos medžiaga, S. J. sutiko duoti parodymus, pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sutiko su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais. Analizuojamų įrodymų tyrimo tvarka atitiko BPK 273 straipsnio nuostatų reikalavimus, keliamus sutrumpintam įrodymų tyrimui, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas nuteistajam S. J. taikyti BK 641 straipsnio nuostatas.

18. BK 641 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Å io procesinio sprendimo 15-17 punktuose konstatuota, kad pirmos instancijos teisme byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, nuteistajam pirmosios instancijos teismo skirta bausmė turi bÅ«ti sumažinta vienu trečdaliu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, skirtina 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant mažintinos bausmės dalį, aritmetiniai skaičiavimai buvo apvalinami į palankesnę nuteistojo padėčiai pusę, t. y. parinktas palankiausias nuteistajam aritmetinių skaičiavimų apvalinimo bÅ«das.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)

18. Apeliacinės instancijos teismas, prieÅ¡ pasisakydamas dėl apeliacinio skundo praÅ¡ymo nuteistojo S. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusi procesinė galimybė svarstyti ne tik dalinį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , ko praÅ¡o apeliantas, bet ir visos paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ , kadangi apeliantas nuteistas ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytÄ nusikaltimÄ (BK 75 straipsnio 2 dalis).Â

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas įvertino galimybę nuteistojo S. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju tokio pagrindo nėra. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, vadovaujantis komentuojamu straipsniu teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbÅ«s du kriterijai: kokios rÅ«Å¡ies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023). Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir egzistuoja formalusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, tačiau teisėjų kolegija, pritardama Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadoms, sutinka, jog materialusis BK 75 straipsnio kriterijus, susijęs su bausmės tikslais, nebÅ«tų įgyvendintas.

20. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamÄ asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sÄ raÅ¡as. Tačiau Å¡iuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018).

21. Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pažymi ir tai, jog svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį ir pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-18-697/2023, Nr. 2K-45-654/2023).

22. IÅ¡ Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, netaikydamas BK 75 straipsnyje įtvirtinto bausmės vykdymo atidėjimo instituto, įvertino ne tik bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, tačiau atsižvelgė ir į ankstesnį apelianto nusikalstamÄ elgesį bei jo atžvilgiu taikytų bausmių neveiksmingumÄ , kas teisėjų kolegijos vertinimu leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl galimybės S. J. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo negalimumo. BÅ«tina akcentuoti, jog ir teismų praktikoje pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali bÅ«ti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-132-942/2016). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. praeityje teistas eilę kartų, t. y. 11 (vienuolika) už įvairaus pobÅ«džio nusikalstamas veikas. NagrinėjamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarė ne tik, kad turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , bet, kaip jau minėta, dar ir bÅ«damas nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už vairavimÄ esant neblaiviam (2 t., b. l. 55 – 66). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės valdymu, daro ne tik bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bet neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kas nustatyta ir nagrinėjamu atveju. Taip pat iÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 55 – 66) matyti, kad nuteistasis nepaiso ne tik jam skiriamų bausmių, kurias tik atlikęs, toliau sistemingai nusikalsta, bet ir baudžiamojo poveikio priemonių, kadangi yra teistas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymÄ . Svarbu pažymėti ir tai, kad S. J. nusikalstamų veiksmų, susijusių su nusikaltimų įtvirtintų BK XXXIX skyriuje darymu, pasekmės vis sunkėja. Be to, nustatyti ne tik kartotiniai apelianto nusikalstami veiksmai, bet ir ženklaus kiekio baustumas administracine tvarka, be kita ko ir už sistemingÄ KET pažeidimų darymÄ (2 t., b. l. 67–92).

23. Akivaizdu, kad iÅ¡ ankstesnių teistumų nuteistasis jokių teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės prevencinio tikslo nepasiekė. Visos Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, todėl spręstina, kad S. J. nusikalstamas elgesys Å¡iuo atveju nebuvo atsitiktinis, prieÅ¡ingai, buvo iÅ¡ anksčiau susiformavusio prieÅ¡ingo teisei elgesio tÄ sa bei rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Taip pat minimos aplinkybės yra labai svarbios teisingam sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo priėmimui, kadangi parodo, kiek praeityje asmuo nesilaikė įstatymų, kiek ankstesni baudžiamieji procesai ir nubaudimai padarė jam įtakos daugiau nenusikalsti – kiek jie pasiekė bausmės tikslus. Jei asmuo buvo kelis kartus baustas (teistas), atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Juo labiau jei anksčiau teismas, skirdamas Å¡velnesnes bausmių rÅ«Å¡is, jau patikėjo nuteistuoju, matė pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad jis daugiau nenusikals, o jis vėl nusikalto – tai rodo asmens nepatikimumÄ ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals. AukÅ¡tesnysis teismas akcentuoja, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad apeliantui ne kartÄ buvo taikytos Å¡velnesnės už laisvės atėmimÄ bausmių rÅ«Å¡ys, tačiau tai nesulaikė S. J. nuo nusikalstamo elgesio, ir nepateisino teismo iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo, siekiant vieno iÅ¡ bausmės paskirčių – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

24. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai konstatuoti, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų S. J. polinkius nusikalsti ir kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. PrieÅ¡ingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie nuteistojo Å¡eimyninę padėtį, registravimÄ si Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, eismo įvykio kilimo aplinkybės, nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis ir nepaneigia jau minėtų iÅ¡vadų dėl bausmės paskirties įgyvendinimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principÄ .

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

25. Apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma keisti Skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria S. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas, vis tik, teisėjų kolegija, savo iniciatyva patikrinusi SkundžiamÄ nuosprendį Å¡iuo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias turto konfiskavimo bÅ«do parinkimÄ . Å iame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus, iÅ¡taisyti bet kurias fakto (teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-190-648/2018). Atsižvelgiant į tai, apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija tikrina ir baudžiamojo poveikio priemonės (BK 72 straipsnis) paskyrimo pagrįstumÄ , nors dėl to apeliacinis skundas nebuvo nepaduotas.

26. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 72 straipsnio 5 dalimi ir nusprendė iÅ¡ nuteistojo S. J. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas.

27. IÅ¡ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausė pačiam S. J. (1 t., b. l. 51, 52). IÅ¡ Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas minimo automobilio kaip nusikaltimo priemonės vertės konfiskavimÄ BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu grindė tuo, jog pats automobilis eismo įvykio metu yra stipriai apgadintas (1 t., b. l. 36–37, 38–45, 47–48) ir ikiteisminio tyrimo metu buvo grÄ Å¾intas nuteistajam S. J. (1 t., b. l. 56–57).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-195-788/2019). O BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti keliÄ atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, iÅ¡leidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotinÄ turtÄ , iÅ¡vengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima bÅ«tų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas bÅ«tų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

29. Apkreiptinas dėmesys, jog BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtÄ konfiskuoti natÅ«ra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natÅ«ra netikslingumo, turi bÅ«ti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi bÅ«ti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-91-303/2021, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022, Nr. 2K-30-788/2023, Nr. 2K-118-788/2023 ).

30. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ vien dėl to, kad automobilis sugadintas, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sÄ lygų. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta transporto priemonių ir kito konfiskuoto turto, kuris negali bÅ«ti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu, pripažinimo atliekomis tvarka. Taigi teismo vertinimas, kad nėra galimybių realizuoti konfiskuotinÄ turtÄ , nėra kliÅ«tis tokį turtÄ konfiskuoti natÅ«ra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo (automobilio vertės piniginė išraiška) forma parinkta netinkamai, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo S. J. (S. J.) gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, S. J. (S. J.) paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. J. (S. J.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 300 (tris Å¡imtai) eurų į valstybės biudžetÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

KitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėjai Ugnė Gailiūnienė

Mindaugas Povilanskas

Giedrė Telksnienė