2020-07-08 Nr. AB-13311-3-62-3-00032-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2068-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00032-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 08.30 val. Pravieniškių PN-AK pareigūnas A. K. jį pasikvietė į savo kabinetą ir liepė pasirašyti dokumentą, kuriame teigiama, jog K. B. yra supažindintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, nustatančiu baudžiamąją atsakomybę už neramumų kėlimą pataisos įstaigoje. Susipažinęs su minėto dokumento turiniu, pareiškėjas nutarė atsisakyti jį pasirašyti ir A. K. raštu išdėstė atsisakymo pasirašyti motyvus. Tada A. K. pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius, grasinti. K. B. akcentavo, kad minėtas pareigūnas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir siekdamas jį priversti pasirašyti pateiktą dokumentą, prieš jį naudojo psichologinį smurtą ir kad galbūt šie veiksmai dėl pareikštų grasinimų turėjo nusikalstamos veikos požymių.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje A. K. padaryti įrašai patvirtina, jog jis su K. B. vedė ne pokalbį, o grasinančio pobūdžio monologą, jam atsisakius pasirašyti dokumentą. Pareiškėjas dėl minėtų galbūt neteisėtų A. K. veiksmų pateikė skundą Pravieniškių PN-AK administracijai bei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas). Pažymėjo, jog A. K., susipažinęs su minėtu skundu, pareiškėjui darė tiek tiesioginį, tiek netiesioginį spaudimą, naudojo psichologinį smurtą, galbūt kurstė kitus nuteistuosius ir jiems pateikė informaciją apie gautus skundus, taip siekdamas, kad K. B. skundą atsiimtų.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūno prieš K. B. atlikti neteisėti veiksmai jį žemino, sukėlė neigiamų išgyvenimų bei emocijų, privertė jaustis bejėgišku. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 1 000 Eur suma ir prašė ją priteisti iš Lietuvos valstybės. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentas jam nepateikė prašomos informacijos, susijusios su pareigūno galbūt neteisėtais veiksmais bei atliktu tarnybiniu patikrinimu, ir taip pažeidė gero viešojo administravimo principą.

5. Pareiškėjo nuomone, A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – Pareigūnų etikos taisyklės), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-119 patvirtintų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vidaus tvarkos taisyklių nuostatas. Pažymėjo, kad kol Kalėjimų departamente buvo nagrinėjamos K. B. nurodytos aplinkybės, Pravieniškių PN-AK ne tik nesiėmė jokių veiksmų, tačiau tam pačiam pareigūnui paskyrė nagrinėti kitą pareiškėjo skundą. K. B. pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK administracija 2018 m. spalio 30 d. rašte Nr. 6-108 nurodė, jog A. K. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių, o Kalėjimų departamentas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 2S-4165 pažymėjo, kad pakartotinis tarnybinis patikrinimas dėl A. K. veiksmų nebus pradėtas.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK veikla ir bausmių vykdymas yra paremtas teisėtumo, lygybės prieš įstatymą, humanizmo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais. Nurodė, kad K. B. nebuvo diskriminuojamas ar išskiriamas iš kitų nuteistųjų. Pažymėjo, kad su pareiškėju buvo bandoma vesti profilaktinio pobūdžio pokalbį ir padaryti įkliją nuteistojo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje. Atsakovas pažymėjo, kad tokie pokalbiai įvyko ir su kitais Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus nuteistaisiais. Atsakovas pabrėžė, kad K. B. atvirai niekino pataisos pareigūno darbo prestižą bei darbo patirtį ir, siekdamas jį sumenkinti, teikė melagingus prašymus. Teigė, kad tokie pareiškėjo veiksmai apsunkino pareigūno darbo procesą, sudaro aiškias prielaidas psichinio smurto apraiškoms pareigūno atžvilgiu, o taip pat K. B. vadovavimosi kriminalinės subkultūros tradicijomis įkalinimo įstaigoje požymiams.

8. Atsakovas pažymėjo, kad atlikus A. K. veiklos tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog pareigūnas pareiškėjo bei kitų nuteistųjų atžvilgiu tarnybą vykdė teisės aktų nustatyta tvarka ir tinkamai atliko savo funkcijas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog minėtas pareigūnas galbūt atliko neteisėtus veiksmus. Nurodė, kad K. B. kaltinimai dėl balso pakėlimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, grasinimo, įžeidinėjimo ir žeminimo yra nepagrįsti.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tiek nuteistiesiems, tiek kolegoms yra žinoma, jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas A. K. tarnyboje kalba etiškai, su bausmę atliekančiais asmenimis bendrauja griežtai, tačiau ramiai ir pagarbiai. Pareigūnas visada pasižymėjo kaip taktiškas, kantrus ir mandagus asmuo, nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių prielaidą Pravieniškių PN-AK administracijai manyti priešingai. Atsakovas akcentavo, kad skunde nurodyti kaltinimai yra abstraktūs, todėl nėra galimybės ištirti jų pagrįstumo. Nurodė, kad pareigūnai turi teisę nuteistiesiems pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbius, daryti įrašus nuteistųjų individualaus darbo knygutėse ir duoti jiems su įrašais susipažinti, tai patvirtinant raštu.

10. Atsakovas pažymėjo, kad K. B. skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, jog jis dėl pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė jam žalos. Be to, pareiškėjas nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko jo prašoma atlyginti žala susideda. Pravieniškių PN-AK nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, kad K. B. skundas yra nepagrįstas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo K. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, jog 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo pakviestas atvykti į Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno A. K. kabinetą pasirašyti dokumento, kad yra supažindintas su Baudžiamojo kodekso straipsniu dėl neramumų kėlimo pataisos įstaigoje. K. B. minėtą dokumentą atsisakius pasirašyti, A. K. prieš jį panaudojo psichologinį smurtą – vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, grasino.

13. Pacitavęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto, Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalies ir Pareigūnų etikos taisyklių 3.1 punkto nuostatas, teismas konstatavo, kad pataisos įstaigos pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais, jų ir nuteistųjų santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, pareigūnams draudžiama žeminti nuteistųjų orumą ir prieš juos naudoti psichologinį smurtą.

14. Teismas nustatė, kad dėl galbūt neteisėtų A. K. veiksmų prieš pareiškėją Pravieniškių PN-AK direktorius Tarnybinių nusižengimų patikrinimo komisijai pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo minėto pareigūno tarnybinio nusižengimo. A. K. minėtai komisijai 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė pažymą Nr. 37/3/234, kurioje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 08.30 val. K. B. buvo iškviestas į Kriminalinės žvalgybos skyrių ir su juo buvo bandoma vesti profilaktinio pobūdžio pokalbį. Pokalbio metu pareiškėjas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jam buvo išaiškintos Baudžiamojo kodekso 239 straipsnio („Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas“) nuostatos. A. K. pažymėjo, kad K. B. teiginiai neatitinka tikrovės, jis nei prieš pareiškėją, nei prieš kitus nuteistuosius psichologinio ar fizinio smurto nenaudojo. Akcentavo per visą savo darbo Kalėjimų departamentui priklausančiose įstaigose laiką preciziškai vadovavosi pareigūnų veiklos principais.

15. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. spalio 11 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. charakteristikoje Nr. 37121-1034 nurodyta, jog pareigūnas tinkamai planuoja, organizuoja jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Reikiamu momentu priima tinkamus ir konstruktyvius sprendimus, užtikrina informacijos konfidencialumą; nevengia imtis atsakomybės, rodo iniciatyvą ir tinkamai nustato darbo prioritetus. Pareigūnas yra gerai susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais bausmių vykdymo sistemos veiklą bei dokumentų valdymą reguliuojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į A. K. darbo rezultatus ir nepriekaištingą tarnybą, jis charakterizuojamas teigiamai.

16. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK tarnybinio patikrinimo komisijos 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 36-51 „Dėl K. B. prašyme išdėstytų aplinkybių įvertinimo“ pažymėta, jog, atsižvelgusi į patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, komisija daro išvadą, kad A. K. pareiškėjo ir kitų nuteistųjų atžvilgiu tinkamai vykdė tarnybą ir tinkamai atliko savo funkcijas. Nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad pareigūnas prieš pareiškėją galbūt atliko neteisėtus veiksmus. K. B. pareikšti kaltinimai dėl balso pakėlimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, grasinimo, įžeidinėjimo ir žeminimo yra nepagrįsti. Minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat pažymėta, kad A. K. visada pasižymėjo kaip taktiškas, kantrus ir mandagus pareigūnas, nėra jokių objektyvių duomenų, Pravieniškių PN-AK administracijai sudarančių prielaidą manyti kitaip.

17. Teismas pažymėjo, kad iš individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašo matyti, jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas savo parašu patvirtino, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinėse patalpose buvo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis su nuteistuoju, pokalbio metu nuteistasis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jam buvo išaiškintos Baudžiamojo kodekso 239 straipsnio nuostatos. Po šio įrašo grafoje „Susipažinau“ pareiškėjas nurodė: „Kadangi tai nebuvo pokalbis, o labiau monologas grasinančio pobūdžio iš pareigūno. Tai aš atsisakau pasirašyti“. Įvertinęs šiuos įrašus, teismas padarė išvadą, kad K. B. išdėstė savo paaiškinimą, dėl ko individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje po nurodytu įrašu atsisakė pasirašyti, ir ši informacija neturi būti nei paneigiama, nei patvirtinama, nes tai yra subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Teismo nuomone, pareigūnas, profilaktinio pokalbio metu padaręs įrašus individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, neturėjo teisinio pagrindo nei sutikti, nei nesutikti su K. B. vertinimu ir padaryti papildomus įrašus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašai patvirtina pareigūno neteisėtus veiksmus, nėra pagrįsti.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 36-51 „Dėl K. B. prašyme išdėstytų aplinkybių įvertinimo“ taip pat buvo konstatuota, jog patikrinimo metu Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nebuvo nustatyta, ir pripažinta, kad jis tinkamai vykdė savo tarnybines pareigas bei tinkamai vadovavosi galiojančiomis teisės normomis.

19. Teismas pažymėjo, kad K. B., reaguodamas į atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus, 2019 m. kovo 22 d. paaiškinime nurodė, jog A. K. buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių, kuriame pareiškėjas neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir kuriame dėl jo negali būti priimami sprendimai. Tokiais Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmais, K. B. teigimu, patvirtinama, kad pareigūnas nurodytus pažeidimus padarė. Teismo nuomone, įvardijamos aplinkybės yra subjektyvus pareiškėjo suvokimas, grindžiamas prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis, todėl pareigūno neteisėtų veiksmų ir žalos fakto nepatvirtina.

20. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą bei teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno A. K. veiksmai buvo neteisėti ir jais buvo padaryta neturtinė žala. Teismas sprendė, kad nenustačius būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, K. B. skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas.

III. 21. Pareiškėjas K. B. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Savo poziciją pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu jis nebuvo kviečiamas paaiškinti / detalizuoti įvykusios situacijos, nebuvo vertinamos jo patirtos neigiamos emocijos bei dvasiniai išgyvenimai, taip pat nebuvo analizuojamos kitos skunde nurodytos aplinkybės (Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros pareigūnų atlikta krata ir jos tikslingumas), nebuvo apklausti kiti nuteistieji, kuriems pareigūnas A. K. teikė informaciją apie gautą skundą, ir panašiai. Be to, tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvados K. B. nebuvo pateiktos susipažinti, todėl sudarė pagrįstą pagrindą abejoti tyrimo objektyvumu. Atsižvelgęs į tai ir įvertinęs aplinkybes, jog tyrimas galėjo būti neobjektyvus, kadangi jį atliko pareigūno kolegos, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 17 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2018 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 2S-4165 nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai, teisėtai ir pagrįstai, todėl pakartotinis tarnybinis patikrinimas nebus pradėtas. Įvertinęs formalų Kalėjimų departamento atsakymą, K. B. kreipėsi į teismą dėl patirtos neturtinės žalos, kurią sukėlė neteisėti A. K. veiksmai, atlyginimo.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad A. K. savo paaiškinime ir toliau jį niekina, teigdamas, jog K. B. atvirai niekina pareigūno prestižą bei darbo patirtį, vadovaujasi kriminalinės subkultūros tradicijomis, yra nuteistas už sunkų nusikaltimą. Teigia, kad A. K. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog pareiškėjas vadovaujasi kriminalinės subkultūros nuostatomis, kadangi ne viename Pravieniškių PN-AK socialinio tyrimo išvadoje ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtame nutarime yra pažymėta, jog nėra įrodymų, kad K. B. vadovautųsi nusikalstamos subkultūros pažiūromis. Tai reiškia, kad pareigūnas jį nori dar labiau sumenkinti teismo akivaizdoje ir pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad nuteistieji yra priskiriami socialiai pažeidžiamai grupei, todėl mano, kaip asmens menkinimas ir orumo žeminimas negali būti pateisinamas vien tik pareigūno pasiaiškinimu ir parengta jo charakteristika. K. B. atkreipia dėmesį, kad už nusikalstamų veikų padarymą jam yra paskirta bausmė, todėl papildomai pareigūnui išryškinant nusikalstamos veikos pobūdį, yra paneigiami Pravieniškių PN-AK ir paties pareigūno teiginiai dėl jo objektyvumo visų nuteistųjų atžvilgiu, taip pat pagrindžiama, kad šis pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu nėra objektyvus. Akcentuoja, kad teismas šių aspektų apskritai nevertino.

24. K. B. atkreipia dėmesį, kad pareigūnas pasirašė prie jo faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl teismo išvada, jog jis pasirašė, kad pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį, nėra pagrįsta, kadangi nėra tokius teismo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai tik teismo interpretacija, nes pareigūnas A. K. tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu nenurodė, jog jo parašas turėtų patvirtinti teismo nurodytą faktą. Pažymi, kad jei faktinių aplinkybių konstatavimo metu šios aplinkybės nėra paneigiamos, vadinasi, su užfiksuotomis aplinkybėmis sutinkama. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas neturėjo teisinio pagrindo traktuoti, kad profilaktinio pobūdžio pokalbis buvo pravestas, kai tokio pobūdžio pokalbio nebuvo, o buvo vien grasinantis monologas. Tai reiškia, kad pareigūnas patvirtino, jog atliko jam priskirtus veiksmus, kurių iš tikrųjų neatliko.

25. K. B. pažymi, kad teismui pateikė papildomą informaciją, jog jam kreipusis į teismą, dėl žalos atlyginimo, minėtas pareigūnas buvo perkeltas dirbti į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių, t. y. į sektorių, kuriame pareiškėjas bausmės neatlieka ir pareigūnas negali priimti sprendimų jo atžvilgiu. K. B. nuomone, tokiais veiksmais atsakovo atstovas patvirtino, kad pareigūnas skunde nurodytus pažeidimus padarė, nes priešingu atveju nebūtų tikslo jo perkelti dirbti į kitą sektorių. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš Pravieniškių PN-AK negali gauti informacijos, dėl kokių priežasčių A. K. buvo perkeltas dirbti kitur, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tai yra pagrįstos prielaidos, o ne subjektyvus K. B. suvokimas. Pažymi, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir reikalauti iš bylos šalių pateikti atitinkamus dokumentus.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors buvo pateikęs prašymą dėl pareigūno A. K. nušalinimo nuo bet kokių sprendimų, susijusių su juo, priėmimo, tačiau Pravieniškių PN-AK administracija į tai neatsižvelgė ir kol Kalėjimų departamente buvo nagrinėjamos jo skunde išdėstytos aplinkybės, pareigūnui A. K. buvo paskirta nagrinėti kitą K. B. skundą. Be to, šis pareigūnas, būdamas Lygtinio paleidimo komisijos sudėtyje, 2019 m. gegužės 20 d. sprendė pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą.

27. K. B. nurodo, kad nors atsakovo atstovas teigė, jog profilaktinio pobūdžio pokalbiai vyko su visais Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus nuteistaisiais, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o teismas jo teiginiu patikėjo. Kiek pareiškėjui žinoma, profilaktinio pobūdžio pokalbiai dėl neramumų pataisos įstaigoje kėlimo buvo pravesti tik nedidelei nuteistųjų daliai, dėl neaiškių priežasčių juos išskiriant iš kitų nuteistųjų. Mano, kad teismas galėjo atsakovo atstovą įpareigoti tokią informaciją pateikti, o ją gavus, būtų paaiškėję, kad Pravieniškių PN-AK teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau teismas to nepadarė.

28. Pareiškėjas pažymi, kad bausmių vykdymą reguliuojantys teisės aktai jam draudžia turėti bet kokią filmavimo, fotografavimo, įrašymo ar panašaus pobūdžio įrangą, todėl mano, kad teismas jam sukelia nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą. Taip bet kuris pareigūnas, pasikvietęs į kabinetą, ir nesant aplink kitų asmenų, gali žeminti bei niekinti asmenį, taikyti psichologinį smurtą ir išlikti nenubaustas. Teigia, kad vienintelis įrodymas, kurį galėjo fiksuoti, yra jo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje padarytas įrašas. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad teismas, nevertino K. B. minėtoje knygelėje padaryto įrašo, tačiau vertino pateiktą pareigūno charakteristiką ir jo tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, atskleidžia teismo diskriminuojantį požiūrį ir neigiamą nusistatymą nuteistojo atžvilgiu. Pažymi, kad A. K. apskritai nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjo skunde nurodytų veiksmų neatliko. Teigia, kad pareigūno pateiktas pasiaiškinimas yra tik deklaratyvūs teiginiai ir subjektyvi jo nuomonė. Atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių K. B. užfiksuotus faktus, todėl buvo pažeista bendroji įrodinėjimo taisyklė.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Pravieniškių PN-AK patvirtino, jog jo kaltinimai yra abstraktūs, todėl nėra galimybės jų ištirti, o tai, K. B. nuomone, reiškia, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog nėra galimybės jų ir paneigti. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keliamas klausimas, kaip Pravieniškių PN-AK atlikto tyrimo metu konstatavo, jog pareigūno A. K. veiksmai yra teisėti. Atsakovo atstovas taip pat nepaminėjo, kad tuo labiau nėra galimybės ištirti minėto pareigūno teiginių pagrįstumo, nes K. B. užfiksavo faktą, o tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Kalėjimų departamentas, tiek teismas dėl nesuprantamų priežasčių įrodančiu faktu laikė pareigūno pasiaiškinimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovo atliktas tyrimas negalėjo būti objektyvus. Jeigu nurodytų aplinkybių negalima įvertinti, vadinasi negalima ir teigti, kad to nebuvo, ir konstatuoti, jog pareigūnas A. K. tarnybinio nusižengimo nepadarė.

30. K. B. pažymi, kad pateikė įrodymą (individualaus darbo su nuteistuoju knygelę), jog pareigūno veiksmai buvo neteisėti. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jeigu vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, o tai reiškia, kad teismo sprendimo argumentai, jog visos nurodytos aplinkybės yra tik pareiškėjo subjektyvus vertinimas, prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Be to, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, todėl būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Pažymi, kad toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą.

31. Pareiškėjas paaiškina, kad pareigūnas A. K., naudodamas psichologinį smurtą, K. B. žemindamas ir įžeidinėdamas, taip pat Pravieniškių PN-AK administracija, teigdama, jog šis pareigūnas neteisėtų veiksmų neatliko, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, elgėsi neteisėtai. Tai reiškia, kad pirmoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga yra tenkinama. Dėl neteisėtų pareigūno A. K. veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus psichologinius ir emocinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, kančią, dėl to nukentėjo jo orumas, sutriko miegas, K. B. tapo sunku išgyventi tokioje aplinkoje, kai dėl savo pažeistų teisių gynimo buvo jaučiamas kasdienis spaudimas. Atkreipia dėmesį, kad po kreipimosi į teismą pareiškėjui iš eilės buvo surašyti keturi nepagrįsti tarnybiniai pranešimai dėl neva padarytų drausmės pažeidimų, tačiau šių pažeidimų faktas Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu nebuvo patvirtintas. Taigi, akivaizdu, kad tenkinama ir antroji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Nurodo, kad nesant neteisėtų pareigūno veiksmų, K. B. nebūtų patyręs neigiamų pasekmių ir jam nebūtų atsiradusi žala, todėl tenkinama ir trečioji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga.

32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą plikti nepakeistą, o pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nėra nurodyti jokie apeliacinio skundo motyvai, kuriais remdamasis, pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

34. Atsakovas akcentuoja, kad teismas K. B. skunde nurodytus deklaratyvius argumentus pagal pateiktus įrodymus įvertino tinkamai. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą bei trukmę, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigais.

35. Atsakovas pažymi, kad K. B. nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

36. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas teigia, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi buvo pateikti tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jie neturėtų būti vertinami.

37. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs išsamią teisės normų, reguliuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę bei įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad K. B. neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Atsakovas akcentuoja, kad K. B. nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar būtų nepateikęs argumentų dėl kurių nors jo pateiktame skunde keltų klausimų ar argumentų, ir nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs proceso ar materialinės teisės normas. Teigia, kad teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. K. B. patirtą žalą kildina iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų, naudojant prieš jį psichologinį smurtą ir grasinimus.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, t. y. jį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo pareigūnai neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

40. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas priėmė netinkamą sprendimą, nes vertino tik tas aplinkybes, kurios pateisina V. K. atliktus neteisėtus veiksmus, o kitų bylai reikšmingų faktų, nuodugniai neištyrė. Taip pat pažymi, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atliktas tyrimas dėl anksčiau nurodyto pareigūno veiksmų nėra objektyvus.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

43. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

44. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

45. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 08.30 val., buvo pakviestas atvykti pas Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūną A. K. pasirašyti dokumento, kad yra supažindintas su Baudžiamojo kodekso straipsniu dėl neramumų kėlimo pataisos įstaigoje. K. B. teigimu, jam atsisakius minėtą dokumentą pasirašyti, anksčiau minėtas pareigūnas prieš jį panaudojo psichologinį smurtą – vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, grasino.

46. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. veiksmams įvertinti pravedant profilaktinį pokalbį su nuteistuoju K. B. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-480 buvo sudaryta komisija, kuri atlikusi tarnybinį patikrinimą konstatavo, kad A. K. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad minėtas pareigūnas galimai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Komisija pažymėjo, jog visiškai nepagrįsti K. B. kaltinimai dėl balso pakėlimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, grasinimo, įžeidinėjimo ir jo žeminimo bei grasinimų su juo susidoroti. Be to, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas A. K. atsakovo atstovo charakterizuojamas teigimai, t. y. su bausmę atliekančiais nuteistaisiais bendrauja griežtai, tačiau ramiai ir pagarbiai, pasižymi kaip taktiškas, kantrus ir mandagus pareigūnas.

47. Vertinant pareiškėjo argumentus įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste jie nėra patikimi ir pakankami išvadai padaryti, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas A. K. atliko pareiškėjo nurodomus neteisėtus veiksmus.

48. Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno A. K. veiksmai buvo neteisėti ir jais buvo padaryta neturtinė žala.

49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai nustatytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl atsakovo atstovo pareigūno naudoto psichologinio smurto ir grasinimo yra nepagrįsti.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš dalies pakartoja pirmosios instancijos teismui skunde išdėstytus argumentus. Pažymėtina, jog teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo argumentus dėl įrašo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje apie grasinančio pobūdžio pokalbį, dėl A. K. perkėlimo dirbti į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo bei įvertino, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

51. Šio ginčo kontekste nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai (nėra šio ginčo dalykas), kad A. K. buvo paskirtas nagrinėti kitas pareiškėjo skundas, taip pat tai, jog šis pareigūnas dalyvavo Lygtinio paleidimo komisijos posėdyje ir sprendė jo lygtinio paleidimo klausimą, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Nevertintini ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumu (pareiškėjas yra tik informuojamas apie tarnybinio patikrinimo rezultatus).

52. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė