2019-06-19 Nr. AB-13079-3-61-3-01765-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-404-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01765-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. (E. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 2.2 (NTP-2)-18-NT-1398-6993 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. teismui pateikė raštą „Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-02-07 nutarties“, prašydamas anuliuoti teismo sprendimą ir tvirtindamas, jog atsisakymas jam suteikti teisinę pagalbą yra grubus Tarptautinės žmogaus teisių konvencijos (Roma 1953) pažeidimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2019 m. kovo 26 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, bei konstatavo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė apeliacinio skundo juridinio pagrindo, t. y. argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir / arba nepagrįstumo; pareiškėjo nurodomas apeliacinio skundo dalykas neatitinka nė vienos iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo galimų priimti sprendimų rūšių; už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis ir nepateiktas motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas jam bus išduotas tik balandžio 1 d., be to, jis kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė ją suteikti ir šis atsisakymas apskųstas teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi pratęsė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2019 m. balandžio 10 d.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 10 d. rašte „Skundas (pakartotinis)“ nurodė negalintis įvykdyti dalies teismo nurodymų be profesionalios advokato pagalbos, kurios teikimas jam buvo nutrauktas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį, ir teismo prašė išspręsti šį klausimą bei pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.

Teismas dėl pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. rašto pažymėjo, jog jame suformuluotas prašymas visiškai nemotyvuotas, o rašte nenurodytos jokios objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios pareiškėjui teismo nustatytu terminu pateikti ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus minimalius procesiniam dokumentui (apeliaciniam skundui) keliamus reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą. Pareiškėjas nenurodė ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų tikėtis, jog jis ateityje įvykdys teismo nutartį. Teismas akcentavo, kad, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 2 d.).

III. Pareiškėjas E. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad jam administracinėje byloje yra reikalinga efektyvi teisinė pagalba, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė ją suteikti. Teigia gaunantis 175 Eur pensiją, todėl dėl finansinių sunkumų jis negali kreiptis į privatų advokatą. Pareiškėjas nesugeba pats tiksliai atsakyti į visus teismo klausimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog jo teisė į teismą yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko, įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-744/2013, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1006-520/2017). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo (apeliacinio skundo) priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo (apeliacinio skundo) turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti (tęsti) administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-937-502/2016). Smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (apeliacinio skundo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Tai reiškia, kad smulkūs formalaus pobūdžio apeliacinio skundo trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę apskųsti jo netenkinantį teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo 2019 m. kovo 8 d. pateiktas raštas, kuris savo esme laikytinas apeliaciniu skundu, neatitinka ABTĮ tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. jame nėra nurodytas nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisinis pagrindas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), apeliaciniame skunde nurodomas jo dalykas neatitinka nė vienos iš ABTĮ 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo galimų priimti sprendimų rūšių (ABTĮ 134 str. 2 d. 7 p.), be to, pareiškėjas teismui nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų arba motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 134 str. 3 d., taip pat 25 str. 2 d. ir 35 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pagrįstai nustatyti pareiškėjo apeliacinio skundo trūkumai (jų visuma) pirmosios instancijos teismui sudarė svarias teisines kliūtis tokį apeliacinį skundą priimti, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo nurodyta pareiškėjui pašalinti šiuos nustatytus trūkumus. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nei per 2019 m. kovo 12 d. teismo nutartimi nustatytą terminą – iki 2019 m. kovo 26 d., nei per 2019 m. kovo 26 d. teismo nutartimi pratęstą terminą – iki 2019 m. balandžio 10 d., nustatytų apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą atsisakyti dar kartą pratęsti pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti grindė tuo, kad pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. prašymas yra visiškai nemotyvuotas, jame nenurodytos jokios objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios pareiškėjui teismo nustatytu terminu pateikti minimalius reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą, bei tuo, kad pareiškėjas neįvardijo ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų tikėtis, jog jis ateityje įvykdys teismo nutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, remiantis pareiškėjo 2019 m. kovo 25 d. rašte ir 2019 m. balandžio 10 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis, jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (konkrečiai nenurodyta, kada), bet buvo atsisakyta jam tokią teisinę pagalbą suteikti (konkrečiai nenurodyta, kada) ir toks atsisakymas buvo apskųstas teismui, todėl, pareiškėjo teigimu, reikia sulaukti atsakymo (manytina, jog pareiškėjas turi omenyje galutinį teismo sprendimą).

Pareiškėjas net preliminariai nenurodo termino, kada jis galėtų pašalinti 2019 m. kovo 12 d. teismo nutartimi nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, tačiau, manytina, jog jis galimybes pašalinti apeliacinio skundo trūkumus sieja su jo atžvilgiu teigiamu teismo sprendimu, jo teigimu, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo jam suteikti antrinę teisinę pagalbą pradėtame dar viename teisminiame ginče, ir tokios pagalbos jam suteikimu. Taigi, vadovaujantis pareiškėjo svarstymais, pirmosios instancijos teismas, užuot atsisakydamas dar kartą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, turėjo iš esmės sustabdyti klausimo dėl pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo nagrinėjimą ir laukti galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjo pradėtoje kitoje administracinėje byloje, kas (atsižvelgiant į galimybę teismo sprendimus skųsti apeliacine tvarka) gali užtrukti dvejus metus ir ilgiau, nors apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka gali būti skundžiami per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo (ABTĮ 132 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija negali nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliacinis skundas yra laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui, nes jis per teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, nors administraciniam teismui yra suteikta kompetencija vertinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo suteikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą teisėtumą ir pagrįstumą, administracinis teismas neturi įgaliojimų pats tiesiogiai asmeniui skirti antrinę teisinę pagalbą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui nepratęsė terminio apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir nutarė jo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. (E. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas