7a33b080-94ee-48e5-84ab-2d2c9b2be37a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1549-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14078-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 30; 30.10;121 (S)                                                                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 22 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. G. dėl ieÅ¡kovo teisės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pripažinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                                     NUSTATĖ:        I.GINČO ESMĖ      IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovÄ Lietuvos respublikos Statybos įstatymo (toliau tekste SÄ®) 2 straipsnio 72 dalies, 3 straipsnio 1, 3 dalies, 28 straipsnio 23 straipsnio 1 priedo nuostatų prasme tinkamu asmeniu pastato, esančio adresu K.

K. g. Nr. , Vilniuje, savavaliÅ¡kai pastatytų antrojo aukÅ¡to patalpų įteisinimo procedÅ«rai įstatymų nustatyta tvarka atlikti bei iÅ¡ieÅ¡koti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.      Nurodė, kad 1993-10-08 Å¡alys sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, (toliau tekste ginčo sutartis) pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pardavė atsakovui gyvenamÄ jį namÄ , plane pažymėtÄ indeksu lAl/p (Å¡iuo metu - lA2/p), Å«kio pastatÄ , plane pažymėtÄ indeksu 11/1 p, garaÅ¾Ä , plane pažymėtÄ lGl/p, kiemo rÅ«sį, plane pažymėtÄ indeksu 211/b ir kiemo įrenginius, esančius adresu Karių g., Vilniuje (toliau tekste ginčo namas), priklausiusius ieÅ¡kovui nuosavybės teise, įgytus paveldėjimo bÅ«du.

Iki 1993-10-08 ginčo sutarties sudarymo, bÅ«damas viso ginčo namo vienintelis savininkas, jis savo lėšomis atliko gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijÄ , pastatant Å¡io pastato antrÄ jį aukÅ¡tÄ su įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis, o pirmÄ jį aukÅ¡tÄ skubiai pardavė, nes buvo reikalingi pinigai Å¡eimos finansinėms problemoms iÅ¡spręsti. Be to, ieÅ¡kovas nusprendė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl leidimo statybai (t. y. rekonstrukcijai) iÅ¡davimo, kreipėsi į Registrų centrÄ (tuometinis pavadinimas Vilniaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ,,Valda"), kuris, inventorizacijos metu atlikęs reikiamus patalpų kadastrinius matavimus, parengė abiejų aukÅ¡tų patalpų planus, padarydamas antrojo aukÅ¡to plane 1993-10-06 įraÅ¡Ä , patvirtinantį savavaliÅ¡kos statybos faktÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad įteisinti antrojo aukÅ¡to patalpas jam sutrukdė atsakovas, pareiÅ¡kęs, jog ginčo sutartimi jam perleistos ne tik pirmojo, bet ir antrojo aukÅ¡to patalpos bei siekdamas iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ antrojo aukÅ¡to patalpų. Tarp Å¡alių kilus konfliktui, savavaliÅ¡ka statyba liko neįteisinta. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, konstatavo, kad savavaliÅ¡kos statybos veiksmai nesukuria savavaliÅ¡kai pastatyto statinio valdytojui ar jo teisių perėmėjams nuosavybės teisės į valdomÄ daiktÄ , todėl ieÅ¡kovas negalėjo parduoti antro aukÅ¡to patalpų atsakovui ir ieÅ¡kovas nėra pirmojo aukÅ¡to patalų savininkas, o atsakovas neįgijo jo deklaruojamos nuosavybės teisės į antrojo aukÅ¡to patalpas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad iki Å¡iol jis su Å¡eima gyvena ginčo namo, antrojo aukÅ¡to rekonstrukcijos metu įrengtose patalpose ir yra vienintelis, kuris dvideÅ¡imt metų naudojasi ginčo patalpomis, moka visus su Å¡ių patalpų naudojimu jo Å¡eimos poreikiams tenkinti susijusius mokesčius, be to, Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas 1998-10-28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/11-3171/1998 tenkino jo ieÅ¡kinį ir įpareigojo atsakovÄ netrukdyti ieÅ¡kovui naudotis ginčo namo, patalpomis, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas atitinka SÄ® 2 straipsnio 72 dalies nuostatose nustatytus reikalavimus asmeniui, galinčiam įgyti teisę atlikti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«rÄ , be to, atsakovas nesiėmė jokių praktinių veiksmų savavaliÅ¡kai statybai įteisinti ir į ieÅ¡kovÄ Å¡iuo klausimu nesikreipė, o prieÅ¡ingai atsakovas reikalavo pripažinti negaliojančia 931 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, esantis adresu K.

K. g., Vilniuje, 1995-04-10 d. Pirkimo - pardavimo sutartį.        Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog ieÅ¡kovo teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovas planavo atlikti antrojo aukÅ¡to įteisinimo procedÅ«rÄ ir kad jam sutrukdė tai daryti atsakovas, neatitinka tikrovės bei prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi ginčo sutartimi atsakovas įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo visÄ gyvenamÄ jį namÄ su statiniais, t. y. gyvenamÄ jį namÄ (plane pažymėtas indeksu 1 Al/p), Å«kio pastatÄ , garaÅ¾Ä , kiemo rÅ«sį ir kiemo įrenginius, o Registrų centre namo antras aukÅ¡tas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nebuvo įregistruotas, be to, toks objektas ir negalėjo bÅ«ti įregistruotas, kadangi ginčo namas buvo rekonstruotas neteisėtai, negavus statybos leidimo. 1993-10-08 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu Å¡alims buvo žinoma, kad ginčo namas yra neteisėtai rekonstruotas, todėl sutarties be jokių iÅ¡lygų ir sÄ lygų bei pastabų pasiraÅ¡ymas patvirtina tÄ aplinkybę, kad tikroji Å¡alių valia buvo pirkti parduoti visÄ namÄ .

AiÅ¡kinant minėtÄ sutartį sÄ Å¾iningai, protingai bei teisingai, ieÅ¡kovo teikiami paaiÅ¡kinimai dėl sutarties Å¡alių tikrosios valios vertintini kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovo elgesys po ginčo sutarties sudarymo paneigia ieÅ¡kovo valiÄ Ä¯teisinti neteisėtas statybas, be to, Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tik bÅ«das sustabdyti civilinę bylÄ Nr. 2-1457-129/2013, nagrinėjamÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2005-01-05 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio K. K. g. , Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismų sprendimais bei nutartimis buvo užfiksuoti iÅ¡ dalies kitokie, nei ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl ginčo sutarties sudarymo aplinkybių. Vilniaus apygardos teismo 1995-07-12 nutartyje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas ginčo sutartį, nes neva sandorį sudarė netinkamai įgaliotas asmuo, o apie tai, jog ieÅ¡kovas ketino įteisinti antrÄ aukÅ¡tÄ ir parduoti jį tikslu pagerinti Å¡eimos finansinę padėtį, ieÅ¡kovas nieko neminėjo, be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-07-11 sprendimu buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl VÄ® „Registrų centras" Vilniaus filialo 2005-03- 09 sprendimo atsisakyti įregistruoti ieÅ¡kovo nuosavybės teises į dalį namo, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 11 28 nutartimi teismas konstatavo, kad atsakovas įsigijo daiktines teises į visÄ gyvenamÄ jį namÄ , be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-08-09 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovas reikalavo teisinės registracijos, atliktos atsakovo vardu, dalies panaikinimo buvo atmestas.

Tuo metu ieÅ¡kovas teigė, apie teisinę registracijÄ atsakovo vardu sužinojęs tik 2005-02-28 (nors teismui pateikti dokumentai pažymėti 1996-09-30 data). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro įmonės pateiktų duomenų apie atliktus antro aukÅ¡to kadastrinius matavimus matyti, kad jie atlikti iki ginčo sutarties sudarymo, kad visas namas buvo parduotas atsakovui, be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimu buvo atmestas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl teisės bÅ«ti statytoju pripažinimo, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kininis reikalavimas leisti jam įteisinti savavaliÅ¡kas statybas jau buvo iÅ¡nagrinėtas ir turi res iudicata statusÄ , nes teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog galiojant 1993-10-08 notariÅ¡kai patvirtintai ginčo sutarčiai, reikalavimas dėl juridinio fakto, kad pareiÅ¡kėjas yra savavaliÅ¡kai pastatytų patalpų statytojas nustatymo netenkintinas.

Atsakovas nurodė esÄ s viso ginčo namo savininkas, kuriam tenka neteisėtų statybų pasekmės, be to jis yra pateikęs pareiÅ¡kimÄ dėl namo antrojo aukÅ¡to nugriovimo, tačiau Å¡is pareiÅ¡kimas yra nenagrinėjamas iki nebus iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. IeÅ¡kovas negali bÅ«ti statytoju SÄ® 3, 28 straipsnių nuostatų prasme, kadangi statinys, kurį ieÅ¡kovas ketina rekonstruoti, nuosavybės teisės pagrindu priklauso atsakovui, todėl ieÅ¡kovui nepriklauso teisė bÅ«ti statytoju bei inicijuoti statinio įteisinimo procedÅ«rÄ , užsakyti projektÄ , kreiptis su praÅ¡ymu dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir atlikti visus kitus SÄ® nuostatose numatytus veiksmus neteisėtos statybos įteisinimui.

Atsakovas taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-09-17 d. nutartyje teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovui suklydus, kadangi protingai ir rÅ«pestingai veikiantis civilinių santykių subjektas, sudarydamas sandorį, turėjo suvokti, jog sÄ voka „visas gyvenamasis namas“ reiÅ¡kia ne namo aukÅ¡tÄ (ar jo dalį), o visÄ namÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ nekilnojamojo turto objektÄ , be to, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti pripažintas fiziniu asmeniu, turinčiu teisę pradėti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«rÄ , kadangi ginčo namo savininku yra atsakovas, kuris iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nugriauti namo antrÄ jį aukÅ¡tÄ , nes rekonstrukcija yra atlikta pažeidžiant teisės normų nuostatas, be to, namas yra avarinės bÅ«klės ir pavojingas eksploatacijai.

Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovui buvo žinoma ir suvokiama ta aplinkybė, jog pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo namas buvo rekonstruotas, tačiau iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovas nepageidavo pradėti neteisėtos statybos įteisinimo procedūros, tai įrodo VĮ Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1996-09-30 d. raštas Nr. 7-4914, kuriame nurodyta, jog 1996-10-06 einamos inventorizacijos metu buvo užregistruotas savavališkai pastatytas ūkio pastatas 4I/p, namo priestatas bei antras namo aukštas.

           IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę bÅ«ti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra SÄ®, kurio 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija sprendė, kad ginčo namas pagal nurodytÄ užstatymo plotÄ 118 kv. m priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Nurodė, kad sutinkamai su SÄ® 20 bei 23 straipsniais, neypatingo statinio rekonstrukcijos darbams atlikti yra bÅ«tina turėti suderintÄ projektÄ bei leidimÄ rekonstruoti statinį. Leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiami dokumentai iÅ¡vardinti SÄ® 23 straipsnio 8 dalyje.

Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei statinys (ar jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) yra draudžiama, o koksai statinys (ar jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos bÅ«du ar esamo daikto rekonstrukcija, todėl tik daiktas, sukurtas laikantis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, gali bÅ«ti kieno nors nuosavybės objektu.

Institucija teikianti iÅ¡vadÄ prašė teismo šį ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. atsakovo M. G. naudai 1 600 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. valstybės naudai 24,31 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, jog Å¡ioje byloje prejudicinę galiÄ turi aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų, nutartyse bei sprendimuose:

Vilniaus apygardos teismo 2012-09-17 nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2009-10-28 nutartyje, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-14 sprendime, kuriose nurodyta, jog į ginčo priestatÄ kaip ir į gyvenamÄ jį namÄ nuosavybės teisės perėjo atsakovui. Teismas iÅ¡tyręs civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių bei jų atstovų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas nurodė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kininių reikalavimų.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog teiginiai, kad ieÅ¡kovas planavo atlikti antrojo aukÅ¡to įteisinimo procedÅ«rÄ ir kad jam sutrukdė atsakovas, neatitinka tikrovės bei prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ginčo sutartimi atsakovas įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo visÄ gyvenamÄ jį namÄ su statiniais, t.y. gyvenamÄ jį namÄ plane pažymėtas indeksu 1 Al/p, Å«kio pastatÄ , garaÅ¾Ä , kiemo rÅ«sį ir kiemo įrenginius. Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ namo antras aukÅ¡tas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nebuvo įregistruotas.

Be to, toks objektas ir negalėjo būti įregistruotas, nes buvo rekonstruotas neteisėtai, neturint statybos leidimo. Todėl ieškovo argumentus šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovas yra viso ginčo namo savininkas ir jam tenka neteisėtų statybų pasekmės bei neteisėtų statybų pasekmių šalinimo ar jų įteisinimo padariniai. Teismas pažymėjo kad, ieškovas negali būti statytoju SĮ 3, 28 straipsnių prasme, kadangi statinys, kurį ieškovas ketina rekonstruoti bei įteisinti, nuosavybės teisės pagrindu priklauso atsakovui.

Todėl ieÅ¡kovui nepriklauso teisė bÅ«ti statytoju bei inicijuoti statinio įteisinimo procedÅ«rÄ , užsakyti projektÄ , kreiptis su praÅ¡ymu dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir atlikti visus kitus SÄ® numatytus veiksmus neteisėtos statybos įteisinimui. Teismas laikė šiam ginčui nereikÅ¡minga ieÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, jog naujos redakcijos SĮ leidžia įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , kadangi ieÅ¡kovas neturi subjektinės teisės į Å¡ių veiksmų atlikimÄ pagal SÄ® nuostatas, todėl ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus (CPK 176 str. - 179 str.).

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laikė atmestinu, nepagrįstu ir neįrodytu pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kinės senaties terminų taikymo.        III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.         Apeliantas (ieÅ¡kovas) A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti, kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ 2013-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , jo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad remiantis 1996-09-30 VÄ® Registrų centro iÅ¡duotu dokumentu darytina neginčytina iÅ¡vada, kad 1993-10-08 ieÅ¡kovas perdavė atsakovui tik 73,86 kv.m. ploto turintį 1 aukÅ¡to gyvenamÄ jį namÄ 1 Al/b, o namo II-ojo aukÅ¡to patalpos (96,71 kv.m.) perduotos nebuvo, nes buvo nustatyta, kad tai savavaliÅ¡ka statyba, o tuo metu galiojančios teisės normos (CK 114 straipsnis) draudė tai daryti. PaaiÅ¡kėjus minėtoms aplinkybėms asmenų sudaryti objektų įsigijimo sandoriai bÅ«tų pripažinti niekiniais, todėl ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Pažymėjo, jog apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ginčijamas aplinkybes, kurias apylinkės teismas ginčijamame sprendime įvardijo kaip turinčias prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai, konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2012-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1055- 302/2012, yra nepagrįsta ir neatitinkanti Å¡ioje nutartyje įvardintų faktinių aplinkybių turinio. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-17 nutartyje nurodė, jog konstatuoti, kad ginčo sandoriu atsakovas įsigijo didesnio ploto, t.y. 178,59 kv.m., nekilnojamojo turto objektÄ , į kurį patenka ir minėti statiniai, ir dėl to sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisė normoms, nėra pagrindo.

Pažymėjo ir tai, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas įvardijo kaip prejudicinę galiÄ turinčiomis, iÅ¡ tikrųjų tokiomis nelaikytinos, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, o nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos, kurių savavaliÅ¡kÄ statybÄ , įstatymo nustatyta tvarka, siekia įteisinti ieÅ¡kovas, yra ne tos pačios, be to, ir jų teisinis santykis su gyvenamuoju namu yra skirtingas. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-17 sprendime taip pat pažymėjo, kad atsakovas, kaip įgyto gyvenamojo namo 1-ojo aukÅ¡to savininkas, pagal 2012-09-17 nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, turi teisę tik reikalauti iÅ¡ savavaliÅ¡kos statybos statytojo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įstatymų nustatyta tvarka.

Apylinkės teismas konstatavęs, kad nustačius, aplinkybes jog atsakovas yra ginčijamo statinio, pastato II-ojo aukÅ¡to patalpų savininkas, atmetė net neiÅ¡nagrinėjęs ir nevertinęs, kaip to reikalauja įrodinėjimÄ civilinėse bylose reglamentuojančios CPK teisės normos, visų ieÅ¡kovo argumentų dėl jo teisės įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pripažinimo. A. M. G. atsiliepimu prašė A. P. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neva konstatavo, kad 1993-10-08 pirkimo-pardavimo sandoriu atsakovui buvo parduotas gyvenamojo namo antras aukÅ¡tas, neatitinka tikrovės. Teismas sprendime nurodė aiÅ¡kiai, kad ieÅ¡kovui 1993-10-08 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas 73,86 kv.m. ploto gyvenamasis namas ir Å«kiniai statiniai.

Atsakovui buvo perleistos daiktinės teisės į gyvenamÄ jį namÄ bei neteisėtų statybų pasekmės, tai yra teisė įteisinti gyvenamojo namo antrÄ aukÅ¡tÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2012-09-17 nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo 1993-10-08 sandorio sudarymo aplinkybes ir aiÅ¡kiai pasisakė dėl sandorio sudarymo pasekmių, o bÅ«tent teismas konstatavo, kad ginčijamoje sutartyje nėra nurodyta jokių iÅ¡imčių dėl gyvenamojo namo atskirų dalių ar patalpų, į kurias pretenduotų ieÅ¡kovas po pardavimo, joje aiÅ¡kiai įvardinta, kad parduodamas gyvenamasis namas, kas paprastai suprantama kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, kurį sudaro gyvenamosios bei negyvenamosios patalpos, priestatai ir panaÅ¡iai.

Vilniaus apylinkės teismas priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad atsakovui subjektinė teisė įteisinti jam nepriklausančio namo neteisėtas statybas nepriklauso. IeÅ¡kovas nepateikė nei vieno įrodymo, leidžiančio jam kreiptis su praÅ¡ymu dėl gyvenamojo namo antrojo aukÅ¡to įteisinimo. Visas gyvenamasis namas priklauso atsakovui remiantis 1993-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Apeliantas nepateikė nei vieno pagrįsto, konkretaus ir aiÅ¡kaus argumento, leidžiančio teigti, kad yra teisinė galimybė apginti jo interesÄ .

        IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI                    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).              Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡ esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.Byloje kilęs ginčas tarp ieÅ¡kovo, buvusio savavaliÅ¡kai rekonstruoto namo savininko ir atsakovo savavaliÅ¡kai rekonstruotÄ namÄ pirkusio esamo namo savininko dėl teisės kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl savavaliÅ¡kos namo rekonstrukcijos įteisinimo.

Byloje nustatytos tokios žemiau įvardijamos faktinės aplinkybės 1993-10-08 Å¡alys sudarė namo 1A1/p, turinčio 73,86 kv. m. bendro naudingo ploto, Å«kio pastato - 1I/1/9, garažo 1G 1/p, kiemo rÅ«sio 2I 1/b ir kiemo įrenginių, esančių 797 kv. m. žemės sklypo plote Vilniuje, K. K. g., Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartį (b.l. 9), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pardavė, o atsakovas nupirko Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas nuosavybę į Å¡iuos objektus tame tarpe ir ginčo namÄ yra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 13-16). Be to, kaip matyti iÅ¡ 1996-09-30 VÄ® Respublikos inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro pažymos turinio prieÅ¡ parduodant ginčo namÄ 1993-10-06 einamosios inventorizacijos metu buvo užregistruoti savavaliÅ¡kai pastatytas Å«kio pastatas 4II/p, namo priestatas 2aI/p (11,60) bei antras namo aukÅ¡tas 86,71 kv.m. (b.l. 108).

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino turinčiomis prejudicinę reikÅ¡mę aplinkybes nustatytas anksčiau teismų nagrinėtose tarp tų pačių Å¡alių bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimai. Tokiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai laikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-18 d. sprendime priimtame byloje, kurioje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad ginčo namo dalis yra jo pastatyta nustatymo, nustatytas aplinkybes.

Minėtoje byloje teismo atmetant ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , konstatuoa aplinkybė, jog teisė likviduoti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes yra daiktinė teisė, kuri disponuojant nekilnojamuoju daiktu kartu su daikto valdymo ir naudojimo teisėmis pereina naujam daikto savininkui ir galiojant 1993-10-08 notariÅ¡kai patvirtintai Pirkimo - pardavimo sutarčiai, toks juridinis faktas pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių nesukels (b.l. 120-122) aiÅ¡kiai turi prejudicinę reikÅ¡me Å¡iai bylai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turinčia aplinkybe Vilniaus apygardos teismo 2012-09-17 nutartyje konstatuotÄ faktÄ , kad dėl namo priestato, pažymėto plane indeksu 1-1, perleidimo ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi teisėtumo jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2009-10-28 nutartyje, kuria paliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-14 sprendimÄ nepakeistÄ , nurodydamas, kad ginčo priestatÄ pagal sutarties sudarymo metu galiojusias normas iÅ¡tiko gyvenamojo namo likimas, t. y. nuosavybės teisės į jį minėta sutartimi perėjo atsakovui, ir kad teismas nenustatė ir tų aplinkybių, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ parduoti ne visÄ gyvenamÄ jį namÄ , be to, Å¡ios aplinkybės jau buvo konstatuotos ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-07-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1118-727/2006.

Todėl pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad esant minėtoms aplinkybėms jos laikytinos turinčiomis prejudicinę galiÄ ir iÅ¡ naujo nenustatinėjamos yra teisinga. Apelianto argumentai kad ankstesniuose teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės negali bÅ«ti laikomos prejudicinėmis Å¡iai bylai, nes bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, o nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos, kurių savavaliÅ¡kÄ statybÄ , įstatymo nustatyta tvarka, siekia įteisinti ieÅ¡kovas, yra ne tos pačios, jų teisinis santykis su gyvenamuoju namu yra skirtingas atmestini.

Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Minėta procesinė įstatymo nuostata nenustato jog prejudicinėmis laikytinos tik tapačios faktinės aplinkybės ar kitokių reikalavimų bei sÄ lygų pripažinimui jog aplinkybės nustatytos viename įsiteisėjusiame teismo sprendime, turi prejudicinę galia sprendžiant kitÄ bylÄ tarp tų pačių Å¡alių.IÅ¡skyrus sÄ lygas, kad prejudicinės aplinkybės bÅ«tų nustatytos civilinėje arba administracinėje bylose, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys ir kad jos neliestų neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Šiuo atveju, bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys ieÅ¡kovas ir atsakovas nustatyta jog ieÅ¡kovas yra pardavęs visÄ namÄ , kuris pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo ieÅ¡kovo neteisėtai rekonstruotas, todėl neteisėtos rekonstrukcijos pasekmės galioja ne namo pardavėjui (ieÅ¡kovui), bet naujajam savininkui (atsakovui).     Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad ir teisė įteisinti savavaliÅ¡kÄ namo rekonstrukcijÄ , pasikeitus galiojančiam teisiniam reguliavimui priklauso dabartiniam namo savininkui.

Be to byloje nustatyta, kad prieÅ¡ parduodant namÄ buvo atlikta namo inventorizacija kurioje atsispindėti visi neteisėtos rekonstrukcijos padariniai. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nes atsakovui kaip viso ginčo namo savininkui, tenka neteisėtų statybų pasekmės, atsakomybė dėl neteisėtų statybų pasekmių bei teisė kreiptis dėl neteisėtos statybos įteisinimo yra teisinga. IeÅ¡kovas negali bÅ«ti pripažintas statytoju pagal SÄ® 3 ir 28 straipsnių nuostatas, kadangi statinys, kurį ieÅ¡kovas ketina rekonstruoti bei įteisinti, nuosavybės teisės pagrindu priklauso atsakovui.

Todėl ieÅ¡kovui nepriklauso subjektinė statytojo teisė inicijuoti statinio įteisinimo procedÅ«rÄ , užsakyti projektÄ , kreiptis su praÅ¡ymu dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir atlikti visus kitus SÄ® nuostatose numatytus veiksmus neteisėtos statybos įteisinimui. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo argumentus pagrįstai laikė atmestinais, nepagrįstais ir neįrodytais, CPK 176 - 179 straipsnių pagrindu.   Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , jo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                                       NUTARIA:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                Liuda Uckienė                                                                                              Henrichas Jaglinskis                                                                                               Aldona Tilindienė