2020-07-15 Nr. AB-13615-3-61-3-01707-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1035-822/2020

Teisminio proceso 3-61-3-01707-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. KT-31 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic straw“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė skundą Tarybai ir prašė panaikinti pareiškėjos galiojančią licenciją, kadangi jos ekspertizės aktas Nr. 2017/01 (toliau – ir ekspertizės aktas) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ekspertizės akto struktūrai keliamų reikalavimų, pareiškėja nesilaikė teismo ekspertų profesinės veiklos principų, jos elgesys nebuvo korektiškas ir mandagus teismo posėdžio metu. Bendrovės teigimu, 2017 m. vasario 2 d. ekspertizės aktas neatitiko CPK 216 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio reikalavimų, kadangi tiriamoji ekspertizės dalis prasidėjo nuo klausimų atkartojimo, surašyta bendro pobūdžio informacija, nurodomi nenaudojami ekspertizės akte apibrėžimai, nėra objektyvių skaičiavimų, kuriais remiantis pateikiamos išvados, ekspertizėje nenurodyti apskaitos dokumentai, kuriais remiantis yra atlikti skaičiavimai ir pateikiamos išvados, ekspertizės akto turinys ir struktūra yra visiškai neaiški, neatsakanti į iškilusius klausimus, išvadose nėra aišku, pagal kokias konkrečias PVM sąskaitų faktūrų suvestines ir kokiais matematiniais skaičiavimais galima paaiškinti skolos likučius. Bendrovei abejonių sukėlė pareiškėjos kompetencija, kadangi ji pažeidė nepriklausomumo, profesionalumo ir profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo principus.

3. Taryba Bendrovės patikslinto skundo argumentus laikė nepagrįstais ir sprendime nustatė vieną pažeidimą bei pripažino, kad pareiškėja pažeidė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Teismo ekspertų profesinės veiklos etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintą sąžiningumo principą ir skyrė pareiškėjai įspėjimą. Tarybos nuomone, pateiktoje teismo ekspertizėje pareiškėja nurodė Bendrovės vadovo teises, pareigas bei jo atsakomybę, kuomet sandoriai sudaromi juridinio asmens vardu. Taryba pažymėjo, kad klausimai, susiję su atsakomybės, pareigų nustatymu yra teisinių žinių sritis, kurias turi teisę ir pareigą taikyti tik teismas. Tarybos nuomone, pareiškėja pažeidė Etikos kodekse ir Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintą sąžiningumo principą, kuris įpareigoja teismo ekspertą atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių esančius klausimus.

4. Pareiškėjos įsitikinimu, ji nepažeidė Etikos kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo ir jo turinio elementų, kadangi suteikė tikrovę atitinkančias išvadas atliktoje teismo ekspertizėje, turėjo kompetenciją ir reikiamą kvalifikaciją atlikti buhalterinę ekspertizę, taip pat ekspertizės teisiniais klausimais nepateikė, o tik pasirėmė esančiu teisiniu reguliavimu, kuris reikalingas motyvuoti buhalterinio pobūdžio ekspertizę. Pareiškėja nesinaudojo kitų asmenų klaidomis ar nežinojimu, nepasidavė Bendrovės bandymui paveikti ją asmeniškai ar įtakoti atliekamos ekspertizės išvadas, siekiant sau palankių rezultatų. Atliktoje teismo ekspertizėje buvo paminėtos Bendrovės vadovo teisės, pareigos bei jo atsakomybė, kuomet sandoriai sudaromi juridinio asmens vardu, tačiau dėl to nebuvo pateiktos ekspertizės išvados. Teismo ekspertizėje pateiktos išvados buvo tik dėl buhalterinių klausimų. Situacijos vertinimas neturėtų būti suprantamas kaip išvados teikimas, kadangi teisinės žinios padėjo teisiškai pagrįstai ir nešališkai pateikti ekonominio, buhalterinio pobūdžio teismo ekspertizės išvadas. Pareiškėjos pastebėjimai Tarybos nurodytais klausimais neturėjo ir negalėjo turėti jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjos atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumui bei bylą nagrinėjusio teismo išvadoms dėl byloje kilusio ginčo teisinio įvertinimo ir teisingo ginčo išsprendimo.

5. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Taryba nurodė, kad jai buvo pateiktas Bendrovės skundas dėl pareiškėjos veiksmų, kuriais, tikėtina, buvo pažeistos Etikos kodekso nuostatos, atliekant Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtą buhalterinę ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-1251-325/2016. Taryba, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad pažeistas Etikos kodekse numatytas sąžiningumo principas, ekspertizės akte pasisakant teisiniais klausimais, todėl sprendimu skyrė pareiškėjai švelniausią sankciją, t. y. įspėjimą.

7. Pareiškėja sutinka, jog ekspertizės akte buvo paminėtos kai kurios bendrovės vadovo teisės, pareigos bei jo atsakomybė, kuomet sandoriai sudaromi juridinio asmens vardu. Taryba susipažino su ekspertizės aktu ir formaliai įvertino ekspertizės akto struktūrą, tačiau nevertino turinio bei išvadų pagrįstumo ir teisingumo. Pareiškėja ekspertizės akte, atlikdama teismo ekspertizę, vadovaudamasi įstatymais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, pateikė vertinamojo pobūdžio teiginius apie bendrovės vadovo pareigas bei už pareigų pažeidimą numatytą atsakomybę, t. y. pasisakė teisiniais klausimais.

8. Ginčas civilinėje byloje kilo tarp fizinio asmens, t. y. ūkininko ir Bendrovės dėl skolos priteisimo. Pareiškėjai buvo pavesta atsakyti į teismo nutartimi paskirtus klausimus, siekiant nustatyti šalių įsiskolinimus viena kitai bei nustatyti, ar skolų suderinimo aktuose, kuriais šalys įrodinėjo savo reikalavimus viena kitai, buvo įvertintas 2013 m. lapkričio 7 d. susitarimas bei ūkinė operacija pagal 2012 m. spalio 10 d. sąskaitą-faktūrą. Ekspertizės akto išvadoje nustatyta, kad Bendrovė turi įsiskolinimų ieškovui, išimtinai juridinio asmens vadovo teisių, pareigų bei atsakomybės išskyrimas ekspertizės akte, laikytinas teisiniu situacijos vertinimu. Teismo ekspertizės metu yra nustatomos tik faktinės konkrečios situacijos aplinkybės – nagrinėjamu atveju, skolos dydžio nustatymas, vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais, o asmenų pareigos, atsakomybė ir kiti teisiniai klausimai nėra vertinami. Klausimai, susiję su atsakomybės, kaltės, pareigų, teisės aktų pažeidimų nustatymu, neįeina į teismo eksperto kompetenciją, nes tai yra teisinių žinių sritis ir šias žinias turi teisę ir pareigą taikyti tik teismas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad teismas, vertindamas ekspertizės aktą, neapsiriboja vien tik ekspertizės akto išvadomis, bet privalo vertinti tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes. Taigi pareiškėjos skundo teiginiai, kad įsigilinimas į akcinių bendrovių valdymo organų teises ir pareigas tik padėjo teisiškai pagrįstai ir nešališkai pateikti ekonominio, buhalterinio pobūdžio ekspertizės išvadas, atsakovo teigimu reiškia, kad pasisakydama teisiniais klausimais teismo ekspertė siekė pagrįsti savo išvadą ne tik specialiosiomis žiniomis ir atlikto tyrimo rezultatais, tačiau ir teisės aktais bei teismų formuojama praktika. Teismo ekspertas, surašydamas ekspertizės aktą, neturi teisės teikti ne tik išvadų teisiniais klausimais, bet ir tokios vertinimo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, kaip nepatenkančius į jo specialių žinių ribas. Taryba atsižvelgdama į Etikos kodekso 7.3 punkte nustatytą įpareigojimą ir nustačiusi, jog pareiškėja pasisakė dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigų ir atsakomybės, t. y. atliko teisinį pareigų ir atsakomybės santykio vertinimą, konstatavo Etikos kodekso nuostatų pažeidimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjos L. R. skundą tenkino – panaikino Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. KT-31.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja Kretingos rajono apylinkės teismo pavedimu (civilinė byla Nr. 2-1251-325/2016) atliko ekonominę ekspertizę ir surašė 2017 m. vasario 2 d. ekspertizės aktą Nr. 2017/01, kuris buvo pateiktas teismui; teismo nutartimi pareiškėjai buvo pavesta atsakyti į septynis klausimus, dėl kurių pareiškėja ekspertizės akte pateikė išvadas; Bendrovė 2017 m. birželio 23 d. skundu, kurį patikslino 2017 m. liepos 31 d., kreipėsi į Tarybą prašydama įvertinti ekspertės (pareiškėjos) kompetenciją, nes, Bendrovės vertinimu, jos kompetencijos stoka suklaidino Kretingos rajono apylinkės teismą ir neatskleidė tikrosios tarp proceso šalių susiklosčiusios situacijos; Bendrovė prašė panaikinti pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, licenciją.

12. Byloje buvo nustatyta, kad ginčijamame sprendime Taryba nurodė, kad pareiškėja savo elgesiu teismo posėdžio metu nepažeidė Etikos kodekso 6.3, 9.1 – 9.3, 13 ir 14 punktų nuostatų; Taryba, įvertinusi tai, kad teismas nenustatė, jog ekspertizės akto išvados, yra nepagrįstos, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti Etikos kodekso 4.1, 6.1, 7.1, 7.2, 8.1, 8.2, 12.1 ir 12.2 principų pažeidimo. Taryba ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodė neturinti kompetencijos spręsti dėl teismo ekspertės licencijos panaikinimo, o pagrindų dėl to kreiptis į Teisingumo ministeriją (įgaliotą instituciją) nagrinėdama Bendrovės skundą taip pat nenustatė; nagrinėdama Bendrovės skundo argumentus dėl ekspertizės akto struktūros atitikties teisės aktų reikalavimams, Taryba nustatė, kad ekspertizės akto įvadinė dalis atitinka Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o išvados –27 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tačiau, Tarybos vertinimu, pareiškėja tiriamoje dalyje pasisakydama dėl bendrovės vadovo atsakomybės, kaltės, pareigų, teisės aktų pažeidimų, kas neįeina į jos kompetenciją, nes tai yra teisinių žinių sritis ir šias žinias turi teisę ir pareigą taikyti tik teismas, pažeidė Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą. Už šį pažeidimą ginčijamu sprendimu pareiškėjai buvo pareikštas įspėjimas.

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 22 straipsniu, taip pat Etikos kodekso 7.3 punktu (jame sąžiningumo principas apibrėžiamas kaip reikalavimas teismo ekspertui atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis), teismas darė išvadą, kad tiek Etikos kodekso 7.3 punkto, tiek Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 22 straipsnio reikalavimai yra taikytini teismo ekspertų atliktų ekspertinių tyrimų išvadoms, kuriose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 24 straipsnio 3 dalį kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi būti nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas.

15. Susipažinęs su ekspertizės akto turiniu, teismas nurodė, kad ginčas byloje kilęs dėl ekspertizės akto tiriamosios dalies „LR teisės aktuose nustatyti reikalavimai buhalterinės apskaitos vedimui įmonėje“, kurioje yra nurodytas Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas reglamentavimas apie uždarosios akcinės bendrovės vadovo įgaliojimus, pareigas ir atsakomybę bei pateikta nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (LAT 2014 m. gegužės 21 d. nutartį Nr. 3K-3-283/2014) (ekspertizės akto 8–9 psl.) Teismas pažymėjo, kad šios ekspertės nuorodos niekaip nėra susietos su konkretaus juridinio asmens (Bendrovės) vadovo pareigomis ir atsakomybe. Teismo nuomone, šią ekspertizės akto dalį jeigu ir galima vertinti kaip perteklinę, nes ja niekaip nėra paremtos ekspertizės akto išvados, tačiau ji nelemia ir negali nulemti Etikos kodekso 7.3 punkto pažeidimo.

16. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, surašydama ekspertizės aktą, nepažeidė Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtinto sąžiningumo principo, teismas konstatavo, kad įspėjimas jai paskirtas neteisėtai.

III. 17. Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą.

18. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus ir taikius Teismo ekspertizės įstatymo ir Etikos kodekso materialiosios teisės normas. Teismas sprendime nurodė, kad Etikos kodekso 7.3 papunktis, tiek Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 22 straipsnio reikalavimai yra taikytini teismo ekspertų atliktų ekspertinių tyrimų išvadoms, kuriose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus.

19. Teismas konstatavo, kad ekspertizės akto išvados atitiko minėtų teisės aktų nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad Teismo ekspertizės rezultatus ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas vertina ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrina, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismo ekspertizės aktas yra vientisas procesinis dokumentas, kuriame išvadų dalis yra grindžiama ir tiriamąja dalimi, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo ekspertizės akto išvados, bet ir tiriamojoje dalyje nurodyto atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Todėl Etikos kodekso normos taikomos visam teismo ekspertizės aktui, o ne tik išvadoms. Teismo ekspertas, surašydamas ekspertizės aktą, ne tik neturėtų teikti išvadų teisiniais klausimais, bet ir tokio vertinimo atlikti ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, kaip nepatenkančio į jo specialių žinių ribas. Siaurinamasis teisinio reguliavimo aiškinimas ir taikymas iš esmės paneigtų teismo ekspertizės akto įžanginės ir tiriamosios dalies reikšmę ir būtinybę teismo ekspertizės aktą vertinti kaip vientisą procesinį dokumentą tiek procesinių, tiek profesinę etiką reglamentuojančių teisės aktų aspektais.

20. Atsakovas akcentuoja, kad ekspertas savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, o teisės normų taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertizės akto nuostatos dėl juridinio asmens vadovo pareigų ir atsakomybės pagal CK ir LAT praktiką niekaip nėra susietos su konkretaus juridinio asmens vadovo pareigomis ir atsakomybe ir gali būti vertinamos tik kaip perteklinės, nes jomis niekaip nėra paremtos ekspertizės akto išvados, tačiau atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadą, kuria nustatyta, kad įsiskolinimų turi juridinis asmuo, t. y. Bendrovė ieškovo atžvilgiu, išimtinai juridinio asmens vadovo pareigų bei atsakomybės, susijusios su sandorių sudarymu, išskyrimas teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje laikytinas teisiniu situacijos vertinimu.

21. Taryba pakartojo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad pareiškėja ekspertizės akte pateikė teisinį vertinimą, kuris nepatenka specialiųjų žinių taikymo sritį. Pareiškėja, išskirdama juridinio asmens vadovo pareigas bei atsakomybę bei, kaip pati nurodo, tuo siekdama pagrįsti savo išvadas, ne tik atsako į teismo pateiktus klausimus, tačiau ir išreiškia savo poziciją dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės šiuo konkrečiu atveju. Juridinio asmens vadovas ginčija sudarytą susitarimą, kuriuo yra įskaitomi šalių įsiskolinimai viena kitos atžvilgiu, o teismo ekspertė pasisakydama, kaip teisės aktai reglamentuoja juridinio asmens vadovo pareigas bei atsakomybę sandorių sudaryme bei jų vykdyme, siekia pagrįsti nustatytą įsiskolinimą fizinio asmens atžvilgiu. Nepaisant to, kad teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, tačiau tai nereiškia, kad teismo ekspertizės akte esančias išvadas tiriamojoje dalyje galima grįsti formuojama teismų praktika bei įmonės vadovo pareigas ir atsakomybę numatančiais teisės aktais.

22. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėja nesutinka su Tarybos pozicija, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo ir Etikos kodekso nuostatas. Sutiktina, kad ekspertizės aktas susideda iš atitinkamų dalių, turinčių atitinkamą prasmę, tačiau iš Įstatymo ir Etikos kodekso 7.3 punkto nuostatų matyti, kad teismo ekspertas negali teisiniais klausimais pateikti būtent išvadų. Būtent išvados negali peržengti eksperto srities specialių žinių. Įstatymo leidėjo valia buvo uždrausti ekspertams teikti išvadas teisiniais klausimais (tai yra išimtinė teismo prerogatyva), tačiau jokiu būdu neuždraudė nurodyti teisinės informacijos, jos šaltinio tiriamojoje ar įžanginėje dalyje, naudotis teisės aktais. Ginčo, kad ekspertizės akto išvados ir įvadinė dalis atitinka įstatymų reikalavimus, nebuvo. Todėl teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėja nepažeidė Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtinto sąžiningumo principo. Pareiškėjos teigimu, ji ekspertizės akte išvadų teisiniais klausimais neteikė, tik nurodė teisinę informaciją, kuri neturėjo jokios įtakos darant atitinkamas išvadas, nebuvo susieta su konkrečiu juridiniu asmeniu. Teisinėmis žiniomis ir teisiniu reguliavimo ekspertizės akte buvo naudojamasi kaip vienu iš metodų, analitinės procedūros etapų, skirtu teismo ekspertizėje pateikti teisingą išvadą užduotu buhalteriniu klausimu.

24. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai įvertino susiklosčiusią situaciją, Ekspertizės akte nurodytą informaciją ir pagrįstai konstatavo, kad šiame akte nurodyta tam tikra teisinė informacija (Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas apie uždarosios akcinės bendrovės vadovo įgaliojimus, pareigas ir atsakomybę bei pateikta nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą niekaip nėra susieta su Bendrovės vadovo pareigomis ir atsakomybe, šia ekspertizės akto tiriamąja dalimi nebuvo paremtos ekspertizės akto išvados, todėl tokios informacijos nurodymas nelemia Etikos kodekso 7.3 punkto pažeidimo, už ką pareiškėjai buvo skirta nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. KT-31, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Tarybos sprendimą, nes, teismo vertinimu, tam tikrų teisės aktų nuostatų ir teismo atlikto jų išaiškinimo pateikimas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nesudarė pagrindo teigti, kad teismo ekspertas (pareiškėja) pateikė išvadas teisiniais klausimais. Teismo nuomone, Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtintas draudimas duoti išvadas teisiniais klausimais taikomas būtent ekspertizės akto išvadoms, todėl nagrinėjamu atveju dėl teisės aktų ir teismų praktikos, susijusios su juridinio asmens vadovo pareigomis ir atsakomybe, nurodymo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pareiškėjai profesinė atsakomybė negalėjo būti taikoma.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ekspertizės aktas yra vientisas dokumentas ir būtent taip jis turi būti vertinamas tiek procesinių įstatymų, tiek teismo ekspertų veiklą reglamentuojančių teisės aktų prasme. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadą, kuria nustatyta, kad įsiskolinimų turi juridinis asmuo (Bendrovė ieškovui), išimtinai juridinio asmens vadovo pareigų bei atsakomybės, susijusios su sandorių sudarymu, išskyrimas teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje laikytinas teisiniu situacijos vertinimu ir specialiųjų žinių ribų peržengimu.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2721 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.) ir Etikos kodeksas.

30. Teismo ekspertizės įstatymas nustato teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui (1 straipsnis). Ekspertinis tyrimas – pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Specialios žinios – išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti (3 straipsnio 1–2 dalys).

31. Teismo eksperto pareigos yra nustatytos Įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog, be kita ko, ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis (2 dalies 2 punktas). Specialiųjų žinių panaudojimo ribos apibrėžtos Įstatymo 22 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės (1 dalis); teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (2 dalis).

32. Etikos kodekso, kuris apibrėžia teismo ekspertų profesinės veiklos principų turinį, 7 punkte išvardinti sąžiningumo principo elementai – šis principas reiškia, kad teismo ekspertas, be kita ko, privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis (7.3. punktas).

33. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtinas ir Įstatymo 24 straipsnis. Jame nustatyta, kad teismo ekspertizės rezultatus ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų (1 dalis). Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, o 4 dalyje nurodoma, kad teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus.

34. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė aiškią ekspertizės akto, kuriuo įforminami teismo ekspertizės rezultatai, struktūrą, bei nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti kiekvienoje jo dalyje – įžanginėje, tiriamojoje ir išvadose. Pažymėtina, kad būtent išvadose (sudėtinėje ekspertizės akto dalyje) formuluojami motyvuoti ir tyrimo eiga pagrįsti atsakymai į teismo ekspertui užduotus klausimus. Taigi sistemiškai aiškinant Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtintą draudimą duoti išvadas teisiniais klausimais kartu su šio įstatymo 24 straipsniu, kuriame įtvirtinta ekspertizės akto struktūra (ir jis atitinka šią struktūrą), darytina išvada, jog įstatymų leidėjas minėtą draudimą sieja su ta ekspertizės akto dalimi, kurioje pateikiamos teismo eksperto išvados. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad esminę reikšmę turi ne tai, kurioje ekspertizės akto dalyje pateikiami teiginiai, galbūt pažeidžiantys Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, o kartu ir Etikos kodekse 7.3 punkte nustatytas ribas (t. y. teisinis vertinimas, išvados teisiniais klausimais), tačiau tai, ar šie eksperto teiginiai yra susiję su konkretaus ekspertinio tyrimo objektu ir pateikta ištirti medžiaga, daiktais, duomenimis ir pan.

35. Byloje ginčo nėra, kad 2017 m. vasario 2 d. ekspertizės aktas Nr. 2017/01 atitiko jo struktūrai keliamus reikalavimus. Taip pat ginčo nėra, jog šio akto išvadose pareiškėja nepateikė išvadų teisiniais klausimais, t. y. atsakymus į klausimus grindė specialiosiomis žiniomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo ekspertizės tikslas buvo išsiaiškinti, ar ginčo šalys (civilinėje byloje) į savo buhalterinę apskaitą buvo įtraukusios visas vykusias tarp jų ūkines operacijas, siekiant nustatyti, ar Bendrovė buvo skolinga kontrahentui. Atliekant ekspertinį tyrimą buvo analizuojama civilinės bylos medžiaga ir papildomai pateikti šalių (civilinėje byloje) buhalterinės apskaitos dokumentai, įvykusias ūkines operacijas patvirtinantys dokumentai ir pan. Būtent šių duomenų analize pareiškėja pateikė ekspertinio tyrimo išvadas, t. y. motyvuotus atsakymus į teismo suformuluotus klausimus.

36. Pripažintina, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos, susijusios su juridinio asmens vadovo pareigomis ir atsakomybe, pacitavimas akte laikytinas pertekliniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto ginčo dalis (8–9 psl.) galėtų būti vertinama kaip nekorektiška, tačiau vien bendro pobūdžio pareigos juridinio asmens vadovui elgtis sąžiningai ir rūpestingai paminėjimas nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja atliko teisinį situacijos vertinimą ir pateikė konkrečias išvadas teisiniais klausimais. Pažymėtina, kad konkrečių klausimų, kuriuos, kaip teigia atsakovas, teismo ekspertė įvertino nepanaudodama specialiųjų žinių, t. y. pateikė teisinį vertinimą (išskyrus bendro pobūdžio teiginius dėl juridinio asmens vadovo pareigų ir atsakomybės veikiant juridinio asmens vardu), atsakovas nenurodė skunde pirmosios instancijos teismui, savo pozicijos nedetalizuoja ir apeliaciniame skunde.

37. Kadangi kitų Etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimų pareiškėjos veikloje atliekant ginčo ekspertinį tyrimą atsakovas nenustatė, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja ekspertizės akto tiriamojoje dalyje teisinio vertinimo (išvadų teisiniais klausimais) nepateikė ir šios priežasties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pareiškėjai taikyti atsakomybę už Etikos kodekso 7.3 punkto pažeidimą.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė