2021-06-15 Nr. CB-5790-2-19-3-00434-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3269

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00434-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 2 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUGA Grūduva“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. kovo 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „AUGA Grūduva“ ieškinys atsakovams M. B., I. B., O. D. F., AB „Swedbank“ dėl pirkėjo teisių pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo. Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas: 1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą sąlygas aiškino per siaurai ir pažodžiui; tikroji įstatymų leidėjo valia buvo pirmenybės teisę susieti ne su tuo, kad žemės sklypo naudotojas pats fiziškai dirbtų žemės sklypą, bet su aplinkybe, kad žemės sklypo naudotojas užtikrintų tame žemės sklype vykdomos žemės ūkio veiklos tęstinumą; tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) teismo pateiktas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintu asmens ūkinės veiklos laisvės principu; 3) „žemės naudotojo“ sąvoką susiejo tik su fiziniu žemės sklypo apdirbimu, ignoruodamas įstatymuose, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje išplėtotą naudojimo sąvoką ir taip padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nenaudojo žemės sklypo žemės ūkio veiklai, o žemės sklypo naudojimo teisę perdavė subnuomininkei, taip neva atsisakydama Įstatyme nustatytos pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą; 4) neįvertino tarp ieškovės ir subnuomininkės susiklosčiusių teisinių santykių ypatumų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamo teisės normų taikymo kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, ieškovės faktinio žemės ūkio veiklos nevykdymo ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklype, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai; skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodomas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AUGA Grūduva“ (j. a. k. 174401546) 1125 (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 1 d. per „Luminor Bank AS“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas