7a3177eb-0975-4bd7-86e9-e00aa04c3f1d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius2016 m. 10 mėn. 04 d. Civilinė byla Nr. 2-20650-545/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14098-2016-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.2.1.6.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.                                                         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienėsekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,dalyvaujant ieškovo DELFI, UAB, atstovui advokatui A.

Č.atsakovo UAB „Žinių radijas“ atstovui advokatui N. B.atsakovui A. R.teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo DELFI, UAB, ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Žinių radijas“ ir A. R. dėl dalykinės reputacijsos gynimo, paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo,-n u s t a t ė : ieÅ¡kovas DELFI, UAB, į.k. 125483974, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ant:- pripažinti, kad 2015-12-01 d. „Žinių radijas" laidoje „Nesuklaidinami" laidos dalyvio A.

R. paskleisti duomenys „DELFI Grynas ...Jo reali kaina 200 tÅ«kstančių eurų. Tai reiÅ¡kia 800 tÅ«kstančių eurų lieka maždaug suma, už kuriÄ aÅ¡ sakyčiau Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iÅ¡ DELFI." neatitinka tikrovės ir pažeidžia DELFI, UAB, dalykinę reputacijÄ ;-įpareigoti atsakovus UAB „Žinių radijas" ir A. R. per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos „Žinių radijas" laidoje „Nesuklaidinami" ir „Žinių radijas" interneto svetainės puslapyje, kuriame paskelbti ir skelbiami „Žinių radijo" 2015-12-01 d. laidos „Nesuklaidinami" vaizdo ir garso įraÅ¡ai - t.y. http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/12/01 /nesuklaidinami/51366 - savo lėšomis ir be komentarų paskelbti šį paneigimÄ :„PANEIGIMASInformuojame, kad 2015 m. gruodžio 1 d.

„Žinių radijas" laidoje „Nesuklaidinami" laidos dalyvio A. R. paskleisti duomenys „DELFI Grynas ...Jo reali kaina 200 tÅ«kstančių eurų. Tai reiÅ¡kia 800 tÅ«kstančių eurų lieka maždaug suma, už kuriÄ aÅ¡ sakyčiau Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iÅ¡ DELFI" neatitinka tikrovės ir pažeidžia DELFI, UAB, dalykinę reputacijÄ ";-priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas: 82 Eur žyminio mokesčio bei 1218 Eur advokato iÅ¡laidų (b.l. 1-13, 51-53). IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis: 2015-12-01 dalyvaudamas visuomenės informavimo priemonės „Žinių radijas" laidoje „Nesuklaidinami" tema „Kiek skaidri Lietuvos žiniasklaida?" (toliau - laida) atsakovas A.

R. paskleidė tikrovės neatitinkančius, žeminančius ir DELFI, UAB, dalykinę reputacijÄ pažeidusius teiginius: „DELFI Grynas ... Jo reali kaina 200 tÅ«kstančių eurų. Tai reiÅ¡kia 800 tÅ«kstančių eurų lieka maždaug suma, už kuriÄ aÅ¡ sakyčiau Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iÅ¡ DELFI." Be to, „Žinių radijas" pasirinko bÅ«tent iÅ¡traukÄ su aukščiau nurodytais A. R. tikrovės neatitinkančiais, žeminančiais ir DELFI, UAB, dalykinę reputacijÄ pažeidusiais teiginiais kaip „Žinių radijas" 2015-12-01 laidos „Nesuklaidinami" pristatymÄ (vaizdo įraÅ¡o anonsÄ ). 2016-01-19 ieÅ¡kovas pateikė atsakovams UAB "Žinių radijas" ir A.

R. "ReikalavimÄ paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ ". Savo atsakyme į reikalavimÄ , t.y. 2016-02-02 d. raÅ¡te „Dėl reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ ", atsakovas UAB „Žinių radijas" akcentavo esantis tik informacijos paskleidimo priemonė, o ne Å¡altinis. Atsakovo UAB „Žinių radijas" nuomone, tai jį atleidžia nuo bet kokios atsakomybės. Atsakovas UAB „Žinių radijas" atmetė ieÅ¡kovo DELFI, UAB, reikalavimus paskelbti paneigimÄ , nors iÅ¡ atsakovo A.

R. negavo jokių CK 2.24 str. 1 d. reikalaujamų įrodymų, kad jo per „Žinių radijas" paskleisti melagingi duomenys apie ieÅ¡kovÄ DELFI, UAB, „atitinka tikrovę". Jau laidos metu jos vedėjas privalėjo įvykdyti Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. nustatytÄ pareigÄ ir atkreipti klausytojų dėmesį, kad atsakovo A. R. skelbiama informacija nepatikrinta, nepatikima - o tuo labiau pareiga vienareikÅ¡miÅ¡kai informuoti „Žinių radijas" klausytojus ir jo interneto svetainės vartotojus apie atsakovo A.

R. iÅ¡sakytų ieÅ¡kovo DELFI, UAB, atžvilgiu kaltinimų jeigu ne akivaizdų melagingumÄ , tai bent jau nepatikimumÄ kilo atsakovui UAB „Žinių radijas" galutinai įsitikinus, kad kaltinimai neįrodyti ir nepagrįsti. Å iurkščiai pažeisdamas tiek CK 2.24 str. reikalavimus, tiek Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 3 d. reikalavimus, atsakovas UAB „Žinių radijas" neįvykdė savo pareigos paskelbti paneigimÄ - nors neteigė, kad atsakovas A. R. paskelbė tikrovę atitinkančius duomenis ir/arba kad tokio turinio paneigimo paskelbimas prieÅ¡tarautų gerai moralei.

