7a2b0e63-667e-45dd-960f-b7b5253c830a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-157-170/2015Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00761-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1.;1.2.14.3.1.;1.2.23.1. NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 29 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant D. Čekuolienei, J. Piotrovskai, K. Zajančkauskaitei, Rūtai Purickaitei, dalyvaujant prokurorui J. Gureckui, kaltinamojo gynėjui advokatui E. B., nukentėjusiesiems R. P., E. D., vertėjams Giedriui Račkauskui, Erikai Vencevičienei, K.

Chvatovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., gim. 1993-03-24, Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 11 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, teistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2014m. lapkričio 10d. pagal LR BK 180str.1d. laisvės atėmimu 1m., atidedant bausmės vykdymÄ 2m., bausmės neatlikęs, nedirbantis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį,              n u s t a t ė :A.

M. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis, 2013-12-01, laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 7.00 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nepilnamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini), rankų paėmė R. P. priklausantį 1700 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung 19100 GALAXY S2“, įsidėjo sau į kiÅ¡enę ir netrukus iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du jis atvirai pagrobė svetimÄ , R. P. priklausantį 1700 Lt vertės turtÄ .A.

M. panaudodamas fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis, 2014-01-05 apie 18.00 val., prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , priėjęs prie E. D., kumščiu sudavė pastarajam 2 smÅ«gius į veidÄ , pakišęs kojÄ pargriovė nukentėjusįjį, o E. D. nubėgus į kitÄ Parko g. pusę, ant laiptelių Å¡alia stotelės „Parko“, užsikabinus už laiptų ir pargriuvus, A. M. jį pasivijo, sudavė 3 smÅ«gius į galvÄ , 1 smÅ«gį į Å¡onkaulius, po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ E. D. rankų pagrobė 30 Lt vertės buteliukÄ kvepalų „Cash LA.Rive.A Million“ ir, ranka laikydamas nukentėjusįjį už rankos, o kvepalų buteliukÄ virÅ¡ nukentėjusiojo galvos, grasindamas buteliuku sudaužyti nukentėjusiojo galvÄ , pareikalavo atiduoti striukę, todėl nukentėjusysis, bijodamas fizinio smurto panaudojimo, nusiėmęs davė jam 456 Lt vertės striukę „Adidas“, kurioje buvo 69 Lt vertės telefono ausinės „Koss“, 2352 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung Galaxy S4“ su 5 Lt vertės UAB „Tele2“ SIM kortele „Pildyk“ ir 30 Lt vertės 2 GB atminties kortele „MicroSD“, tokiu bÅ«du jis panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ , E. D. priklausantį 2940 Lt vertės turtÄ .Be to, jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jÄ parduoti ar kitaip platinti, o bÅ«tent: jis, neteisėtai įgijo 0,037 g. psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil)piperazino (mCPP), kuriÄ laikė su savimi iki 2014-01-05 apie 18.20 val., kol prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir Vilniaus aps.

VPK 4 PK budėtojų grupės tarnybinėje patalpoje minėta psichotropinė medžiaga rasta apžiūrint jo striukę.Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino. Dėl nusikaltimo pagal LR BK 178 str. 2 d. E. P. atžvilgiu nurodė, kad gruodžio pradžioje, tikslios datos nurodyti negalėjo, naktinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su kompanija, kurioje buvo keletas vaikinų ir mergina, gėrė. Kompanijoje buvo jis (kaltinamasis), E. P., kuris buvo nepilnametis, ir panelė, kuri jam atėjus į parduotuvę, miegojo ant grindų.

Vėliau prie jų prisijungė dar keletas žmonių. Alkoholinius gėrimus pirko jis (kaltinamasis). Po iÅ¡gertuvių, prieÅ¡ važiuojant namo, savo telefonu bandė iÅ¡sikviesti taksi. Kadangi pats neturėjo telefono sÄ skaitos, paskambinti taksi negalėjo, paprašė parduotuvėje buvusios pardavėjo paskolinti telefonÄ , pardavėja pasakė, kad neturi teisės duoti telefono. Tuomet atsisuko į E. P. ir paklausė, ar jis turi kaip paskambinti. E. P. jam padavė savo telefonÄ . Ä® taksi neprisiskambino, telefonÄ atidavė su juo gėrusiai panelei, nes E. P. tuo metu buvo išėjęs į laukÄ , po to panelė kaltinamajam telefonÄ grÄ Å¾ino, jis įsidėjo jį į kiÅ¡enę.

E. P. grįžus, telefono grÄ Å¾inti jis neprašė. Vėliau kaltinamais nusprendė važiuoti į Kalvarijų gatvėje esantį barÄ , E. P. į barÄ nevažiavo. Jam telefono negrÄ Å¾ino, nes suprato, kad E. P. jam telefonÄ paliko kaip užstatÄ už pirktus alkoholinius gėrimus, kadangi prie perkamo alkoholio neprisidėjo, alkoholiui kaltinamasis iÅ¡leido 400 Lt, telefonas jo manymu tikrai nekainuoja 1700 Lt, kainuoja 300 Lt. Nuvažiavus į Kalvarijų g. esantį barÄ , telefonÄ pardavė barmenui už 150 Lt.

Gautus pinigus pragėrė. Kalvarijų g. esančiame bare su juo buvo trys vaikinai, ar buvo mergina – neprisimena. Pagarsinus asmens parodymo atpažinti protokolÄ (t. 2, b. l. 6-8), kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad telefonÄ pardavė prieÅ¡ Kalvarijų turgų esančiame bare. TelefonÄ gavo bÅ«damas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes ten gėrė. TelefonÄ jam davė vaikinas, R. P. sÅ«nus, kuris kartu su jais gėrė. E. P. pats davė telefonÄ , tada jis (kaltinamasis) gražino panelei, kuri buvo kartu su jais, nes E. P. tuo metu nebuvo.

Nurodė, kad telefonÄ panelė jam grÄ Å¾ino autobuse, tiksliai neprisimena. E. P. autobuse, kai jie važiavo į Kalvarijų g. esantį barÄ , nebuvo. Be jo (kaltinamojo), buvo dar keletas jaunuolių. Nors turėjo pinigų, bet mažai, todėl telefonÄ pardavė barmenui. Pagarsinus E. P. duotus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 2, b. l. 130-132), kaltinamasis nurodė, kad buvo apklausoje apkausiant E. P., turėjo galimybę užduoti jam klausimus. Kaltinamojo teigimu, E. P. melavo dėl to, kad negėrė bare (duomenys neskelbtini).

Dėl nusikaltimo pagal LR BK 180 str. 1 d. E. D. atžvilgiu nurodė, kad 2014 metų sausio pradžioje, 3, 4 ar 5 dienÄ , tikslios datos neprisimena, apie 16 val., tikslaus laiko neprisimena, ėjo namo iÅ¡gėręs. Už parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), prie stotelės, jį užpuolė du vaikinai, suplėšė striukę ir atėmė telefonÄ . Vaikinų nesivijo, nes buvo nukritęs, sÄ monės praradęs nebuvo. Tuomet nuėjo namo, persirengė ir nuėjo į kebabinę, esančiÄ prie tos pačios „Iki“ parduotuvės, pavalgyti.

Vėliau teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad persirengti nuėjo pas savo dėdę, M. A., kad pas jį persimovė bÅ«tent striukę. Kebabinėje užsisakė valgyti, ten pat sutiko savo pažįstamus V. S. ir R. G.. Su jais pasisveikino ir daugiau jų nematė. Užsisakęs valgyti išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Lauke pamatė, kad stovi vaikinas, E. D., vilkintis raudonu megztiniu, stambokas, su kuprine. Jis (kaltinamasis) buvo įsitikinęs, kad tai buvo tas vaikinas, kuris užpuolimo metu paėmė jo telefonÄ . E. D. stovėjo ant prie parduotuvės esančių laiptų.

Kaltinamasis pribėgo prie jo, nutempė nuo laiptų, nenorėjo, kad jis nuo jų nukristų ir susitrenktų galvÄ , sudavė smÅ«gį, pasakė, kad atiduotų telefonÄ , tada patraukė jį už rankos ir vėl sudavė smÅ«gį. Galėjo bÅ«ti, kad sudavė du smÅ«gius. Tuomet E. D. atidavė kaltinamojo telefonÄ Nokia, mėlynos spalvos, kuris buvo be dangtelio ir akumuliatoriaus. Tuomet E. D. trenkė dar kartÄ , kuo trenkė neatsimena, trenkė gal du kartus į galvos sritį už tai, kad jis prieÅ¡ tai kaltinamÄ jį sumušė.

Po to E. D. pabėgo. Kaltinamasis jį pasivijo, sustabdė už apykaklės ir pasakė, kad reikia telefono akumuliatoriaus ir dangtelio, kad Å¡iuos daiktus turi atiduoti. E. D. pasakė, kad minėtų daiktų neturi. Tuomet kaltinamasis paprašė E. D. nusiimti striukę ir palikti kaip užstatÄ , nurodė adresÄ , kur daiktus atneÅ¡ti, kai akumuliatorių ir dangtelį jam atneÅ¡, striukę grÄ Å¾ins. E. D. nusiėmė striukę, pasiėmė piniginę, cigarečių pakelį ir atidavė jam striukę.

Tuomet kaltinamasis nuėjo link bendrabučio, kur gyvena, ir ten buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Po E. D. užpuolimo iki nuėjimo namo praėjo 15 minučių. Sulaikymo metu jis vilkėjo E. D. striukę, buvo užsidėjęs jÄ pasimatuoti, į jÄ savo daiktų nepersidėjo. Savo striukę verstos odos, rudos spalvos, be kapiÅ¡ono, su kailiu ant rankovių ir striukės viduje, turėjo rankose. Pas jį surado Nokia telefonÄ be dangtelio ir be akumuliatoriaus, telefonas buvo kelnių kiÅ¡enėje, kvepalų ir jokio kito mobilaus Samsung Galaxy telefono nebuvo, kadangi striukės kiÅ¡enių netikrino, todėl ar jose buvo ausinės nežino, jokio kito telefono daugiau nebuvo rasta.

Sulaikymo metu, prie bendrabučio laiptinės buvo T. L., iÅ¡ kur ji atsirado, nežino, ji bendrabutyje gyvena. Sulaikomas pareigÅ«nų nesiprieÅ¡ino. PareigÅ«nai uždėjo antrankius, jų paprašė stipriai rankų nespausti, nes abi rankos sulaužytos, tačiau jie pradėjo maigyti rankas. Tuo metu išėjo jo dėdė M. A., nes pamatė pareigÅ«nus. Dėdei nieko nesakė, ar dėdė kažkÄ sakė, nežino. Bandė dėdei paduoti striukę, kuri buvo rankose, kad jos neiÅ¡purvintų, nes brangi striukė.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 259 str. 2 d. kaltinamasis nurodė, kad buvo sulaikytas sausio 5 d. ir atvežtas į komisariatÄ su dviem striukėmis, t.y. su E. D., juodos spalvos, ir jo paties, kuri buvo ruda, verstos odos. PareigÅ«nė maÅ¡inoje spaudė rankas, kad skaudėtų, kaltinamasis prašė, kad neveržtų antrankiais, nes rankos lūžusios. Kaip minėjo, nesiprieÅ¡ino pareigÅ«nams. MaÅ¡inoje buvo moteris ir buvo dar vienas policininkas, vardu Nerijus. Nuvykus į komisariatÄ pareigÅ«nai viskÄ išėmė iÅ¡ kiÅ¡enių ir striukę nuėmė. 90 centų ar buvo pas jį, neprisimena, namų raktai buvo džinsų kiÅ¡enėje, ausinės turbÅ«t buvo E. D. striukėje, tiksliai neprisimena.

Pas jį narkotikų nebuvo. Jo mobilaus ryÅ¡io telefonas buvo ant stalo. PareigÅ«nė pasakė „Nerijau užteks“ ir jį nuvedė į kamerÄ , todėl ir Å¡aukė kameroje. Kai jį uždarė į kamerÄ , jis buvo be striukės. Tarp E. D. ir jo (kaltinamojo) striukės apžiÅ«ros praėjo 5-10 min. Daiktų apžiÅ«ros metu jis buvo kameroje. Matomumas iÅ¡ kameros blogas, nes kameros stiklas plastmasinis ir mažas, subraižytas, neskaidrus. Kai pamatė, kad tyrėja nueina nuo jo daiktų, buvo įsitikinęs, kad jokių daiktų nebuvo jo striukėje, pradėjo tyrėjai rėkti, kad „gal blogai ieÅ¡kai, gal kÄ nors rasi“.

Nežino kodėl buvo piktas, gal todėl, kad jį suėmė ir pradėjo rankas sukalioti. Tyčiojosi iÅ¡ pareigÅ«nės, nes žinojo, kad striukėje nieko nėra, bet rėkė kad ieÅ¡kotų. PareigÅ«nė įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ jo striukės kiÅ¡enę, kažkÄ iÅ¡traukė ir tuo daiktu pamojavo jam. IÅ¡ kur atsirado tabletės, nežino. Nematė ir nežinojo, kad kiÅ¡enėje kažkas yra. Narkotikų nevartoja, net nėra ragavęs nei vieno iÅ¡ narkotikų, jam buvo atlikti tyrimai ir testai, kurie buvo neigiami.

Kas įvyko komisariate negali suprasti. Negali suprasti kaip tabletė galėjo atsirasti pas jį, vienintelė mintis, kad pareigÅ«nė jam įkiÅ¡o. Rasta tabletė nėra jo, nes pats nėra vartojęs narkotikų, retkarčiais iÅ¡geria, bet ne daugiau.Kaltinamasis pateikė apžiÅ«rai striukę juodos spalvos, verstos odos, be kapiÅ¡ono, turinčiÄ dvi iÅ¡orines kiÅ¡enes su metalo spalvos užtrauktuku, kurioje viena vidinė kiÅ¡enė su užtrauktuku. Kaltinamasis striukės apžiÅ«ros metu paaiÅ¡kino, kad atnešė apžiÅ«rai striukę tam, kad parodyti slaptÄ kiÅ¡enę.

Å ita striukė priklauso jo dėdei, kuris gyvena Vilniuje, Parko g. 46-17. PareigÅ«nė I. G. iÅ¡ Å¡ios striukės iÅ¡traukė narkotikus. Gruodžio 4 arba 5d. Å¡iÄ striukę dėvėjo ir buvo suimtas dėvintis Å¡iÄ striukę. Komisariate nuėmė striukę, pareigÅ«nė jÄ apieÅ¡kojo, nieko nerado. PareigÅ«nė išėjo, o vėliau grįžusi iÅ¡traukė iÅ¡ striukės kažkokį maiÅ¡elį su narkotikais. Ä®vykio dienÄ , kai jį užpuolė, vilkėjo mėlynÄ striukę, sportinio stiliaus, be kapiÅ¡ono.

E. D. perplėšė striukės gale, per nugarÄ esančiÄ siÅ«lę. PlyÅ¡o visa striukė. Striukę paliko namuose, kadangi tai vienintelė jo Å¡ilta striukė. Pas dėdę nuėjo vilkintis megztiniu, pilkos spalvos. Rado namuose tik dėdę. Jam nieko nepaaiÅ¡kino, tiesiog paprašė kitos striukės, kuri bÅ«tų Å¡ilta. Dėdė neklausė, kodėl jam reikalinga striuke. Neatsimena kÄ kalbėjo su dėde. Pas jį užtruko apie keletÄ minučių. Kaip jau ir minėjo, išėjęs iÅ¡ dėdės ėjo link IKI parduotuvės. Atėjo prie Kebabinės, ten sutiko pažįstamus:

V. S. ir R. G.. E. D. stovėjo prie parduotuvės. Jį pamatęs suprato, kad tai žmogus, kuris jį užpuolė ir suplėšė striukę. Buvo sulaikytas vilkintis E. D. striuke Adidas firmos, Å¡iÄ striukę (kuriÄ pateikė apžiÅ«rai) laikė rankoje.              Pagarsinus kaltinamojo apklausos protokolÄ (t. 2, b. l. 14), pastarasis paaiÅ¡kino, kad negali paaiÅ¡kinti, kodėl taip atsitiko, kad duodamas parodymus nenurodė, kad tai dėdės striukė. Apsivilkęs dėdės striukę nepažiÅ«rėjo, ar striukėje bÅ«tų narkotikų, joje buvo telefonas.

BÅ«tų pajautęs, jei bÅ«tų buvę narkotikai. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad buvo parėjęs namo po konflikto su E. D.. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl nenurodė, kad buvo pas dėdę. Apklausos metu nurodė, kad vilkėjo Å¡iÄ striukę, t.y. juodÄ , verstos odos, be kapiÅ¡ono, turinčiÄ dvi iÅ¡orines kiÅ¡enes su metalo spalvos užtrauktuku, kurioje viena vidinė kiÅ¡enė su užtrauktuku. Kadangi jÄ laikė, todėl ir teigė, kad tai jo striukė. Pas jį atsirado juoda striukė, kai jÄ nuėmė nuo E. D., kadangi pastarasis neatidavė visų daiktų, paimtų užpuolimo metu iÅ¡ jo (kaltinamojo). Striukė, kuriÄ vilkėjo jisai (kaltinamasis) buvo perplėšta telefono atėmimo metu, kai buvo užpultas dviejų vaikinų.

Tikrai žino, kad vienas iÅ¡ jų buvo E. D., nors užpuolimo metu veido nematė. Tačiau E. D. striukės spalva, kuprinė atitiko to asmens, kurio buvo užpultas. Atpažino šį asmenį atėjęs prie IKI, jį identifikavo, kad tai tas pats asmuo. ParaÅ¡as apklausos protokole jo, tačiau neskaitė parodymų. Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta. 2013-12-01, sÅ«nus E. P. gim. (duomenys neskelbtini), važiavo į eglės įžiebimÄ .

Grįžo paryčiais, apie 7-8 val., gruodžio 2 d. Tai buvo sekmadienis. Buvo namuose, matė koks sÅ«nus grįžo, buvo nepasigėręs. VisÄ dienÄ Â priblokÅ¡tas vaikščiojo, buvo nusiminęs. Pirmadienį ryte prisipažino, kad neteko telefono. Pasakė, kad jį užpuolė vaikinai prie Naujos Vilnios geležinkelio stoties ir atėmė telefonÄ Samsung Galaxy S2, kuriuo sÅ«nus naudojosi. Telefonas pirktas iÅ¡simokėtinai jo (nukentėjusiojo) vardu, iÅ¡ Tele 2 salono. Pilnai nebuvo iÅ¡mokėta, buvo likę 1-2 mėnesiai.

Nuvyko į komisariatÄ su sÅ«numi paraÅ¡yt pareiÅ¡kimo apie 16 val. Davė pirminius parodymus budinčiam inspektoriui ir tuose parodymuose sÅ«nus nurodė vienokias aplinkybes, bet paskui paaiÅ¡kėjo, kad jis pirmos apklausos metu melavo dėl to, kad bijojo nukentėti dėl savo tikrųjų parodymų. Kaltinamasis tikriausiai užsirekomendavęs save jų rajone, nes sÅ«nus paaiÅ¡kino, kad jei bÅ«tų iÅ¡ karto davęs teisingus parodymus, galėtų nukentėti nuo to žmogaus, kuris atėmė telefonÄ .

Per kitÄ apklausÄ sÅ«nus atsisakė pirminių parodymų ir prisipažino, kad melavo, tada davė teisingus parodymus. PirmÄ kartÄ pasirašė priesaikÄ dėl melagingų parodymų davimo, tuo metu turbÅ«t dar nesuvokė įvykio esmės. Telefonas grÄ Å¾intas, tik buvo programinė įranga perinstaliuota, nebuvo likę SIM kortelės. TelefonÄ Ä¯kainuodamas, vadovavosi sÄ skaita, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta, t.y. apie 1700 lt, kokia yra telefono vertė dabar, nežino. Telefonas pirktas beveik prieÅ¡ du metus.

Vagystės dienÄ telefonÄ Ä¯vertino 800 Lt, be SIM kortelės, jos neįkainuoja. Nesutiktų su kaltinamojo nurodytomis kainomis. Gali pridurti, kad sÅ«nus tikrai neteigė, kad ikiteisminio tyrimo metu viskÄ melavo. Žala pilnai atlyginta, materialinių pretenzijų neturi.Nukentėjusysis E. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 2, b. l. 130-132) paaiÅ¡kino, kad 2013 metais, kiek pamena, gruodžio mėnesį, kai Vilniuje vyko eglės įžiebimas, jis su draugais Å¡ventė. Po to atvažiavo į NaujÄ jÄ VilniÄ , nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kuri dirba visÄ parÄ , iÅ¡gerti.

Kai buvo parduotuvėje, apie trečiÄ nakties į parduotuvę įėjo jauna panelė vardu N.. Jie su N. sėdėjo parduotuvėje ir laukė rytinio autobuso iki 6.00 val. ryto. Jo draugai jau buvo išėję iÅ¡ parduotuvės, kai apie 6.00 val. ryto, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atėjo A. M., kuris yra pažįstamas iÅ¡ matymo. Žino, kad jis gyvena Naujoje Vilnioje, todėl yra tikras, kad tai buvo bÅ«tent jis. Tuo metu žinojo, kad jo vardas „Liocha".

Jis buvo su draugais, iÅ¡ pradžių stovėjo, Å¡nekėjo su jais. Tada kaltinamasis priėjo prie jo ir N. N. stovėjo prieÅ¡ais A. M.. N. ir A. M. kalbėjosi tarpusavyje. jis (nukentėjusysis) stovėjo prie kolonos stulpo. Tada A. M. paėmė jo telefonÄ iÅ¡Â rankų, įsidėjo jį į kiÅ¡enę ir sakė, kad vėliau atiduos. TelefonÄ A. M. paėmė be jokios jėgos, nieko neaiÅ¡kindamas. Kadangi pats (nukentėjusysis) buvo iÅ¡gėręs, nesiprieÅ¡ino. Vėliau, du kartus prašė, kad A.

M. telefonÄ atiduotų. Jis (kaltinamasis) paklausė „kokį telefonÄ ?“. Prašė tris kartus, kad A. M. atiduotų telefonÄ , tačiau jis neatidavė. Neliko kÄ daryti, todėl išėjo namo, o N. liko parduotuvėje. Suprato, kad telefono neturės, todėl tėčiui nieko nesakė. Žinojo, kad A. M. daug kam žinomas rajone, jo bijojo. KitÄ dienÄ pasakė tėvui apie šį įvykį. Ä® policijÄ kreipėsi praėjus dienai po įvykio. Dabar telefonÄ yra atgavęs, tai įvyko po to, kai kreipėsi į policijÄ .             Pagarsinus nukentėjusiojo E. P. parodymus duotus tyrėjui 2013-12-02 ir 2014-02-04, pastarasis paaiÅ¡kino, kad kai davė parodymus 2013-12-02 sakė netiesÄ , kadangi bijojo „Liochos", t. y.

A. M., jo draugų. 2014-02-04 duoti jo parodymai yra teisingi. Ä® NaujÄ jÄ VilniÄ atvažiavo apie 23.30 valandÄ , kokia tai diena buvo neprisimena tiksliai, tačiau žino, kad tÄ dienÄ buvo eglutės įžiebimas. Ä® NaujÄ jÄ VilniÄ atvažiavo Å¡eÅ¡iese. Atvažiavę nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nusipirko alaus ir gėrė. N. į parduotuvę atėjo apie 02:30-03:00 val. nakties. Mergina buvo iÅ¡gėrusi. Neatsimena ar mergina gulėjo ant grindų. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo ant grindų (duomenys neskelbtini) kartu su mergina.

Ant grindų negulėjo. Kada tiksliai į parduotuvę atėjo A. M. ir jo draugai, nepamena, laiko patikslinti negali. Nuo tada, kai atvažiavo į parduotuvę su draugais, gėrė alų, N. gėrė, kol atėjo A. M.. Su A. M. bei jo draugais negėrė. A. M. gėrimais nevaiÅ¡ino. Nepamena, ar kas bÅ«tų vaiÅ¡inę gėrimais. Gėrė alų su savo draugais, N. bei jos draugu. Gėrimus pirko, susidėję pinigus, pilnamečiai draugai. Kiek turėjo pinigų tÄ vakarÄ , nepamena. Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį Å¡iek tiek pažįsta, negali pasakyti, kad su kaltinamuoju bendrauja, tik matė jį, daugiau nebuvo susitikę.

Dažnai būna pas draugę Vileikoje, tai yra Vilniaus rajone. Į parduotuvę (duomenys neskelbtini), 2013 lapkričio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, nes buvo girta, atėjo kartu su pažįstamu, bet jis vėliau išėjo, o ji liko. Vaikinas parduotuvėje buvo, jis irgi ten gėrė, atrodo dar žmonių buvo, jie ateidavo, išeidavo. Atrodo gėrė su tuo vaikinu, su kaltinamuoju atrodo negėrė, tiksliai neprisimena. Už alkoholinius gėrimus turbūt mokėjo kaltinamasis, ar minėtas vaikinas vaišino gėrimais, neprisimena.

BÅ«dama ten girdėjo, kad vaikinas, kuris buvo iÅ¡gėręs, jo nepažįsta ir veido neatsimena, verkė, Å¡aukė, kad iÅ¡ jo pavogė telefonÄ . Nežino, kaip atsitiko - ar iÅ¡ jo pavogė, ar pats pametė telefonÄ , nes pats buvo labai girtas. Ji turėjo Sony Experia telefonÄ . Pati neatsimena, ar jį pametė, ar jį iÅ¡ jos pavogė. Neatsimena, kad iÅ¡ jos telefonÄ paėmė. IeÅ¡kojo kaltinamojo, norėdama paklausti, ar jis atsimena, jog tÄ dienÄ iÅ¡ jos pavogė telefonÄ . Jis pasakė, kad nežino.

Neatsimena kaip grįžo namo. Svetimo telefono neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta policijoje, kÄ atsiminė, tÄ pasakojo. Kaltinamasis ar buvo tuo metu parduotuvėje, ar prašė iÅ¡kviesti taksi, neatsimena. Taip pat neatsimena, ar jaunas vaikinas perdavė telefonÄ kaltinamajam Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta, žino, kad buvo atimtas mobilusis telefonas iÅ¡ kažkokio piliečio. Dirbo barmenu kazino bare (duomenys neskelbtini) Kazino dirba 24 val.

Buvo tik atėjęs į darbÄ , nes pamaina prasideda 8 val. ryto, kai kaltinamasis pasiÅ«lė nusipirkti telefonÄ . Kaltinamasis buvo vienas, o paskui atėjo jo draugai. Kodėl telefonÄ pardavinėjo, neatsimena. Tiesiog pasiÅ«lė pirkti telefonÄ Samsung Galaxy S2 be SIM kortelės, su baterijom. Sutiko pirkti, nes jo telefonas buvo prastas. Prašė 120 Lt ir 180 Lt už telefonÄ . Telefonas buvo tvarkingas, nebuvo dūžių, lūžių. Kiek tiksliai sumokėjo, neatsimena. Parodymus duodant policijai turbÅ«t žinojo tiksliai, o dabar po tiek laiko neatsimena, kiek sumokėjo.

Ä®tarimų dėl telefono nekilo. Taisyklės draudžia pirkti iÅ¡ lošėjų, žino , kad pažeidė darbo vidaus taisykles. Jei bÅ«tų žinojęs, kad telefonas vogtas, nebÅ«tų pirkęs, o jei ir bÅ«tų pirkęs, tai nebÅ«tų dėjęs savo kortelės. TelefonÄ grÄ Å¾ino policijai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kad kaltinamasis yra iÅ¡ Naujosios Vilnios, pasakė tyrėja. IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 22-23) matyti, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė telefono ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį, kurioje nurodyta, kad jam 2012-01-05 parduotas telefonas „Samsung 19100“, IMEI – (duomenys neskelbtini).IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 43-46) matyti, kad A.

K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė telefonÄ â€žSamsung19100“, IMEI – (duomenys neskelbtini), telefonas juodos spalvos. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolo (t.2, b. l. 6-8) nustatyta, kad 2014-03-25 asmens parodymo atpažinti metu liudytojas A. K. atpažino A. M. kaip asmenį, kuris 2013 m. gruodžio pradžioje (duomenys neskelbtini), jam pardavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S2“. Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 180 str. 1 d. ir LR BK 259 str. 2 d.Nukentėjusysis E. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo sumuÅ¡tas.

Kada tai tiksliai buvo, neatsimena. SmÅ«giai buvo suduoti į galvÄ , nugarÄ , bet tiksliai neatsimena. Tai buvo Naujojoje Vilnioje. Buvo su draugu M. N. prie IKI parduotuvės, laukė maÅ¡inos, atrodo Parko g., kol laukė priėjo A. M. ir nieko nesakant pradėjo naudoti fizinį smurtÄ . PorÄ kartų rankomis ar delnu sudavė į galvÄ , nugarÄ . Nuo gauto smÅ«gio nenukrito, atgal nesudavė, nes nesuprato, kas atsitiko. Bandė nulipti nuo laipų. A. M. jį pargriovė, pakiÅ¡damas kojÄ . Po to jis kažkaip iÅ¡trÅ«ko.

Greičiausiai buvo laikomas ar už rūbų, ar už rankos, bandė ištrūkti, ištrūko. Bėgant nuo kaltinamojo paslydo, užsikabino už laiptukų ir pagriuvo. A. M. jį pavijo ir sudavė turbūt rankomis 3-4 smūgius. Sudavęs smūgius pradėjo reikalauti „atiduok striukę“, „atiduok kuprinę“. Striukę nusirengė ir atidavė A. M.. Klausė kaltinamojo „kas čia vyksta ir dėl ko?“. A. M. nieko neaiškino. Iš striukės spėjo išsitraukti piniginę, cigarečių pakelį, o ausinės liko striukėje. Kaltinamasis pasiėmė jo striukę ir nuėjo.

Po to pastebėjo, kad dingo telefonas, pradėjo ieÅ¡koti savo telefono toje vietoje, kur viskas prasidėjo. Pabandė paskambinti, vienÄ kartÄ buvo įjungtas telefonas, kitÄ kartÄ jau buvo iÅ¡jungtas. Tada kažkas pasiÅ«lė jam iÅ¡kviesti policijÄ . Policija rado telefonÄ po 3 mėnesių, telefonas buvo Samsung Galaxy S4, už kurį mokėjo 3200 Lt. Telefonas buvo grÄ Å¾intas veikiantis. Tiksliai telefono kainos nepamena, nes mama paėmė tÄ telefonÄ savo vardu iÅ¡simokėtinai. Yra tikras, kad kai atidavinėjo striukę A.

M., telefono joje nebuvo, greičiausiai jį pametė. Dėl kuprinės jam atrodo, kad A. M. pagalvojo, jog joje yra alkoholio, nors buvo tik du kvepalų buteliukai, kurie bėgant skambėjo. A. M. pats netraukė tų kvepalų, pasakė, kad jis (nukentėjusysis) iÅ¡trauktų ir jam paduotų. A. M. sakė, kad jei nenusiims striukės, trenks buteliuku per galvÄ . Kai kaltinamasis grasino, jis laikė kvepalų buteliukÄ jam virÅ¡ galvos. Kvepalus jis irgi pasiėmė, jų kaina kažkur 20-30 Lt. Po įvykio susitiko su M.

N., kad jis duotų paskambinti į jo (nukentėjusiojo) numerį iÅ¡ savo telefono. Jis paskambino, kažkas pakėlė, kažkÄ pasakė ir po to, kai antrÄ kartÄ skambino, telefonas buvo iÅ¡jungtas. M. N. kalbėjosi su žmogumi, kuris atsiliepė, klausė „ kur esate? Prie kokios mokyklos?“. Su policijos pareigÅ«nais ieÅ¡kojo nusikaltėlių, atsisėdo į maÅ¡inÄ ir važinėjo po visÄ rajonÄ . A. M. buvo sulaikytas prie įėjimo į bendrabutį vilkintis jo striukę, kuri yra juoda, universali, su atsisegamomis rankovėmis, liemenė, pusiau sportinis variantas, be kapiÅ¡ono, jos kaina 450 Lt.

Narkotikų nevartoja. VienÄ kartÄ girtas buvo ir norėjo pabandyti, rÅ«kė žolytę, tai buvo pavasarį ar rudenį, neprisimena. TÄ dienÄ neturėjo striukėje narkotikų, striukės kiÅ¡enėse turėjo tik telefonÄ , piniginę, ausines ir cigaretes. Apie kaltinamojo telefonÄ buvo kalbama tik policijos komisariate, o pats kaltinamasis įvykio metu jam nieko nesakė apie savo telefonÄ . Kaltinamojo telefonas negalėjo niekaip pas jį (nukentėjusįjį) atsirasti. Tai, kÄ kaltinamasis sako, kad buvo kalbėta, jog E. D. turės ateiti prie A.

M. namų ir gražinti kažkokius daiktus, yra netiesa. Patvirtina, kad pas jį nebuvo kaltinamojo telefono. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius paaiÅ¡kinimus, nes buvo Å¡oke, kitÄ dienÄ atsigavo, mama yra medikė, ji davė vaistų. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 97), pastarasis paaiÅ¡kino, kad dabar visko neprisimena, o tada, kai davė parodymus, po įvykio buvo praėjusi savaitė, tai geriau prisiminė. Atsimena, kad buvo griuvęs 3 kartus, t.y. prie pačios parduotuvės, prie Lietuvos Spaudos kiosko bei prie laiptinės buvo paslydęs. PirmÄ kartÄ buvo pargriautas prie parduotuvės. Kaip pragriuvo, tiksliai neatsimena, bet porÄ smÅ«gių buvo gavęs. Kuo smÅ«giavo, neatsimena, ar ranka ar koja.

SmÅ«gis į nugarÄ tikrai buvo, bet jausmas buvo toks, kad kažkas atbėgo, smogė į nugarÄ ir nubėgo. Jam beeinant kojÄ pakiÅ¡o kaltinamasis, todėl nuo tų laiptų ir nugriuvo. Buvo atsisėdęs ant laiptų, o jam buvo suduodami smÅ«giai. Gavo nuo 3 iki 5 smÅ«gių, smÅ«giai buvo į galvÄ , su keliu vienÄ kartÄ Ä¯ Å¡onkaulius gavo smÅ«gį, tiksliai neprisimena. Liudytojas M. N., apklaustas 2014-07-01 pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 2, b. l. 141-143), paaiÅ¡kino, kad žino dėl kokio įvykio pakviestas liudyti.

Įvykio dienos ir mėnesio neatsimena, tai buvo praeitais metais, gal pavasarį, lijo, buvo šaltoka. Buvo šiltai apsirengęs. Su E. D. vakare, gal apie 19-20 val., stovėjo prie parduotuvės „IKI“, Parko g., Vilniuje, prie Parko stotelės. Iš kebabinės išėjo trys suaugę vyrai, kurie pradėjo rėkti, dėl ko rėkė, neprisimena, jį atstūmė ir pradėjo mušti E. Jį (M. N.) nustūmė vienas vaikinas, kiti du stovėjo šalia parduotuvės „Iki". E. pradėjo mušti tas vaikinas, kuris jį (M.

N.) nustūmė, daugiau to vaikino nematė, negali tiksliai vaikino apibūdinti, neatsimena, nurodė, kad vaikinas vilkėjo juoda striuke, buvo suaugęs. Matė kaip vaikinas mušė E., kur buvo suduoti smūgiai – nematė, E. prisidengė, pradėjo bėgti, bet jį sulaikė, kaip sulaikė – nematė. Muštynių metu vaikinai stovėjo prieš jį (M. N.), E. tuo metu buvo už vaikinų nugarų. Nebandė padėti E., nes tie du vaikinai ėjo prieš jį ir sakė nelysti. Vaikinai dar klausė jo (M.

N.) ar turi cigaretę. Pasakė, kad neturi ir vaikinai nuėjo. Pokalbis vyko apie 5-10 sekundžių. Pastovėjo toje vietoje keletÄ minučių. Tada užėjo už „Iki" parduotuvės, E. buvo kitoje gatvės pusėje, ir nuėjo prie jo. E. muÅ¡imo nematė, nes stovėjo už „Iki" parduotuvės kampo, prie bankomato. Apėjo „IKI" parduotuvę pro kitÄ kampÄ nei buvo E., nes jis bėgo į tÄ pusę, galvojo, kad jis apibėgs parduotuvę. Su E. susitiko po 10 min. Jo veidas buvo kraujuotas, jis buvo be striukės, jam truputį bėgo kraujas iÅ¡ nosies.

E. daug nepasakojo kas atsitiko, sakė, kad jam iÅ¡krito telefonas, kad užpuolikas atėmė striukę. E. pasigedo telefono, striukės ir kuprinės. Nelabai atsimena ar kuprinė buvo pas E. Matė, kaip E. nubėgo prie „Lietuvos spauda" kiosko. E. telefono ieÅ¡kojo prie „Lietuvos spauda" kiosko, ten jo nerado. IÅ¡ savo telefono skambino į E. telefonÄ , atsiliepė vyras, sakė ateiti prie 51 mokyklos. Gal E. nuėjo, tačiau pats M. N. kartu niekur nėjo. Dar kartÄ skambinti į E.o telefonÄ nebandė, neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, prisimena kÄ sakė. Apklausos pradžioje sakė, kad prie jų atėjo 3 suaugę vyrai, jį (M. N.) atstÅ«mė ir pradėjo muÅ¡ti E.. Vienas jų ėjo priekyje, kuris atstÅ«mė ir mušė E., o kiti du ėjo Å¡alia. Ar kÄ nors mušė tie du vaikinai, neatsimena, to nematė. E. truputį pasakojo apie telefonÄ , sakė, kad jį pametė. Truputį paieÅ¡kojo telefono, nerado ir kartu su E. įlipo į 18 autobusÄ . E. pavažiavo vienÄ stotelę ir iÅ¡lipo.

O jis nuvažiavo namo. Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad viskas įvyko žiemos metu, apie 20.00 val. TÄ dienÄ Ä¯vyko konfliktas. R. G., kai susitiko su A. M. prie jo namo, iÅ¡gėrė degtinės butelį, tai buvo apie 18 val., gėrė apie 2-3 val. IÅ¡gėrę, dviese ėjo link kebabinės, kuri yra Naujojoje Vilnioje, Parko g. Su jais kartu buvo ir mergina. V. S. sutiko prie kebabinės. Užsisakę valgyti, jie išėjo parÅ«kyti, tada A. M. dingo. Buvusi kartu su jais mergina tuo metu buvo parduotuvėje.

Nežino, kodėl A. M. pabėgo. Pradėjo bėgti link parduotuvės „Iki“. Tada jis (liudytojas) bėgo A. M. iÅ¡ paskos, tačiau nepavijo, o kaltinamasis dingo tamsoje. A. M. grižo prie kebabinės už 10 min. ir atsinešė su savim kitÄ striukę. KÄ darė, kur buvo nubėgęs, nesakė. Sakė, kad konfliktavo, tačiau nesakė su kuo. Tada visi nuėjo link namų, nešėsi iÅ¡sineÅ¡imui maistÄ su savimi. A. M. turėjo rankoje striukę, taip pat buvo apsirengęs striukę, kuri yra teismo posėdžių salėje ant stalo, tai ta pati striukė, su kuria A.

M. buvo prieÅ¡ pabėgant. NeaiÅ¡kino iÅ¡ kur jÄ gavo. Jis turėjo tik striukę. Ko gero mėlynos spalvos striukė buvo A. M. rankose. KokiÄ striukę dėvi A. M., pasakyti negali, nemato jo dažnai. Telefono pas A. M. nematė. Jis turėjo tÄ patį telefonÄ ir einant į kebabinę, ir iÅ¡ jos iÅ¡einant. Kai priėjo kaltinamojo namÄ , atvažiavo policija. Ir jį (liudytojÄ ) bandė sulaikyti I. G.. Jis pabėgo pirmas. A. M. ir V. S. paliko. TÄ vakarÄ daugiau nebuvo susitikę, nes pirmas atbėgo link savo namų.

Nežinojo, kad A. M. buvo sulaikytas.              Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 199), pastarasis paaiÅ¡kino, kad matė, jog buvo konfliktas, kaip kaltinamasis užpuolė nepažįstamÄ vaikinÄ . Tyrimo metu parodymus pareigÅ«nei davė. Nemelavo. Savo parodymus keitė, nes buvo Å¡iek tiek netiesos, kadangi matė kažkokį telefonÄ . PareigÅ«nai klausė jo kur telefonas. Atsakė, jog nežino. Netikslumas parodymuose yra tas, kad pas A. M. nematė telefono.

Tyrimo metu pasakė, kad matė telefonÄ . Nei A. M., nei vaikino nematė po A. M. pabėgimo. Ar vaikinas buvo vienas, kai jį užpuolė, pasakyti negali. Kartu su V. S., kai nerado A. M., grįžo dviese prie kebabinės. Kai A. M. grįžo atgal prie kebabinės, jis sakė, kad konfliktavo. Jo nieko neklausė, kodėl ir su kuo. Po įvykio ėjo visi namo, t.y. prie A. M. namų. Jo rankose nematė daugiau nei vieno telefono. Mano, kad buvo tas pats Nokia mėlynas telefonas pas A. M.. Laiptinėje A. M. naudojosi Nokia mėlynu telefonu.  Nepamena kokius.

Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, kadangi nežino koks telefonas. Kai buvo apklaustas liudytoju, sakė, jog A. M. turėjo ir kitÄ telefonÄ , Samsung. PaaiÅ¡kino, kad gal A. M. turėjo ir antrÄ telefonÄ . Teisybę sakė, kad nežino iÅ¡ kur jis turėjo tÄ telefonÄ . Negali pasakyti, ar tai buvo Samsung telefonas. Tiesiog nematė, kaip dėjo kortelę į Samsung telefonÄ . Gali bÅ«ti, kad davė melagingus parodymus. Nežino, kodėl sakė neteisybę. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, negiminės, santykiai nekokie, su kaltinamuoju kaimynai.

Bendrauja dažnai kaip kaimynai. Ä®vykio metu nebuvo susipykę. T. L. yra draugė. Ji ir kaltinamasis yra pažįstami, nežino ar susipykę. Ä®vykio dienÄ buvo sulaikytas, t.y. liudytoju iÅ¡kviestas ir sulaikytas. Parodymus davė teisingus, tik vienas momentas, kur tyrėja parašė, kad A. M. kalbėjo telefonu, kurio prieÅ¡ tai nėra matęs, tai tokių parodymų nedavė. Prašė tÄ pastraipÄ iÅ¡trinti, kodėl ji liko, nežino. Pasirašė, nes skaitė iki pusės, buvo viskas tvarkoje.

Ä®vykio dienÄ su T. L. buvo kebabinėje gerti arbatos. T. L. nusiuntė į parduotuvę, o jis liko prie parduotuvės. Priėjo A. M. ir R. G., tuomet su jais rÅ«kė. Prie IKI parduotuvės, kuri yra kitoj aikÅ¡telės pusėj nuo kebabinės, įėjimo buvo du vaikinai, jam nepažįstami. A. M. nuėjo prie parduotuvės įėjimo ir pradėjo stumdytis. Jis (liudytojas) pribėgo prie antro vaikino ir jį žodžiais nuvijo. Vaikinas nubėgo už parduotuvės gale esančio spaudos kiosko. Pribėgo R.

G. ir įvykis buvo baigtas. A. M. tuo metu buvo su vienu iÅ¡ vaikinų nuėjęs už kampo. Stumdėsi A. M. su dviem vaikinais. Jis (liudytojas) pribėgo, vienÄ vaikinÄ patraukė, kitam kažkÄ Å¾odžiais iÅ¡reiÅ¡kė. A. M. kaip atsirado už parduotuvės kampo, nematė. Matė, kad vaikinų nėra, už spaudos kiosko jų nesimatė. Tada grįžo prie kebabinės. pastovėjo, parÅ«kė, tada po kažkiek minučių grįžo kaltinamasis, su juo nuėjo link namų. Kaltinamasis grįžo vienas.

Ar atsinešė kažkÄ rankose, nepamena. Atėjęs nesakė kur buvo, kÄ darė. Jie buvo iÅ¡gėrę. R. G. su A. M. ėjo priekyje, o jie su T. L. iÅ¡ paskos. Nuėjo link laiptinės (duomenys neskelbtini), ten bendrabutis, kur gyvena jis ir A. M.. Kuo kaltinamasis vilkėjo, ar kalbėjo telefonu prie laiptinės, neatsimena. Jis (liudytojas) nuėjo namo, kai pareigÅ«nus pamatė. Kaltinamasis buvo prie laiptinės, ar R. G. buvo prie laiptinės, neatsimena. Namo grįžusi, T. L. pasakė, kad A. M. sulaikė pareigÅ«nai..

Pas A. M. buvo „dublionkė“ rudos spalvos, gal ir nešėsi striukę, neprisimena. Kiek telefonų buvo pas A. M. tÄ dienÄ , nematė, dažnai juos keičia. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 197-198), pastarais paaiÅ¡kino, kad pasirašė jis. „Perskaičiau paraÅ¡yta teisingai“ jo paraÅ¡yta. Skaitė protokolÄ , teisingai buvo paraÅ¡yta. Neprisiminė ar ėjo, ar nubėgo. Negali atsakyti, kÄ melavo. Å iandien teisybę sako. Nesakė neteisybės, bet visada duodant parodymus yra savi žodžiai, o tyrėja suraÅ¡o protingai, tai taip ir gaunasi.

Šios dienos, ikiteisminio tyrimo metu parodymai teisingi, nes vyko muštynės. A. M. nubėgus, jis stovėjo toje vietoje 3 sekundes ir su R. G. šnekėjo. Kokias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nelabai prisimena. Kai A. M. buvo prie vaikinų, pokalbis vyko, neprisimena, ar girdėjo kažkokias frazes. Prie parduotuvės buvo susistumdymas, kraujo nebuvo. A. M. po muštynių grįžo turėdamas savo striukę, kokios spalvos, neprisimena. Gali būti, kad turėjo juodos spalvos striukę, dabar neprisimena.

Gal ir atsinešė tÄ striukę, kokios ji buvo spalvos, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Galėjo bÅ«ti ir vaikino striukė. Kaip kaltinamasis persirengė striukes, negali atsakyti, nes nepamena. Kovo 26 d. sėdėjo kameroje, nes pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Neprisimena kada buvo sulaikytas. Apklausinėjo tada, kai buvo sulaikytas. Gali bÅ«ti, kad davė tokius parodymus, jie buvo teisingi. Kadangi greitai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, todėl nematė, kur kaltinamasis padėjo savo rudos spalvos striukę.

Gali bÅ«ti, kad rankose laikė ir niekur padėjęs nebuvo. Kaltinamasis kažkur skambino, kažkur ketino važiuot. Prie įėjimo į namÄ atrodo su kažkuo norėjo susitikti, todėl kažkam skambino. Kada jis skambino ar prie laiptinės, ar pakeliui, patikslinti negali. Kaltinamasis naudodavosi skirtingais telefonais. TÄ dienÄ nematė, kokiu telefonu jis naudojosi. Girdėjo kaltinamÄ jį kalbant telefonu, einant prie laiptinės, atrodo, o ne prie laiptinės. Kokiu telefonu kalbėjo, negali pasakyti. Telefonas ar buvo su dangteliais ar be, neprisimena.

Liudytoja T. L. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis matytas, susipykę seniai. Nurodė, kad nori atsisakyti savo duotų parodymų, nes jai buvo sukeltas spaudimas, spaudė tyrėja, nes jos vaikinÄ V. S. nuvežė į 4 PK. Tyrėja klausinėjo ar pas A. M. buvo telefonas Samsung Galaxy, ji pasakė, kad buvo, nes norėjo, kad V. S. paleistų. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl sakė, kad matė pas A. M. minėtÄ telefonÄ . Komisariate buvo kartu su tėvu, kuris yra buvęs policininkas, dirbo 4 PK, dabar yra pensijoje.

Ji pasakė tai, kÄ pareigÅ«nai norėjo iÅ¡girsti, tam, kad paleistų V. S.. Jos tėvas pasirašė parodymuose, nes tuo metu jai buvo 17 metų. Melavo duodama parodymus, nors buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės. Vakaro metu ji ir V. S. išėjo į parduotuvę. Eidami susitiko A. M. ir R. G.. Ji nuėjo į parduotuvę, o jie stovėjo prie parduotuvės. Parduotuvėje užtruko apie 15 minučių. Išėjusi iÅ¡ parduotuvės norėjo eiti kuo greičiau namo, todėl nesidomėjo, kÄ veikė vaikinai.

Matė, kad A. M. turėjo telefonÄ , kokį – nematė. Einant namo nuo parduotuvės jie su V. S. buvo priekyje, o A. M. ir R. G. ėjo gale, matė, kad A. M. eidamas kalbėjo telefonu. A. M. ėjo be krepÅ¡ių, maiÅ¡elių, kuprinės, rankinės neturėjo. Ar matė A. M. rankose juodÄ striukę, neprisimena. Gal ir nešėsi jis striukę, kai ėjo nuo parduotuvės. Priėjo prie laiptinės, sustojo tam, kad parÅ«kyti. Ji ir kaltinamasis gyvena viename name ir vienoje laiptinėje. A. M. vilkėjo paltÄ , rudÄ , be kapiÅ¡ono.

Prie laiptinės telefonu kalbant A. M. nematė, tačiau girdėjo, kad jis kalbėjo telefonu, kai ėjo jiems su V. S. iÅ¡ galo. Kai stovėjo prie laiptinės ir rÅ«kė, R. G. užėjo už kampo, o kur buvo A. M., nežiÅ«rėjo. A. M. savo paltÄ laikė ant rankos, o kuo buvo apsirengę, neatsimena. Neprisimena, ar jis turėjo NOKIA mėlynos spalvos telefonÄ . Turėjo du telefonus, bet buvo paprasti telefonai, mygtukiniai. Telefonus pasiėmė iÅ¡ džinsų kiÅ¡enės. Telefonas, kurį A. M. iÅ¡siėmė iÅ¡ kiÅ¡enės, buvo be dangtelio.

KitÄ telefonÄ jis turėjo rankoje, iÅ¡ jo išėmė kortelę ir įstatė į tÄ , kurį išėmė iÅ¡ kiÅ¡enės. Telefonu, kuris buvo be dangtelio, kalbėjo einant iÅ¡ parduotuvės. SIM kortelę perdėjo prie laiptinės, rėkė, kad jam reikia paskambint. Savo rankinėje T. L. turėjo kvepalus, piniginę ir telefonÄ . Kvepalus laikė rankose ir juos sudaužė prie laiptinės, nes buvo su A. M. susipykusi. . Tada A. M. kvepalus iÅ¡ jos rankų paėmė ir jie sudužo. Kvepalai buvo Lacoste, rožinis didelis buteliukas.

A. M. stovėjo prie laiptinės, kai atėjo pareigÅ«nė. Neprisimena, ar jis tuo metu iÅ¡metė telefonÄ . PareigÅ«nei vedant R. G., jis pabėgo. Priėjusi pareigÅ«nė pradėjo A. M. klausinėti, kas įvyko. Tada jį sulaikė ir ji nuėjo namo. A. M. vilkėjo ruda striuke, megztiniu, paltas buvo rankose, kai pareigÅ«nai jį vedė. Vėliau pro langÄ pamatė, kad A. M. sėdi maÅ¡inoje, jam kažkÄ aiÅ¡kina. Kieme taip pat stovėjo taksi automobilis. A. M. į policijos pareigÅ«nų automobilį ėjo ramiai.

A. M. dėdė buvo kieme. E. P., R. P., E. D. nepažįsta.Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvoje gyvena apie 3 metus. Negali tiksliai pasakyti, kada atvyko. Kaltinamasis yra jo brolio sūnus. Vakare jis (kaltinamasis) atėjo pas jį. Kada tai įvyko, tiksliai negali pasakyti, 2014 m. sausio mėnesį, kadangi po švenčių miegojo namuose. Laiko negalėtų pasakyti. Kada kaltinamasis buvo atėjęs, tiksliai nežino, buvo vakaras, gal 9 val. Sūnėnas atėjo kaip svečias, pasibūti.

Pasiėmė striukę ir išėjo. Tai buvo jo (liudytojo) striukė. Nežino, kodėl jis pasiėmė striukę. Jis (kaltinamasis) vilkėjo megztiniu, kai atėjo pasiimti striukės. Kodėl jam reikėjo tos striukės, nepasakė. Prabuvo trumpai, pasiėmė striukę ir išėjo. Ä®vykio vakarÄ ar buvo susitikę dar kartÄ , neprisimena. Kas buvo sekančia dienÄ ryte, prisimena. Atsikėlė ir atsitiktinai išėjo į kiemÄ . Buvo lauke, kai sulaikinėjo sÅ«nėnÄ , nes jam reikėjo į rÅ«sį, o prieÅ¡ sulaikant sÅ«nėnÄ , jis kažkÄ buvo pasakęs, neatsimena kÄ .

SÅ«nėnas buvo Å¡alia policininkų, jis su jais kalbėjo. Matė, jog ginčijosi. Tuo metu sÅ«nėnas dėvėjo striukę, tačiau nepamena kokiÄ . Neatsimena, ar jis turėjo jo (liudytojo) striukę. SÅ«nėnas kažkÄ pasakė, nesuprato kÄ , nes tuo metu jį iÅ¡vežė. Frazė „narkata“ nebuvo pasakyta. Jo striukės, kuriÄ paėmė kaltinamasis, kiÅ¡enėse nieko nebuvo. Striukę dėvėjęs buvo seniai, jÄ retai rengiasi. Buvo nuėjęs iki PK su brolio žmona, paklausti, kas nutiko.

Komisariate patrulio liudininko nematė. Liudytojos pareigÅ«nės I. G. neatsimena ar matė. PareigÅ«nai su juo nekalbėjo, o I. G. kalbėjo, tačiau neatsimena apie kÄ . Pokalbis rusų kalba su sÅ«nėnu komisariate vyko, tačiau neatsimena apie kÄ , klausė kÄ padarė. Ant teismo posėdžių salėje esančio stalo yra jo striukė. Striukė nebuvo grÄ Å¾inta. Å iandien sÅ«nėnas pasiėmė Å¡iÄ striukę.. Liudytoja I. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ Parko g. prie parduotuvės „IKI“, jog vaikinas sumušė žmogų.

Atvykus prie „IKI“ į juos kreipėsi jaunas vaikinas, kuris paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ jo atėmė telefonÄ ir striukę ir pasiÅ¡alino į kiemus. Vaikinas vilkėjo megztiniu, berods sportinėmis kelnėmis, tiksliai neatsimena. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė, jam skaudėjo Å¡onÄ , todėl komisariate buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. PareigÅ«nai pradėjo aiÅ¡kintis, kokie užpuolikų požymiai, ir pradėjo važinėti po rajonÄ , ieÅ¡koti asmens pagal nurodytus požymius.

Vaikinas pasakė, kad vienas buvo tamsaus gymio, su barzdele, o kitų dviejų vaikinų požymių nurodyti negalėjo. Važinėjant buvo pastebėtas jaunuolis su oranžine striuke, liudytoja porininkui pasakė, kad iÅ¡lips ir prieis prie kiemo, porininkui liepė apvažiuoti. Einant prie minėto vaikino iÅ¡ laiptinės išėjo dar vienas vaikinas, už jo ėjo kaltinamasis, kurį atpažino, nes jis buvo tamsaus gymio ir su barzdele. Prie laiptinės taip pat buvo mergina juodais plaukais, kadangi praneÅ¡imo apie jÄ nebuvo, nekreipė į jÄ dėmesio.

Vienas iÅ¡ vaikinų įsmuko į laiptinę, kitas pabėgo, pareigÅ«nė sulaikė kaltinamÄ jį, kuris buvo su juoda striuke, o rankose turėjo verstos odos striukę. Telefono nematė, jo rankose matė tik striukę. Kaltinamasis buvo agresyvus, nepatenkintas. Laukiant porininko iÅ¡ laiptinės išėjo vyras, virÅ¡ 40 metų amžiaus, kÅ«das, aukÅ¡tas, kaltinamasis norėjo jam atiduoti striukę, pareigÅ«nei neleidus to padaryti, kaltinamasis supyko, su išėjusiu vyru pradėjo kalbėti kita kalba, pasakius žodį „narkata“ pareigÅ«nei kilo įtarimas, kad striukėje gali bÅ«ti narkotikų.

Tuomet atvažiavo pareigÅ«nės porininkas, kitas patrulis, kaltinamasis buvo įsodintas į maÅ¡inÄ ir pristatytas į policijos komisariatÄ . Komisariate jis sėdėjo prie stalo, striukė buvo padėta ant stalo. PirmÄ kartÄ apžiÅ«rint striukę, joje nebuvo nieko rasta, kaltinamais juokėsi ir sakė pareigÅ«nei „ieÅ¡kok ieÅ¡kok, gal rasi kÄ nors“, tuomet ji apieÅ¡kojo striukę dar kartÄ , rado joje kiÅ¡enėlę, kurioje buvo rožinės spalvos tabletė, turbÅ«t mažame polietileniniame maiÅ¡elyje, surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ .

Kaltinamasis, kai striukėje rado tabletę, pasakė, kad „tu man pakiÅ¡ai, o pas tave irgi ras“.Po kaltinamojo pateiktos striukės apžiÅ«ros papildomai apklausta liudytoja I. G. paaiÅ¡kino, kad prisimena rudos spalvos striukę. Paketėlį rado striukės deÅ¡inės pusės vidinėje kiÅ¡enėje. Prisimena, kad buvo užtrauktukas. ApžiÅ«rėjus iÅ¡orines kiÅ¡enes, nepagalvojo, kad gali bÅ«ti viduje kiÅ¡enė. A. M. pasakė: „geriau paieÅ¡kok, kÄ bijai?“. Tada apieÅ¡kojo dar kartÄ ir rado kiÅ¡enę.

Dešinio skverno viduje esančioje kišenėje rado rožinę tabletę. Negali patvirtinti, kad tai ta pati striukė, kuri teismo posėdžio metu buvo pateikta apžiūrai. Rodos buvo šviesesnė. Ant kairės pusės vidinio skverno kišenės neatsimena. Ant dešinės pusės kišenė buvo. Kai rado narkotikus, jis (kaltinamasis) dar sėdėjo kameroje. Striukė gulėjo ant stalo, be to, kažkas buvo iš darbuotojų pasiėmęs striukę. A. M. buvo uždarytas be striukės. Sulaikymo metu striukė buvo pas A.

M.. Jis turėjo rankose rudÄ striukę (pateiktÄ apžiÅ«rai), o buvo apsirengęs juodÄ Adidas striukę. Ruda striukė buvo kaltinamojo rankose ir prie bendrabučio. Kaip jau minėjo, kad kieme buvo vyras, žilų plaukų, maždaug 50 metų amžiaus. Kai ji neleido A. M. atiduoti striukės, jie kalbėjo kita kalba, jai nesuprantama. Kaltinamasis stumdėsi, sakė, jog nori atiduoti striukę dėdei. Kiek jie vienas kitam pasakė frazių, neskaičiavo. „Narkata“ žodį pasakė kaltinamasis.

Tada jai kilo dar didesnis įtarimas. Žmogaus įvykio vietoje, stovinčio už durų, nematė. Po to, A. M. su jo turimomis abejomis striukėmis buvo nuvežtas į 4 PK. Liudytojas N. A. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba VPK, vyriausiuoju patruliu. Naujoji Vilnia yra jo aptarnavimo rajonas. Jų ekipažas tuo metu buvo užsiėmęs, todėl iÅ¡kvietimÄ apie įvykdytÄ plėšimÄ gavo kitas ekipažas. Patrulė I. G. kvietėsi pastiprinimÄ , kadangi sulaikė asmenis prie Parko g. 46 namo.

Atvažiavę prie minėto namo, rado su antrankiais kaltinamÄ jį, kurį perėmė ir pasisodino į I. G. maÅ¡inÄ . Kaltinamasis atsisėdęs į maÅ¡inÄ bandė pasismaugti diržu, esančiu ant jo. Pasakė: „dabar tu bÅ«si kaltas dėl mano sužalojimo“. Tada jį pasodino į kita automobilį. Ir nuvežė į 4PK. Kaltinamasis vilkėjo striukę su kailiu, ko gero Adidas firmos. Ar jis buvo apsirengęs dvejomis striukėmis, neprisimena. Galimai Å¡ita striukė, esanti ant teismo posėdžių salės stalo, buvo įvykio metu, kadangi tai striukė su kailiu.

Kaklas buvo su kailiu. Jis pačios striukės nečiupinėjo. Individualių požymių neatsimena ir atskirti negali. Su kokiais daiktais jį pristatė į komisariatÄ , neprisimena. To žmogaus, su kuriuo nuėjo kalbėti patrulė I. G., požymių pasakyti negali, kadangi tai buvo tamsus paros metas. Tarp patrulinės maÅ¡inos ir laiptinės yra tolimas atstumas, todėl nematė gerai to žmogaus, kažkokį veidÄ matė. AikÅ¡telė nebuvo gerai apÅ¡viesta. Kai pristatė kaltinamÄ jį, jis buvo pasodintas budinčioje dalyje.

Patalpoje yra stalas. PareigÅ«nė I. G. jau buvo atvažiavusi, kai pristatė kaltinamÄ jį. Ji darė kratÄ . ŽiÅ«rėjo, kaip ji darė kratÄ . Radusi įtariamÄ medžiagÄ striukėje, jÄ atnešė. Liudytoja (I. G.) ko gero kelis kartus striukėje darė kratÄ . Pokalbių negirdėjo. Kambaryje yra kamera, kodėl nėra užfiksuotas įraÅ¡as, nesuprantama. Neprisimena, ar buvo agresyvus A. M. elgesys atvežus į 4 PK. Yra patalpa, kurioje sodinami agresyviai besielgiantys sulaikytieji, patalpa yra Å¡alia stalo metro atstumu.

A. M. nematė bei nėra jo matęs, tai buvo ne jis prie komisariato durų.IÅ¡ ROIK medžiagos matyti (t. 1, b. l. 61-64), kad 2014-01-05, 18.16 val. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), netoli stotelės „Parko“ 3 asmenys muÅ¡a vienÄ asmenį. Ä® 4 PK pristatytas A. M.. IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 68-69) matyti, kad 2014-01-05 pareigÅ«nė I. G. pateikė maiÅ¡elį su tablete (1 vnt.). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (t. 1, b. l. 73-74) matyti, kad rausvos spalvos tabletės iÅ¡ bespalvio plastikinio maiÅ¡elio, 2014-01-05 rasto ir paimto pas įtariamÄ jį A.

M., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil)piperazinas(mCPP), kurio masė yra 0,037 g. E. D. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr.2014/1551 ir CD plokÅ¡telės su tyrimų vaizdais iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės apžiÅ«ros metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. LR BK 205 str. tvarka pateikė iÅ¡vadÄ , kad: E. D. nustatytos poodinės kraujosruvos abipus galvoje momeninėse srityse.

Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2014-01-05. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 105).IÅ¡ daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo (t. 1, b. l. 82-89) matyti, kad 2014-01-05 iÅ¡ A. M. buvo paimtos ausinės „Koss“, atminties kortelė MRT 2 GB, juoda striukė su užraÅ¡u „Adidas“. Ä®RODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKACIJAVertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A.

M. atvirai pagrobė svetimÄ , R. P. priklausantį turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung 19100 Galaxy S2“. Byloje nustatyta, kad telefonas „Samsung 19100 Galaxy S2“ nusikaltimo padarymo naktį buvo pas E. P. – tai patvirtina tiek nukentėjusysis E. P., tiek A. M.. Apie 8.00 val. ryto telefonÄ liudytojui A. K. pardavė ne E. P., o A. M., pats A. M. Å¡io fakto neneigia. Liudytojas A. K. iÅ¡Â A. M. nupirktÄ telefonÄ pateikė, jis apžiÅ«rėtas ir pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intas R.

P. /1t.47 b.l./ Kaltinamasis A. M. teigia, kad telefonÄ E. P. jam atidavė. Å i aplinkybė paneigta nukentėjusiojo E. P. parodymais bei nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. E. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu kito, tačiau tai paaiÅ¡kinama aplinkybe, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, nusikalstama veika buvo padaryta tamsiu paros metu, nukentėjusysis po nusikalstamos veikos bijojo tiek kaltinamojo, tiek savo tėvo reakcijos. Be to, liudytoja N. G. nurodė girdėjusi tÄ vakarÄ , kaip vaikinas bare Å¡aukė, kad iÅ¡ jo pavogė telefonÄ .

A. M. versija, kad telefonas jam buvo perduotas kaip atlygis už pirktus alkoholiniu gėrimus, laikytina gynybine, beje, paneigta liudytojos N. G. bei nukentėjusiojo E. P. parodymais, nė vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ A. M. vaiÅ¡ino gėrimais nukentėjusįjį E. P., o jei buvo vaiÅ¡inamas, tai, kad jam dar reikėjo ir mokėti už iÅ¡gertÄ gėrimÄ .. Pats E. P. nurodė, kad A. M. paėmė jo telefonÄ iÅ¡Â rankų, įsidėjo jį į kiÅ¡enę ir sakė, kad vėliau atiduos, tačiau nors nukentėjusysis ir prašė, telefono neatidavė.

Pats kaltinamasis taip pat nurodė, kad paėmė telefonÄ ne kaip užmokestį už iÅ¡gertus gėrimus, o tik paskambinimui taksi. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad telefonÄ A. M. iÅ¡ nukentėjusiojo paėmė neteisėtai, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, aplinkybė, kad telefonas iÅ¡ E. P. buvo pagrobtas, yra įrodyta.

E. P. telefonas buvo pagrobtas atvirai, kitų žmonių akivaizdoje, bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ ; kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, bet ignoruoja Å¡iÄ aplinkybę. Aplinkybę, kad telefonas iÅ¡ nukentėjusiojo E. P. buvo neteisėtai paimtas kitų žmonių akivaizdoje, patvirtino ir pats A.

M., kuris nurodė, kad parduotuvėje tuo metu buvo ir daugiau asmenų. Nukentėjusysis E. P. nurodė, kad A. M. paimant iÅ¡ jo telefonÄ , Å¡alia stovėjo ir liudytoja N. G.. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes ir atliktÄ jų vertinimÄ , įrodytu laikytinas faktas, kad A. M. atvirai pagrobė svetimÄ , E. P. priklausantį turtÄ ir jo veika pagal LR BK 178 str.2d. kvalifikuota teisingai, įrodyta..Byloje įrodyta, kad A. M. panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ , E. D. priklausantį turtÄ .

Plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, tai svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Fizinio smurto padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Fizinio smurto naudojimo faktÄ prieÅ¡ E. D. patvirtino pats nukentėjusysis, kuris teigė, kad A.

M. jį muÅ¡ti pradėjo be jokios priežasties, vėliau, grasindamas trenkti į galvÄ kvepalų buteliuku, liepė atiduoti jam striukę, taip pat liudytojai R. G. ir T. L., kurie nurodė, kad A. M. nubėgo ir pradėjo muÅ¡ti nepažįstamÄ asmenį. Pats E. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Su E. D. kartu įvykio pradžioje buvęs M. N. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡ kebabinės išėjo ir prie jo bei E. D. priėjo trys vyrai, vienas kurių pradėjo E. D. muÅ¡ti.

A. M. versija, kad nusikalstamos veikos padarymo dienÄ jis buvo sumuÅ¡tas, suplėšyta jo striukė ir atimtas telefonas, o vienas iÅ¡ jį sumuÅ¡usių asmenų buvo E. D., kas anot kaltinamojo ir sukėlė konfliktÄ , paneigta liudytojo R. G. parodymais, kuris teigė, kad prieÅ¡ einant į nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , jis su A. M. 2-3 val. vartojo alkoholį prie A. M. namų. Be to, pats A. M. po tariamo jo sumuÅ¡imo į policijÄ iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė. Fizinio smurto naudojimo faktÄ bei dėl to kilusius padarinius taip pat patvirtina teismo medicinos eksperto pateikta iÅ¡vada, kad E. D. nustatytos poodinės kraujosruvos abipus galvoje momeninėse srityse, sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2014-01-05, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Svetimo turto pagrobimo faktÄ byloje įrodo byloje nustatytos aplinkybės – po nusikalstamos veikos A. M. buvo sulaikytas, pas jį rastos ausinės „Koss“, atminties kortelė MRT 2 GB, juoda striukė su užraÅ¡u „Adidas“ – daiktai, priklausantys E. D.. Teismas įrodyta laiko ir aplinkybę, kad iÅ¡ E. D. A. M. taip pat pagrobė telefonÄ â€“ liudytojas R. G., pagarsinus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad matė kaip A. M. užpuolė nepažįstamÄ vaikinÄ , jis taip pat nurodė, kad matė, kaip A.

M. po nusikalstamos veikos padarymo, grįždamas namo, nešėsi ne vienÄ , o du telefonus, taip pat jam nepriklausančiÄ striukę. Aplinkybę, kad po nusikalstamos veikos A. M. turėjo du telefonus, patvirtino ir liudytoja T. L.. Byloje įrodyta, kad A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 259 str. 2 d. –jis neteisėtai įgijo 0,037 g. psichotropinės medžiagos, kas laikytina nedideliu kiekiu, kuriÄ laikė su savimi iki 2014-01-05, kai buvo sulaikytas. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimÄ nedidelio kiekio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

A. M. kaltę įrodo po sulaikymo atlikta daiktų apžiÅ«ra, kurios metu jo striukėje buvo rasta minėta psichotropinė medžiaga. Liudytojai T. L. ir R. G. patvirtino, kad 2014-01-05 matė kaltinamÄ jį su striuke, kurioje vėliau pareigÅ«nai rado narkotines medžiagas. PareigÅ«nė I. G., teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad sulaikant kaltinamÄ jį A. M. 2014-01-05, jo rankose buvo ruda striukė, kuriÄ jis norėjo atiduoti sulaikymo vietoje taip pat buvusiam asmeniui;. Nepavykus to padaryti, kaltinamasis susinervino, kas pareigÅ«nei sukėlė įtarimÄ . M.

A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sūnėnas A. M. 2014 m. sausio mėnesį, tikslios datos nurodyti negalėjo, atėjo pas jį ir pasiėmė jo striukę iš namų. M. A. parodymai vertintini kritiškai, jis tiksliai neprisiminė visų aplinkybių, be to yra kaltinamojo giminaitis. Be to, A. M. teiginys, kad jis betarpiškai prieš įvykį paėmė iš dėdės striukę yra nenuoseklūs, nes pradžioje šios aplinkybės visai nenurodė, teigdamas , kad jo striukė, vėliau nurodė, kad paėmė iš dėdės prieš išeidamas prie kebabinės, nors liudytojas R.G. nurodė, kad su A.

M. gėrė nuo 18 val. degtinę; Pats A. M. iš pradžių teigė, kad jam tabletę į striukę įdėjo pareigūnai, vėliau gi nurodė, kad striukė priklausė visai ne jam, o jo dėdei M. A., todėl tabletė galėjo priklausyti jam. Toks parodymų nepastovumas laikytinas kaltinamojo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės, yra paneigti kitais įrodymais, todėl aplinkybė, kad A. M. pas save striukėje laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, yra įrodyta ir veika pagal LR BK 259 str. 2d. kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė tyčia, į kaltinamojo asmenybę - A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (t. 2, b.l. 62), nuosprendžio priėmimo metu yra nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ panaÅ¡iu laiko tarpu, kaip ir LR BK 178 str. 2 d. padaryta veika, baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 65-69), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 77-79), Å¡iuo metu studijuoja (t. 3, b. l. 69).; jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, padarė du apysunkius nusikaltimus ir vienÄ Atsižvelgiant į tai, A.

M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tokios Å¡io įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiÅ¡kinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygoms, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-482/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Å¡iuo metu studijuoja, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 108-110). Kadangi teisme gautas praÅ¡ymas nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui nedalyvaujant (t. 2, b.l. 115), taip pat pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kinio dydį, civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-304 str. str., 307-308 str. str., teismasnusprendė:A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., bei baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ LR BK 259 str. 2 d., ir paskirti: pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; pagal LR BK 180 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 2 mėn.laisvės atėmimo bausmę; pagal LR BK 259 str. 2 d. – 20 (dvideÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5d.2p, 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti iÅ¡ dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2014-01-05 iki 2014-01-22. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos subendrintos bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. M. per 3 (tris) mėnesius atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , dirbti arba tęsti mokslÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

KardomÄ jÄ priemonė – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Priteisti iÅ¡ A. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 26,26 EUR (90,67 Lt) turtinę žalÄ dėl nukentėjusiojo E. D. gydymo. Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktinius įrodymus: po Kriminalistinių tyrimo centro atlikto tyrimo likusius miltelius, gautus sutrynus rausvos spalvos tabletę, perduotus į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklÄ (t. 1, b.l. 75); tuščiÄ bespalvį plastikinį užspaudžiamÄ maiÅ¡elį, įpakuotÄ voke, perduotÄ saugojimui į Vilniaus aps.

VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ (t. 1, b.l. 77-78).Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismiu paduodant apeliacinį skundÄ per Vilnius m. apylinkės teismÄ Teisėja                                                            A,Tumelionytė/paraÅ¡as yra/