2017-06-02 Nr. AB-11429-3-63-3-00301-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-776-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00301-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems A. R., V. R., D. R., A. V., O. E. V., S. M., uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų regiono projektai“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) elektroninių ryšių priemonėmis2015 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslino, prašydamas: panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 „Dėl Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ dalį, kiek tai liečia Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiuoju planu (toliau – ir Specialusis planas) suplanuotus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Palanga (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini), Palanga (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 2).

Pareiškėjas nurodė, kad Specialiojo plano viešumą užtikrinančios procedūros buvo atliktos pažeidžiant Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.3 punkto reikalavimus, t. y. Sklypo Nr. 1, valdytojui A. R. jo deklaruotos gyvenamos vietos adresu raštu nepranešta apie viešo svarstymo procedūras, nors pagal Specialiojo plano sprendinius jo žemės sklypo dalis, ta apimtimi, kurioje planuojama įrengti 6 metrų pločio privažiavimą su apsisukimo aikštele, rezervuojamas savivaldybės objektams plėtoti bei numatoma pakeisti jo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Sklypo Nr. 2 dabartinių savininkų V. R., D. R., O. E. V. ir A. V. atžvilgiu pažeidimų nenustatyta, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuosavybės teises į minėtą sklypą šie asmenys įgijo tik nuo 2014 m. sausio 27 d. Tačiau Sklypo Nr. 2 savininkų, įgyvendinusių nuosavybės teises į šį sklypą Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, atžvilgiu viešumą užtikrinančios procedūros taip pat buvo atliktos pažeidžiant Nuostatų 20.3 punkto reikalavimus, t. y. Specialiojo plano rengimo metu buvusiems Sklypo Nr. 2 savininkams R. V., I. V., P. K., K. K., J. K., K. F. P., B. L. jų deklaruotos gyvenamos vietos adresu raštu nepranešta apie viešo svarstymo procedūras, nors pagal Specialiojo plano sprendinius jų žemės sklypas rezervuojamas savivaldybės objektams plėtoti bei numatoma pakeisti jo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Taigi, esant pirmiau nustatytiems pažeidimams Taryba 2013 m. birželio 6 d. sprendimu negalėjo patvirtinti Specialiojo plano.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba su patikslintu prašymu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atsakovas abejoja, jog pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnį turi teisę ginčyti norminį teisės aktą – Specialųjį planą, kiek tai susiję su ginčo sklypais. Specialiajame plane nenumatoma projektuojamų akligatvių paimti savivaldybės nuosavybėn. Specialiojo plano sprendiniai tik suteiktų teisę viešpataujančių daiktų savininkams teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl servituto tarnaujančiam daiktui nustatymo, t. y. (duomenys neskelbtini), Palanga (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas Nr. 3), sklypo savininkas turės teisę kreiptis į teismą dėl servituto Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatymo. Ginčo sklypų nei būdo, nei pobūdžio nenumatoma keisti, taip pat nenumatoma sklypo dalių paimti savivaldybės nuosavybėn, todėl rengiamas planas buvo pakankamai išviešintas, apie tai paskelbiant spaudoje ir internete.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. R. ir D. R. su pareiškėjo patikslintu prašymu sutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo patikslintą prašymą tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad Specialusis planas nepriskirtinas administraciniam norminiam aktui. Tokiais savo veiksmais Taryba ne tik pažeidė procedūrinius viešinimo reikalavimus, bet ir sukūrė teisines pasekmes turinčią situaciją, naudingą tik vienam asmeniui – S. M., Sklypo Nr. 3 savininkui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą prašymą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog Inspekcija neturi reikalavimo teisės, kadangi Inspekcijos kontrolės funkcija iš esmės nėra orientuota į specialiojo planavimo parengiamajame etape atliekamų veiksmų patikrą. Ginčo sklypų savininkai neturėjo būti informuoti apie Specialiojo plano rengimą, o jei ir turėjo, tai turėtų būti įvertinta, ar šis pažeidimas sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes; ar, jei šie asmenys būtų buvę informuoti, nebūtų priimtas skundžiamas sprendimas. Taip pat, pasak S. M., Specialiojo plano sprendiniai nepažeidžia ginčo sklypų savininkų interesų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos patikslintą prašymą tenkino visiškai: panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 dalį, kiek tai liečia Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiuoju planu suplanuotus žemės Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 „Dėl Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ dalies, kiek tai liečia Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiuoju planu suplanuotus žemės Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2.

Nustatyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2014 m. rugsėjo 30 d. gavo pareiškėjų A. R. ir I. R. prašymą dėl rengiamo žemės Sklypų Nr. 3 ir (duomenys neskelbtini), Palanga (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) derinimo ir tvirtinimo procedūrų sustabdymo, ir skundžiamu sprendimu patvirtinto Specialiojo plano. Skundo esmė: patvirtinto Specialiojo plano ir rengiamo Detaliojo plano sprendiniuose numatytas 6 metrų pločio privažiavimo su apsisukimo aikštele įrengimas Sklypo Nr. 1 teritorijoje be šio sklypo savininko A. R. sutikimo. Toks privažiavimas numatytas ir per Sklypo Nr. 2, kurio savininkai yra V. R., D. R., O. E. V. ir A. V., teritoriją. Dėl patvirtintame Specialiajame plane ir rengiamame Detaliajame plane numatyto privažiavimo 2014 m. spalio 7 d. į Klaipėdos skyrių su skundu kreipėsi ir A. V..

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 9 straipsnyje numatyta, jog teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir asmenų, kurių interesai galimai pažeisti, skundų, ginčų tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Statybos priežiūros įstatymas). Pagal Statybos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalį po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gavusios skundų ar pranešimų, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas teisėtai. Patikrinimo metu nustačiusi, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas neteisėtai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos dienos kreipiasi į teismą dėl administracinio sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą panaikinimo, apie tai raštu informuodama skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusią instituciją.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio vedėja J. P. atliko patikrinimą pagal A. R. ir I. R. nurodytas aplinkybes ir 2015 m. vasario 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4D-342 „Dėl pareiškėjų A. R. ir I. R. skundo (reg. Nr. 3D-3020)“ nustatė, kad Specialiojo plano viešumą užtikrinančios procedūros buvo atliktos pažeidžiant Nuostatų (Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija), 20.3 punkto reikalavimus, t. y. žemės Sklypo Nr. 1 valdytojui A. R. jo deklaruotos gyvenamos vietos adresu raštu nepranešta apie viešo svarstymo procedūras, nors pagal Specialiojo plano sprendinius jo žemės sklypo dalis, ta apimtimi, kurioje planuojama įrengti 6 metrų pločio privažiavimą su apsisukimo aikštele, rezervuojamas savivaldybės objektams plėtoti bei numatoma pakeisti jo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Nurodė, kad esant pirmiau nustatytiems pažeidimams Nuolatinė statybos komisija 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 5/4 negalėjo suderinti Specialiojo plano, Klaipėdos skyriaus vyr. specialistė A. M. negalėjo išduoti 2013 m. balandžio 8 d. patikrinimo akto Nr. TP1-782 su teigiama išvada, o Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 negalėjo patvirtinti Specialiojo plano. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, prašė spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl Specialiojo plano sprendinių panaikinimo, kiek tai susiję su žemės Sklypu Nr. 1.

Taip iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio vedėja J. P., atlikusi papildomą tyrimą dėl galimų Specialiojo plano viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimų žemės Sklypo Nr. 2 savininkų, įgyvendinusių nuosavybės teises į šį sklypą Specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, atžvilgiu, 2015 m. spalio 15 d. surašė Tarnybinį pranešimą „Dėl papildomo tyrimo“ Nr. 4D-2813, kuriame nurodė, kad viešumą užtikrinančios procedūros buvo atliktos pažeidžiant Nuostatų 20.3 punkto reikalavimus, t. y. Specialiojo plano rengimo metu buvusiems žemės Sklypo Nr. 2 savininkams R. V., I. V., P. K., K. K., J. K., K. F. P., B. L. jų deklaruotos gyvenamos vietos adresu raštu nepranešta apie viešo svarstymo procedūras, nors pagal Specialiojo plano sprendinius jų žemės sklypas rezervuojamas savivaldybės objektams plėtoti bei numatoma pakeisti jo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Pažymėta, kad Sklypo Nr. 2 dabartiniai savininkai yra V. R., D. R., O. E. V. ir A. V..

Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalis numato, kad neteisėtai priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikina teismas; teismas gali priimti administracinį sprendimą panaikinti visą teritorijų planavimo dokumentą arba jo dalį. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Įvertinus tai, kad Inspekcija, kuri pagal Statybos priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra viena iš teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančių institucijų, pagal kompetenciją nustatė, jog administracinį sprendimą, t. y. skundžiamą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento, t. y. dėl Specialiojo plano patvirtinimo Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė neteisėtai, darytina išvada, jog Inspekcija, vadovaudamasi Statybos priežiūros įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą dėl Specialiojo plano ar jos dalies panaikinimo.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 17 straipsnyje reglamentuojamas specialiojo teritorijų planavimo procesas, kurį sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 punkte numatyta, jog parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį specialusis teritorijų planavimas inter alia yra viešas. Šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalis nustato, kad tais atvejais, kai pagal detaliojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai numatoma pakeisti jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Nuostatų 20.3 punkte numatyta, jog parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius, be kita ko, raštu praneša apie viešo svarstymo procedūras žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, jeigu pagal rengiamus savivaldybės lygmens specialiojo ar detaliojo plano sprendinius jų žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba jeigu numatoma pakeisti jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį.

Ginčijamu Specialiuoju planu buvo tikslinami ir detalizuojami Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai P4 kvartale: tikslinami teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentai, užtikrinant racionalų žemės, miškų ir vandens išteklių naudojimą, plėtojama susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemos bei kita infrastruktūra, rezervuojamos teritorijos jų plėtrai ir kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams.

Specialiojo plano esamos būklės analizės 2.2 skyriuje „Bendra informacija apie vakarinę planuojamos teritorijos dalį“ nurodyta jog žemės Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinyje, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinyje (toliau – ir Turiniai) (redakcija, aktuali nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, pagal naudojimo būdą – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorija – tai teritorija, skirta bendram viešam naudojimui, kur pagal pobūdį gali būti: botanikos ir zoologijos sodai (žemės sklypai, kuriuose yra arba numatomi įrengti botanikos, zoologijos sodai ar šiai veiklai esami arba numatomi statyti statiniai), kapinės (žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos įrengti kapinės ir palaikų laikymo statiniai), urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes).

Specialiojo plano sprendinių 4.2 skyriuje „Susiekimo sistemos sprendiniai“ nurodoma, kad naujai planuojamoje teritorijoje tvarkoma Tvenkinių gatvė – vietoj ištisinės gatvės, susisiekimui užtikrinti šiame kvartale numatoma ramaus eismo akligatvių sistema; projektuojami D2-2 kategorijos akligatviai. Šių kategorijų gatvės skirtos mišriam pėsčiųjų, dviračių, šios zonos gyventojų ir aptarnaujančiųjų automobilių eismui ir statymui: akligatviai – 6 m pločio; raudonosios gatvės linijos – 12 m pločio; akligatvių gale 12,5 m x 12,5 m automobilių apsisukimo aikštelė, kur apsisukimo spindulys 6 metrai; akligatviai skirti mišriam pėsčiųjų, dviračių, šios zonos gyventojų ir aptarnaujančiųjų automobilių eismui ir statymui (bendrame sraute); gatvėje privalomas apšvietimas tamsiu paros metu. Kaip matyti iš Specialiojo plano sprendinių brėžinių vienas iš tokių akligatvių eina per ginčo sklypus. Turiniuose nurodyta, kad žemės sklypai, kuriuose, be kita ko, yra esami ar numatomi keliai, gatvės, pagal žemės sklypų naudojimo pobūdį priskiriami susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o pagal būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita.

Darytina išvada, kad Specialiojo plano sprendiniais numatoma pakeisti ginčo sklypų žemės naudojimo būdą ir pobūdį, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. sausio 1 d.)31 straipsnio 4 dalimi ir Nuostatų 20.3 punktu, parengus Specialiojo plano projektą, planavimo organizatorius, be kita ko, raštu privalėjo pranešti apie viešo svarstymo procedūras ginčo žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Tokių duomenų byloje nepateikta, be to, tokia informacija nenurodyta ir Specialiojo plano projekto viešo svarstymo su visuomene 2013 m. vasario 6 d. ataskaitoje.

Viena iš pagrindinių sąlygų siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jos narių įtraukimas į šį procesą. Pagrindinius klausimus, susijusius su visuomenės dalyvavimu minėtame procese, reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo septintasis skirsnis „Teritorijų planavimo viešumas“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.). Išsamesnes bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras bei visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką nustato Nuostatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A3-64/2007 yra pažymėjęs, jog asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės (žr., 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį adm. byloje Nr. A3-64/2007; taip pat 2009 m. kovo 30 d. sprendimą adm. byloje Nr. A556-440/2009). Visuomenės ir atskirų suinteresuotų asmenų dalyvavimas teritorijų planavimo procese turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo metu. Pačių teritorijų bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų sąrašas yra pateikiamas Nuostatų 5 punkte. Paminėtina, jog LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (pvz., 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-627/2008; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556-440/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad priimant skundžiamą sprendimą, dalimi, kiek tai liečia Specialiuoju planu suplanuotus ginčo sklypus,buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, konstatuojama, kad skundžiamas sprendimas šia dalimi yra neteisėtas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ši dalis naikintina.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi iš esmės vien tik pareiškėjo prašyme bei bylos nagrinėjimo metu išdėstytomis aplinkybėmis, bylą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kokias pasekmes visiems suinteresuotiems asmenims, o ne tik daliai iš jų, sukels ginčijamu Tarybos sprendimu patvirtinto Specialiojo plano dalies panaikinimas.

2. Pagrindinis teismo sprendimo motyvas buvo tas, kad Specialiojo plano rengimo metu buvo pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis, taip pat teismas, cituodamas LVAT praktiką, konstatavo, jog nurodyti pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais. Tačiau, apelianto manymu, darydamas minėtas išvadas teismas tinkamai ir visapusiškai neįsigilino į bylos medžiagą, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens S. M. atsiliepime į patikslintą prašymą išdėstytų nesutikimo su prašymu motyvų, nepaisė atsakovo atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų, nevertino trečiojo suinteresuoto asmens, rengusio specialųjį planą (UAB „Vakarų regiono projektai“), rašytinių paaiškinimų.

Tokiu būdu teismas bylos neišnagrinėjo objektyviai, neįvertino dalies byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų ir, prieš panaikindamas sprendimo, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, dalį, neatsakė į šiuo byloje iškeltus klausimus:

1) koks buvo ir yra byloje aptariamo teritorijų planavimo tikslas;

2) kokia yra Tarybos sprendimu patvirtinto Specialiojo plano reikšmė;

3) ar parengus ir patvirtinus Specialųjį planą, teritorijų planavimo procesas buvo užbaigtas, ar tik iš esmės pradėtas vykdyti;

4) ar su Detaliojo plano, kuris buvo rengiamas Specialiojo plano pagrindu ir kurio patikrinimas Inspekcijoje buvo sustabdytas, sprendiniais suinteresuoti asmenys buvo tinkamai supažindinti, ar jiems suteikta galimybė dėl jų pateikti savo pastabas;

5) ar gali būti naikinamas Specialusis planas, jeigu su Detaliojo plano sprendiniais suinteresuoti asmenys sutiko ir/ar savo pastabų dėl jo nepateikė;

6) ar gali Tarybos sprendimas dėl specialiojo plano tvirtinimo būti panaikintas tik dalyje, konstatavus faktą, jog teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo pažeistos ne tam tikroje dalyje, t. y. nesupažindinant suinteresuotų asmenų tik su dalimi specialiojo plano, tačiau tinkamai neinformuojant jų apie parengtą specialųjį planą apskritai. Tik atsakius į minėtus reikšmingus bylos išnagrinėjimui klausimus, nustačius, kokią įtaką sprendimo dėl specialiojo plano (jo dalies) panaikinimo priėmimas turės kiekvienam iš suinteresuotų asmenų, ar tokio sprendimo priėmimas yra proporcingas ir užtikrins bylos baigtimi suinteresuotų asmenų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, byla galėjo būti išnagrinėta tinkamai ir priimtas objektyvus sprendimas byloje.

3. Teismas neatsižvelgė ir į trečiojo suinteresuoto asmens S. M. atsiliepime į patikslintą prašymą pažymėtas reikšmingas aplinkybes: tai,jog Specialusis planas, patvirtintas Tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183, yra dokumentas, kuriuo remdamasis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Al-679 nusprendė rengti minėtos teritorijos detalųjį planą. Atitinkamai pabrėžta ir UAB „Vakarų regiono projektai“ rašytiniuose paaiškinimuose, jog specialusis planas buvo rengiamas kaip tarpinė grandis tarp bendrojo ir detaliojo plano ir tik po specialiojo plano patvirtinimo savivaldybės taryboje buvo leista rengti detaliuosius planus.

Kitaip tariant, specialusis planas, kurio dalį teismas skundžiamu sprendimu panaikino, buvo rengiamas kaip koncepcija detaliajam planui – pagrindiniam teritorijų planavimo dokumentui, turėsiančiam tiesioginės įtakos suinteresuotų asmenų teisėms bei pareigoms, parengti. Atsižvelgiant į tai, galima pripažinti, jog specialaus plano rengimas turėtų būti priskiriamas prie parengiamojo teritorijų planavimo etapo (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str.), ką pripažįsta ir pati Inspekcija savo pareikštame prašyme. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju specialiojo plano teisėtumas negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi byloje aptariamo teritorijų planavimo tikslas yra ir buvo būtent parengti bei patvirtinti teritorijos detalųjį planą.

Be to, nors ir galima įžvelgti tam tikrų pažeidimų, susijusių su parengto Specialiojo plano viešinimo procedūromis, tačiau suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie pagrindinio teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano – rengimą, galėjo susipažinti su detaliojo plano projekto sprendiniais ir atitinkamai teikti dėl jų savo pastabas bei pasiūlymus. Taip pat, nors Specialusis planas ir apibrėžė Detaliojo plano koncepciją, tačiau tai nereiškia, jog visi Specialiuoju planu suplanuoti atskiri sprendiniai būtinai turi būti perkelti į Detalųjį planą arba kad Specialiajame plane numatyti sprendiniai negali būti tikslinami Detaliajame plane.

Tai, koks konkrečiai būtų parengtas detalusis planas (įskaitant ir sprendinius dėl žemės Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 suplanuotų servitutų–akligatvių), priklauso ne tik nuo planavimo organizatoriaus, tačiau ir nuo visuomenės – žemės sklypų valdytojų bei naudotojųišreikštos valios. Taigi galima pripažinti, jog net ir tokiu atveju, jeigu teismo sprendime daromos išvados dėl pažeidimų teritorijų planavimo procese yra teisiškai pagrįstos, šie pažeidimai, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie detaliojo plano rengimą, turėtų būti pripažįstami formaliais ir nesuteikiantys pagrindo naikinti specialiojo plano ar jo dalies.

4. Teismas neatkreipė dėmesio į reikšmingą aplinkybę, jog detaliojo plano projekte, kuriame aiškiai matyti suplanuoti akligalviai, pasirašė tretieji suinteresuoti asmenys A. R. bei D. R., t. y. kad šie asmenys savo laisva valia plane įrašydami žymą „suderinta“ bei pasirašydami, atitinkamai sutiko ir su analogiškais specialiojo plano sprendiniais. Nors teismo posėdžio metu A. R. pareiškė, jog nėra atitinkamos srities specialistas ir nesuprato, kad Detaliojo plano projekte yra pažymėtas per jo žemės sklypą einantis akligatvis, su šiuo paaiškinimu nėra pagrindo sutikti. Net ir neturint inžinerinių ar architektūrinių žinių, neabejotinai galima aiškiai suprasti, kokie pagrindiniai sprendiniai, kurie ne tik išskirti sutartiniais žymėjimais, tačiau ir atskirai paaiškinti, numatyti Detaliojo plano projekte. Tokiu atveju, jeigu A. R. bei D. R. bent formaliai susipažino su jiems pateiktu dokumentu, kuriame pasirašė, jie privalėjo suprasti, kas yra pavaizduota projekte. Kiekvienas asmuo privalo savo teisėmis naudotis rūpestingai ir prisiimti dėl savo veiksmų kylančias pasekmes.

5. Apeliantas pažymi, kad tenkinus Inspekcijos prašymą iš esmės nukentėtų jo teisėti interesai, kadangi Detalusis planas, kuris buvo rengiamas jau daugiau nei dvejus su puse metų nebegalėtų būti patvirtintas ir teritorijų planavimo procedūra, siekiant, jog šis ar kiti suinteresuoti asmenys galėtų tinkamai naudotis savo turtu pagal paskirtį, jame vykdyti pageidaujamą teisėtą veiklą, turėtų būti vykdoma iš naujo, kas užtruktų dar ne vienerius metus ir pareikalautų didžiulių finansinių investicijų. Taip pat teismas turėjo įvertinti, jog, panaikinus minėto specialiojo plano dalį, o kitoje dalyje pripažįstant planą teisėtu, susidaro situacija, kai suinteresuoti asmenys, įskaitant ir S. M., nebeturi galimybės teikti savo pasiūlymų dėl tos Tarybos sprendimu patvirtinto specialiojo plano dalies, kuri liko galioti. Apeliantas patikslina, kad per Sklypą Nr. 1 ir Nr. 2 buvo numatytas privažiavimas į S. M. žemės Sklypą Nr. 3.

6. Šioje byloje teismas, užuot priimdamas didžiulius finansinius nuostolius bei kitokią žalą sukelsiantį sprendimą, galėjo, tačiau visiškai neskyrė dėmesio kitam ginčo sprendimo būdui – šalių sutaikinimui. Juk jeigu byloje dalyvaujantys asmenys teismo pagalba būtų suderinę savo teisėtus interesus ir savo pozicijas dėl detaliojo plano, rengiamo specialiojo plano pagrindu, sprendinių, nebeliktų teisinio pagrindo naikinti Tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 dalį, o, sudarius taikos sutartį, būtų sutaupyta tiek finansinių, tiek ir laiko resursų. Šiuo atveju aišku, kad konfliktuojančios šalys yra ne Inspekcija ir Taryba, o tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. fiziniai asmenys. Tretysis suinteresuotas asmuo S. M. savo atsiliepime į prašymą aiškiai nurodė, kad nemato kliūčių susitarti su gretimų sklypų valdytojais dėl servitutų nustatymo, kas ir yra vienintelis ginčo objektas. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys, o taip pat ir pats pareiškėjas bei atsakovas, nenurodė, kad prieštarauja galimam taikiam ginčo išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių šalims sutaikyti, kas nebuvo padaryta.

7. Be to, byla buvo inicijuota ir pradėta iš tikrųjų ne dėl viešo svarstymo procedūrų teritorijų planavimo procese, tačiau dėl neva neteisėtai nustatytų servitutų tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, t. y. ginčas iš tiesų kilo tarp privačių žemės sklypų savininkų (valdytojų), kuris, nesuradus kompromisinio sprendimo, turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju Detaliuoju planu servitutai yra tik numatomi (projektuojami), o ne nustatomi, ar, juo labiau, trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų (jų dalių) neketinama nusavinti, kaip jie patys subjektyviai mano. Pažymėtina, kad servitutų, kurių nustatymo galimybė buvo tik numatyta Specialiajame plane, gali būti realiai nustatyti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnyje nurodytais būdais. Taigi, jeigu trečiajam suinteresuotam asmeniui ateityje nepavyktų susitarti su gretimų žemės sklypų savininkais dėl servituto nustatymo, sudarant sutartį, nors tokių kliūčių S. M. nemato, šis asmuo turės teisę kreiptis į teismą, kad servitutas būtų nustatytas teismo sprendimu, ko pasėkoje bendrosios kompetencijos teismas spręstų, kaip ir kokia apimtimi detaliajame plane numatytas servitutas turėtų būti įgyvendinamas, ar jis apskritai reikalingas, kad užtikrintų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

8. Galiausiai, teismas neturėjo ginti buvusių žemės Sklypo Nr. 2 savininkų (R. V., I. V., P. K., K. K., J. K., K. F. P., B. L.) teisių, nurodant, kad jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepranešta apie viešo svarstymo procedūras. Pareiškėjas pats byloje pažymėjo, šie asmenys nebėra žemės sklypų, esančių teritorijų planavimo objektu, savininkai ir valdytojai bei jokių pretenzijų dėl neva teritorijų planavimo procese įvykdytų pažeidimų neteikė, suinteresuotumo šioje byloje nagrinėjamais klausimais nebeturi. Atitinkamai, Inspekcija neturėtų ir neturi diskrecijos teisės ginti tų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kurie patys net nemano, kad koks nors pažeidimas jų atžvilgiu buvo įvykdytas. Tuo tarpu dabartinių žemės sklypų savininkų atžvilgiu, kaip buvo nustatyta, pažeidimų nepadaryta, kadangi žemės Sklypą Nr. 2 jie įsigijo tik 2014 m. sausio 27 d., t. y. jau Detaliojo plano rengimo metu. Taigi, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas neabejotinai yra ydingas vien dėl to, kad teismas neturėjo teisės panaikinti Tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 dalies, kiek tai liečia Sklypą Nr. 2.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Specialiajame plane nenumatoma projektuojamų akligatvių paimti savivaldybės nuosavybėn. Specialiojo plano sprendiniai tik suteiktų teisę viešpataujančių daiktų savininkams teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl servituto tarnaujančiam daiktui nustatymo, t. y. Sklypo Nr. 3 savininkas turės teisę kreiptis į teismą dėl servituto Sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatymo. Nustatydamas servitutą bendrosios kompetencijos teismas spręstų ir dėl kompensacijos išmokėjimo. Kadangi ginčo sklypo nei būdo, nei pobūdžio nenumatoma keisti, taip pat nenumatoma sklypo dalies paimti savivaldybės nuosavybėn, todėl rengiamas planas buvo pakankamai išviešintas apie tai paskelbiant spaudoje ir internete.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. su apeliacinius skundu nesutinka ir atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nereiškia, kad bylą teismas išnagrinėjo formaliai ir pažeidė jo teises. Apeliantui buvo suteiktos visos galimybės ginti savo teises, jo atstovai dalyvavo teismo posėdyje, tad turėjo ir galėjo kelti šiuos klausimus būtent nagrinėjimo metu. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Priimdamas sprendimą, teismas taip pat negali atsakyti į tuos klausimus, kurie proceso dalyviams ar kitiems suinteresuotiems asmenims iškyla jau po teismo sprendimo paskelbimo (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 8 d. nutartį adm. byloje Nr. P6-289/2006).

Būtent taip, A. R. teigimu, yra šiuo atveju, kadangi apeliantas nėra kėlęs klausimo dėl Tarybos sprendimu patvirtinto Specialiojo plano reikšmės, to, ar planavimo procesas buvo baigtas priėmus šį sprendimą ir pan. Tačiau net jei šie klausimai ir būtų buvę pateikti, jie nebūtų šios nagrinėjamos bylos objektas, nes esminis klausimas yra ir buvo tai, ar rengiant Specialųjį planą buvo įvykdytos visos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamos pareigos, susijusios su projekto viešinimu. Kadangi tiek pareiškėjas savo atlikto tyrimo metu, tiek teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad Specialiojo plano viešumą užtikrinančios procedūros buvo atliktos pažeidžiant Nuostatų 20.3 punkto reikalavimus, atitinkamai teismas, įgyvendindamas teisingumą, privalėjo panaikinti skundžiamą Tarybos sprendimu patvirtinto Specialiojo plano dalį.

Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalyku nėra ir Detaliojo plano klausimai. Detaliojo plano rengimas yra atskiras procesas, kurio vienintelė sąsaja su specialiuoju planu yra tai, kad jis turi įgyvendinti/ neprieštarauti specialiajam planui. Tad, jei neteisėtai priimtas specialusis planas nebūtų buvęs panaikintas, detaliojo plano sprendiniai tiesiog įgyvendintų neteisėtą spendimą, o tai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažintu principu, kad pagal principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), reikštų ir teisinės valstybės principo pažeidimą.

Todėl, A. R. nuomone, atmestini apelianto teiginiai ir dėl neva įgyvendintų detaliojo plano viešinimo procedūrų. Šios aplinkybės yra visiškai nereikšmingos šios bylos nagrinėjimui. Be to, A. R. teigimu, apeliantui primintina, kad teismas klausimą dėl Detaliojo plano ir A. R. esančio parašo jame, kėlė, ir, atitinkamai, A. R. teismo posėdžio metu davė išsamius paaiškinimus, iš kur ir kaip jo sutikimas buvo gautas.

Apeliantas, teigdamas, kad Specialusis planas turėjo būti teismo vertinamas kaip „tarpinė grandis tarp bendrojo ir detaliojo plano“, iškreipia teritorijų planavimo sistemą, savitai interpretuoja Teritorijų planavimo įstatymą. Šis įstatymas aiškiai įtvirtina skirtingas teritorijų planavimo rūšis ir lygmenis (bendrasis, specialusis ir detalusis). Kiekviena iš šių rūšių turi savo tikslus, objektus, paskirtį, uždavinius ir etapus. Įstatymas atskirai šias rūšis reglamentuoja skirtinguose teisės akto skirsniuose. Tad įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs visiškai skirtingus teritorijų planavimus bei numatęs, kokiais veiksmais jie prasideda, o kokiais baigiasi. A. R. yra nesuprantama, kuo remiantis apeliantas teigia, jog galima pripažinti, jog specialaus plano rengimas turėtų būti priskiriamas prie parengiamojo teritorijų planavimo etapo ir, atitinkamai, kad specialiojo plano teisėtumas negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Minėtas įstatymas nenumato, jog specialusis planas galėtų būti detaliojo plano parengiamoji ar kokia kita dalis, ir priešingai. Be to, nebūtinai kiekvieno specialiojo plano pasėkoje turi būti rengiamas detalusis planas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. pažymi, kad apeliantas (trečiasis suinteresuotas asmuo S. M.) pripažįsta, jog pirmosios instancijos sprendimas yra teisiškai pagrįstas, t. y. apeliantas sutinka, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos A. R. teisės. Tačiau apeliaciniu skundu S. M. savo interesus iškelia aukščiau kitų kaimyninių sklypų savininkų interesų ir net aukščiau paties viešojo intereso, kuris yra svarbus visai teritorijai, kurios atžvilgiu teritorijų planavimo procesas buvo neskaidrus ir neviešas, kadangi nurodo, jog panaikinus ginčijamą Tarybos sprendimo dalį, yra pažeidžiami jo – S. M., interesai. Taigi, A. R. nėra aišku, kodėl S. M. atžvilgiu įstatymai turėtų būti kitaip aiškinami, nei A. R. ir kitų trečiųjų asmenų, kurių teisėms Specialusis planas ir jo rengimo metu padaryti pažeidimai turi įtakos. Kodėl tokia situacija, kai apeliantas negali teikti pasiūlymų, turėtų būti traktuojama kitaip, nei, kad situacija, kai A. R. negalėjo pateikti pasiūlymų.

A. R. nuomone, esminis dalykas šioje byloje turėtų būti sukeliamų Specialiojo plano pasekmių vertinimas, kuris neabejotinai yra susijęs su Specialiojo plano ir jame nurodytų sprendinių tikslingumu. Skundžiamu Tarnybos sprendimu patvirtintasSpecialusis planas, kuriame yra numatyta įrengti automobiliams bei kitoms transporto priemonėms skirtą kelią (servitutą), vedantį per Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vidurį tiesiai link S. M. sklypo viduriu. Kitaip tariant, specialusis planavimas buvo reikalingas tam, kad būtų sudarytos sąlygos tiesaus privažiavimo į S. M. sklypą atsiradimui.

A. R. manymu, S. M., gyvendamas Palangoje ir turėdamas galimybę paprastai gauti informaciją apie vykstančius procesus, pateikė specialiojo plano rengėjams tokį pasiūlymą, o, kadangi, prieštaraujančių nebuvo, nes kiti sklypų savininkai apie visa tai nežinojo, tokį planą Palangos miesto savivaldybės taryba ir patvirtino. Tačiau neaišku, kam apskritai toks šių trijų sklypų perplanavimas yra reikalingas. Juk, nors S. M. atstovė teismo posėdžio metu teigė neturinti duomenų, ar šiuo metu apeliantas turi privažiavimą iki sklypo, akivaizdu ir yra žinoma, kad toks privažiavimas yra.

Tiesiog jis veda ne tiesiai į sklypo vidurį (kaip kad numatyta Specialiajame plane), o, kaip ir visų šalia esančių sklypų, iš sklypo dešiniojo šono. Be to, specialusis planavimas negali atitikti vien tik S. M. interesus. Šiuo atveju siekiama tiesaus privažiavimo prie sklypo vidurio, preziumuojant, kad sklypai ar jų dalys gali būti padalinti, o vėliau, tikėtina, parduoti. Suprantama, kad toks suprojektuotas kelias yra patogus S. M., nes sklypą dalina į dvi atskiras bene vienodo ploto dalis, tuo tarpu dabartinėje situacijoje sklypai įgautų itin ilgo stačiakampio formą.

Tačiau, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei suformuota teismų praktika, negali visas kvartalas būti perplanuojamas tik dėl vieno sklypo savininkų patogumų ir interesų. Apelianto nurodyti nepatogumai (tai, kad S. M. bus sugaišęs daug laiko specialiojo plano derinimui), A. R. manymu, negali būti lyginami su nepatogumais, kuriuos patirs A. R. – jam, teks taikytis su jam priklausančio žemės sklypo padalinimu per pusę, su numatytu 6 metrų pločio keliu su dar dvigubai platesne 12 metrų pločio apsisukimo aikštele ir visi šie objektai, pagal projektą, dar turės būti apšviesti, t. y. bus pastatyti ir įrengti gatvės šviestuvai.

Visi ginčo žemės sklypo savininkai, jei tik būtų žinoję apie tokius projektuotojų planus, nebūtų su jais sutikę ir, atitinkamai, būtų pateikę savo pasiūlymus, jei projekto rengėjai būtų nurodę priežastis, kam apskritai servitutiniai keliai yra reikalingi ir būtini.Dar daugiau, vertinant pasekmes, privalo būti atsižvelgiama į tai, kad A. R. sklypas, per kurio vidurį eitų numatytas kelias su apsisukimo aikštele, nebegalės būti parduodamas kaip vientisas ir jo vertė apskirtai žymiai sumažės. Jau vien tai, kad toks suprojektuotas kelias (su aikštele) užimtų 7,13 arus viso 29 arų sklypo ploto, t. y. beveik 1/4 (24,5 proc.) viso sklypo, o pagal Registro centro pateikiamą vidutinę šio sklypo vertę, vienas aras šio sklypo kainuoja apie 10 353 Eur, tad 7,13 arų kaina būtų apie 73 816,89 Eur.

Sklypo Nr. 2, kurio atžvilgiu specialiojo plano dalis taip pat buvo panaikinta, savininkai taip pat patirtų nemažus nuostolius, nes servitutinio kelio plotas užimtų 6,61 arus iš viso beveik 38 arų sklypo (t. y. 17 proc. sklypo), kas sudarytų apie 38 520 Eur nuostolių. Ir nors apeliantas teigia, kad servitutai būna ir atlygintiniai, visiems suprantama, kad tokių nuostolių ir tokios sumos nei A. R., nei D. R. teismas nepriteis.

A. R. manymu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas visiškai neskyrė dėmesio šalių sutaikinimui. Teismas posėdžio metu klausė šalių, ar jos mato galimybę susitaikyti, tačiau tiek A. R., tiek D. R. patvirtino, kad tokių realių galimybių nėra. Ginčo pradžioje kaimynai siekė ir norėjo ieškoti kompromiso su S. M., tačiau pamatę, kad apeliantą tenkina tik toks projektas ir joks kitas, šių ketinimų atsisakė. Pareiškėjas, gindamas trečiųjų asmenų pažeistus interesus, taip pat nematė galimybės sudaryti taiką, tad teismas negalėjo savo iniciatyva tiesiog stabdyti bylų, skirti laiko susitaikymui ar kitaip šalis versti taikytis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas turėjo naikinti ne atskirąSpecialiojo plano dalį, o visą planą. Pirma, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalimi, teismas nėra ribojamas viso neteisėto plano naikinimu, jei pažeidimai buvo padaryti tik tam tikrose jo dalyse. Tad įvertinant tai, kad specialusis planas yra didelės apimties atitinkamos teritorijos planavimo dokumentas, jo viso naikinimas būtų nepateisinamas kitų subjektų, kuriuos šis planavimas palietė, atžvilgiu. Antra, toks apelianto argumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui – jokio prašymo praplėsti bylos dalyką ir siūlyti naikinti ne atskiras specialiojo plano dalis, o jį visą iki apeliacinio proceso teismas nebuvo gavęs ir todėl jis savo iniciatyva neturėjo nei teisės, nei pareigos jį koreguoti. Vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai. Be to, A. R. teigimu, apeliantas prašo teismo sprendimą panaikinti ir ginčą grąžinti nagrinėti iš naujo, tačiau nenurodo, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas tą turėtų padaryti. Nei viena iš ABTĮ 141 straipsnyje nurodytų sąlygų šiam veiksmui atlikti neegzistuoja, t. y. procesinių pažeidimų teismas nepadarė (ir apeliantas tokių pažeidimų nenurodo), jokių naujų įrodymų šios bylos nagrinėjimui nereikia (ir apeliantas jų neprašo), ir visus byloje pareikštus reikalavimus pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo (ir apeliantas nenurodo, kokių pateiktų reikalavimų teismas neišnagrinėjo).

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis sutinka. Pareiškėjo teigimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, jogspecialusis planas su ginčo reglamentais buvo rengiamas kaip tarpinis dokumentas, koncepsija detaliajam planui, kurio sprendinių įgyvendinimas priklausys nuo būsimo detalaus plano sprendinių įgyvendinimo. Toks specialiojo plano reikšmės ginčo situacijoje interpretavimas, manytina, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 17 straipsniui, iš kurio aiškiai matyti, jog specialiojo plano rengimas yra savarankiškas teritorijų planavimo procesas, ir kurio atitikimas teisės aktų reikalavimams nėra saistomas būsimo sprendinių įgyvendinimo. Kita vertus, apelianto teiginys, jog specialiuoju planu suplanuotų žemės Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 sprendiniai, tol kol jie realiai neįgyvendinti, nepažeidžia šių žemės sklypų savininkų ir valdytojų interesų, nepaneigia Inspekcijos nustatyto ir pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoto viešumą užtikrinančių nuostatų pažeidimo fakto, o apeliaciniame skunde minimo rengiamo žemės Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 detaliojo plano sprendinių suderinimas, nereiškia specialiojo plano viešumą užtikrinančių procedūrų teisėtumo. Taip pat kritiškai vertintinas ir kitas apelianto teiginys, jog teismas negalėjo tenkinti Inspekcijos prašymo ir priimti sprendimą panaikinti Tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 dalį, kiek tai liečia Specialiuoju planu suplanuotus žemės Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalimi, teismui suteikta teisė panaikinti ne tik visą neteisėtai priimtą sprendimą, tačiau ir jo dalį, todėl teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 dalies, kuria patvirtintas Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros žemės specialusis planas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga ir (duomenys neskelbtini), Palanga, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkino ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. T2-183 dalį, kek tai liečia Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiuoju planu suplanuotus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palanga ir (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palanga, panaikino. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs faktines bylos aplikybes bei nagrinėjamam ginčui taikytinas tam tikras teisės normas padarė išvadą, kad specialiojo plano sprendiniais numatoma pakeisti ginčo sklypų žemės naudojimo būdą ir pobūdį, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi (redakcija, aktuali nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) ir Nuostatų 20.3 punktu, parengus specialiojo plano projektą, planavimo organizatorius, be kita ko, raštu privalėjo pranešti apie viešo svarstymo procedūras ginčo žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Tokių duomenų byloje nepateikta, be to tokia informacija nenurodyta specialiojo plano projekto viešo svarstymo su visuomene 2013 m. vasario 6 d. ataskaitoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priimant skundžiamą sprendimą, kiek tai liečia specialiuoju planu suplanuotus ginčo sklypus, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas sprendimas šia dalimi yra neteisėtas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą apeliacine tvarka skundžia trečiasis suinteresuotas asmuo S. M., kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Palangoje, taip pat patenkantis į P4 kvartalą. Apelianto nuomone, teismas tinkamai ir visapusiškai neįsigilino į bylos medžiagą, neatsižvelgė į jo bei trečiojo suinteresuoto asmens, rengusio specialųjį planą, UAB „Vakarų regiono projektai“ rašytinius paaiškinimus. Specialusis planas, anot apelianto, buvo rengiamas kaip koncepcija detaliajam planui – pagrindiniam teritorijų planavimo dokumentui, turėsiančiam tiesioginės įtakos suinteresuotų asmenų teisėms bei pareigoms, parengti. Todėl specialaus plano rengimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį turėtų būti priskiriamas prie parengiamojo teritorijų planavimo etapo. Apeliantas taip pat tvirtina, kad tenkinus pareiškėjo prašymą, nukentėtų jo teisėti interesai, nes nebegalėtų būti patvirtintas daugiau nei dvejus su puse metų rengtas detalusis planas, numatantis privažiavimą į jo žemės sklypą.

Apeliacine tvarka byla nagrinėjama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. balandžio 8 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-782, nusprendė patvirtinti Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialųjį planą. Specialiojo plano tikslai ir uždaviniai: tikslinti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentus, užtikrinant racionalų žemės, miškų ir vandens išteklių naudojimą, plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemos bei kitą infrastruktūrą, rezervuoti teritorijas jų plėtrai ir kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams. Plano išvadose nurodyta, kad pagal planuojamos teritorijos padėtį miesto bei jūros atžvilgiu P4 kvartalo vakarinėje dalyje turėtų dominuoti gyvenamosios bei rekreacinės paskirties sklypai. Planuojant naujų gatvių tiesimą, būtina atsižvelgti į transporto srautą vidiniuose kvartaluose – siūloma iš dalies keisti (duomenys neskelbtini) gatvės vietą – daryti ramaus eismo akligatvių sistemą. Iš specialiajame plane esančių duomenų taip pat matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje ir nuosavybės teise priklausančio A. R., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje ir nuosavybės teise iki 2014 m. sausio 26 d. priklausiusio R. V., I. V., P. K., K. K., P. K., K. F. P., B. L., J. K. (nuo 2014 m. sausio 27 d. priklausančio V. R., D. R., A. V., O. E. V.), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos; specialiojo plano parengimo metu minėti sklypai neužstatyti.

Specialiajame plane nurodyti tikslai ir uždaviniai iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 2012 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XI-2034 redakcija) 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų nuostatas. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnis nustato teritorijų planavimo rūšis ir lygmenis. Teritorijų planavimo rūšys yra šios: 1) bendrasis planavimas; 2) specialusis planavimas; 3) detalusis teritorijų planavimas (1 dalis.). Teritorijų planavimo lygmenys pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra šie: 1) valstybės (dokumentus tvirtina Seimas); 2) Vyriausybės (dokumentus tvirtina Vyriausybė); 3) Vyriausybės įgaliotos institucijos (dokumentus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija); 4) neteko galios 2010 m. gegužės 20 d. įstatymu Nr. XI-826 (nuo 2010 07 01); 5) savivaldybės (dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius) (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyti teritorijų planavimo lygmenys pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį: 1) nacionalinis – visa valstybės teritorija (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai); 2) regiono valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios teritoriniu, administraciniu, principiniu funkciniu bendrumu (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai); 3) rajono – regiono dalys, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės), konkrečiu funkciniu bendrumu (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai); 4) vietovės – žemės sklypai ar jų grupės (rengiami detaliojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai). Pagal minėtas nuostatas, atsakovo sprendimu patvirtintas Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, specialusis planas, teisėjų kolegijos nuomone, priskirtinas savivaldybės lygmens vietovės architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiajam planui.

Specialiojo plano sprendiniais siekiama tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvę – vietoje ištisinės gatvės, susisiekimui užtikrinti, šiame kvartale numatoma ramaus eismo akligatvių sistema; projektuojami D2-2 kategorijos akligatviai; šių kategorijų gatvės skirtos mišriam pėsčiųjų, dviračių, šios zonos gyventojų ir aptarnaujančiųjų automobilių eismui ir statymui: akligatviai – 6 metrų pločio; raudonosios gatvės linijos – 12 metrų pločio; akligatvių gale 12,5x12,5 m automobilių apsisukimo aikštelė, kur apskritimo R=6 metrai. Iš specialiojo plano sprendinių brėžinių matyti, kad vienas iš numatomų akligatvių eina per ginčo sklypus. Žemės sklypai, kuriuose, be kita ko, yra esami ar numatomi keliai, gatvės, pagal žemės sklypų naudojimo pobūdį priskiriami susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o pagal būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Ginčo žemės sklypų naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintą teisės aktą „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys“ (2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 3D-582/D1-581 redakcija) tokiai bendro naudojimo teritorijai priskiriama: botanikos ir zoologijos sodai (žemės sklypai, kuriuose yra arba numatomi įrengti botanikos, zoologijos sodai ar šiai veiklai esami arba numatomi statyti statiniai), kapinės (žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos įrengti kapinės ir palaikų laikymo statiniai), urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes). Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Specialiojo plano sprendiniai nukreipti į žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga ir (duomenys neskelbtini), Palanga, rezervavimą savivaldybės objektams plėtoti bei numatoma pakeisti jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą.

Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) nustatyta, kad planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje <...>. Tais atvejais, kai pagal <...> savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai numatoma pakeisti jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Iš esmės analogiškai teisiniai santykiai reglamentuoti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Nuostatų 20.3 punkte (2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1420 redakcija) nurodyta, kad parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie viešo svarstymo procedūras žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, jeigu pagal rengiamus savivaldybės lygmens specialiojo ar detaliojo plano sprendinius jų žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba jeigu numatoma pakeisti jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį.

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga ir (duomenys neskelbtini), Palanga, savininkams raštu nebuvo pranešta apie viešo svarstymo procedūras jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais. Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. (4.12)-23-4538 Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nurodė, kad informacija apie parengtą specialųjį planą buvo skelbiama vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje, papildomai kiekvieno žemės sklypo savininkas laiškais nebuvo informuotas. UAB „Vakarų regiono projektai“ Klaipėdos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyriui 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 67 taip pat nurodė, kad papildomai kiekvieno sklypo savininkas laiškais nebuvo informuojamas, kadangi specialusis planas buvo rengiamas rajono lygmens, pagal miesto bendrojo plano spendinius numatoma (tikslinama) architektūrinė-urbanistinė ir inžinerinė plėtra.

Jau minėta, kad atsakovas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtino savivaldybės lygmens specialųjį planą, kurio sprendinių ginčijama dalimi siekiama rezervuoti žemės sklypus savivaldybės objektams plėtoti (t. y. atitinkamos visuomenės dalies poreikiams tenkinti), pakeičiant jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalį ir Nuostatų 20.3 punktą planavimo organizatorius privalėjo apie tai raštu pranešti žemės sklypų valdytojams (savininkams). Kadangi tai nebuvo padaryta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino procedūrinį pažeidimą esminiu ir pareiškėjo prašymą tenkino.

Atsakydama į pagrindinius apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Taigi, specialiojo plano rengimas yra savarankiškas teritorijų planavimo procesas, kurio atitikimas teisės aktų reikalavimams (tarp jų ir viešumo procedūroms) nėra saistomas būsimo sprendinių įgyvendinimo. Specialusis planas nėra kažkoks tarpinis dokumentas, koncepcija detaliajam planui, kaip nurodo apeliantas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškėjo (patikslintame) prašyme nurodyti reikalavimai ir pagrindas apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas (ABTĮ 23 str. 2 d. 7-8 p.), todėl nagrinėjamoje byloje netiriama ir nevertinama, ar egzistavo pagrindas panaikinti visą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtintą specialųjį planą. Apelianto nurodomas detaliojo plano projektas ir su juo susijusios aplinkybės nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako. Konstatavus, kad priimant skundžiamą sprendimą, dalimi, kiek tai liečia specialiuoju planu suplanuotus ginčo sklypus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga) buvo pažeistos pagrindinės specialiojo teritorijų planavimo viešumo procedūros, kiti apeliacinio skundo teiginiai laikytini neturinčiais esminės reikšmės ginčui, todėl nenagrinėtini.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tinkamai vertino reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens S. M. apeliacinį skundį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė