7a2b13b8-baa2-4aa1-bead-c8d05913692e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

AdmBylos Nr. II-307-271/2015Proceso Nr. 4-68-3-06717-2015-0                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS Vilnius, 2015 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant skundo pareiškėjui M.

R. M., jo atstovui adv. A.KirÅ¡ai, suinteresuotam asmeniui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo M. R. M. skundÄ dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 10N-29187942-15, kuriuo M. R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 131 str. 4 d.,                                                     N U S T A T Ė :

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Å imulevičenės 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 10N-29187942-15 M. R. M. buvo nubaustas už tai, kad 2015-04-15 apie 11:08 val. Gedimino pr.-Å ventaragio gt. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas dviratį ir važiuodamas Å¡aligatviu įvažiavo į Å¡viesoforu reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir susidÅ«rė su automobiliu, sukančiu į kairę ir kertančiu dviračio judėjimo kryptį.

Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 64.9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 131 straipsnio 4 dalyje. Jam skirta 40 eurų bauda.              M. R. M. pateikė skundÄ dėl 2015-04-17 Kelių policijos valdybos nutarimo, skunde nurodė, kad jis 2015-04-15 buvo klasės iÅ¡vykoje Signatarų rÅ«muose Pilies gatvėje. Grįždamas dviračiu namo į KaroliniÅ¡kes pasirinko marÅ¡rutÄ Pilies gatve, per Katedros aikÅ¡tę ir Gedimino prospektÄ , kur yra dviračių takai. Privažiavęs Gedimino pr.-Å ventaragio gt. sankryÅ¾Ä , įvažiavo į jÄ Â degant žaliam Å¡viesoforo signalui, kadangi per perėjÄ dar tebėjo žmonės, o iki įvažiavimo į sankryÅ¾Ä jokių judančių automobilių jis nepastebėjo.

Ä®važiavus į sankryÅ¾Ä netikėtai iÅ¡ kairiojo Å¡ono pareiÅ¡kėjÄ partrenkė automobilis Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. K.. Nuo smÅ«gio krito ant žemės, buvo sumuÅ¡ta galva ir kairysis petys, sulinko dviračio rėmas. Dėl skausmo ir Å¡oko pilnai nesuvokė toliau sekusių įvykių. Nesutinka, kad ginčijamu nutarimu buvo nustatyta tik jo vieno kaltė dėl eismo įvykio. Su tokiu savo veiksmų vertinimu nesutinka. Pripažįsta savo kaltę dėl KET pažeidimo, nes į perėjÄ Ä¯važiavo nenulipdamas nuo dviračio, o ne ėjo jį varydamasis.

Tačiau jis palengva įvažiavo į perėjÄ ir važiavo per jÄ tiesiai degant žaliam pėsčiųjų Å¡viesoforo signalui. Vairuotojas D. K. iÅ¡ Gedimino pr. suko į kairę ir privalėjo praleisti per perėjÄ einančius pėsčiuosius. Administracinio teisės pažeidimo protokole raÅ¡oma, kad pareiÅ¡kėjas susidÅ«rė su maÅ¡ina, tačiau tai nėra tikslus apraÅ¡ymas – nes ne jis, įvažiuodamas į perėjÄ , atsitrenkė į maÅ¡inÄ , bet maÅ¡ina jį, važiuojantį per perėjÄ , partrenkė iÅ¡ Å¡ono.

Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ padarytų nedidelių nubrozdinimų ant maÅ¡inos priekio. Å ios aplinkybės patvirtina, kad buvo ne tik pareiÅ¡kėjo, kaip perėja važiavusio dviratininko, bet ir automobilio vairuotojo, nepraleidusio per perėjÄ judančių eismo dalyvių, kaltė. Kelių eismo taisyklių 158 punkte nurodyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostas.

Sukdamas į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kuriÄ važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostÄ . Taigi, kelių eismo taisyklės įsakmiai įpareigoja vairuotojÄ artėjant prie pėsčiųjų perėjos bÅ«ti itin atidžiam ir imtis atitinkamų veiksmų, bÅ«tent: praleisti įžengusius į važiuojamÄ jÄ kelio dalį pėsčiuosius. Å iuo atveju pėsčiųjų perėja buvo pažymėta atitinkamu kelio ženklu ir žymėjimu važiuojamojoje kelio dalyje, degė žalia Å¡viesa, leidžianti eismÄ pėstiesiems, per perėjÄ Ä—jo pėstieji.

Lengvojo automobilio vairuotojas, artėdamas prie jos turėjo numatyti, kad degant žaliam Å¡viesoforui, leidžiančiam pėsčiųjų eismÄ , į važiuojamÄ jÄ kelio dalį gali iÅ¡eiti ir kiti pėstieji. Taigi, jis nebuvo itin atidus: prieÅ¡ perėjÄ nesustojo arba tiek nesumažino greičio, kad prireikus sugebėtų laiku sustabdyti maÅ¡inÄ . Dėl minėtų priežasčių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad lengvojo automobilio vairuotojas D. K., sukdamas sankryžoje į kairę, netinkamai įvykdė savo pareigÄ duoti keliÄ pėsčiųjų perėja einantiems pėstiesiems ir dviratininkams, nes pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo vairuotojo padaryti KET pažeidimai, o ne tai, kad pareiÅ¡kėjas važiavo per perėjÄ dviračiu.

Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ esmės įvertino tik vieno iÅ¡ eismo dalyvių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų reikÅ¡mę eismo įvykiui ir nesprendė klausimo dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp kitų eismo dalyvių padarytų pažeidimų, t.y. netyrė ir nevertino kito eismo dalyvio lengvojo automobilio vairuotojo padarytų KET pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui. PraÅ¡o panaikinti 2015 m. balandžio 17 d. nutarimÄ Nr. 10N 29187942-15 , iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti ir iÅ¡tirti eismo įvykio aplinkybes ir pripažinti, kad dėl eismo įvykio yra miÅ¡ri abiejų eismo įvykio dalyvių kaltė.Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, kad institucijos nuomone, M.R. M. veika, kuomet jis 2015-04-15 d. apie 11.08 val. Vilniuje, Gedimino-Å ventaragio g. sankryžoje, vairuodamas dviratį pažeidė Kelių eismo taisyklių 69.4 punkto reikalavimÄ , kuris dviračio vairuotojams draudžia važiuoti pėsčiųjų perėjomis, kirsdamas kelio važiuojamÄ jÄ dalį reguliuojama pėsčiųjų perėja, sudarė vairuotojui staiga atsiradusiÄ kliÅ«tį, įrodyta. Kelių eismo taisyklių 69.4 p. dviračių vairuotojams draudžia važiuoti pėsčiųjų perėjomis.

Dviračio vairuotojas, įvažiuodamas į pėsčiųjų perėjÄ , juda perėja greičiau nei einantis pėsčiasis ir tÄ patį atstumÄ Ä¯veikia greičiau, sudarydamas vairuotojui netikėtÄ kliÅ«tį, dėl ko vairuotojas praranda galimybę laiku stabdyti automobilį. Minimu atveju automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę sustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , praleisti pėsčiuosius, ir vėl pajudėjo, kai pėsčiųjų nebuvo, įvykdė KET 27 p. ir 158 p. reikalavimus, tačiau jis negalėjo tikėtis, kad jam pradėjus važiuoti, netikėtai į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯važiuos dviratininkas.

Jeigu dviratininkas bÅ«tų laikęsis KET 69.4 p. reikalavimų, vairuotojas bÅ«tų turėjęs galimybę laiku jį pamatyti ir tinkamai reaguoti į iÅ¡ anksto atsiradusiÄ kliÅ«tį. Teismo proceso metu M. R. M. ir jo atstovas adv. A.KirÅ¡a palaikė skundÄ jame nurodytais motyvais. M. R. M. paaiÅ¡kino, jog pripažįsta, jog dviračiu įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ , o ne varėsi dviratį, kaip to reikalauja taisyklės. Jam įvažiuojant į perėjÄ , pėstieji jau buvo ties vidurio linija, gal net truputį už jos.

Jis nevažiavo labai greitai. Važiuojančių automobilių nematė. Tik pats bÅ«damas perėjoje ties vidurio linija pamatė į perėjÄ Ä¯sukantį automobilį. SusidÅ«rimas įvyko jau už vidurio juostos. Gavo smÅ«gį į Å¡onÄ , tiksliau – į dviračio paminÄ , kontaktavo su automobilio bamperiu, pats vertėsi ant automobilio. Automobiliui buvo apgadinta dalis bamperio. Kontakto metu automobilis dar nebuvo iÅ¡sitiesinęs, trenkėsi į pareiÅ¡kėjÄ bÅ«damas kampu. Nematė, kad prieÅ¡ jį bÅ«tų įsukę kiti automobiliai, nors taip galėjo bÅ«ti. Siekia objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio dalyvių kaltę.

Jis vienas gavo draudimo sÄ skaitÄ dėl eismo įvykiu padarytų nuostolių ir vienas turi juos kompensuoti. Mano, kad kaltės buvo ir vairuotojo veiksmuose. Suinteresuotas asmuo D. K. parodė, kad įvykio dienÄ Odminių gatvėje paleido tėvus eiti pas gydytojÄ ir važiavo į darbÄ Juozapavičiaus gatvėje. Sustojo Gedimino prospekte sukti į kairę. PrieÅ¡ jį eilėje buvo 3-4 maÅ¡inos. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui sukti į Å ventaragio gatvę, visos maÅ¡inos kartu su juo laukė, kol praeis žmonės. Praėjus žmonėms visa virtinė pajudėjo į kairę pusę. Sukant į kairę matymas koncentruojasi į tÄ pusę, o periferinio matymo nebeužtenka laiku pamatyti į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavusio dviračio.

SusidÅ«rimas įvyko pačioj perėjoj. Automobilio didelio greičio nebuvo. Dviračio greitį sunku pasakyti, tačiau bet kuriuo atveju jis važiuoja du-tris kartus greičiau nei eina pėstysis, todėl automobilio vairuotojo reakcijos laikas itin sutrumpėja. Pastebėjęs dviratininkÄ dar bandė stabdyti, bet reakcija buvo pavėluota. SmÅ«gis buvo į automobilio bamperio vidurį, kažkur ties numeriu.   Nukentėjo tik bamperis. SusidÅ«rimas įvyko kažkur ties perėjos viduriu. Kontakto metu jo automobilis buvo sukimo procese, beveik jau iÅ¡sitiesinęs, be dar ne visai.

SusidÅ«rimo metu perėja ėję žmonės jau buvo toje jos dalyje, kur eismas nevyko. Jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų varęsis dviratį perėja, kaip to reikalauja KET, susidÅ«rimo nebÅ«tų įvykę. Jis sukdamas nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , jei eismo įvykio schemoje atrodo, kad jis sustojęs prieÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , tai tik todėl, kad pastebėjęs dviratininkÄ ir bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo instinktyviai suko vairÄ , stabdė ir automobilis galėjo sustoti pusmetris į prieÅ¡prieÅ¡inių eismo juostų pusę.

Jam darant posÅ«kį Å¡oninėje juostoje jokių transporto priemonių nebuvo, tik prieÅ¡ais jį. M.R. M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti M.R. M. kaltu padarius LR ATPK 131 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ . LR ATPK 131 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Atitinkamai LR ATPK 131 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimÄ arba ėjimÄ ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymÄ , Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymÄ .M.R.

M. neginčija faktinės aplinkybės, kad į reguliuojamÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ jis įvažiavo nenulipęs nuo dviračio, tokiu bÅ«du pažeisdamas KET 64.9 punkte įtvirtintÄ draudimÄ dviračių vairuotojams važiuoti pėsčiųjų perėja. Tačiau jis nesutiko, kad tik Å¡is jo pažeidimas buvo eismo įvykio – jo ir automobilio Skoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo priežastis, kadangi jo manymu pastarojo vairuotojas savo ruožtu pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostas.

Nesilaikydamas Å¡io reikalavimo jis taip pat padarė KET pažeidimÄ , lėmusį eismo įvykį, todėl tiriant eismo įvykį turėjo bÅ«ti konstatuota abiejų eismo įvykio dalyvių kaltė. Teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto M.R. M., suinteresuoto asmens D. K. parodymus, susipažinęs su eismo įvykio vietos schema, raÅ¡ytiniais bylos įrodymais byloje, konstatuoja, kad abu eismo įvykio dalyviai į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant leidžiamiems Å¡viesoforo signalams, jų susidÅ«rimas įvyko bÅ«tent pėsčiųjų perėjoje, kuriÄ M.R.

M. kirto važiuodamas dviračiu, o ne pastarÄ jį vesdamasis. Tuo metu į kairę sukanti automobilių kolona jau buvo praleidusi į perėjÄ Ä¯Å¾engusiÄ pėsčiųjų grupę ir degant leidžiamam (žaliam) Å¡viesoforo signalui darė posÅ«kio manevrÄ . Kad pėstieji jau buvo perėję į antrÄ jÄ perėjos dalį ir nebesudarė kliÅ«ties į kairę sukantiems vairuotojams, patvirtino tiek automobilio vairuotojas, tiek pats pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas į perėjÄ Ä¯važiavo dviračiu pėsčiųjų grupei jau kirtus vidurio juostÄ .

D. K. nurodė, kad jis jau buvo pradėjęs posÅ«kio manevrÄ , kai į perėjÄ staiga iÅ¡važiavo ir jam kliÅ«tį sudarė dviratininkas, pastebėjo jį tik perėjoje, dviratininkui važiuojant, o ne einant nebeužteko reakcijos laiko sustabdyti, nors tai daryti bandė. Automobilio priekis ir dviratis kontaktavo. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo judėjimo greitis buvo kelis kartus didesnis nei pėsčiųjų, todėl atitinkamai į perėjÄ prieÅ¡ais pradėjusį manevrÄ automobilį įvažiavus dviratininkui, vairuotojo reakcijos ir galimybės stabdyti laikas buvo žymiai trumpesnis nei bÅ«tų buvęs į perėjÄ Å¾engiant pėsčiajam.

Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas įtvirtindamas draudimÄ dviratininkams įvažiuoti į perėjÄ atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes. Kelių eismo taisyklėse įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs visÄ eilę taisyklių važiuojamÄ jÄ kelio dalį kertantiems dviratininkams – rekomendacijÄ pervažiuojant į kitÄ kelio pusę nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamÄ jÄ dalį jį vedantis, jeigu to reikalauja eismo sÄ lygos (KET 58), reikalavimÄ artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimÄ tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59), draudimÄ apskritai įvažiuoti į pėsčiųjų perėjÄ (KET 59).

PrieÅ¡ kirsdamas sankryÅ¾Ä M.R. M. taip pat turėjo pareigÄ bÅ«ti atidus, laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams, kuriems taip pat degė leidžiamas (žalias) Å¡viesoforo signalas ir įvertinti jų jau pradėtÄ manevrÄ sankryžoje. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad vairuotojas turėjo absoliučiÄ pareigÄ praleisti į perėjÄ Ä¯Ä—jusius pėsčiuosius. Pažymėtina, kad tas tiek D. K., tiek prieÅ¡ jį stovėjusių vairuotojų jau buvo padaryta, automobilių kolona, tarp jų ir D.

K., darė manevrÄ , prieÅ¡ tai suteikę pirmenybę per perėjÄ Ä—jusiai pėsčiųjų grupei. Tuo tarpu M.R. M. net neturėjo pėsčiojo statuso. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 42 p. pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedÄ , motociklÄ , traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikiÅ¡kÄ ar kitokį vežimėlį.

Atitinkamai M.R. M. įvažiuojant į sankryÅ¾Ä dviračiu pėsčiųjų perėjÄ kertantiems nuo Katedros pusės pėstiesiems degė žalias Å¡viesoforo signalas su pėsčiojo simboliu, leidžiantis kirsti keliÄ Â tik pėstiesiems (KET 73.4 p.). Dviratį vairuojantis asmuo tokiu nelaikomas. Pažymėtina, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikÅ¡mingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidÅ«rimÄ ir žalos atsiradimÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad M.R. M. padarytas KET 64.9 punkto pažeidimas neabejotinai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu kitai transporto priemonei (D. K. vairuojamam automobiliui) padaryta žala. Jei M.R. M. prieÅ¡ perėjÄ bÅ«tų nulipęs nuo dviračio ir kirtęs jÄ kaip pėsčiasis, eismo įvykio nebÅ«tų buvę, kadangi jo judėjimo pobÅ«dis ir greitis bÅ«tų atitikęs į kairę sukančių ir pėsčiųjų perėjÄ kertančių vairuotojų lÅ«kesčius, kad kitų eismo dalyvių elgesys perėjoje taip pat atitiks kelių eismo taisyklių reikalavimus bei leis laiku ir tinkamai reaguoti į pastarųjų judėjimÄ . Pasekmių atsiradimui – automobilio apgadinimui - buvo reikÅ¡mingi bÅ«tent M.R.

M. atlikti veiksmai, todėl naikinti jo atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimto nutarimo, kuriuo buvo įvertinti ir tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti bÅ«tent pareiÅ¡kėjo veiksmai, nėra pagrindo. Atitinkamai M.R. M. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji LR ATPK 131 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymiai. M.R. M. buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nutarimÄ , kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas.

Skunde nurodomi automobilio vairuotojo neva padaryti pažeidimai niekaip nekeičia pareiÅ¡kėjo veikos kvalifikavimo pagal LR ATPK 131 str. 4 d. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ bÅ«tent dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo, praÅ¡ydamas šį panaikinti. Atitinkamai LR ATPK 291-297 str. pagrindu teismas vertina tik Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Å imulevičenės 2015 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 10N-29187942-15 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , tikrindamas, ar Å¡iuo nutarimu pareiÅ¡kėjo veiksmai buvo tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti, ar jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas laikantis administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 291-297 straipsnių nuostatos nesuteikia teismui galimybės vertinant ginčijamÄ nutarimÄ pripažinti kitÄ asmenį kaltu dėl KET pažeidimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024 str., teismas n u t a r ė : M. R. M. skundo netenkinti.Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutarimÄ Nr. 10N-29187942-15, kuriuo M. R. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 4 d. ir nubaustas 40 eurų bauda, palikti nepakeistÄ .Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Pavel Borkovski