7a33fcbb-ea79-4f04-8ff2-bd87f51337f8 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                 Baudž. bylos Nr. 1A-241-116/2014                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-81-1-01080-2013-6                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                            1.1.6.2.; 1.2.4.8.; 2.4.; 2.4.6.2.2.                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,iÅ¡teisintajam E. K.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArtÅ«ro Dževečkos apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. iÅ¡ kaltinimo nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.E. K. paskirta smurtÄ patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė – įpareigojimas laikinai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens, nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su juo – panaikinta.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. spalio 16 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinei J. N. už gerklės ir smaugė bei parbloÅ¡kė jÄ ant lovos, tuo nukentėjusiajai J. N. sukeldamas fizinį skausmÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.             RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu E. K. iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras A.

Dževečka praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, kuriuo E. K. iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ , ir priimti naujÄ nuosprendį: E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 parų areÅ¡to bausmę,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, subendrinti areÅ¡to bausmę iÅ¡ dalies pridedant prie RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, ir galutinę bausmę paskirti 3 mėnesių 15 parų areÅ¡tÄ ,             vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmės laikÄ sutrumpinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 2 mėnesius ir 10 parų areÅ¡to.             Skunde apeliantas nurodo, kad subjektyvus teismo bylos pradėjimo aplinkybių ir tarnybinio policijos budėtojo praneÅ¡imo aiÅ¡kinimas neatitinka faktinių aplinkybių.

Atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog praneÅ¡imas Å iaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK gautas 2013 m. spalio 16 d. 21.57 val. PraneÅ¡imas gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas tÄ pačiÄ dienÄ 14.34 val. gautas telefoninis praneÅ¡imas bei informacija apie įvykio aplinkybes. Å iaulių AVPK RadviliÅ¡kio rajono PK pareigÅ«nai, gavę praneÅ¡imÄ , nuvyko į įvykio vietÄ , kurioje nustatė bylos aplinkybes ir pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal J. N. sumuÅ¡imo faktÄ .

Tuo pačiu praneÅ¡imu Bendrasis pagalbos centras, vienu sakiniu, Å iaulių AVPK RadviliÅ¡kio rajono PK budėtojui nurodė, jog centre fiksuotas telefoninis skambutis iÅ¡ to paties telefono numerio. Pagal bendrÄ pagalbos centro reglamentÄ tik gavus konkretų praneÅ¡imÄ apie įvykį, informacija nedelsiant perduodama specialiosioms tarnyboms pagal kompetencijÄ , Å¡iuo atveju – policijai. Prokuroro teigimu, esant tokioms aplinkybėms, logiÅ¡ka, kad bendrasis pagalbos centras fiksavo tik telefoninį skambutį 2013 m. spalio 16 d. 14.34 val., tačiau skambinusiam asmeniui nepraneÅ¡us apie įvykį, bendrasis pagalbos telefonas neturėjo pagrindo informuoti policijÄ .

Apelianto teigimu, taip galėjo nutikti tik J. N. netyčia mobiliuoju telefonu surinkus trumpÄ jį numerį 112, nesant namuose jokio konflikto. Tuo tarpu kompiuterinė programa, kuria naudojasi Bendrojo pagalbos centro specialistai, gavus praneÅ¡imÄ apie daromÄ galimai nusikalstamÄ veikÄ , pateikia informacijÄ ir apie ankstesnius to telefono abonento skambučius, todėl prie praneÅ¡imo, kuris buvo gautas Å iaulių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK 2013 m. spalio 16 d. 21.57 val., buvo pateikta informacija apie ankstesnį telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J.

N., skambutį, fiksuotÄ tÄ pačiÄ dienÄ 14.34 val. PareigÅ«nams, atlikusiems ikiteisminį tyrimÄ , tokia aplinkybė buvo visiÅ¡kai akivaizdi ir nesusijusi su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, todėl nebuvo aiÅ¡kinamasi, dėl ko J. N. skambino pirmÄ kartÄ Ä¯ bendrÄ jį pagalbos telefonÄ . Prokuroro teigimu, Bendrojo pagalbos centro darbo metodai ir bÅ«dai yra vieÅ¡i, skelbiami vieÅ¡oje erdvėje, todėl teismas savo iniciatyva arba pareikalaudamas prokuroro papildomos medžiagos galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti minėtÄ aplinkybę tinkamai, o ne remtis prielaidomis grįsta abejone.  Apeliantas taip pat pažymi, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamajame posėdyje E. K. patvirtino smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, net atsakydamas į prokuroro klausimÄ nurodė, kad buvo sugriebęs rankomis tokia jėga, nuo kurios, jo manymu, nukentėjusiajai tikrai turėjo skaudėti.

Teigia, kad dėl to neteisinga ir subjektyvi teismo iÅ¡vada, jog kaltinimas E. K. paremtas tik nukentėjusiosios parodymais. Mano, kad nevertinti ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintų kaltinamojo E. K. parodymų kaip tiesioginio jo kaltės įrodymo teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Juolab, darant nelogiÅ¡kÄ prielaidÄ , kad kaltinamasis prisipažino tik siekdamas Å¡velnesnės bausmės, turint omenyje tai, jog jam neprisipažinus, baudžiamosios atsakomybės jis galėjo iÅ¡ vis iÅ¡vengti dėl įrodymų trÅ«kumo.             Skunde apeliantas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad vėlesnėse apklausose nukentėjusiosios J.

N. duoti parodymai nė kiek nesiskyrė nuo pirmosios apklausos, o buvo tik patikslinami, kur nukentėjusioji nurodė, kad E. K. vyriÅ¡ka jėga stipriai suėmė ir nubloÅ¡kė jÄ ant lovos. Jokių žymių ant kaklo neliko, tik pradžioje buvo paraudimai. Kelias dienas skaudėjo gerklę, sunku buvo nuryti maistÄ . Prokuroras pažymi ir tai, kad teisėjai uždavus tikslinantį klausimÄ nukentėjusiajai, pastaroji nurodė, jog policijÄ galėjo iÅ¡kviesti jos mama iÅ¡ jos telefono, gali bÅ«ti, kad ji (J.

N.) surinko telefono numerį ir padavė telefonÄ mamai. Prokuroro įsitikinimu, minėti parodymai paneigia teismo abejonę, jog nukentėjusioji esant sunkiam girtumo laipsniui gali tiksliai viskÄ prisiminti ir papasakoti. Pasak apelianto, teismas nukentėjusiosios parodymus vertino subjektyviai, ne analizuodamas juos visumoje, o vertindamas tik atskiras frazes, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ir taip pažeidė proceso iÅ¡samumo bei neÅ¡aliÅ¡kumo principus. Apelianto teigimu, byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad E. K. stiprus suėmimas nukentėjusiajai rankomis už kaklo bei poveikis fizine jėga į nukentėjusiosios kaklÄ , parverčiant jÄ ant lovos, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

             Skunde taip pat pažymima, kad teisminio įrodymų tyrimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinime iÅ¡dėstytos aplinkybės iÅ¡ tiesų buvo. Minėti asmenys smurtu aiÅ¡kinasi santykius jau ne pirmÄ kartÄ , paprastai vartojant alkoholį: E. K. teistas RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 6 mėnesiams.             Pasak apelianto, proceso dalyvių parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo proceso metu, teismo įvertinti neobjektyviai, padarytos iÅ¡vados bei nustatytos aplinkybės vertintos neatsižvelgiant į surinktų įrodymų visumÄ , teismas teisiamojo nekaltumÄ grindė spėlionėmis ir prielaidomis, o ne byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Byloje nenustatyta, kad įrodymai bÅ«tų gauti neteisėtais bÅ«dais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.              Prokuroro įsitikinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Nurodo, kad teisme iÅ¡tyrus esmines bylos aplinkybes, įvertinus įrodymus, teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog teisiamasis neįvykdė baudžiamojo įstatymo draudžiamų veiksmų, nors įrodymai, gauti teisėtu bÅ«du, papildė vienas kitÄ bei sudarė vientisÄ loginę įrodymų grandinę, leidusiÄ teismui padaryti teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl teisiamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusioji J. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, detaliai nurodydama nusikalstamos veikos aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymai patvirtinti ir kitais objektyviais įrodymais – teisiamojo parodymais, kuriuos jis patvirtino ir teisme. Tačiau, apelianto vertinimu, teismas teisiamojo nekaltumÄ , nors jis ir prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindė darydamas prielaidÄ , kad nukentėjusioji dėl sunkaus girtumo negalėjo suprasti teisiamojo veiksmų, ar dar blogiau – nejusti fizinio skausmo, ir vadovavosi Å¡iuo niekuo nepagrįstu spėjimu, o ne byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Pažymi, kad kaltinimai E. K. grindžiami Å¡iais duomenimis: nukentėjusiosios J. N. parodymais, 2013 m. spalio 17 d. asmens apžiÅ«ros protokolu, 2013 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, teisiamojo parodymais, policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytais tarnybiniais praneÅ¡imais, alkoholio kiekio matuoklių duomenimis bei kitais byloje esančiais duomenimis.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pirmosios instancijos teismas E. K. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡teisino padaręs iÅ¡vadÄ , jog byloje nesurinkta įrodymų, kad nukentėjusiosios J. N. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ir iÅ¡ to seka, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegijos vertinimu, tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios J. N. parodymų, ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes. Apklausiama teisiamajame posėdyje J. N. nurodė, kad 2013 m. spalio 16 d. vakarÄ jos sugyventinis E. K. grįžo į namus neblaivus. Ji taip pat nebuvo blaivi, nes dienos metu gėrė alkoholį kartu su savo tėvais, sugyventiniui grįžus ir parneÅ¡us alkoholio, jie iÅ¡gėrinėjo kartu.

Kai sugyventinis jai pradėjo priekaiÅ¡tauti, ji atsakė, kad jis nėra jos vyras ir neturi jokios teisės nurodinėti, kÄ jai daryti. Tuomet sugyventinis sugriebė jai už gerklės, vyriÅ¡ka jėga stipriai suėmė ir nubloÅ¡kė ant lovos. Žymių ant kaklo jai nebuvo, tačiau keletÄ dienų skaudėjo gerklę, buvo sunku nuryti maistÄ (75 b. l.). Netikėti minėtais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo – juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausiama kaip liudytoja 2013 m. spalio 17 d., t. y. kitÄ dienÄ po įvykio (parodymai iÅ¡tirti apeliacinės instancijos teisme), J.

N. taip pat nurodė, kad 2013 m. spalio 16 d., apie 21 val., tarp jos ir jos sugyventinio E. K. kilo konfliktas, E. K. sugriebė jai ranka už gerklės ir parbloÅ¡kė ant lovos. Å iais veiksmais E. K. jai sukėlė fizinį skausmÄ . Sužalojimų ji nepatyrė, į gydymo įstaigas nesikreipė (18 b. l.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes J. N. nurodė ir papildomos apklausos metu. Ji dar kartÄ patvirtino, kad E. K. buvo trumpam suėmęs jÄ už kaklo ir parbloÅ¡kė ant lovos, taip sukėlė jai fizinį skausmÄ , tačiau sužalojimų nepadarė (19-20 b. l., parodymai iÅ¡tirti apeliacinės instancijos teisme).

Nors, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, J. N. minėtos apklausos metu ir parodė, kad konflikto metu ji buvo neblaivi ir jai susidarė įspÅ«dis, kad E. K. jÄ smaugė, tačiau kartu ji patikslino, kad sugyventinis jÄ tik buvo suėmęs už kaklo, oro jai netrÅ«ko, kraujosruvos padarytos nebuvo, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad spręsdamas E. K. kaltės klausimÄ pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino minėtus nukentėjusiosios J.

N. parodymus, nors jų teisiamajame posėdyje netyrė. Tai, kad 2013 m. spalio 16 d. apie 21 val. namuose kilus konfliktui E. K. sukėlė jai fizinį skausmÄ , J. N. nurodė ir savo protokole-pareiÅ¡kime (6 b. l.). Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyresniojo patrulio A. M. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 2013 m. spalio 16 d., apie 21.30 val., konflikto metu J.

N. sugyventinis E. K. paėmė už gerklės ir pastÅ«mė, dėl to ji nugriuvo ant lovos, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, t. y. J. N. patyrė fizinį smurtÄ (10-12 b. l.). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir paties E. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai. Apklausiamas kitÄ dienÄ po įvykio E. K. nurodė prisipažįstantis, kad 2013 m. spalio 16 d. savo sugyventinei J. N. konflikto metu rankomis sugriebė už gerklės, parbloÅ¡kė jÄ ant lovos ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ .

Prisipažino, kad bÅ«damas neblaivus nesusivaldė, panaudojo savo sugyventinės J. N. atžvilgiu fizinį smurtÄ ir dėl to dabar gailisi (34-35 b. l., parodymai iÅ¡tirti apygardos teismo posėdyje). Teisiamojo posėdžio metu E. K. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad 2013 m. spalio 16 d. grįžęs iÅ¡ darbo apie 19.30 val., namuose rado sugyventinę, jie kartu gėrė parsineÅ¡tÄ alų. Po kurio laiko jis pradėjo sugyventinei priekaiÅ¡tauti, kad ji nesitvarko, girtauja. Sugyventinė jam atsakė, kad jis nėra jos vyras ir negali jai aiÅ¡kinti kaip gyventi.

Ä®vyko žodinis konfliktas. Tuomet jis sugriebė J. N. už gerklės ir pastÅ«mė į lovÄ . Nurodė suprantantis, kad sukėlė sugyventinei fizinį skausmÄ (75 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. K. patvirtino, kad žodinio konflikto metu, ranka sugriebė už gerklės J. N. ir perbloÅ¡kė jÄ ant lovos. Esant tokioms aplinkybėms, pritariama prokuroro skundo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinimai E. K. pareikÅ¡ti remiantis tik J. N. parodymais, kurių nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga.

Kaip jau minėta, E. K. buvo kaltinamas savo sugyventinei fizinį skausmÄ sukėlęs sugriebęs jai už gerklės, smaugdamas bei parblokÅ¡damas ant lovos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog E. K. nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų smaugęs, Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama. Ä®vertinusi byloje esančių ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad:E. K. 2013 m. spalio 16 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinei J.

N. už gerklės, parbloÅ¡kė jÄ ant lovos, taip nukentėjusiajai J. N. sukėlė fizinį skausmÄ . Kadangi byloje įrodyta, jog E. K. smurtaudamas fizinį skausmÄ sukėlė savo sugyventinei, konstatuojama, kad E. K. veika J. N. atžvilgiu atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuotos aplinkybės, kad iÅ¡ policijos budinčiojo užpildytos praneÅ¡imo formos matyti, jog 2013 m. spalio 16 d. 21.57 val. paskambinusi pranešėja paprašė pareigÅ«nų pagalbos, nurodė, jog dukros sugyventinis vėl smurtauja, puola pranešėjos vyrÄ , grasina nužudyti, pirmas praneÅ¡imas buvo 14.34 val., kai kaltinamasis dar buvo darbe, E. K. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepaneigia.

Kolegijos vertinimu, E. K. kaltės nepaneigia ir kitos skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, jog pati iÅ¡kvietė policijÄ , o bylos duomenimis, policijos pareigÅ«nams skambino pastarosios motina, taip pat tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi, kaltinamajam nustatytas mažesnis girtumas nei pastarajai, apžiÅ«ros metu ant J. N. kÅ«no sužalojimų nerasta. Kaip jau minėta, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji neneigė, kad buvo iÅ¡gėrusi, paaiÅ¡kino, kad galėjo bÅ«ti, jog ji pati surinko policijos telefono numerį ir padavė telefonÄ savo mamai.

Netikėti nukentėjusiosios parodymais vien dėl to, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, nėra pagrindo – ji visų apklausų metu iš esmės analogiškai nurodė įvykio aplinkybes, be to, jos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, įskaitant ir paties E. K. parodymus. Akivaizdu, kad E. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltę pripažino visiškai, jo ir nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa, todėl vien tai, kad tarnybiniame protokole užfiksuota, jog E. K. aiškino, kad sugyventinės nemušė, nėra pagrindas išvadai, jog R.

K. prisipažinimas „greičiau buvo sÄ lygotas Å¡velnesnės atsakomybės dėl veikos pripažinimo, nei neigimo“. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).

Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-154/2013).Kolegija, įvertinusi tai, kad E. K. nukentėjusiosios nesmaugė, tik rankomis sugriebė savo sugyventinei J.

N. už gerklės, Å¡iais veiksmais liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė, pati nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sužalojimų ji nepatyrė (tai patvirtina ir asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, 22-23 b. l.) ir į gydymo įstaigas nesikreipė, teisiamajame posėdyje nurodė, kad E. K. atleido, daro iÅ¡vadÄ , kad nors E. K. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama.

Dėl to E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dėl E. K. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir, pripažinus E. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                   Bronius Zalaga             Â