Vietoj įstatymų konkrečiai apibrėžtos pareigos paskelbti paneigimÄ Ä¯vykdymo, atsakovas UAB „Žinių radijas" sugalvojo paskelbti „ UAB „Delfi“ nuomone, kad „Faktai.lt" vyriausiojo redaktoriaus A. R. iÅ¡sakyta informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia Delfi dalykinę reputacijÄ â€œ. Taigi, atsakovas UAB „Žinių radijas" pavadino „DELFI, UAB nuomone" ieÅ¡kovo reikalavimÄ paneigti atsakovo A. R. melaginga prasimanymÄ ir kaltinimÄ , kad „už maždaug 800 tÅ«kstančiu eurų Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iÅ¡ Delfi".

Taip pasielgęs atsakovas UAB „Žinių radijas" ne apgynė ieÅ¡kovo DELFI, UAB, pažeistÄ teisę, o tik dar labiau jÄ pažeidė. PaneigimÄ savavaliÅ¡kai pakeitęs į „nuomonę", atsakovas UAB „Žinių radijas" vieÅ¡ai pademonstravo savo pozicijÄ ir paneigimÄ Å¡iurkščiai sumenkino - vietoj vieÅ¡o ir vienareikÅ¡miÅ¡ko paskelbimo apie tai, kad buvo pažeistos apÅ¡meižto asmens teisės, melas paneigiamas ir pažeidimas iÅ¡taisomas, „Žinių radijas" apÅ¡meižtojo reikalavimÄ apginti pažeistas teises visiÅ¡kai prilygino Å¡meižiko melui.

Neva motyvuotas reikalavimas apginti pažeistas teises į dalykinę reputacijÄ - ne daugiau nei „nuomonė".IÅ¡ Aplinkos ministerijos 2010-06-02 raÅ¡to matyti, kad Aplinkos ministerija paskelbė projekto konkursÄ - Visuomenės informavimo apie aplinkÄ Å¡viečiamosiose laidose, spaudoje, filmuose ir internetiniame naujienų portale paslaugų teikimo projektÄ . DELFI, UAB, su projektu „Grynas" dalyvavo tik 6-oje projekto dalyje, su 95 balais užėmė pirmÄ vietÄ tarp trijų tiekėjų, kurių pasiÅ«lymai perkančiosios organizacijos buvo įvertinti.

IÅ¡ Aplinkos ministerijos 2010-06-09 raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovas DELFI, UAB, laimėjo tik vienÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių projekto konkurso objekto dalių. Visais atvejais yra taikytas lygiai tas pats principas - „laimėtoju yra pripažintas daugiausia Komisijos balų surinkęs" tiekėjas. DELFI, UAB, dalyvavo Aplinkos ministerijos paskelbtame, vieÅ¡ame, dideliame projekto konkurse, apimančiame įvairais visuomenės informavimo priemonių rÅ«Å¡is, o projekto objekto savo dalyje laimėjo lygioje ir atkaklioje konkurencinėje dalyje su dar 3 (trimis) tiekėjais.

Atsakovas A. R. „Žinių radijas" laidoje Å¡meiždamas ieÅ¡kovÄ DELFI, UAB, visiÅ¡kai neužsiminė apie tai, kad sutartis tarp Aplinkos ministerijos ir DELFI, UAB, pasiraÅ¡yta tik po ieÅ¡kovo laimėto projekto konkurso, kai laimėjimÄ nulėmė tai, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas gavo daugiausia Aplinkos ministerijos Projekto vertinimo komisijos balų. Tiek visiÅ¡kai realus projekto konkursas, tiek jo mastas (bendrai ir konkrečioje objekto dalyje), tiek jo dalyvių skaičius, tiek projekto konkurso rezultatai visiÅ¡kai paneigia kaip melagingus atsakovo A.

R. prasimanymus apie neva daug kartų užaukÅ¡tintÄ DELFI, UAB, projekto „Grynas" kainÄ ir kad maždaug 800 tÅ«kst. eurų, t.y. bent 4/5 pasiÅ«lymo kainos, yra ne atlygis DELFI, UAB, už paslaugas ir darbus, bet kyÅ¡is už Aplinkos ministerijos nusipirktÄ ramybę. Vienintelis tikras (ir tai tik iÅ¡ dalies) A. R. nurodomas faktas yra Sutarties kaina, kuri yra lygi 3 406 869,95 Lt, t.y. 986 697,74 EUR. Å i kaina artima 1 mln. EUR. A. R. tyčia klaidindamas „Žinių radijas" klausytojus akcentuoja tiktai kainÄ - tuo tarpu kai Aplinkos ministerijos paskelbtas konkursas vyko ne pagal mažiausios kainos principÄ , bet buvo vertinami tiek pasiÅ«lyta idėja, tiek pasiÅ«lytos idėjos įgyvendinimo kaina.

Taigi konkurso dalyvių pasiÅ«lymus lyginti vien pagal kainÄ tiesiog neįmanoma - nes kartu bÅ«tina lyginti pasiÅ«lytas idėjas, jų kokybinius ir kiekybinius skirtumus. Bet kuriuo atveju - joks iÅ¡ konkurso dalyvių nepasiÅ«lė nieko panaÅ¡aus į A. R. minimÄ kainÄ â€ž200 tÅ«kstančių eurų“. Be to, tiek Aplinkos ministerija, tiek DELFI, UAB, su projektu „Grynas" dalyvavo Lietuvos Respublikos teismuose iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Lrytas" ieÅ¡kinį atsakovui Aplinkos ministerijai ir trečiajam asmeniui DELFI, UAB.

Tiek Vilniaus apygardos teismas 2014-11-11 d. sprendimu, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-16 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Taigi, visų instancijų teismuose patvirtinti Aplinkos ministerijos sprendimų ir veiksmų teisėtumas, DELFI Grynas laimėjimas visiÅ¡kai paneigia atsakovo A. R. melagingus prasimanymus apie DELFI, UAB, ir Aplinkos ministerijos veiklos neteisėtumÄ , korumpuotumÄ ir t.t. Tai leidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad atsakovo A. R. paskleisti ginčo duomenys žinomai neatitinka tikrovės. A.

R. nesiteikė pateikti jokio fakto, kuris paremtų jo melagingus kaltinimus. Atsakovas A. R. yra žurnalistas, todėl jam kyla padidintos pareigos rengiant vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ ir jÄ skleidžiant. Žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamÄ skelbti informacijÄ , laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų. Skleisdamas neatitinkančius tikrovės teiginius A. R. tyčia ir nesÄ Å¾iningai veikė prieÅ¡ laidos tikslÄ (Laidos tema – „Kiek skaidri Lietuvos žiniasklaida?"). Kadangi Lietuvos žiniasklaidos skaidrumas neabejotinai labiausiai užtikrinamas, kai rengiami skaidrÅ«s ir teisėti konkursai, kuriuose žiniasklaidos priemonės varžosi lygiomis teisėmis pagal visiems žinomus ir vienodus kriterijus.

Tuo tarpu A. R. apÅ¡meižė neabejotinai sÄ Å¾iningÄ , realų konkursÄ ir neabejotinai teisėtus jo rezultatus kaip neva ryÅ¡kų neskaidrumo pavyzdį. Tyčia ir nesÄ Å¾iningai nuslėpdamas daugybę faktų, be kurių sÄ Å¾iningas, neÅ¡aliÅ¡kas, teisingas ir tikslus informacijos paskleidimas buvo neįmanomas.Tai, kad atsakovas A. R. pasirinko vieÅ¡ai per visuomenės informavimo priemonę paskleisti faktais nepagrįstus kaltinimus sunkaus nusikaltimo padarymu, negali bÅ«ti pateisinta nei kaip kritika, nei kaip nuomone, nei kaip informacijos netikslumas.

IeÅ¡kovas yra kaltinamas nusikaltimų padarymu. Tikrovės neatitinkantys duomenys ne tik buvo paskleisti per UAB„Žinių radijas" laidÄ . UAB „Žinių radijas" pasirinko bÅ«tent iÅ¡traukÄ su aukščiau nurodytais A. R. tikrovės neatitinkančiais, žeminančiais ir DELFI, UAB, dalykinę reputacijÄ pažeidusiais teiginiais kaip „Žinių radijas" 2015-12-01 d. laidos „Nesuklaidinami" pristatymÄ (Laidos vaizdo įraÅ¡o anonsÄ ) „Žinių radijas" interneto svetainėje. Tuo pačiu „Žinių radijas" sÄ moningai pasistengė atkreipti visų klausytojų ir žiÅ«rovų dėmesį bÅ«tent į atsakovo A.

R. žodžius apie ieÅ¡kovÄ - kartu neiÅ¡vengiamai prisiimdamas ir atsakomybę už savo pačių (ne atsakovo A. R.) veiksmus, kai aiÅ¡kiai melagingi teiginiai panaudoti žiÅ«rovų ir klausytojų susidomėjimui sukelti, padidinti „Žinių radijas" laidos „Nesuklaidinami" populiarumÄ ir komercinę sėkmę. Be to, net ir žinodamas apie tai, kad „Žinių radijo" 2015-12-01 d. laidoje „Nesuklaidinami" paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, atsakovas UAB „Žinių radijas" nesiėmė jokių priemonių paÅ¡alinti iÅ¡ laidos vaizdo ir garso įrašų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Atsakovas UAB „Žinių radijas“, į.k. 125834131, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti 1143,45 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų (b.l. 72-76). NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu atsakovas procesiniame dokumente - atsiliepime į ieÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė teigdamas, kad atsakovas 2015-12-01 d. laidoje „Nesuklaidinami" tema „Kiek skaidri Lietuvos žiniaskiaida?" paskleidė tikrovės neatitinkančius, žeminančius ir ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ pažeidžiančius teiginius, kad atsakovas, paskelbęs ieÅ¡kovo nuomonę dėl laidoje iÅ¡sakytų A.

R. teiginių, ne apgynė ieÅ¡kovo pažeistÄ teisę, o tik dar labiau jÄ pažeidė, o taip pat, kad A. R. laidoje iÅ¡sakyti teiginiai negali bÅ«ti traktuojami kaip pastarojo nuomonė. Visuomenės informavimo priemonei gali bÅ«ti taikoma atsakomybė CK 2.24 str. pagrindu tik tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė yra duomenų paskleidėjas, bet ne duomenų paskleidimo priemonė. Konstatavus, kad visuomenės informavimo priemonė yra tik duomenų paskleidimo priemonė, nėra pagrindo civilinės atsakomybės atsiradimui visuomenės informavimo priemonei dėl informacijos paskleidimo.

Tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimÄ dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali vieÅ¡ai, tokiu pat bÅ«du kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti. Tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemone pasinaudojo kitas asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, replikos teisė neatliktų savo funkcijos ir iÅ¡ esmės bÅ«tų reikalavimas, keliamas ne asmens teisių pažeidimÄ padariusiam asmeniui. Be kita ko, teismų praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog tai, kad paskleistus duomenis suformulavo ne visuomenės informavimo priemonė, o kitas asmuo (pirminis duomenų Å¡altinis), turi reikÅ¡mės sprendžiant visuomenės informavimo priemonės atsakomybės klausimÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , akivaizdu, kad visuomenes informavimo priemonei gali bÅ«ti taikoma atsakomybė tik tuo atveju, kai ji yra duomenų paskleidėjas. Laida buvo transliuojama ir A. R. teiginiai buvo iÅ¡sakyti tiesioginio eterio metu. Tai reiÅ¡kia, kad UAB „Žinių radijas“ neįtakojo ir negalėjo įtakoti A. R. pasisakymų, nusistatymo ieÅ¡kovo atžvilgiu. Be kita ko, tiesioginio eterio metu laidos vedėjas neturėjo objektyvių galimybių patikrinti A. R. iÅ¡sakytų teiginių teisingumo.

Laidos autorius - A. P. neuždavinėjo nei menamų, nei provokuojančių klausimų, kurių pasekmė buvo A. R. išsakyti teiginiai. Todėl priešingai nei teigia ieškovas, laidos vedėjas neskatino A. R. skleisti faktais negrindžiamus ir tikrovės neatitinkančius melagingus prasimanymus bei prie jų netiesiogiai neprisidėjo. Aplinkybė, kad laidos įraše nėra jokių laidos vedėjo žodžių, kuriais jis atsiriboja nuo A. R. teiginių, nenurodo, kad jie yra tik A. R. nuomonė, bei neįrodo, kad laidos vedėjas skatino ar kaip nors prisidėjo prie A.

R. teiginių iÅ¡sakymo. Be kita ko, A. R. naudojamos formuluotės, pavyzdžiui, „yra, galbÅ«t, mano skaičiavimais, už kuriÄ , aÅ¡ sakyčiau" įrodo, kad atsakovas niekaip nėra susijęs su Å¡iais teiginiais ir jie iÅ¡reiÅ¡kia iÅ¡imtinai A. R. nuomonę. Akivaizdu, kad bet kuris vidutiniÅ¡kai apdairus ir iÅ¡silavinęs laidos klausytojas suprato, kad minėti teiginiai yra A. R. nuomonė, kuri nesusijusi nei su laidos vedėjo užduodamais klausimais, nei su atsakovo pozicija ar nuomone apie ieÅ¡kovÄ .

IeÅ¡kovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje konstatuota, kad kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas yra visuomenės informavimo priemonė, nes ji kontroliuoja informacijos Å¡altinį. IeÅ¡kovas sÄ moningai nutyli, kad minėta praktika buvo suformuota bylose, kuriose visuomenės informavimo priemonė buvo ne duomenų paskleidimo priemonė, bet duomenų skleidėjas. Atsižvelgiant į tai, minėta teismų praktika nagrinėjamoje byloje nėra precedentinė ir negali bÅ«ti taikoma.

IeÅ¡kovas, iÅ¡kreipdamas CK ir Visuomenės informavimo įstatymo normų esmę ir turinį, teigia, kad atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ , nepasisakė dėl įstatyminės pareigos pagal Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 3 d. paskelbti atsakymÄ . Visų pirma, Å¡ios normos esmė užtikrinti, kad visuomenės informavimo priemonės neatsisakytų paskelbti duomenis paskleidusio asmens paneigimo dėl tos priežasties, kad juos paskelbė ne visuomenės informavimo priemonė.

Antra, atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kovui nurodė, kad neprieÅ¡tarauja suteikti A. R. eterio laikÄ , kad jis galėtų įvykdyti įstatyminę pareigÄ paneigti paskleistus duomenis. Trečia, kadangi CK nenumato jokių iÅ¡lygų ir galimybių asmens garbės ir orumo gynimo ypatumus reglamentuoti specialiuose įstatymuose, tai, įsigaliojus CK, Visuomenės informavimo įstatymo normos, reglamentuojančios Å¡iuos klausimus ir neatitinkančios CK 2.24 str. nuostatų, nebegali bÅ«ti taikomos. IeÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas vieÅ¡ai skelbia laidos vaizdo ir garso įraÅ¡us ir taip neva dar labiau pažeidžia ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ , nes nesiėmė jokių priemonių paÅ¡alinti laidos įrašų.

Atkreiptinas dėmesys, kad visos atsakovo rengtos ir transliuotos laidos necenzÅ«ruojant ir jų netaisant, neiÅ¡kreipiant laidose iÅ¡sakytos informacijos yra archyvuojamos atsakovo internetinėje svetainėje. Tokiu bÅ«du siekiama vienoje vietoje saugoti visas laidas kaip atsakovo eterio atspindį, rengtų ir transliuotų laidų istorinę raidÄ , bet ne atskirÄ produktÄ . Dėl Å¡ios priežasties laidos ir yra talpinamos internetiniame „archyve". Be to, atsakovas vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 35 str. 1 d. transliuotų radijo laidų įraÅ¡us privalo saugoti ne trumpiau kaip vienus metus nuo tos dienos, kai informacija buvo iÅ¡platinta.

Atsakovas 2016-01-20 d. gavo ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl tikrovės neatitinkančios ir dalykinę reputacijÄ pažeidžiančios informacijos. Atsakovas, susipažinęs su ieÅ¡kovo argumentais, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmuose nebuvo jokio ieÅ¡kovo teises pažeidžiančio elgesio, todėl atsisakė tenkinti reikalavimÄ , nes jis buvo pareikÅ¡tas ne tam asmeniui. Nepaisant to, atsakovas gera valia bei siekdamas pristatyti klausytojams ir atsakovo portalo lankytojams kuo daugiau įvairiausių nuomonių nusprendė Å¡alia laidos apraÅ¡ymo nurodyti, kad, ieÅ¡kovo nuomone, laidoje A.

R. iÅ¡sakyti teiginiai pažeidžia ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ . Atitinkamas praneÅ¡imas buvo iÅ¡platintas 2016-02-02 d. laidos „Nesuklaidinami" pradžioje. Atsakovas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, ne iÅ¡platino paneigimÄ , bet pateikė ieÅ¡kovo nuomonę, ko iÅ¡ esmės neturėjo pareigos daryti. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas tokį atsakovo poelgį, dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių, vertina neigiamai ir nurodo, kad juo atsakovas neva dar labiau pažeidė ieÅ¡kovo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.24 str. 2 ir 5 d. atsakovas neturėjo pareigos tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo, nes replikos teisės tikslas ir paskirtis yra kad duomenis paneigtų juos paskleidęs asmuo, bet ne kitas asmuo (Å¡iuo atveju duomenų paskleidimo priemonė).

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad atsakovas atsakyme į reikalavimÄ jokios jam pateiktos informacijos neneigia ir dėl jos nepasisako. Atsakovui susidaro įspÅ«dis, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas bando įrodyti, kad atsakovas neva sutinka su ieÅ¡kovo reikalavime nurodomais teiginiais. Kaip ir buvo minėta aukščiau, atsakovas Å¡iuo atveju yra visuomenės paskleidimo priemonė, todėl atsakovas neturėjo pareigos ieÅ¡kovui įrodinėti, kad A. R. laidoje paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nes atsakovas jų nepaskleidė.

Minėta pareiga tenka juos paskleidusiam asmeniui - A. R.. IeÅ¡kovas tiek savo reikalavime, tiek ieÅ¡kinyje prieÅ¡tarauja pats sau. Vienoje vietoje ieÅ¡kovas teigia, kad A. R. iÅ¡sakydamas ginčijamus teiginius veikė prieÅ¡ laidos tikslus, sÄ moningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir t.t. Kitaip tariant, ieÅ¡kovas įrodinėja, kad ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ pažeidė A. R.. Tačiau kitur ieÅ¡kovas keičia pozicijÄ ir įrodinėja, kad tai atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ .

Toks pozicijos nesuderinamumas ir prieÅ¡taringumas įrodo tik vienÄ -ieÅ¡kinys yra tik bÅ«das padaryti spaudimÄ atsakovui, bet ne apginti ieÅ¡kovo neva pažeistas teises.IeÅ¡kovas teigia, kad A. R. iÅ¡sakyti teiginiai negali bÅ«ti laikomi nuomone. Atsakovas su ieÅ¡kovu pateiktu vertinimu ir nelogiÅ¡ku A. R. teiginių interpretavimu nesutinka, nes jis grįstas iÅ¡vedžiojimais ir ieÅ¡kovo nepagrįstais samprotavimais. Teismas, nagrinėdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes, turi atriboti žiniÄ nuo nuomonės, nes už iÅ¡sakytos nuomonės paskelbimÄ civilinė atsakomybė neatsiranda ir nuomonei tiesos kriterijus netaikomas.

Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Analizuojant A. R. išsakytus teiginius darytina akivaizdi išvada, kad laidoje išsakyti teiginiai yra subjektyvūs A. R. samprotavimai, kurių tikrumo negalima patikrinti. Be kita ko, minėti teiginiai nėra konstatuojamojo pobūdžio ir yra grįsti išimtinai A. R. samprotavimais, skaičiavimais ir subjektyviu vertinimu.

Analizuojant A. R. teiginius negalima neatsižvelgti ir į jų kontekstÄ , naudojamas formuluotes ir sakinių konstrukcijÄ . Atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys ir jo priedai įteikti tinkamai, per nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas A. R. prašė ieÅ¡kinį atmesti UAB „Žinių radijas“ nurodytais motyvais, iÅ¡dėstė savo ginčo pasisakymų esmę, kainos paskaičiavimÄ , priteisti 1218 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 9,99 Eur kuro iÅ¡laidų (b.l. 54-56).

IeÅ¡kinys atmestinas. LR CK 1.114 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė teisė saugo dalykinę reputacijÄ . Remiantis LR CK 2.24 str. 1 d., asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žala. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. CK 2.24 str. 8 d. nustatyta, kad Å¡io straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistÄ juridinio asmens dalykinę reputacijÄ .

IeÅ¡kovas DELFI, UAB, ginčija atsakovo A. R. 2015-12-01 dalyvavusio visuomenės informavimo priemonės „Žinių radijas" laidoje, kurios tema buvo „Nesuklaidinami“, „Kiek skaidri Lietuvos žiniasklaida?" paskleistus tikrovės neatitinkančius, žeminančius ir DELFI, UAB, dalykinę reputacijÄ pažeidusius teiginius: „DELFI Grynas ... Jo reali kaina 200 tÅ«kstančių eurų. Tai reiÅ¡kia 800 tÅ«kstančių eurų lieka maždaug suma, už kuriÄ aÅ¡ sakyčiau Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iÅ¡ DELFI", kurie, ieÅ¡kovo nuomone, žemina jo garbę bei orumÄ ir neatitinka tikrovės, todėl tokiam ginčui iÅ¡nagrinėti taikytinas LR CK 2.24 str.

Byloje nekilo ginčo, kad ginčo teiginius paskelbė atsakovas A. R. 2015-12-01 UAB „Žinių radijas“ laidoje ir Å¡ie teiginiai yra apie ieÅ¡kovÄ DELFI, UAB. 2016-01-19 d. DELFI, UAB, pateikė atsakovams reikalavimÄ paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ (b.l. 17-22), o 2016-02-02 raÅ¡tu atsakovas UAB „Žinių radijas“ atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus (b.l. 23-24IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo A. R. 2015-12-01 d. vykusioje laidoje buvo paskleista žinia.Nagrinėjamoje byloje yra du atsakovai- UAB „Žinių radijas“ bei A.

R..Dėl netinkamo atsakovo Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog civiliniame procese svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog „netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas)" (LAT 2009-05-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2007-02-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-56/2007).

         Ieškinys UAB „Žinių radijas“ atžvilgiu atmetamas, nes atsakovas su ieškiniu nesutiko bei atsiribojo nuo kito atsakovo- A. R. ginčo pasisakymų. Ieškovas ieškinyje bei ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas UAB „Žinų radijas“ nepaisė draudimo ne platinti dezinformacijos, šmeižiančios ir žeminančios informacijos, skelbti nepagrįstus, nepatikrintus, faktais neparemtus kaltinimus, neveikė teisingai, tiksliai ir nešališkai, o, ginčytinos laidos vedėjas privalėjo atkreipti klausytojų dėmesį, kad atsakovo A.

R. skelbiama informacija nepatikrinta, nepatikima, tačiau to nepadarė, skatindamas tokiÄ informacijÄ skleisti, be to, neįvykdė pareigos paskelbti tokios melagingos informacijos paneigimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad tokius teiginius patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikia. Atsakovas A. R. nėra nei UAB "Žinių radijas“ akcininkas, nei valdymo organų narys, nei Å¡ios bendrovės darbuotojas (žurnalistas). Vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ neva buvo pažeista UAB „Žinių radijas“ laidoje pokalbio metu su atsakovu A.

R., niekaip nepagrindžia galimybės nagrinėjamoje byloje atsakovÄ laikyti atsakingu asmeniu pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir tuo labiau taikyti solidariÄ atsakomybę su fiziniu asmeniu (atsakovu A. R.).Atsakovas UAB „Žinių radijas“ negali bÅ«ti atsakingas už su juo jokiais santykiais nesusijusio privataus asmens veiksmus. CK 6.263 str. 3 d. numato, jog „įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ ".

Å iuos atvejus, kuomet asmuo privalo atsakyti už kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , numato CK 6.264 str. ir 6.265 str. Å ioje byloje nėra ir ieÅ¡kovas pats nenurodo jokių pagrindų, kurie sudarytų pagrindÄ minėtų CK nuostatų taikymui.Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog dėl A. R. veiksmų buvo sumenkintas ieÅ¡kovo vardas, reputacija ir padidėjo klausytojų juo nepasitikėjimas. Taigi net ir tuo atveju, jei tikrovėje egzistuoja aplinkybė, kad klausytojų požiÅ«ris į ieÅ¡kovÄ pasikeitė, nagrinėjamu atveju nėra jokios galimybės spręsti, ar tokios neigiamos pasekmės atsirodo priežastiniame ryÅ¡yje su A.

R. veiksmais. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputacijÄ Å¾eminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieÅ¡kovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumÄ - kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 str.) (LAT 2004-11-24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 630/2004). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiÅ«ris visuomenėje, verslo aplinkoje.

Å ios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatu vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Å i taisyklė tinka normaliÄ , niekuo neiÅ¡siskiriančiÄ veiklÄ vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputacijÄ gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieÅ¡taringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai - platinamo spaudos leidinio tiražo sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi bÅ«ti nustatyta, kad subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl jų skleidimo (LAT 2006-12-20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 667/2006; 2009-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Nagrinėjamoje byloje nesurinkta jokių įrodymų, remiantis kuriais UAB „Žinių radijas“ turi bÅ«ti atsakingas už kito privataus asmens (atsakovo A. R.) veiksmus ir ginčo pasisakymus. Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (LAT 2011-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-448/2011).Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovo A.

R. teiginiai buvo iÅ¡sakyti tiesioginio eterio metu. Tai reiÅ¡kia, kad UAB „Žinių radijas“ laidos autorius A. P. negalėjo įtakoti atsakovo A. R. pasisakymų ir jų patikrinti jam prienamomis priemonėmis, prie jų skleidimo neprisidėjo ir neskatino skleisti. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog laidos autorius visiems klausytojams girdint nuo A. R. pasisakymų neatsiribojo tiesioginio eterio metu, veismo vertinimu, neįrodo jo sÄ saja ar sutikimÄ su A. R. teiginiais.Taigi, teismo vertinimu, atsakovo UAB „Žinių radijas“ solidarioji civilinė atsakomybė su atsakovu A.

R. nėra įrodyta ir jis neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad visuomenės informavimo priemonė yra atsakinga už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimÄ tuo atveju, jei ji yra duomenų paskleidėjas (LAT 2011-08-08 nuratis civ.byloje Nr. 3K-3-3440/2011). Nagrinėjamu atveju duomenų paskleidėjas yra atsakovas A. R..UAB „Žinių radijas" kategoriÅ¡kai atsiriboja nuo atsakovo A. R. bet kokių pokalbio turinio, kaip asmuo nei teisine, nei kokia nors kita prasme neturintis pareigos atsakyti už jame iÅ¡reikÅ¡tÄ A.

R. subjektyviÄ nuomonę, todėl atsakovas UAB "Žinių radijas" yra netinkama Å¡alis nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kinys atsakovo atžvilgiu atmestinas. Dėl žinios ir nuomonės Byloje kilo ginčas ir dėl to, kaip atskirti žiniÄ bei atsakovo A. R. nuomonę.Pažymėtina, kad laisvė reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iÅ¡ svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau Å¡i laisvė nėra absoliuti. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve.

Ä®gyvendindamas teisę skleisti informacijÄ , asmuo neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 str.) (LAT 2006-03-06d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-169/2006).Teismų praktikoje asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma faktų visuma :

1) žinių paskleidimo faktas;

2) paskleistos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) paskleistos žinios žemina asmens garbę bei orumÄ ;

4) paskleistos žinios neatitinka tikrovės (LAT 2008-08-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-09-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-347/2011; 2011-12-07d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-97/2011).Ginant pažeistÄ juridinio asmens dalykinę reputacijÄ yra taikomos CK 2.24 straipsnio nuostatos, skirtos asmens garbės ir orumo gynimui. Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal minėtÄ straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimÄ (CK 2.24 str. 8 d.).

Viena iÅ¡ teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų yra duomenų paskleidimas. Todėl, sprendžiant, ar CK 2.24 str. pagrindu buvo pažeista ieÅ¡kovų dalykinė reputacija, bÅ«tina atriboti duomenis nuo nuomonės. LR CK 2.24 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančios tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Lietuvos CK 2.24 str. 1 d. numato, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.Paskleistų žinių atitikimÄ tikrovei įrodinėja atsakovas, tačiau ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 6 p.).      Pagal LR CK 2.24 str.1,8 d. juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai yra paskleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys.

Taigi, pagal šį įstatymo straipsnį viena iÅ¡ teisinės gynybos sÄ lygų yra duomenų paskleidimas. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali bÅ«ti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal LR CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvÅ«s požiÅ«riai arba saviraiÅ¡kos bÅ«dai (LAT 2006-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs - jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai yra autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia (LAT 2013-02-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-50/2013; 2012-02-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-32/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas klausimÄ dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo yra pažymėjęs, jog tai, „ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiÅ«ris, turi bÅ«ti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas.

Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiÅ«rio. Turi bÅ«ti nustatyta, kokie teiginiai, ieÅ¡kovo požiÅ«riu, pažeidžia jo reputacijÄ . Jeigu publikacijoje ar ginÄÄ sukėlusioje jos iÅ¡traukoje teiginių yra daug, tai turi bÅ«ti nustatyta, kuri bÅ«tent nuostata kelia ginÄÄ . Reikia įvertinti, ar tai žinia, informacija, ar tai nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiÅ«rio iÅ¡reiÅ¡kimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t. y. duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iÅ¡ visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės iÅ¡raiÅ¡kos formų, sakinių konstrukcijos ir kt.“ (LAT 2006-12-20d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006).Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo 1996-07-02 įstatymo Nr. 1-1418 2 str. 33 p., 69 p. yra iÅ¡aiÅ¡kintos nuomonės ir žinios sÄ vokos, taip, nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys ar komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų; tuo tarpu žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali bÅ«ti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais.

Duomenimis pagal CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvÅ«s požiÅ«riai arba saviraiÅ¡kos bÅ«dai. Be to, atribojant žiniÄ nuo nuomonės nepakanka įvertinti vien tik ginčijamus teiginius, tačiau bÅ«tina analizuoti visÄ kalbos tekstÄ , pasisakymo aplinkybes, kontekstÄ , ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijas ir kt. (LAT 2010-10-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-392/2010, 2006-02-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-142/2006). Ar konkrečiame laiÅ¡ke yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiÅ«ris, turi bÅ«ti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas.

Teismas, nustatydamas faktÄ , ar paskleistos žinios žemina ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ , turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad žinia pripažįstama informacija apie faktus ir duomenis, t.y. reiÅ¡kinius, savybes veiksmus, įvykius, grindžiamas tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali bÅ«ti įrodomi, tačiau taip pat turi turėti tam tikrÄ faktinį pagrindÄ (LAT 2006-02-22 nutartis civ.byloje Nr. 3-142/2006, 2003-10-13 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-853/2003 ir kt).Teismas, atribodamas duomenis nuo nuomonės, turi analizuoti visÄ kalbos kontekstÄ , pasisakymo aplinkybes, sakinių konstrukcijÄ ir kt. IÅ¡vada, ar paskelbta nuomonė, ar duomenys apie tam tikrÄ faktÄ , gali bÅ«ti padaryta tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176 str.).Sprendžiant, ar apie ieÅ¡kovus paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o, jeigu neatitinka, tai ar tas neatitikimas vertintinas kaip dalykinės reputacijos pažeidimas, ar gali bÅ«ti traktuojamas kaip tam tikras neesminis nukrypimas nuo tiesos, aktualu, kokia informacija (žinia) buvo paskleista.Kiekviena veikla reikalauja toje srityje dirbančių asmenų tam tikros rÅ«Å¡ies atsakomybės, todėl ji privalo atitikti ne tik bendrus, bet ir specialius profesinės moralės reikalavimus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo A.

R. visas ginčo pasisakymas laidoje skamba taip: „Delfi Grynas, kur apie gamtÄ , atrodytų tokia labai nekalta tema tai yra vienas labiausiai Lietuvoje ...brangiausių projektų, tai yra milijonas eurų, kur Delfi portalas gavo už Å¡io projekto darymÄ . Jo reali kaina ir tikrųjų yra galbÅ«t, aÅ¡ nežinau, mano skaičiavimais bÅ«tų galbÅ«t 200 tÅ«kstančių eurų, tai reiÅ¡kia...800 eurų lieka suma maždaug, už kuriÄ , aÅ¡ sakyčiau, Aplinkos ministerija nusiperka ramybę iÅ¡ Delfi“.

Å iuos atsakovo A. R. teiginius galima suprasti, kaip prisijungimÄ prie diskusijų bei savo subjektyvios asmeninės nuomonės pateikimÄ apie Aplinkos ministerijos vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kuriuo kaina, atsakovo nuomone, yra per didelė. Pažymėtina ir tai, kad ginčo pasisakymai paskleisti atsakovo diskusijų laidoje, tiesioginio eterio metu. A. R. pasisakymai 2015-12-01 d. ginčo laidoje „ir tikrųjų yra galbÅ«t, aÅ¡ nežinau, mano skaičiavimais bÅ«tų galbÅ«t, aÅ¡ sakyčiau“ yra jo nuomonė, nes yra subjektyvi, jai netaikomai tiesos ir tikslumo kriterijai, yra vertinamojo pobÅ«džio, jos neįmanoma patikrinti įrodymų pagalba, todėl pagal LR CK 2.24 str. atsakomybė už nuomonės paskleidimÄ atsakovui A.

R. neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-113/2007, 2006-02-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-142/2006, 2001-05-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-529/2001).Nuomonei, kaip saviraiÅ¡kos bÅ«dui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui (LAT 2012-02-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-32/2012). Nuomonei, kritikai ar kitokiai subjektyvaus požiÅ«rio iÅ¡raiÅ¡kai tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Tuo atveju, jei yra siekiama taikyti teisinę atsakomybę už nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimo pasėkoje pažeistÄ dalykinę reputacijÄ , bÅ«tina nustatyti, kad subjektyvaus pobÅ«džio teiginiams akivaizdžiai trÅ«ksta faktinio pagrindo (t.y. jie yra neobjektyvÅ«s), tačiau atsakovas savo nuomonę pareimė jam žinomomis faktinėmis aplinkybėmis (informacija), kurie buvo iÅ¡dėstyti 2016-09-15 d. teisminio nagrinėjimo metu, nors jų vertinimas ir ginčytinas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2016-06-02 d.

Aplinkos ministerijos Projektų vertinimo komisijos protokolu Nr. 12 nustatyta, kad visų dalyvių pateikti projektai ir kvalifikaciniai duomenys atitinka Projekto konkurso sÄ lygose numatytus kvalifikacinius reikalavimus. 6 projekto objekto dalis. Aplinkosaugos ir darnaus vystymosi aktualijų internetinio portalo įdiegimas jau egzistuojančioje interneto svetainėje devizas „GRYNAS“ (Aplinkosaugos informacijos centras internete) laimėjo konkursÄ , surinkęs 95 balus (b.l. 26-28), Å¡io projekto kaina 986697,74 Eur (b.l. 62), nors dirba du darbuotojai/žurnalistai (b.l. 68), o renkama ir platinana informacija nereikalauja ypatingų žinių, įgÅ«džių ar pastangų (b.l. 71).

Tokiu bÅ«du, atsakovo A. R. nuomone, kad Å¡is projektas yra per brangus, jo subjektyviu paskaičiavimu jo kaina yra apie 200000 Eur, nes jame dirba tik du žurnalistai T. J. ir B. D., o skelbtina informacija nereikalauja didelių materialinių ar intelektualinių iÅ¡teklių, yra nepaneigta. Atsakovo nuomone, Aplinkos ministerija permokėjo ieÅ¡kovui maždaug 800000 Eur, todėl „nusipirko ramybę iÅ¡ DELFI“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugÄ pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi bÅ«ti nustatyta, kad subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl jų skleidimo (LAT 2006-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-100/2009).Be to, saviraiÅ¡kos laisvę kaip vertybę saugo Konstitucija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Si saviraiÅ¡kos laisvė nagrinėjamu civilinės bylos atveju, teismo vertinimu, neperžengė leistinų ribų ir nepažeidė ieÅ¡kovų dalykinės reputacijos.Teismas vis dėlto nesutinka su ieÅ¡kovo atstovo nurodymu, kad atsakovo ginčo teiginis buvo kategoriÅ¡kas, nes ginčo teiginiu buvo iÅ¡reikÅ¡tas atsakovo susirÅ«pinimas viešųjų pirkimų kaina Lietuvoje. Teigtina, kad byloje ginčijamo teiginio tikslas yra pozityvus - rÅ«pintis vykdomų viešųjų pirkimų kaina, atkreipti dėmesį į konkrečios ministerijos veiklÄ .

Nors kritinė nuomonė kai kuriais atvejais vertintina kaip iÅ¡sakyta Å¡iurkÅ¡tokai, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalÄ už iÅ¡sakytÄ nuomonę net tuo atveju, kai Å¡i nuomonė įžeidžianti, Å¡okiruojanti ar kelianti nerimÄ (LAT 2001-11-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1137/2001).Pagal CPK 176 str. l d. įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009-04-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-156/2009).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys A.

R. atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas, nes atsakovas ginčijamÄ teiginį pateikė ginčo laidoje kaip savo subjektyvius vertinimus dėl per brangiai perkamų žiniasklaidos produktų ir iÅ¡reiÅ¡kė savo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį bei nuomonę.Lietuvos CK 2.24 str. 3 d. numato, kad reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne, be to, nurodytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla (LR CK 2.24 str. 5 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nekelė, todėl dėl Å¡io klausimo teismas nepasisako. Civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Žinių radijas“ į.k. 125834131, turėjo 1143,45 Eur advokato procesinių dokumentų ruoÅ¡imo bei atstovavimo iÅ¡laidų ( 653,40 Eur+217,80 Eur+272,25 Eur) (b.l. 72-76), o atsakovas A. R.- 1218 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas. (LR CPK 98 str. 2 d.)Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos didelį sudėtingumÄ , bylos apimtį, trukmę, į ieÅ¡kinio sumÄ bei į tai, kad advokatas dalyvavo visuose posėdžiuose, jų buvo trys, surašė procesinius dokumentus, pateiktos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalaus dydžio iÅ¡laidų, laiko, kad atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kotinos visos atsakovo UAB „Žinių radijas“ advokato iÅ¡laidos, susijusios su atsakovo atstovavimu byloje (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).Atsakovo A.

R. prašymas priteisti 1218 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pasiruošimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose, atmestinas. LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas pažymi, kad atsakovas A. R. nepateikė teismui įrodymų, kad jis patyrė 1218 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos pasiruošimu ir dalyvavimu teismo posėdyje (LR CPK 178 str.). LR CPK 88 strt. numato, kokios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atlyginamos.

Byloje nustatyta, kad atsakovas savo procesines teises nagrinėjamoje byloje ginė pats, advokato neturėjo (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.), o priskirti jo įvardintas bylinėjimÄ si iÅ¡laidas prie bÅ«tinų ir pagrįstų (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.) nėra pagrindo nesant jų buvimo įrodymų (LR CPK 178 str.). Atsakovo A. R. turėtos 9,99 Eur kuro iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes priskirtinos prie bÅ«tinų ir pagrįstų (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.), susijusios su atvykimu į teismo posėdžius savo transportu (b.l. 54-56), jų dydis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Valstybė patyrė 1,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes ieÅ¡kinys atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 270 str.,-n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ DELFI, UAB, įmonės kodas 125483974, 1143,45 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris Eur 45 ct) advokato procesinių dokumentų ruoÅ¡imo bei atstovavimo iÅ¡laidų UAB „Žinių radijas“ į.k. 125834131, naudai.Priteisti iÅ¡ DELFI, UAB, į.k. 125483974, 9,99 Eur (devynis Eur 99 ct) kuro iÅ¡laidų A.

R. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ priteisti 1218 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                           R.Bražinskienė