Legislator Case Law & Legislation
7a2acaef-2262-4a95-b5c3-ba4fdd4c3ca7 AI generated

7a2acaef-2262-4a95-b5c3-ba4fdd4c3ca7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7a2acaef-2262-4a95-b5c3-ba4fdd4c3ca7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Blunitrans“ prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Vainėda“ priteisti 290 Eur skolÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu 2016-12-05 sudarė UžsakymÄ -sutartį ir instrukcijÄ (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas užsakė transporto paslaugas krovinio pervežimui iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ . Pakrovimo data – 2016-12-06, iÅ¡krovimo – 2016-12-08. IeÅ¡kovas 2016-12-19 pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Legislator headnote

AI generated

7a2acaef-2262-4a95-b5c3-ba4fdd4c3ca7 · Vilniaus apygardos teismas: Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, kai krovinio pristatymo terminas virÅ¡ijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi bÅ«ti didesni kaip užmokestis už vežimÄ . Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, jog dėl pavėluoto krovinio pristatymo nuostolių nepatyrė. Krovinio pavėluoto pristatymo atveju CMR konvencija baudų nenumato, todėl Sutarties 2.3 punkte nurodytos pavėluoto krovinio pristatymo pasekmės – vežimo kainos mažinimas 100 Eur už kiekvienÄ pavėluoto pristatymo dienÄ yra niekinės ir negalioja.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-738-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12174-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.26, 3.1.7.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ”Vainėda” apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Blunitrans“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vainėda“ dėl skolos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Blunitrans“ prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Vainėda“ priteisti 290 Eur skolÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu 2016-12-05 sudarė UžsakymÄ -sutartį ir instrukcijÄ (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas užsakė transporto paslaugas krovinio pervežimui iÅ¡ Lenkijos į LietuvÄ . Pakrovimo data – 2016-12-06, iÅ¡krovimo – 2016-12-08. IeÅ¡kovas 2016-12-19 pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Atsakovas nurodė, kad krovinį pristačius vėliau nei 2016-12-08, atlyginimo už pervežimÄ dydis mažės po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ ir mokėtina suma sudaro 90 Eur. CMR važtaraÅ¡tyje Nr. 0000139 neįraÅ¡yta krovinio pristatymo data, o pristačius krovinį, atsakovas nereiÅ¡kė pretenzijų. Sutarties tekstÄ parengė atsakovas, sÄ lygos nebuvo derinamos, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės keisti sÄ lygų. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 5 dalis už krovinio pristatymo termino virÅ¡ijimÄ numato teisę reikalauti tik nuostolių atlyginimo.

Sutarties 13 punktas, numatantis teisę mažinti kainÄ už praleistÄ krovinio pristatymo terminÄ nukrypsta nuo CMR konvencijos 41 straipsnio, todėl negalioja. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Sutartį ieÅ¡kovas pasirašė, CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, kad Sutartis įvykdyta. PasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad Sutarties sÄ lygos priimtinos. IeÅ¡kovas Sutarties nuostatų neginčija. Atsakovas neprivalo įrodyti nuostolių, nes ginčas kilo dėl Sutartimi nustatytos pervežimo kainos.

CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iÅ¡ vežimo sutarties kylančių teisinių santykių, svarbiausi klausimai, kurių neapima CMR konvencija, yra pervežimo kaina, vežėjui mokėtina kompensacija už pavėluotÄ vežimÄ . Ginčui dėl pervežimo kainos CMR konvencija netaikytina, o taikytinos 1980 m. Romos konvencijos nuostatos, kurios palieka sutarties Å¡alims laisvę susitarti dėl taikytinos teisės. Kadangi Å¡alys nepasirinko taikytinos teisės, pagal Romos konvencijos 3 straipsnį taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė, t. y.

Lietuvos Respublikos teisė. CMR važtaraščio 24 langelyje nurodyta, kad krovinys gautas 2016-12-12, 4 kalendorinėmis dienomis vėliau. Atsakovas neįskaitė nedarbo dienų (Å¡eÅ¡tadienio ir sekmadienio) ir laikė, kad krovinys pristatytas 2 dienomis vėliau. IeÅ¡kovas atitinkančios sutarties sÄ lygas PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nepateikė, todėl ieÅ¡kovas vežimo neapmokėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė iÅ¡ UAB „Vainėda“ UAB „Blunitrans“ naudai 290 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei 298,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad 2016-12-05 Å¡alys pasirašė Sutartį, kuria sulygo dėl 290 Eur vežimo kainos bei dėl krovinio pristatymo datos – 2016-12-08. IeÅ¡kovas pažeidė Sutartimi nustatytÄ krovinio pristatymo terminÄ ir krovinį pristatė 2016-12-12. Pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (iÅ¡skyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo Å¡ios konvencijos normų, laikomi negaliojančiais.

Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja. Pagal CMR konvencijÄ vežėjas turi teisę gauti užmokestį už krovinio vežimÄ , tačiau nepateikiama užmokesčio sÄ voka, todėl Å¡iuo klausimu taikytina nacionalinė teisė. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį krovinio vežėjui nugabenus krovinį, siuntėjui kyla pareiga sumokėti sulygtÄ užmokestį.

Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, kai krovinio pristatymo terminas virÅ¡ijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi bÅ«ti didesni kaip užmokestis už vežimÄ . Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, jog dėl pavėluoto krovinio pristatymo nuostolių nepatyrė. Krovinio pavėluoto pristatymo atveju CMR konvencija baudų nenumato, todėl Sutarties 2.3 punkte nurodytos pavėluoto krovinio pristatymo pasekmės – vežimo kainos mažinimas 100 Eur už kiekvienÄ pavėluoto pristatymo dienÄ yra niekinės ir negalioja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas UAB “Vainėda” apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismui negalint iÅ¡taisyti pažeidimo, prašė grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Laikė, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Sutarties 2 dalimi Å¡alys susitarė dėl pervežimo kainos ir apmokėjimo sÄ lygų.

Å alys susitarė, kad krovinio pervežimo kaina bus mokama, jeigu vežėjas pristatys krovinį ne vėliau, negu nurodyta, o pristačius vėliau, kaina mažės po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ . Å alys susitarė dėl kintamo dydžio atlyginimo priklausomai nuo pervežimo trukmės. Pirmosios instancijos teismas turėjo remtis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir nuostata, kad teisėtai sudaryta sutartis turi įstatymo galiÄ . IeÅ¡kovas neginčijo Sutarties ar jos dalies, todėl teismas negalėjo nesivadovauti Sutartimi.

Teismas gali nesivadovauti sutartimi tik tada, kai Å¡i prieÅ¡tarauja bendriesiems teises principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CMR konvencijos nuostatas dėl krovinio pavėluoto pristatymo pasekmių. Atsakovas nereikalavo sumokėti baudos už krovinio pervežimÄ ir neprašė atlyginti nuostolių. Teismas nekonstatavo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, neįvertino įrodymų, nepasisakė dėl Sutarties įrodomosios reikÅ¡mės, nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių.

IeÅ¡kovas UAB „Blunitrans“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti 242 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Sutiko su teismo iÅ¡vada, kad Sutarties 2.3 punktas prieÅ¡tarauja CMR konvencijos 41 straipsniui ir laikytinas negaliojančiu. Pripažino, kad krovinys pristatytas 4 dienomis vėliau. Nors CMR konvencija nereglamentuoja atsiskaitymo už krovinio vežimÄ , tačiau nurodo pavėluoto krovinio pristatymo pasekmes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė. Apeliacinis procesas vyksta dėl Å¡alių teisės sutartyje dėl tarptautinio krovinio vežimo numatyti krovinio vežimo kainos sumažinimÄ už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ bei tokio susitarimo atitikimÄ CMR konvencijai.

Apeliaciniame procese faktinės bylos aplinkybės neginčijamos. Nustatyta, kad 2016-12-05 Å¡alys pasirašė UžsakymÄ -sutartį ir instrukcijÄ vežėjui Nr. V201602367, kuria susitarė dėl krovinio pervežimo iÅ¡ Lenkijos į Lietuvos RespublikÄ . Sutarties 2.3 punktu nustatyta, kad sulygta 290 Eur krovinio pervežimo kaina bus mokama tik tuo atveju, jeigu krovinio vežėjas pristatys krovinį gavėjui ne vėliau nei Sutartyje nurodyta data (2016-12-08). Å alys susitaria, kad krovinio pervežimo kaina tiesiogiai priklauso nuo krovinio pristatymo gavėjui termino.

Tuo atveju, jeigu vežėjas dėl kokių nors priežasčių pristatys krovinį vėliau, negu Sutartyje nurodyta diena, krovinio pervežimo kaina mažės po 100 Eur už kiekvienÄ paskesnę krovinio pristatymo gavėjui dienÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad krovinys į paskirties vietÄ buvo pristatytas 2016-12-12, t. y. 4 dienomis vėliau nei susitarta. Atsakovas rėmėsi Sutarties 2.3 punkto sÄ lygomis ir vežimo kainÄ sumažino 200 Eur bei sutiko apmokėti 90 Eur. Sutarties pagrindu įvykdytas vežimas yra tarptautinis krovinių vežimas, kuriam taikoma CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnis).

Nu­sta­Äius, kad per­ve­Å¾i­mas vy­ko pa­gal CMR kon­ven­ci­jÄ , CMR kon­ven­ci­ja taikoma tiems tei­si­niams san­ty­kiams, ku­rie yra kon­kre­Äiai reg­la­men­tuo­ti CMR konvencijoje. CMR kon­ven­ci­jos IV skyrius reglamentuoja ve­Å¾Ä—­jo at­sa­ko­my­bę, taip pat ir už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ . CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ .

CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas virÅ¡ijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi bÅ«ti didesni kaip užmokestis už vežimÄ . CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nepažeidžiant 40 straipsnio nuostatų (vežėjai turi teisę tarpusavyje sudaryti sutartis, kurių sÄ lygos skirtųsi nuo nuostatų, iÅ¡dėstytų 37 ir 38 straipsniuose), visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo Å¡ios konvencijos, laikomi negaliojančiais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sutarties 2.3 punkto sÄ lygÄ laikė negaliojančia CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas nuostolių neįrodinėjo, todėl laikoma, kad nuostoliai dėl pavėluoto krovinio pristatymo nebuvo patirti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliaciniame skunde teigiama, jog susitarimas dėl krovinio vežimo kainos sumažinimo, pavėlavus pristatyti krovinį, turi bÅ«ti vertinamas kaip susitarimas ne dėl vežėjo atsakomybės, o dėl vežimo kainos, kuri nustatyta kaip kintamo dydžio atlyginimas.

Su tokia pozicija negali bÅ«ti sutinkama. CK 6.193 straipsnis nurodo, jog sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslÄ . Sutarties 2.3 punkte sutartos vežimo kainos mažinimas yra atsakomybės vežėjui nustatymas, nes vežimo kaina mažinama nustačius tÄ pačiÄ aplinkybę, kuri sudaro vežėjo atsakomybės sÄ lygÄ â€“ pavėlavimÄ pristatyti krovinį. Kadangi CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje yra aiÅ¡kiai reglamentuotas vežėjo atsakomybės dėl pavėluoto krovinio pristatymo dydis, tai CMR konvencijos neatitinkantiems susitarimams turi bÅ«ti taikoma CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalies nuostata.

IeÅ¡kovui ir atsakovui susitarus dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatos neatitinkančio atsakomybės taikymo, Å¡i Sutarties nuostata laikoma negaliojančia. IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimu dėl kintamo kainos dydžio norima iÅ¡vengti CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalies taikymo, o ne sÄ Å¾iningai aiÅ¡kinti Sutarties esmę ir tikslus. Pastebėtina tai, kad taikant Sutarties 2.3 punktÄ ieÅ¡kovo atliktas vežimas per 3 dienas tampa nemokamas. Byloje nagrinėjamu atveju vežėjas krovinį pristatė 4 dienomis vėliau, todėl 290 Eur vežimo kaina remiantis Sutarties 2.3 punktu neturėtų bÅ«ti mokama.

Atsakovui tokia sÄ lyga taip pat pasirodė netinkama, nes vykdydamas Sutartį, jis savo nuožiÅ«ra skaičiavo ne kalendorines, o darbo dienas. CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis draudžia taikyti vežėjo atsakomybę tokiu mastu, kad vežėjo kompensuotini nuostoliai taptų didesni nei užmokestis už vežimÄ . Kada sprendžiamas klausimas dėl susitarimo normų prieÅ¡taravimo tarptautinei sutarčiai, nėra svarbu, ar dėl tokios prieÅ¡taraujančios sandorio sÄ lygos abi sutarties Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė suderintÄ valiÄ , nes imperatyviai normai prieÅ¡taraujanti sutarties Å¡alių valia teisinės reikÅ¡mės neturi.

CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalies norma vertintina kaip imperatyvi teisės norma, kadangi joje numatytas tiesioginis draudimas sudaryti susitarimus, prieÅ¡taraujančius konvencijos nuostatoms. Savo susitarimu Å¡alys negali pakeisti imperatyvių teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , teisingai taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo naudai priteisiama 242 Eur iÅ¡ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, n u t a r i a :atsakovo UAB „Vainėda“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vainėda“ ieÅ¡kovo UAB „Blunitrans“ naudai 242 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėja                                                                     Jūra Marija Strumskienė